← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL LAIVYBOS KURŠIŲ MARIOSE BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS IR RUSIJOS FEDE

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL LAIVYBOS KURŠIŲ MARIOSE BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS IR RUSIJOS FEDERACIJOS KALININGRADO SRITIES VANDENŲ KELIAIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL LAIVYBOS KURŠIŲ MARIOSE BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS IR RUSIJOS FEDERACIJOS KALININGRADO SRITIES VANDENŲ KELIAIS Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Rusijos Federacijos Vyriausybė, toliau – Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi 1992 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimu dėl bendradarbiavimo principų ir tarpusavio santykių sąlygų transporto srityje; siekdamos stiprinti ir plėtoti abipusį bendradarbiavimą vidaus vandenų transporto srityje, susitarė: 1 straipsnis Šiame Susitarime vartojamos sąvokos: 1) kompetentingos institucijos: Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija; Rusijos Federacijoje – Rusijos Federacijos transporto ministerija. 2) Susitariančiosios Šalies laivas – bet kuris laivas, įrašytas į Susitariančiosios Šalies valstybės laivų registrą arba kitą atitinkamą oficialų laivų sąrašą ir plaukiojantis su šios Susitariančiosios Šalies valstybės vėliava pagal jos teisės aktus, išskyrus karo, valstybės sienos apsaugos ir muitinės kontrolės institucijų bei kitus valstybinius laivus, eksploatuojamus nekomerciniais tikslais; 3) įgulos narys – kapitonas ir bet kuris kitas asmuo, reiso metu laive einantis pareigas, susijusias su laivo eksploatavimu arba jo aptarnavimu, ir įrašytas į laivo įgulos sąrašą pagal Susitariančiosios Šalies valstybės taisykles; 4) vidaus vandenų keliai – Nemuno upės vandens paviršius (veidrodis) Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pasienyje bei 150 m pločio vandens juosta (po 75 m į abi puses nuo farvaterio ašies) Kuršių mariose; 5) uostai – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities uostai, į kuriuos gali įplaukti užsienio valstybių laivai; 6) Bendroji komisija – Bendroji Lietuvos ir Rusijos komisija, sudaroma pagal šio Susitarimo 12 straipsnį. 2 straipsnis

  1. Šis Susitarimas nustato, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis Susitariančiųjų Šalių laivai veža keleivius ir krovinius, įskaitant vežimą tranzitu, vidaus vandenų keliais, bei taisykles ir sąlygas, pagal kurias Susitariančiosios Šalys prižiūri ir naudoja šiuos vandenų kelius.
  2. Vidaus vandenų kelių ruožus, kuriuose vykdoma laivyba, taip pat uostus, laivų įplaukimo punktus ir inkaravimo vietas nustato Susitariančiosios Šalies, kurios valstybės teritorijoje jie yra, kompetentingos institucijos. 3 straipsnis
  3. Viena Susitariančioji Šalis, vadovaudamasi lygybės ir abipusės naudos principais, sudaro sąlygas plaukioti savo valstybės teritorijoje esančiais vidaus vandenų keliais kitos Susitariančiosios Šalies laivams, įskaitant saugių vandens gylių palaikymą ir navigacinės įrangos priežiūrą, bei prisideda prie prekybinės laivybos tarp abiejų valstybių uostų plėtros.
  4. Susitariančiosios Šalys skatina savo frachto, laivybos ir kitų su laivyba susijusių organizacijų bendradarbiavimą, taip pat susilaiko nuo bet kokių veiksmų, galinčių pakenkti bendradarbiavimo vidaus vandenų transporto srityje plėtrai.
  5. Dokumentą, reglamentuojantį kelio darbų ir dugno gilinimo darbų vidaus vandenų keliuose atlikimo tvarką, parengia Bendroji komisija. 4 straipsnis Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi savo valstybių teritorijoje galiojančiais teisės aktais, gali padėti vienos Susitariančiosios Šalies valstybės laivininkystės ir kitoms su laivyba susijusioms organizacijoms bei teikti joms būtiną informaciją atidarant linijas į kitos Susitariančiosios Šalies valstybės uostus ir iš jos uostų, taip pat steigiant kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje savo atstovybes. 5 straipsnis
  6. Viena Susitariančioji Šalis suteikia kitos Susitariančiosios Šalies laivams tokias pat galimybes kaip ir savo laivams – laisvai įplaukti į uostus, esančius Susitariančiųjų Šalių valstybių vidaus vandenų keliuose, gauti stovėjimo vietą prieplaukoje, naudotis uostais kroviniams pakrauti ir iškrauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, mokėti laivų, kitas uostų rinkliavas ir mokėti už paslaugas, teikiamas Susitariančiųjų Šalių laivams.
  7. Susitariančiosios Šalys, remdamosi savo valstybių teisės aktais ir uostų taisyklėmis, imasi būtinų priemonių palengvinti ir paspartinti vežimus bei išvengti nepagrįstų laivų prastovų. 6 straipsnis
  8. Vienos Susitariančiosios Šalies laivai, įplaukdami (išplaukdami) į kitos Susitariančiosios Šalies valstybės vidaus vandenų kelius, privalo būti patikrinti pasienio, muitinės ir kitų rūšių kontrolės artimiausiuose kitos Susitariančiosios Šalies valstybės įplaukimo (išplaukimo) uostui perėjimo punktuose, kurie yra nustatyti 1995 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarime dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybinės sienos perėjimo punktų.
  9. Vienos Susitariančiosios Šalies laivo kapitonas (laivo savininkas) nustatytu laiku praneša kitos Susitariančiosios Šalies uosto, kuriame yra valstybės sienos perėjimo punktas, administracijai, pasienio ir muitinės kontrolės institucijoms apie laivo atplaukimo (išplaukimo) į uostą laiką.
  10. Vienos Susitariančiosios Šalies laivų įgulos, vykstančios kitos Susitariančiosios Šalies vidaus vandenų keliais, privalo laikytis kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teisės aktų.
  11. Vienos Susitariančiosios Šalies institucijos, pagal savo valstybės teisės aktus įgaliotos vykdyti techninę laivų priežiūrą ir (ar) laivybos priežiūrą, pagal savo kompetenciją ir abipusiškumo pagrindu turi teisę savo valstybės vidaus vandenų keliuose tikrinti, ar kitos Susitariančiosios Šalies laivai atitinka saugios laivybos reikalavimus, taip pat ar šių laivų įgulų nariai laikosi valstybės, kurios vidaus vandenų keliuose vykdomas šis patikrinimas, teisės aktų laivybos, aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos srityse.
  12. Vienos Susitariančios Šalies pasienio ir muitinės ir kitų rūšių kontrolės institucijos turi teisę pagal savo kompetenciją ir abipusiškumo pagrindu savo valstybės vidaus vandenų keliuose kontroliuoti, kaip kitos Susitariančiosios Šalies laivai vykdo valstybės, kurios vidaus vandenų keliuose vykdomas šis patikrinimas, teisės aktų reikalavimus, taip pat tirti atskleistus pažeidimus. Jei pažeidžiami Susitariančiųjų Šalių valstybių teisės aktai, tokį pažeidimą padarę įgulos nariai atsako pagal Susitariančiosios Šalies valstybės, kurios teritorijoje padarytas šis pažeidimas, teisės aktus. 7 straipsnis
  13. Viena Susitariančioji Šalis savo valstybės teritorijoje pripažįsta pagal kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teisės aktus išduotus ir laive esančius laivo dokumentus bei įgulos narių kvalifikacijos pažymėjimus ir asmens dokumentus. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos pasikeičia nurodytų dokumentų pavyzdžiais.
  14. Viena Susitariančioji Šalis informuoja kitą Susitariančiąją Šalį apie savo valstybės teisės aktų pakeitimus, turinčius įtakos kitos Susitariančiosios Šalies vidaus vandenų transporto interesams. 8 straipsnis
  15. Jei vienos Susitariančiosios Šalies laivas yra pavojuje ar žūva kitos Susitariančiosios Šalies valstybės vidaus vandenų keliuose, laivui, jo įgulai, keleiviams ir kroviniui taikomos tokios pat privilegijos ir lengvatos, kurias kita Susitariančioji Šalis suteikia tokiais atvejais savo laivui, jo įgulai, keleiviams ir kroviniui.
  16. Daiktai, išgelbėti iš laivo, paminėto šio straipsnio 1 dalyje, neapmokestinami muitais ir kitais mokesčiais, jei tik tie daiktai neperduodami naudoti ar vartoti kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje.
  17. Vienos Susitariančiosios Šalies laivų eismo įvykius kitos Susitariančiosios Šalies valstybės vidaus vandenų keliuose tiria tos Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija, kurios valstybės vidaus vandenų keliuose įvyko toks eismo įvykis, pagal savo valstybės teritorijoje nustatytą procedūrą būtinai dalyvaujant Susitariančiosios Šalies, kurios laivas dalyvavo eismo įvykyje, kompetentingos institucijos atstovams.
  18. Jei laivai susidūrė Nemuno upės pasienio ruože, tyrimą atlieka Bendroji komisija pagal jos nustatytas taisykles.
  19. Su laivų eismo įvykiu susijusi žala, padaryta vienos Susitariančiosios Šalies laivo ar dalyvaujant šiam laivui kitos Susitariančiosios Šalies valstybės vidaus vandenų keliuose, jeigu ši žala neatsiranda dėl vežimo sutarties, atlyginama pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko toks transporto įvykis, valstybės teisės aktus. 9 straipsnis
  20. Pakrančių ir plūdrieji navigacijos ženklai Nemuno upės pasienio ruože išdėstomi pagal Bendrosios komisijos patvirtintas schemas. Pakrančių ir plūdriuosius navigacijos ženklus įrengia ir aptarnauja tos valstybės, kurios teritorijoje yra nurodyti ženklai, Susitariančioji Šalis savo lėšomis.
  21. Bendrų kelio darbų, užtikrinančių laivybos sąlygas Nemuno upės pasienio ruože, mastas nustatomas ir tarp Susitariančiųjų Šalių paskirstomas Bendrosios komisijos sprendimu, iš anksto suderintu su Susitariančiųjų Šalių suinteresuotomis institucijomis. Išlaidas, susijusias su šiais darbais, kiekviena Susitariančioji Šalis dengia savarankiškai.
  22. Susitariančiųjų Šalių laivai vidaus vandenų keliais naudojasi be mokesčio. 10 straipsnis Vidaus vandenų keliuose galioja laivybos taisyklės, kurias nustato Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos. 11 straipsnis
  23. Kiekviena Susitariančioji Šalis, siekdama sudaryti saugias sąlygas laivybai toje vidaus vandenų kelių dalyje, kuri yra jos valstybės teritorijoje, palaiko techniškai tvarkingus ir pagal nacionalines technines normas bei taisykles eksploatuoja dambas, krantines, tiltus, užtvankas ir kitus hidrotechnikos įrenginius.
  24. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos informuoja viena kitą apie savo valstybės teritorijoje esančių vidaus vandenų kelių būklę ir keičiasi hidrologiniais duomenimis neatlygintinai. Bendroji komisija nustato informacijos mastą ir sudėtį, jos perdavimo metodus ir terminus.
  25. Susitariančiosios Šalys derina Nemuno upės pasienio ruože dambų, tiltų, užtvankų ir kitų hidrotechnikos įrenginių projektavimo, statybos ir remonto klausimus. 12 straipsnis
  26. Susitariančiosios Šalys visomis išgalėmis stengiasi palaikyti ir plėtoti savo kompetentingų institucijų dalykinius ryšius.
  27. Siekdamos įgyvendinti šį Susitarimą, Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos sudaro Bendrąją Lietuvos ir Rusijos komisiją. Jos posėdžiai vyksta paeiliui abiejų valstybių teritorijose. 13 straipsnis Ginčai dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo sprendžiami Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų derybomis arba diplomatiniais kanalais. 14 straipsnis Šis Susitarimas abipusiu Susitariančiųjų Šalių sutarimu gali būti pakeistas ir papildytas, įforminant tai atskirais protokolais. 15 straipsnis Šis Susitarimas neturi įtakos Susitariančiųjų Šalių teisėms ir pareigoms, atsirandančioms iš kitų tarptautinių sutarčių, kurių dalyvės yra Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija. 16 straipsnis
  28. Šis Susitarimas įsigalioja nuo tada, kai gaunamas paskutinis rašytinis pranešimas apie tai, kad Susitariančiosios Šalys atliko visas valstybės vidaus procedūras, būtinas šiam Susitarimui įsigalioti.
  29. Šis Susitarimas galioja penkerius metus ir po to jo galiojimas automatiškai pratęsiamas kitiems metams, jei nė viena iš Susitariančiųjų Šalių ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jo galiojimo eilinio laikotarpio pabaigos raštu nepraneša kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo ketinimą nutraukti jo galiojimą. SUDARYTA 2007 m. gruodžio 4 d. Svetlogorske dviem originaliais egzemplioriais lietuvių ir rusų kalbomis. Abu tekstai turi vienodą teisinę galią. LIETUVOS RESPUBLIKOS RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS VARDU VYRIAUSYBĖS VARDU _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.