← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2009–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2008 m. gruodžio 2 d. Nr. 3D-654 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2008, Nr. 46-1732), ir įgyvendindama 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinančio Reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999 (OL 2008 L 148, p. 1), nuostatas, tvirtinu Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009–2013 metų programą (pridedama). L. E. P. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ SUDERINTA Lietuvos Respublikos valstybinės Lietuvos Respublikos finansų maisto ir veterinarijos ministerijos 2008-11-19 raštu tarnybos 2008-11-27 raštu Nr. (1.16-0203)-5K-0831175)- Nr. B6-(1.19)-1845 6K-0814270 _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3D-654 PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2009–2013 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009–2013 metų programa (toliau – Nacionalinė vyno programa) parengta vadovaujantis 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinančiu Reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999 (OL 2008 L 148, p. 1), 2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 555/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, taikomos vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei (OL 2008 L 170, p. 1), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2006, Nr. 110-4171).
  2. Nacionalinėje vyno programoje numatytos priemonės bus įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d. II. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS TIKSLAI, ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR UŽDAVINIAI
  3. Šiuo metu Lietuvoje pagaminto putojančio vyno eksportas į trečiąsias šalis yra labai mažas ir sudaro apie 5 procentus pagaminto kiekio. Nacionalinės vyno programos tikslas – bent 10 procentų padidinti Lietuvoje pagaminto putojančio vyno iš nurodytos vynuogių veislės eksporto į trečiąsias šalis kiekį. Kitas tikslas (kokybinis) – informuoti apie Europos Sąjungoje auginamas vynines vynuogių veisles (Chardonnay, Cabernet, Prosecco).
  4. Nacionalinei vyno programai įgyvendinti numatytos šios priemonės: 4.
  5. viešųjų ryšių, rėmimo arba reklamos priemonės, kuriomis visų pirma pabrėžiami Europos Bendrijos putojančių vynų privalumai, ypač kokybės, maisto saugos arba aplinkosaugos požiūriu; 4.
  6. dalyvavimas tarptautinės svarbos renginiuose, mugėse arba parodose; 4.
  7. naujų rinkų tyrimai, reikalingi prekybos rinkoms išplėsti; 4.
  8. tyrimai rėmimo ir informavimo priemonių taikymo rezultatams įvertinti.
  9. Nacionalinės vyno programos uždavinys – užtikrinti Nacionalinės vyno programos priemonių įgyvendinimą. III. SURENGTŲ KONSULTACIJŲ REZULTATAI
  10. 2008 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje (toliau – Ministerija) buvo organizuotas pirmas pasitarimas dėl Nacionalinės vyno programos tikslingumo. Į pasitarimą buvo kviečiami putojantį vyną Lietuvoje gaminančių įmonių (AB „Alita“, AB „Anykščių vynas“, UAB „Boslita“ ir KO, UAB „Itaina“), asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“, Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos atstovai. Ministerija pateikė informaciją apie Nacionalinę vyno programą (trukmę, tinkamus produktus, galimas naudoti rėmimo priemones, Bendrijos įnašus ir t. t.).
  11. Ketinimą dalyvauti Nacionalinėje vyno programoje pareiškė du gamintojai – AB „Alita“ ir UAB „Itaina“. AB „Alita“ informavo, jog šiuo metu gamina keletą putojančių vynų iš nurodytos vynuogių veislės, o UAB „Itaina“ – jog ketina pradėti tokių vynų gamybą 2008 metų pabaigoje.
  12. Šių metų kovo–birželio mėn. buvo surengta keletas papildomų konsultacijų dėl Nacionalinės vyno programos rengimo asociacijoje „Lietuvos maisto pramonė“.
  13. 2008 m. kovo 13 d. Ministerijoje taip pat buvo organizuotas pasitarimas su VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (toliau – Rinkos reguliavimo agentūra) atsakingais darbuotojais dėl Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo. IV. APLINKYBIŲ ĮVERTINIMAS
  14. Putojantis vynas Lietuvoje pradėtas gaminti 1980 m.
  15. Šiuo metu putojantį vyną gamina trys įmonės – AB „Alita“, UAB „Boslita“ ir KO bei UAB „Itaina“.
  16. Putojantis vynas gaminamas tiek rezervuariniu (Charmat), tiek tradiciniu (fermentacija vyksta butelyje) metodais.
  17. Žaliava putojančio vyno gamybai perkama Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Ispanijoje ir kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse. Pastaraisiais metais pastebimas putojančio vyno gamybos augimas (žr. 1 lentelę). 1 lentelė Putojančio vyno gamyba Lietuvoje ir eksportas į trečiąsias šalis, litrais KN KODAS 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
  18. GAMYBA (TIK PUTOJANTIS VYNAS) 2204.10 2147611 2671776 3215316 4092172 5438825
  19. VYNO EKSPORTAS Į TREČIĄSIAS ŠALIS IŠ VISO: 2204 50843 66671 374972 10879983 21211021 Vyno eksporto dalis nuo gamybos 2,4 2,5 11,7 265,9 390,0 2.
  20. – iš to skaičiaus putojančio vyno eksportas 2204.10 9908 63564 76711 185093 1143077 Lietuvoje pagaminto putojančio vyno eksporto dalis 0,5 2,4 2,4 4,5 21,0 Šaltinis: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas.
  21. 2007 m. pagaminta 5,4 mln. litrų putojančio vyno, t. y. 33 proc. daugiau nei 2006 m. Nors putojančio vyno eksportas į trečiąsias šalis kasmet taip pat auga, Lietuvoje pagaminto putojančio vyno eksporto dalis 2006 m. sudarė tik 4,5 procento. 2007 m. putojančio vyno eksportas išaugo iki 21 procento, tačiau manytina, jog didžiąją dalį šio kiekio sudarė ne Lietuvoje pagaminto putojančio vyno reeksportas.
  22. Pagrindinės šalys, į kurias eksportuojamas Lietuvoje pagamintas putojantis vynas, yra Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. V. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI
  23. Lietuvoje vynai su saugoma geografine nuoroda ar su saugoma kilmės vietos nuoroda negaminami.
  24. Pagal Nacionalinę vyno programą parama skiriama iš nurodytos vynuogių veislės Lietuvoje pagamintam putojančiam vynui.
  25. Remiantis gamintojų pateikta informacija, rėmimo priemonės programos įgyvendinimo laikotarpiu planuojamos vykdyti Rusijoje (pirmi 36 mėnesiai) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (likusieji 24 mėnesiai).
  26. Sėkmingai įgyvendinus Nacionalinę vyno programą, numatomas šis jos poveikis: 19.
  27. žymus aukštesnės pridėtinės vertės putojančio vyno gamybos Lietuvoje padidėjimas; 19.
  28. išaugusi paklausa kitose ES valstybėse narėse pagamintam vynui iš nurodytos vynuogių veislės (naudojamo putojančio vyno gamybai); 19.
  29. įmonių, dalyvaujančių Nacionalinėje vyno programoje programoje, konkurencingumo augimas ne tik trečiose šalyse, bet ir ES rinkoje; 19.
  30. prisidėjimas prie ES vynų, kaip aukštos kokybės produktų, įvaizdžio kūrimo trečiųjų šalių rinkose; 19.
  31. trečiųjų šalių vartotojų žinomumo apie ES auginamas vynines vynuogių veisles (pvz. Chardonnay, Cabernet ir Prosecco) bei jų išskirtines savybes augimas.
  32. Veiksmai, kurie padės užtikrinti tinkamą ir veiksmingą Nacionalinės vyno programos įgyvendinimą: 20.
  33. kompetentingų ir atsakingų institucijų paskyrimas; 20.
  34. nacionalinių teisės aktų priėmimas; 20.
  35. sutarčių pasirašymas. Su pareiškėjais bus pasirašomos finansavimo sutartys, įtraukiant nuostatas dėl Nacionalinės vyno programos vykdytojų įsipareigojimų bei kontrolės. Pareiškėjai turės pateikti sutarties įvykdymo bei išankstinio mokėjimo užstatus; 20.
  36. Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo kontrolė. Rinkos reguliavimo agentūra parengs, suderins su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) ir patvirtins vyno rėmimo veiksmų trečiųjų šalių rinkose administravimo ir kontrolės procedūras. Numatoma, jog gamintojų pateiktų vyno rėmimo programų vykdymo patikra bus inicijuojama bent kartą per Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) finansinius metus. Bus patvirtintos vyno rėmimo programos vykdymo patikros aktų formos.
  37. Nacionalinės vyno programos vertinimo kriterijus – paramos suteikimas su vyno rėmimu trečiųjų šalių rinkose susijusiems projektams. VI. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS FINANSAVIMAS
  38. Paramos lėšos Nacionalinei vyno programai skiriamos iš EŽŪGF pagal 2009–2013 metų finansavimo planą (priedas), parengtą atsižvelgiant į reglamento (EB) Nr. 479/2008 II priede Lietuvai atitinkamiems EŽŪGF finansiniams metams nustatytą sumą. Valstybės pagalba iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto neteikiama. VII. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS PRIEŽIŪRA
  39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987 Ministerija yra paskirta EŽŪGF kompetentingąja institucija. Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo laikotarpiu Ministerija gaus iš atsakingų institucijų informaciją apie patvirtintos programos įgyvendinimo eigą.
  40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 987 nustatyta, jog Rinkos reguliavimo agentūra yra atsakinga už žemės ūkio ir maisto produktų intervencinį pirkimą ir kitas intervencines priemones, įskaitant paramos priemones vidaus vartojimui ir perdirbimui skatinti. Už Nacionalinės vyno programos įgyvendinimą ir teisingą lėšų paskirstymą atsakinga Rinkos reguliavimo agentūra.
  41. Rinkos reguliavimo agentūra vykdys Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, kontroliuos ūkio subjektų daromas išlaidas bei teiks Nacionalinei mokėjimo agentūrai pagrindžiančius dokumentus apie atliktus administravimo ir kontrolės veiksmus ir Ministerijai ataskaitas apie Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo eigą, priims sprendimą dėl lėšų išmokėjimo paramos gavėjams arba paramos lėšų susigrąžinimo, administruos užstatus.
  42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 987 nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra atsakinga už maisto produktų (išskyrus grūdus), kuriems taikomos intervencinės priemonės, sudėties, kokybės, pakuotės ir ženklinimo atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimą, šių maisto produktų gamybos bei perdirbimo priežiūrą ir tikrinimą.
  43. Už paramos išmokėjimą pareiškėjams, lėšų apskaitą ir ataskaitų teikimą Ministerijai, pareiškėjams nepagrįstai išmokėtos paramos išieškojimą atsako Nacionalinė mokėjimo agentūra.
  44. Detalios kontrolės ir administravimo taisyklės bus parengtos ir patvirtintos atskiru žemės ūkio ministro įsakymu. _________________ Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009–2013 metų programos priedas PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2009–2013 METŲ PROGRAMOS FINANSAVIMO PLANAS Finansiniai metai* 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Skirta suma, eurais (ekvivalentas litais) 30 000

(103584)37 000 (127753,6) 45 000
(155376)45 000
(155376)45 000
(155376)* EŽŪGF metai _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.