LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL PROTŲ SUSIGRĄŽINIMO IR PRITRAUKIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2008 m. lapkričio 20 d. Nr. ISAK-3207 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 2 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 361 punktą, Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416 (Žin., 2007, Nr. 49-1897), 2.8 priemonę, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1133 (Žin., 2006, Nr. 126-4789), 3.10 priemonę, Žinių ir inovacijų infrastruktūros valstybei svarbių ekonominių projektų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. X-1225 (Žin., 2007, Nr. 73-2887), 5 punktą, tvirtinu Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programą (pridedama). LAIKINAI EINANTIS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PAREIGAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-3207 PROTŲ SUSIGRĄŽINIMO IR PRITRAUKIMO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
(2)padidinti Europos patentų biurui pateiktų paraiškų skaičių 1 mln. gyventojų iki 30 vnt. (2002 m. šis skaičius siekė 2,6 vnt.). 9. Statistikos duomenys signalizuoja apie MTEP sektoriaus žmogiškojo kapitalo problemas, reikalaujančias jau dabar imtis iniciatyvų, kuriomis Lietuvos MTEP sektoriuje būtų išlaikyti, pritraukti ar sugrąžinti tyrėjai, taip padidinant mokslinės bendruomenės produktyvumą, užtikrinant aukšto lygio mokslinės produkcijos kokybę, sudarant prielaidas šio sektoriaus žmogiškiesiems ištekliams atsinaujinti ir tarptautinio lygio bei inovatyviems moksliniams tyrimams plėtoti: 9.1. Lietuvos moksle pastebimas tyrėjų atsinaujinimo potencialo trūkumas. Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais mokslininkai iki 34 metų sudarė tik 13,4 % visų aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose dirbančių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą turinčių mokslininkų, o tokie mokslininkai virš 55 metų amžiaus šiuose sektoriuose sudarė 38,4 proc. Tyrėjų poreikį didina ir išaugęs studentų skaičius mokslo ir studijų institucijose. Turimo mokslinio potencialo jau nebepakanka studijų kokybei užtikrinti, juo labiau vykdyti pasaulinio lygio moksliniams tyrimams. Dabartinis aukštas tyrėjų amžiaus vidurkis leidžia prognozuoti dar didesnį jų trūkumą artimiausioje ateityje. 9.2. Pagal MTEP darbuotojų procentą nuo viso dirbančių gyventojų skaičiaus Lietuva atsilieka nuo kitų ES valstybių. Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. Lietuvoje 1000 dirbančiųjų (skaičiuojant pagal visos darbo dienos ekvivalentą) teko apie 10,3 MTEP darbuotojo; o Eurostato duomenimis, 2005 m., pvz., Suomijoje, šis rodiklis buvo – 39,6, Čekijoje – 24,2, Rumunijoje – 21,3, Vokietijoje – 268,1). Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio ir pagal tyrėjų skaičių, tenkantį 1000 dirbančiųjų (skaičiuojant pagal visos darbo dienos ekvivalentą); 2004 m., Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis buvo – 4,5, ES vidurkis – 5,5. 9.3. Eurostato duomenimis, 2004 m. Lietuvoje MTEP darbuotojai sudarė tik 1,15 proc. nuo visų dirbančiųjų (ES vidurkis buvo – 1,44 proc.), o verslo sektoriuje jie tesudarė 0,09 proc., kartu su Bulgarijos Respublika tai buvo pats žemiausias statistinis rodiklis visoje ES (ES vidurkis 2004 m. – 0,63). 2000–2005 m. Lietuvoje šio rodiklio augimas buvo neigiamas, nors tuo laikotarpiu verslo sektoriuje pastebimas žymus šio statistinio rodiklio augimas, kuris reiškia, kad dalis MTEP darbuotojų perėjo dirbti į verslą, tačiau nebūtinai vykdyti mokslinius tyrimus. Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. Lietuvoje buvo 12013 tyrėjų kartu su kitais MTEP darbuotojais, tiesiogiai vykdančiais MTEP veiklas, iš jų verslo sektoriuje – 1018 tokių asmenų, iš kurių – 135 mokslininkai, 883 – kiti MTEP darbuotojai. Palyginti su 2002 m. (atitinkamai 500 ir 90), šie skaičiai padvigubėjo. Tačiau orientuojantis į ES vidurkį ir šalies MTEP sektoriaus vystymo poreikį akivaizdu, kad reikia ženkliai padidinti tyrėjų pritraukimą į verslo sektorių drauge skatinant verslo investicijas į MTEP. 10. Anksčiau pateikti duomenys rodo, kad siekdama tapti konkurencinga žinių ekonomikos šalimi ir veiksmingai panaudoti didėjančias investicijas į MTEP, Lietuva turi būti pajėgi parengti, pritraukti ir išlaikyti kritinę masę aukštos kvalifikacijos tyrėjų. Tai reiškia, kad Lietuva turi sustabdyti protų nutekėjimo tendenciją šalyje ir užtikrinti protų mobilumą, kuris garantuotų mokslinių idėjų ir kūrybingumo apykaitą neprarandant mokslinio potencialo. Artimiausiu laikotarpiu Lietuvoje yra numatyta ar pradedama vykdyti keletas tiesiogiai protų susigrąžinimo ir pritraukimo tikslams pritaikytų veiklų bei mokslo ir studijų aplinkai gerinti skirtų priemonių, galinčių netiesiogiai prisidėti prie protų susigrąžinimo, pritraukimo ir jų nutekėjimo stabdymo: 10.1. Mokslininkų reintegracijai skatinti skirtos veiklos yra numatytos MTEP sektoriui skirtose ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamoje Tyrėjų karjeros programoje ir Nacionalinėje kompleksinėje programoje. Tyrėjų karjeros programoje numatyta „Subsidijų aukšto lygio mokslininkų pritraukimui ir reintegracijai priemonė“, pagal kurią iki 70 proc. biudžeto bus skiriama užsienyje dirbantiems lietuviams mokslininkams; „Mokslininkų iš užsienio trumpalaikių vizitų priemonė“; „Valstybės pagalbos mokslininkų įdarbinimui žinioms ir technologijoms imliose įmonėse priemonė“, kurioje projektai, skatinantys protų susigrąžinimą, priskiriami prie prioritetinių. 10.2. Netiesiogiai prie protų nutekėjimo stabdymo, protų sugrąžinimo ir pritraukimo prisidės veiklos, suplanuotos mokslo ir tyrimų aplinkai gerinti, kuriami Integruoti mokslo studijų ir verslo centrai (slėniai), aukšto lygio mokslinių tyrimų centrai, mokslinių tyrimų infrastruktūros gerinimo priemonės ir institucinio tinklo pertvarka. 10.3. Svarbus mokslo politikos veiksnys, galintis svariai prisidėti prie protų nutekėjimo stabdymo, protų susigrąžinimo ir pritraukimo, yra programinio-konkursinio MTEP finansavimo dalies didinimas. Kol kas programinis-konkursinis MTEP finansavimas Lietuvoje sudaro apie 5–7 proc. viso mokslinių tyrimų finansavimo, o daugelyje užsienio šalių jis siekia apie 30 proc. 2008 m. baigta pertvarkyti Lietuvos mokslo taryba, kuri pradės vykdyti programinį konkursinį finansavimą pagal nacionalines mokslo programas. Toks finansavimo principas padėtų užtikrinti aukštesnę mokslinių tyrimų kokybę ir galimybę geriausiems mokslininkams gauti lėšų savo projektams įgyvendinti. 10.4. Kitas reikšmingas veiksnys, galintis paskatinti jaunus mokslininkus rinktis tęsti karjerą Lietuvoje ir pritraukti tyrėjus iš užsienio, yra podoktorantūrinių stažuočių sistemos plėtra. Podoktorantūrinių stažuočių sistemos plėtra prasidėjo 2006 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1153 (Žin., 2006 Nr. 127-4835), patvirtinus Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas ir mokslininkų stažuotojų finansavimo aprašą, pagal kurį Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas finansuoja mokslininkų stažuotojų veiklą Lietuvos mokslo ir studijų institucijose iš valstybės biudžeto lėšų. Podoktorantūrinių stažuočių galimybes pritraukti užsienio mokslininkus parodė 2006–2008 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos kartu su Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir studijų institucijomis vykdytas projektas „Gamtos mokslų podoktorantūrinių stažuočių (post doc) sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, finansuotas ES struktūrinių fondų lėšomis. Projekto vykdymo metu buvo išnagrinėta pažangiausia užsienio šalių patirtis ir parengtas bei mokslo ir studijų institucijose įdiegtas gamtos mokslų srities podoktorantūrinių stažuočių sistemos modelis. Šio projekto metu buvo finansuotos 58 podoktorantūrinės stažuotės, iš kurių 8 buvo suteiktos jauniems užsienio šalių nelietuviams tyrėjams. Pradėta vykdyti Tyrėjų karjeros programa teiks galimybių podoktorantūrinių stažuočių mechanizmą tobulinti ir plėtoti, o organizacinė ir finansavimo šaltinių įvairovė sudarys prielaidas formuotis lankstesnei nacionalinei podoktorantūrinių stažuočių praktikai. 10.5. Perkeliant direktyvą 2005/71/EB, 2008 m. pradžioje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2539) pataisas, kurios reglamentavo leidimų laikinai gyventi išdavimą užsieniečiams, ketinantiems atlikti MTEP darbus ir išdavimo sąlygas. Poįstatyminis teisės aktas – Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A1-118 (Žin., 2006, Nr. 46-1669), numato, kad iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti, jeigu jis atvyksta į Lietuvos Respubliką vykdyti pagal darbo sutartį mokslinių tyrimų arba dirbti pedagoginį darbą mokslo ir studijų institucijose. Laikinas leidimas gyventi užsieniečiui, ketinančiam atlikti MTEP darbus pagal darbo sutartį su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslinių tyrimų įstaiga, išduodamas vieneriems metams. Toks nustatytas laikotarpis kai kuriais atvejais gali apriboti galimybes dalyvauti tyrėjų pritraukimo programose (pvz., podoktorantūrinių stažuočių, kuriose numatyta stažuotės trukmė yra 2 metai ar daugiau). 10.6. Lietuvos mokslo ir studijų sistemą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina reikalavimą viešai skelbti konkursus į laisvas dėstytojų, mokslininkų bei mokslininkų stažuotojų vietas. Tačiau siekiant tikro šio konkursų atvirumo ir tarptautiškumo, galinčio paskatinti Lietuvoje protų susigrąžinimą ir protų pritraukimą, ir atsižvelgiant į 2005 m. kovo 11 d. Europos Komisijos rekomendaciją dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (OL 2005, Nr. L 075, p. 67) būtina peržiūrėti teisiškai numatytų konkurso skelbimo ir vykdymo reikalavimų įgyvendinimą bei numatyti papildomas priemones, panaikinant galimus apribojimus (pvz., kylančius dėl habilitacijos reikalavimo). Mokslininkų iš užsienio pritraukimą gali iš dalies stabdyti procedūrinis reikalavimas nostrifikuoti daktaro laipsnį. Užsienyje įgytų mokslo laipsnių nostrifikavimą reglamentuoja Mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimo ir diplomų (atestatų) registravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 549 (Žin., 1992, Nr. 27-788), kurie numato nostrifikuoti užsienyje įgyto mokslo laipsnio diplomą asmeniui išduodant nustatyta tvarka įregistruotą Lietuvos Respublikos mokslo laipsnio diplomą, tai yra kartu suteikti jam mokslo daktaro ar habilituoto mokslo daktaro laipsnį. Be tokio užsienyje įgyto mokslo laipsnio diplomo pripažinimo Lietuvoje iš užsienio atvykęs asmuo negali naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytomis teisėmis ir garantijomis mokslininkams, tarp kurių svarbiausia – teisė dalyvauti konkursuose eiti pareigas ir gauti finansavimą moksliniams tyrimams. Lietuvos mokslo tarybos nuomone, užsienyje įgyto mokslo laipsnio diplomą Lietuvoje galima būtų tik pripažinti, bet nesuteikti jį turinčiam asmeniui Lietuvos Respublikos mokslo laipsnio. 10.7. Europos mobilumo centrų EURAXESS tinklui priklauso ir Studijų kokybės vertinimo centre sukurtas ir veikiantis Lietuvos mokslininkų mobilumo centras (toliau – LMC), kurio tinklalapis (www.euraxess.
- lt)yra Europos mokslininkų mobilumo svetainės (http://ec.europa.eu/euraxess) sudėtinė dalis. LMC pagrindinis tikslas – prisidėti prie palankių sąlygų sudarymo mokslininkų mobilumui, taip pat teikti asmeninę pagalbą atvykstantiems į Lietuvą bei iš šalies išvykstantiems dirbti mokslininkams. LMC teikia bendrą informaciją ir praktinę pagalbą mokslininkams ir jų šeimų nariams teisiniais (vizos, sveikatos ir socialinės apsaugos, mokesčiai), profesinės veiklos (kvalifikacijų pripažinimas, darbo leidimai, intelektinės nuosavybės apsauga, finansavimas), socialiniais ir kultūriniais (apgyvendinimas, mokslas ir studijos, kalbų mokymasis, kultūrinis gyvenimas) klausimais. 11. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo partneriai Užsienio lietuvių rėmimo centro vykdytame projekte „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, finansuotame iš ES struktūrinių fondų lėšų pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. Įgyvendinant šį projektą 2007–2008 m. buvo organizuojami užsienyje mokslinį darbą dirbančių Lietuvos piliečių trumpalaikiai vizitai į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas. Vizitais buvo siekta užmegzti glaudesnius ryšius ir bendradarbiavimą tarp šiuo metu užsienyje gyvenančių ir dirbančių tyrėjų iš Lietuvos bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. Pagal šį projektą gauti paramą atvykti trumpalaikių vizitų į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas galėjo visų mokslo sričių tyrėjai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, bent du paskutinius metus iki paraiškos pateikimo dienos dirbę mokslinį darbą kitose šalyse ir norintys sugrįžti dirbti į Lietuvą. Tyrėjo vizitas Lietuvos mokslo institucijoje truko nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių, vizito biudžetui (tyrėjui ir priimančiajai institucijai kartu) buvo skirta nuo 4 700 Lt iki 30 000 Lt. Projekte dalyvavo 66 šiuo metu užsienyje dirbantys tyrėjai iš Lietuvos, 19 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, šių vizitų rezultatas – 4 mokslininkai grįžo dirbti į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas. 12. Projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ metu buvo atliktas socialinis tyrimas, kuriame dalyvavo su vizitu atvykę tyrėjai, jų vizitų koordinatoriai, Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijos ir privačios ne pelno ir verslo įmonės. Tyrimas atskleidė tyrėjų emigracijos iš Lietuvos motyvus ir veiksnius, kurie potencialiai skatina arba trukdo sugrįžti. Tyrimo duomenys parodė, kad: 12.1. Pagrindinis tyrėjų emigracijos motyvas – mokslinio tobulėjimo siekis: noras pakelti savo kvalifikaciją, dirbti pasaulinio lygio mokslo centruose, susipažinti su pasaulinėmis mokslo tendencijomis, vykdyti inovacinius tyrimus, vykdyti mokslinius tyrimus mokslo srityse, neturinčiose tradicijų Lietuvoje. Antra grupė išvykimą lemiančių priežasčių – nepasitenkinimas esama Lietuvoje situacija mokslo ir studijų srityje: atsilikusi moksliniams tyrimams skirta materialinė-techninė bazė, uždara mokslo sistema, neveiksminga mokslo politika, hierarchiniai santykiai akademinėje bendruomenėje. Trečia pagal svarbą priežasčių grupė – ekonominiai motyvai: nepakankamas tyrėjų darbo užmokestis, nebuvimas galimybių susikurti tenkinančias buitines gyvenimo sąlygas. 12.2. Dauguma išvykusių į užsienį Lietuvos tyrėjų nesieja savęs ilgalaikiais ryšiais su užsienio šalimi, kurioje dabar gyvena, palaiko nuolatinius ryšius ar intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais ir per juos – su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis. Nors dauguma ketina sugrįžti, tačiau nurodo tam tikras grįžimo sąlygas: pokyčiai mokslo finansavimo sistemoje; atitinkantys jų aukštą kvalifikaciją tyrėjų atlyginimai; aiški karjeros ir darbo perspektyva, kūrybinga kolegų grupė ir šiuolaikiška darbo aplinka, užtikrinantys galimybes vykdyti pasaulinio lygio mokslinius tyrimus. Be šių sąlygų, tarp sugrįžti trukdančių veiksnių paminėti: iniciatyvos žlugdymas, biurokratiniai suvaržymai, neleidžiantys veiksmingai vykdyti projektų, ypač viešųjų pirkimų procedūros, per didelis mokslininkų pedagoginis krūvis, neleidžiantis atsidėti moksliniams tyrimams. Nepaisant nurodytų kliūčių sugrįžti, dauguma tyrime dalyvavusių tyrėjų ir toliau planuoja intensyviai bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis per trumpalaikius vizitus ir bendrus projektus. 12.3. Svarbi kliūtis sugrįžti ir bendradarbiauti yra informacijos apie esamas galimybes trūkumas. Ypač trūksta bendro informacijos portalo, kuriame būtų pateikiama informacija apie vykdomus mokslinius tyrimus ir iniciatyvas, įvairias finansavimo programas, praktinė tyrėjams aktuali informacija, suteikta galimybė bendrauti ir keistis informacija tarpusavyje. 13. Projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ metu vykdyti tyrėjų vizitai, su vizitais atvykusių tyrėjų ir daugumos vizitų koordinatorių mokslo ir studijų institucijose nuomone, buvo veiksmingi ir pasiteisino kaip tinkama bendradarbiavimą skatinanti priemonė. Išvykusių iš Lietuvos ir užsienyje dirbančių tyrėjų vizitai priimančioms institucijoms buvo naudingi dėl keleto priežasčių: jie supažindina vietos tyrėjus su užsienyje taikomais naujais darbo metodais ir mokslo sritimis; padeda rengti bendrus projektus su užsienio institucijomis ar pavieniais tyrėjais; sukuria galimybes bendroms tarptautinėms publikacijoms ar konferencijų prezentacijoms; padeda gauti paramą iš tarptautinių fondų; padeda atnaujinti vietos pedagoginę metodiką; didina projekto vietos studentų ir jaunų tyrėjų aktyvumą ir domėjimąsi moksliniais tyrimais ir mokslininko karjera. III. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PROTŲ MOBILUMO PRINCIPAI 14. Programos tikslas – vykdant protų susigrąžinimą ir protų pritraukimą iš užsienio į Lietuvą bei skatinant tyrėjų iš užsienio dalyvavimą Lietuvos mokslinių tyrimų erdvėje spartinti Lietuvos mokslinių tyrimų erdvės integraciją į tarptautinę ir Europos mokslinių tyrimų erdvę ir didinti Lietuvos MTEP srities tarptautinį konkurencingumą. 15. Programos uždaviniai: 15.1. Pritraukti tyrėjus iš užsienio į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas bei žinioms, mokslui ir technologijoms imlias įmones. 15.2. Skatinti tyrėjus iš užsienio dalyvauti Lietuvos mokslinių tyrimų erdvėje (rinkoje) ir bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis, organizacijomis ir tyrėjais. 15.3. Vykdyti protų mobilumo stebėseną Lietuvoje ir informacijos apie protų mobilumą rinkimą ir kaupimą. 16. Programos pagrindinis principas – protų mobilumas – suvoktinas ne kaip neigiamas ir ribotinas reiškinys, o kaip siektinas modernios mokslo ir studijų sistemos bruožas, skatinantis atvirą pasauliui ir naujovėms mokslo aplinką ir mokslo plėtrą, keitimąsi žiniomis bei kūrybingumą. IV. VERTINIMO KRITERIJAI IR SIEKIAMI REZULTATAI 17. Numatomi tokie šios programos įgyvendinimo rezultatai: 17.1. pagerės iš Lietuvos išvykstančių ir į Lietuvą atvykstančių tyrėjų santykis; 17.2. bus pritraukta aukšto lygio tyrėjų iš užsienio; 17.3. tyrėjai iš užsienio aktyviau bendradarbiaus su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis ir tyrėjais; 17.4. bus glaudesni užsienyje dirbančių iš Lietuvos išvykusių tyrėjų tarpusavio ryšiai; 17.5. bus vykdoma protų mobilumo stebėsena Lietuvoje ir informacijos apie protų mobilumą rinkimas ir kaupimas; 17.6. sustiprės Lietuvos MTEP sektoriaus žmogiškasis potencialas; 17.7. pagerės Lietuvos MTEP sektoriaus tarptautinis patrauklumas ir konkurencingumas. 18. Programos įgyvendinimo kriterijai: 18.1. mokslininkų, kuriems suteikti reintegracijos grantai, skaičius; 18.2. tyrėjų iš užsienio, dalyvaujančių podoktorantūrinėse stažuotėse, skaičius; 18.3. tyrėjų iš užsienio, kuriems suteiktos subsidijos moksliniams tyrimams vykdyti ir įrangai įsigyti, skaičius; 18.4. įmonių, kurioms suteiktos subsidijos sugrįžtantiems mokslininkams įdarbinti, skaičius; 18.5. tyrėjų iš užsienio, įsidarbinusių įmonėje, įmonei gavus valstybės subsidiją jo įdarbinimui, skaičius; 18.6. tyrėjų, atvykusių trumpalaikių vizitų į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, skaičius; 18.7. mokslo premijų, skirtų lietuvių kilmės užsieniečiams mokslininkams ir Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje, skaičius; 18.8. tyrėjų iš užsienio, atvykusių dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, skaičius; 18.9. tyrėjų iš užsienio, dalyvaujančių lietuvių kalbos mokyme, institucijų skaičius; 18.10. Lietuvos EURAXESS svetainėje apsilankiusiųjų skaičius; 18.11. užsienio ekspertų, dalyvavusių vertinant Lietuvos mokslo tarybai pateiktus MTEP projektus ir ataskaitas, skaičius; 18.12. Lietuvos mokslo tarybai pateiktų MTEP projektų bei ataskaitų, kurie buvo vertinti užsienio ekspertų, procentas; 18.13. mokslo ir studijų institucijų darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo procentas per metus; 18.14. informacinių leidinių, pristatančių Lietuvos MTEP sistemą ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, skaičius. V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 19. Programos įgyvendinimo laikotarpis – 2008–2013 metai. Programa finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų ir mokslo ir studijų institucijų lėšomis. 20. Programos įgyvendinimo priemonės ir numatomas lėšų poreikis pateikti Programos priede. 21. Programos įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Programos vykdytojai yra Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir studijų institucijos ir kitos institucijos, įstaigos ir organizacijos (agentūros, ekspertinės institucijos, mokslo fondai, sąjungos ir pan.). _________________ Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programos priedas PROTŲ SUSIGRĄŽINIMO IR PRITRAUKIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Uždaviniai Priemonės Vykdytojai Vykdymo metai Preliminarus valstybės biudžeto lėšų poreikis (tūkst. litų) arba (
- ir)konkursinio finansavimo šaltinis 1. Pritraukti tyrėjus iš užsienio į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas bei žinioms, mokslui ir technologijoms imlias įmones 1.1. Konkurso būdu teikti reintegracijos subsidijas aukšto lygio mokslininkų pritraukimui į Lietuvos mokslinių tyrimų erdvę Lietuvos mokslo taryba 2008–2013 Tyrėjų karjeros programos 1.2 priemonė 1.2. Konkurso būdu skatinti tyrėjų iš užsienio vizitus į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas Lietuvos mokslo taryba 2008–2013 Tyrėjų karjeros programos 2.2 priemonė 1.3. Konkurso būdu skatinti tyrėjų iš užsienio įsidarbinimą žinioms, mokslui ir technologijoms imliose Lietuvos įmonėse Švietimo ir mokslo ministerija 2008–2013 Tyrėjų karjeros programos 3 priemonė 1.4. Plėtoti podoktorantūrinių stažuočių sistemą Lietuvos mokslo taryba, Švietimo ir mokslo ministerija 2008–2013 Tyrėjų karjeros programos 2.1 priemonė 1.5. Konkurso būdu skatinti lietuvių kalbos mokymą užsienio tyrėjams, įsidarbinusiems Lietuvoje atlikti MTEP darbus Švietimo ir mokslo ministerija 2009–2013 Nacionalinės studijų programos 2.1.2 priemonė 1.6. Parengti studiją ir pateikti siūlymus dėl teisinės bazės, reglamentuojančios intelektinės nuosavybės MTEP srityje valdymą, tobulinimo Švietimo ir mokslo ministerija 2008–2009 70 1.7. Išnagrinėti vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje atvykstantiems užsienio tyrėjams gavimo problemas ir prireikus teikti siūlymus atsakingoms valstybės institucijoms dėl teisės aktų susijusių su vizų išdavimu ir leidimais gyventi ir įsidarbinti tyrėjams Lietuvoje, tobulinimo Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų institucijos 2009–2010 100 1.8. Pateikti siūlymus dėl teisės aktų keitimo, numatant galimybes efektyvesniam MTEP veikloms skirtų lėšų administravimui valstybinėse mokslo ir studijų institucijose Švietimo ir mokslo ministerija 2009–2010 Tyrėjų karjeros programos 5.4 priemonė 1.9. Pateikti siūlymus dėl teisės aktų reglamentuojančių užsienyje įgyto mokslo laipsnio diplomo pripažinimą Lietuvoje, tobulinimo Lietuvos mokslo taryba, Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras 2008–2009 0 1.10. Įgyvendinti Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 509 (Žin., 2008, Nr. 63-2394) Švietimo ir mokslo ministerija 2009–2011 389 300 1.11. Remti ir skatinti informacijos sklaidą apie MTEP veiklų Lietuvoje galimybes tarptautiniuose renginiuose Švietimo ir mokslo ministerija 2008–2013 200 1.12. Parengti ir išleisti informacinius leidinius, pristatančius Lietuvos MTEP sistemą ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras 2008–2013 100; Tyrėjų karjeros programos 5.3 priemonė 2. Skatinti tyrėjų iš užsienio dalyvavimą Lietuvos mokslinių tyrimų erdvėje (rinkoje) ir bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis, organizacijomis ir tyrėjais 2.1. Organizuoti Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą Lietuvoje ir JAV pakaitomis Švietimo ir mokslo ministerija 2008, 2011 1 000 2.2. Kasmet organizuoti mokslo premijų skyrimą lietuvių kilmės užsieniečiams mokslininkams bei Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje Švietimo ir mokslo ministerija 2008–2013 550 2.3. Konkurso būdu skatinti tyrėjų iš užsienio įsitraukimą į dėstymą Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo mainų paramos fondas 2009–2013 Nacionalinės studijų programos 2.1.2 priemonė; Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programa 2.4. Įtraukti tyrėjus iš užsienio į ekspertų galinčių vertinti Lietuvos MTEP projektus, duomenų bazes Lietuvos mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas 2008–2013 Tyrėjų karjeros programos 5.3 priemonė 2.5. Plėsti bendradarbiavimą tarptautinių dvišalių ir daugiašalių susitarimų ir sutarčių pagrindu Švietimo ir mokslo ministerija, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, Lietuvos mokslo taryba 2008–2013 2 000 2.6. Palaikyti ir plėtoti Lietuvos mokslininkų mobilumo centro veiklą Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba Studijų kokybės vertinimo centras 2009–2010 2011–2013 600; Tyrėjų karjeros programos 5.3 priemonė 2.7. Parengti Lietuvos MTEP potencialą pristatančią interneto svetainę ir užtikrinti nuolatinį jos funkcionavimą Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra 2008–2013 150 3. Vykdyti protų mobilumo stebėseną, Lietuvoje ir informacijos apie protų mobilumą rinkimą ir kaupimą 3.1. Rinkti ir kaupti duomenis apie išvykusius iš Lietuvos tyrėjus ir tyrėjus, atvykstančius į Lietuvą iš užsienio Lietuvos mokslo taryba Studijų kokybės vertinimo centras 2009–2013 0 3.2. Naudoti tyrėjų mobilumo duomenis Lietuvos mokslo ir studijų stebėsenos rodiklių sistemoje Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centras 2009–2013 0 _________________