← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL 2009–2011 METŲ MELIORACIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2008 m. gruodžio 2 d. Nr. 3D-650 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi ir siekdama užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių tinkamą funkcionavimą:

  1. Tvirtinu 2009–2011 metų melioracijos programą (pridedama).
  2. Pavedu ministerijos sekretoriui Kaziui Sivickiui vykdyti programos įgyvendinimo kontrolę. L. E. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ SUDERINTA Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (1.16-0203)-5K-0829917)-6K-0813996 _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3D-650 2009–2011 METŲ MELIORACIJOS PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. 2009–2011 metų melioracijos programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi bei savivaldybių 2009–2011 metų melioracijos darbų investicijų projektais. II. PROGRAMOS MISIJA (APLINKOS ANALIZĖ)
  4. Šia programa siekiama įgyvendinti racionalią melioracijos turto, melioruotos žemės naudojimo politiką, kuri skatintų ekonominius ir socialinius pokyčius, nukreiptus į žemės ūkio gamybos intensyvinimą bei kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą, kartu išsaugant ir gausinant kaimo gamtinį, materialinį ir dvasinį paveldą, taip pat apsaugant kaimo gyventojų turtą ir aplinką polderiuose nuo potvynių daromos žalos.
  5. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia sausinti, 1995 m. melioracijos normatyvinių dokumentų rinkinyje patvirtintais duomenimis Lietuvoje buvo 3,4 mln. ha arba 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Nusausintose žemėse išauginama 89 proc. visos žemės ūkio produkcijos, todėl žemių melioracija šalyje yra labai svarbi žemės ūkio gamybos ir kaimo infrastruktūros dalis. Dabartiniu metu nusausintų drenažu žemės ūkio paskirties žemių plotas šalyje yra 2,6 mln. ha arba 77,7 proc. šiam tikslui naudojamos žemės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), atlikus melioruotos žemės būklės techniniu ir agrotechniniu požiūriais įvertinimą nustatyta, kad blogos būklės melioruotos žemės yra 222,4 tūkst. ha. Daugiau kaip 15,0 tūkst. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų pavirto pelke, daugiau kaip 67,3 tūkst. ha apaugo krūmais ir mišku. Apskaitos duomenimis, melioracijos statiniai nyksta. Melioracijos magistralinių griovių, kurių įrengta 53 tūkst. km, vidutinis nusidėvėjimas pasiekė 64 proc., hidrotechnikos statinių – 53 proc., žemės pylimų – 48,5 proc., drenažo – 43,6 proc.
  6. Melioracijos programai 2006–2008 m., patvirtintai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-447 (Žin., 2005, Nr. 114-4175), įgyvendinti, Lietuvos Respublikos Seimas skyrė 2006 m. – 67,5 mln. Lt, 2007 m. – 70,3 mln. Lt, 2008 m. – 82,1 mln. Lt valstybės lėšų.
  7. Atlikti darbai ir pasiekti rezultatai: 2006 m. investicijų lėšomis suremontuota ir rekonstruota 3263 ha sausinimo sistemų, 1247 km griovių, 1132 vnt. vandens pralaidų, 60 tiltų, 42 tvenkinių užtvankos, 85 kiti hidrotechnikos statiniai, 413 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis išvalyta 300 km griovių, iš griovių pašalinta 62 ha krūmų, paremtas 121 ūkininkas remontuojant jų nuosavybėje esančius melioracijos statinius. 2007 m. investicijų lėšomis suremontuota ir rekonstruota 3875 ha sausinimo sistemų, 1137 km griovių, 1059 vnt. vandens pralaidų, 55 tiltai, 55 tvenkinių užtvankos, 58 kiti hidrotechnikos statiniai, 296 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis išvalyta 676 km griovių, iš griovių pašalinta 238 ha krūmų, paremti 156 ūkininkai remontuojant jų nuosavybėje esančius melioracijos statinius. 2008 m. numatoma investicijų lėšomis suremontuoti ir rekonstruoti 6500 ha sausinimo sistemų, 950 km griovių, 900 vnt. vandens pralaidų, 40 tiltų, 50 tvenkinių užtvankų, 500 kitų hidrotechnikos statinių, 270 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis numatoma išvalyti 300 km griovių, iš griovių pašalinti 300 ha krūmų, paremti 60 ūkininkų remontuojant jų nuosavybėje esančius melioracijos statinius. III. PROGRAMOS TIKSLAI
  8. Užtikrinti tinkamas ūkininkavimo šlapiose žemėse sąlygas: 6.
  9. laiku nuleisti perteklinį vandenį iš nusausintų plotų; 6.
  10. užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių tinkamą veikimą; 6.
  11. apsaugoti kaimo gyventojų turtą ir aplinką polderiuose nuo potvynių daromos žalos.
  12. Vykdant drenažo rekonstravimą sausinamos teritorijos ariamoje žemėje kalkinti dirvožemį didinant dirvos atsparumą erozijai ir siekiant, kad drenažas neapaugtų giliašakniais augalais ir į produkciją nepatektų sunkiųjų metalų ir radionuklidų.
  13. Sudaryti prielaidas melioracijos srities moksliniams tyrimams vykdyti bei Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių patirties sklaidai Lietuvoje modeliuojant besikeičiančias ūkininkavimo sąlygas: 8.
  14. išnagrinėti sausinimo sistemų efektyvumą ir pertvarkymo ekonominį pagrindimą atliekant optimaliai reikalingas žemės ūkiui funkcijas mažesnės kritulių tikimybės ir labai lietingais periodais; 8.
  15. tirti ir teikti pasiūlymus dėl naujų medžiagų panaudojimo ir technologijų taikymo rekonstruojant ir remontuojant drenažo sistemas Lietuvos sąlygomis, tai siejant su žemių konsolidavimo strategija. IV. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTU (BPD)
  16. Pagal Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ suteikta 55 mln. Lt finansinė ES parama savivaldybėms ir kaimo bendruomenėms kaimo gyvenviečių ir bendrojo naudojimo sausinimo sistemų vandens nuleidimo drenažu ir atvirais grioviais ir juose esančių hidrotechninių statinių techninei būklei gerinti bei žemės ūkio vandens išteklių ekologinei vertei išsaugoti ir plėtoti.
  17. Pagal Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ yra įvykdyti 36 projektai.
  18. Atlikti darbai ir pasiekti rezultatai: 11.
  19. pagerinta 159325 ha sausinamo ploto būklė; 11.
  20. rekonstruota ir (arba) pastatyta:1923 ha polderių, 3 siurblinės, 1208 km griovių, 849 vnt. vandens pralaidų, 12 tiltų, 2 tvenkinių užtvankos, 14 km pylimų, 866 kiti hidrotechnikos statiniai, 11004 vnt. drenažo žiočių, 199 km požeminio drenažo linijų. V. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMA
  21. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Komisijos (EB) sprendimu Nr. C

(2007)5076 (toliau – KPP), įvardyta problema, susijusi su vandentvarka ir žemės ūkio infrastruktūra – sausinimo sistemų tvarkymu.
  1. Pagal Melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo pagrindinius duomenis pagal 2007-01-01, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 3D-309 (Žin., 2007, Nr. 73-2908), šalyje yra 222400 ha techniniu ir agrotechniniu požiūriu blogos būklės plotų, kuriuose reikia rekonstruoti sausinimo sistemas.
  2. KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ bendrasis tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas kaimo infrastruktūros plėtrai, kuri pagerintų žemės ir miškų ūkio konkurencingumą. Priemonės veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ tikslai – pagerinti laukų bendrojo naudojimo melioracijos inžinerinės infrastruktūros techninę būklę, išsaugoti ir puoselėti žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę kaimo vietovėse.
  3. Pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ numatoma parama savivaldybėms ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijoms sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstravimui bei rūgščių dirvožemių kalkinimui siekiant pagerinti jų vandens pralaidumo savybes sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, kur pH?<=5,5; dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių rekonstravimui; polderių rekonstravimui.
  4. Vykdomi projektai nebus kartu finansuojami iš kitų nacionalinių programų ir ES fondų. VI. FINANSINĖ PARAMA MELIORUOTOS ŽEMĖS SAVININKAMS
  5. Finansinė parama melioruotos žemės savininkams nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti, atsižvelgiant į finansines galimybes, teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės lėšų, skirtų savivaldybių biudžetams valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti. Finansinės paramos dydis – iki 85 proc. projektų vertės. Likusią dalį (15 proc.) privalo apmokėti žemės savininkai.
  6. Finansinė parama melioruotos žemės savininkams melioracijos statiniams statyti ir rekonstruoti gali būti teikiama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos biudžete pagal patvirtintas programas ir jų įgyvendinimo taisykles.
  7. Valstybės lėšų poreikis 2009 m. paramai melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių remonto darbams atlikti (pagal žemės savininkų paraiškas) pateikiamas šios programos 3 priede.
  8. Vadovaujantis Valstybės finansinės paramos, teikiamos melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-481 (Žin., 2004, Nr. 129-4635), paraiškas savivaldybėms žemės savininkai gali teikti kasmet. VII. MELIORUOTOS ŽEMĖS SAVININKŲ ĮTRAUKIMAS Į MELIORACIJOS SISTEMŲ VALDYMĄ
  9. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalyje žemės plotai, kuriuose buvo įrengiamos sausinimo sistemos, siekė nuo keleto iki kelių šimtų ha. Savininkams grąžinamoje žemėje melioracijos sistemos tampa bendrojo naudojimo sistemomis, jų priežiūra vieno savininko žemėje beveik nebeįmanoma, kadangi dėl vandens nuleidimo, kuris siejasi su vandens pritekamų ir turinčių drėgmės perteklių plotų ribomis ir kurie nesutampa su savininkų žemės plotais, melioracijos sistemų funkcionavimas negali būti dalomas pagal melioruotos žemės savininkų sklypus. Dėl to melioruotos žemės naudotojai skatinami jungtis į melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijas, kad galėtų tinkamai prižiūrėti melioracijos sistemas ir statinius, pagerinti melioruotos žemės būklę.
  10. ES struktūrinių fondų lėšomis parengtas projektas, pagal kurį bandomojoje teritorijoje (Ukmergės rajono ir Rietavo savivaldybėse), įvertinus teritorijos gyventojų poreikius, vadovaujantis teisės aktais įkurtos melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijos. Melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijos jau veikia Biržų, Panevėžio, Klaipėdos, Kupiškio, Rokiškio ir kt. rajonų savivaldybėse.
  11. Įsteigtos ir įregistruotos asociacijos gali atstovauti savo narių interesams valstybės bei savivaldybių institucijose, dalyvauti ES ir/arba Lietuvos Respublikos finansuojamuose projektuose, programose, organizuoti ir/arba atlikti drenažo sistemų priežiūros ir kalkinimo darbus, teikti žemės ūkio technikos remonto, serviso paslaugas ir kt., taip pat turi teisę pasinaudoti KPP finansine parama žemės ūkio vandentvarkai (melioracijos statiniams rekonstruoti). Asociacijos numatytos kaip tinkami pareiškėjai tokiai paramai gauti. Be to, asociacijos nustatyta tvarka gali dalyvauti konkursuose melioracijos statinių priežiūros darbams atlikti, taip pat savo jėgomis organizuoti asociacijos nariams nuosavybės teise priklausančio drenažo remontą. VIII. MELIORACIJOS VALDYMO TOBULINIMAS
  12. Dalis melioracijos statinių, kaip nusausintos žemės priklausiniai, tapo žemės savininkų nuosavybe. Dėl to sunkiau atlikti melioracijos statinių priežiūros, remonto, kontrolės organizavimo darbus, nustatyti darbų finansavimo šaltinius, aktyvinant melioruotų žemių savininkų ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijų kūrimą, teikiant investicijų projektus, norint maksimaliai pasinaudoti ES parama bei pritraukiant žemės savininkų nuosavas lėšas melioracijos sistemų ir statinių remontui atlikti. Savivaldybių melioracijos specialistai kasmet privalo: 24.
  13. vykdyti: 24.1.
  14. melioruotos žemės būklės stebėjimą; 24.1.
  15. teisės aktų nustatyta tvarka vykdomų darbų ir eksploatacijos techninę priežiūrą; 24.1.
  16. tvenkinių hidrotechninių statinių priežiūrą pagal Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles (LAND 2-95), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 „Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės LAND 2-95“ (Žin., 1997, Nr. 70-1790); 24.1.
  17. melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą taikant geografinę informacinę MelGIS sistemą; 24.
  18. sudaryti: 24.2.
  19. melioracijos darbų programas; 24.2.
  20. vykdomų darbų objektų sąrašus; 24.2.
  21. paslaugų ir darbų sutartis; 24.
  22. atlikti: 24.3.
  23. užsakovo funkcijas rengiant melioracijos statinių techninius darbo projektus; 24.3.
  24. tiltų, sausinimo sistemų siurblinių priežiūrą. 24.
  25. pagal kompetenciją kontroliuoti, ar žemės savininkai ir valstybinės žemės nuomotojai vadovaujasi Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-186 (Žin., 2008, Nr. 42-1561), ir Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 42-1562 (Žin., 2008, Nr. 42-1562); 24.
  26. nustatyti technines sąlygas ir išduoti leidimus statiniams melioruotoje žemėje projektuoti ir statyti, kontroliuoti jų įvykdymą; 24.
  27. nagrinėti prašymus ir pasiūlyti sprendimų dėl melioruotos žemės apsodinimo mišku būdus; 24.
  28. pildyti melioracijos duomenų kompiuterinę bazę taikant geografinę informacinę sistemą MelGIS; 24.
  29. derinti kitų žinybų techninius ar darbo projektus; 24.
  30. dalyvauti tarpžinybinių komisijų darbe; 24.
  31. organizuoti darbų ir paslaugų viešuosius pirkimus. IX. MELIORACIJOS MOKSLO TIRIAMIEJI DARBAI
  32. Siekiant sukurti moksliniais tyrimais pagrįstą žemės ūkio melioracijos sistemą, sudaryti sąlygas racionaliai ūkininkauti, atsižvelgiant į gamtinius veiksnius ir naujus ūkininkavimo būdus, būtina atlikti melioracijos mokslinius tyrimus, įvertinti ES šalių patirtį teikiant paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei nustatyti reikiamas priemones. Reikia išanalizuoti, ar tikslinga įrengti ir rekonstruoti drenažo sistemas, efektyviai veikiančias esant mažesnei kritulių tikimybei ir labai lietingais metais, įvertinti jų ekonominį efektyvumą, kokias naujas medžiagas panaudoti ir technologijas taikyti remontuojant ir rekonstruojant melioracijos statinius Lietuvos sąlygomis.
  33. Numatoma tyrimus vykdyti šiomis kryptimis: 26.
  34. nustatyti melioracijos sistemų modernizavimo būdus, jiems įgyvendinti reikalingas priemones, pagrįsti jų ekonomiškumą įvertinant privataus ūkininkavimo aspektus; 26.
  35. tobulinti sausinimo sistemų priežiūros technologijas optimaliausiais ekologiniu ir ekonominiu požiūriais, pagrįsti sausinimo sistemų funkcionalumo ir ekologinės integracijos poveikio aplinkai suderinamumą; 26.
  36. pagrįsti integruotų sausinimo sistemų gedimų prevencijos reikalavimus; 26.
  37. tobulinti melioracijos statinių techninės būklės ir melioruotos žemės vertinimo metodiką ir kontrolę.
  38. Numatoma parengti priemones ir pasiūlymus: 27.
  39. dėl melioracijos sistemų veikimo tobulinimo; 27.
  40. dėl nusausinimo intensyvumo padidinimo; 27.
  41. dėl sistemų naudojimo tobulinimo, įvertinant žemės naudojimo pakitimus; 27.
  42. dėl melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų ekonominio pagrįstumo; 27.
  43. dėl melioruotos žemės naudotojų įtraukimo į melioracijos statinių remonto bei rekonstravimo darbų finansavimo procesą.
  44. Atlikus šiuos mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į naujas ūkininkavimo sąlygas, bus parengti atitinkami teisės aktai, didelių drenažo sistemų pertvarkymo techniniai normatyviniai dokumentai ir sukurtos drenažo sistemų veikimo gerinimo priemonės ir technologijos.
  45. Be šių pagrindinių mokslinių tyrimų krypčių, bus sprendžiami ir kiti klausimai: 29.
  46. toliau kuriama melioracijos geografinė informacinė sistema, kuri bus derinama su kitomis (Aplinkos ministerijos) kuriamomis duomenų bazėmis; 29.
  47. atliekami melioracijos sistemų pertvarkymo tyrimai ir modernizavimas atsižvelgiant į žemės konsolidacijos projektą; 29.
  48. vykdomi polderių hidrologiniai ir techniniai tyrimai atsižvelgiant į naujas ūkininkavimo ir gamtines sąlygas; 29.
  49. vykdomi melioracijos sistemų ir jose esančių statinių priežiūros, remonto ir rekonstravimo būdų ir techninių priemonių tyrimai; 29.
  50. kuriamos melioracijos statinių racionalios konstrukcijos ir technologijos.
  51. Mokslinių tyrimų pagrindu bus reguliariai tobulinami ir kuriami nauji melioracijos sistemų bei jų hidrotechninių statinių normatyviniai katalogai. Numatoma iki 2011 metų suderinti melioracijos techninius normatyvinius dokumentus su ES standartais ir reikalavimais, taip pat statybos reglamentais.
  52. Siekiant sujungti ir veiksmingiau panaudoti šalies melioracijos mokslo potencialą, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto ir Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto mokslininkų tyrimų rezultatai bus nagrinėjami bendrose mokslinėse konferencijose ir skelbiami leidinyje „Vandens ūkio inžinerija“, svarstomi rengiami techniniai normatyviniai dokumentai, siekiama integruoti melioracijos mokslo ir studijų potencialą į gamybos veiklą.
  53. Tobulinant specialistų kvalifikacijos kėlimo sistemą Lietuvoje bus siekiama pasinaudoti melioracijos mokslo pasiekimais ir pritaikyti ES šalių melioracijos patirtį. X. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI
  54. Įgyvendinus programos nuostatas, laiku vykdant melioracijos sistemų priežiūrą, taip pat suremontavus ir rekonstravus melioracijos sistemas bei pritaikius agromelioracines priemones bus: 33.
  55. atkurtas žemės našumas (apie 12 balų); 33.
  56. padidintos žemės ūkio veiklos subjektų pajamos; 33.
  57. pagerinta socialinė ir buitinė kaimo aplinka ir sauga; 33.
  58. pagerinta 341 tvenkinio, 1453 tiltų, 307 lieptų, 56000 pralaidų, 50000 km griovių ir kitų statinių eksploatacijos būklė; 33.
  59. pagerinta 2,6 mln. ha drenažo sistemų funkcionalumas; 33.
  60. užtikrintas 50 tūkst. ha polderių sistemų funkcionalumas; 33.
  61. pagerinta sausinamų plotų ekologinė būklė. XI. PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMAS
  62. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės lėšos: 34.
  63. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių priežiūros darbams finansuoti, melioracijos sistemų ir jų hidrotechninių statinių priežiūros, remonto ir statybos techniniams normatyviniams dokumentams rengti bei atnaujinti: 34.1.
  64. polderių sausinimo sistemų siurblinių eksploatacijos ir kitų šių sistemų melioracijos statinių eksploatacijos darbams finansuoti; 34.1.
  65. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacijos darbams finansuoti; 34.1.
  66. techniniams normatyviniams dokumentams rengti ir atnaujinti; 34.1.
  67. melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitai tvarkyti taikant geografinę informacinę MelGIS sistemą; 34.
  68. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių remonto darbams finansuoti (įskaitant šių statinių remonto techninės-sąmatinės dokumentacijos parengimą): 34.2.
  69. drenažo sistemų ir melioracijos statinių remonto darbams finansuoti; 34.2.
  70. polderių sausinimo sistemų siurblinių ir kitų šių sistemų melioracijos statinių remonto darbams finansuoti; 34.2.
  71. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remonto darbams finansuoti; 34.
  72. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimo darbams finansuoti (išskyrus rekonstravimo projektus, finansuojamus pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“), įskaitant rekonstravimo darbų techninės-sąmatinės dokumentacijos parengimą.
  73. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės ir žemės savininkų ar kitų naudotojų nuosavos lėšos (paramai melioruotos nevalstybinės žemės savininkams melioracijos sistemų ir statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti).
  74. Programai įgyvendinti naudojamų valstybės lėšų poreikis pagal savivaldybes pateikiamas šios programos 1 priede. Lėšos numatomos (tikslinamos) rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programos projektą.
  75. Programai įgyvendinti naudojamos paramos pagal KPP lėšos: 37.
  76. sausinimo sistemoms ir jų hidrotechniniams statiniams rekonstruoti bei rūgščioms dirvoms kalkinti sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, kur pH?<=5,5; 37.
  77. dirbtinių vandens telkinių hidrotechniniams statiniams rekonstruoti; 37.
  78. polderiams rekonstruoti.
  79. Pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ iš viso numatyta 38 mln. EUR (131 mln. Lt) paramos lėšų. Lėšų kiekis metams skiriamas atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Parama numatyta savivaldybėms, patikėjimo teise valdančioms valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijoms – ribotos atsakomybės, nesiekiantiems pelno juridiniams asmenims, kurių veiklos tikslas – palaikyti bendrojo naudojimo melioracijos sistemų gerą būklę asociacijos narių naudojamoje melioruotoje žemėje. XII. PROGNOZUOJAMI REZULTATAI
  80. Programos įgyvendinimas leis pagerinti melioracijos sistemų ir statinių būklę, atkurti dirvožemio derlingumą, taip suteikiant paramą žemės savininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams.
  81. Bus atliekami įvairūs melioracijos darbai: suremontuota: 1980 vnt. pralaidų; 200 tiltų ir lieptų; 130 užtvankų; 30 sausinimo siurblinių; 40 km polderių pylimų; rekonstruota: 6090 km griovių; 690 vnt. pralaidų; 60 tiltų ir lieptų; 18 užtvankų; 200 km drenažo rinktuvų; 24 sausinimo siurblinės; 9 km polderių pylimų.
  82. Valstybės lėšomis planuojami atlikti darbai bei prognozuojami rezultatai (per vienerius metus) pateikiami šios programos 2 priede. XIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA BEI ATSAKOMYBĖ
  83. Savivaldybės: 42.
  84. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais terminais ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai melioracijos darbų investicijų projektus; 42.
  85. atsako už joms skirtų programos lėšų naudojimą; 42.
  86. tvirtina konkrečių savivaldybės melioracijos objektų ir darbų, atliekamų programos lėšomis, sąrašus, apimtis ir finansavimo limitus; 42.
  87. atlieka darbų, vykdomų programos lėšomis, užsakovo funkcijas; 42.
  88. tvarko joms skirtų programos lėšų apskaitą; 42.
  89. vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos“ (Žin., 2004, Nr. 77-2685) informuoja kiekvieno mėnesio 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją apie programos įgyvendinimą.
  90. Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai naudoja pagal paskirtį ir prižiūri melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui, ir skubiai remontuoja, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui ir aplinkai. XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  91. Melioracijos darbai programos lėšomis perkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka.
  92. Melioracijos darbai programos lėšomis finansuojami laikantis teisės aktų, taikomų iš biudžeto finansuojamoms programoms vykdyti.
  93. Programos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.
  94. Nepanaudotos valstybės lėšos, pasibaigus metams, grąžinamos į valstybės biudžetą.
  95. Paramos pagal KPP lėšos naudojamos vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562). _________________ 2009–2011 metų melioracijos programos 1 priedas 2009 M. VALSTYBĖS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES Eil. Nr. Savivaldybės Iš viso Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (paprastosios išlaidos) Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (nepaprastosios išlaidos) melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti 1 2 3 4 5 6 7
  96. Akmenės rajono 1596 216 1380
  97. Alytaus rajono 2472 370 70 2102
  98. Anykščių rajono 2093 593 1500
  99. Birštono 103 64 39
  100. Biržų rajono 4250 950 3300
  101. Druskininkų 269 28 241
  102. Elektrėnų 602 102 15 500
  103. Ignalinos rajono 1532 475 43 1057
  104. Jonavos rajono 1373 373 1000
  105. Joniškio rajono 2500 500 2000
  106. Jurbarko rajono 2700 500 2200
  107. Kaišiadorių rajono 1670 470 110 1200
  108. Kalvarijos 800 100 30 700
  109. Kauno rajono 3700 700 3000
  110. Kazlų Rūdos 772 62 710
  111. Kėdainių rajono 3004 1104 30 1900
  112. Kelmės rajono 2690 450 2240
  113. Klaipėdos rajono 2850 850 650 2000 300
  114. Kretingos rajono 2347 781 60 1566 66
  115. Kupiškio rajono 2305 650 1655
  116. Lazdijų rajono 2128 628 205 1500
  117. Marijampolės 2365 245 35 2120
  118. Mažeikių rajono 3153 800 2353
  119. Molėtų rajono 1540 500 100 1040 200
  120. Pagėgių 717 317 170 400 50
  121. Pakruojo rajono 4969 869 4100 115
  122. Palangos miesto 230 130 130 100 100
  123. Panevėžio rajono 7000 2400 4600
  124. Pasvalio rajono 4090 890 3200
  125. Plungės rajono 1784 310 1474
  126. Prienų rajono 1514 350 1164
  127. Radviliškio rajono 4675 1175 3500
  128. Raseinių rajono 3230 200 3030
  129. Rietavo 1130 300 830
  130. Rokiškio rajono 3700 700 3000
  131. Skuodo rajono 2613 437 2176
  132. Šakių rajono 4400 700 3700
  133. Šalčininkų rajono 1997 474 60 1523
  134. Šiaulių rajono 3816 435 3381
  135. Šilalės rajono 2935 375 2560
  136. Šilutės rajono 8956 3956 3400 5000 3000
  137. Širvintų rajono 1069 147 922
  138. Švenčionių rajono 1100 100 1000
  139. Tauragės rajono 1950 250 1700
  140. Telšių rajono 1969 220 1749
  141. Trakų rajono 650 250 400
  142. Ukmergės rajono 3290 550 60 2740 150
  143. Utenos rajono 2003 378 1625
  144. Varėnos rajono 703 103 30 600
  145. Vilkaviškio rajono 2350 300 2050
  146. Vilniaus rajono 1464 200 1264
  147. Zarasų rajono 810 80 730 IŠ VISO 123928 28107 5198 95821 3981 2010 M. VALSTYBĖS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES Eil. Nr. Savivaldybės Iš viso Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (paprastosios išlaidos) Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (nepaprastosios išlaidos) melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti 1 2 3 4 5 6 7
  148. Akmenės rajono 1822 216 1606
  149. Alytaus rajono 2570 370 70 2200
  150. Anykščių rajono 2293 593 1700
  151. Birštono 103 64 39
  152. Biržų rajono 4450 950 3500
  153. Druskininkų 278 28 250
  154. Elektrėnų 702 102 15 600
  155. Ignalinos rajono 1635 475 43 1160
  156. Jonavos rajono 1573 373 1200
  157. Joniškio rajono 2700 500 2200
  158. Jurbarko rajono 2800 500 2300
  159. Kaišiadorių rajono 1870 470 110 1400
  160. Kalvarijos 800 100 30 700
  161. Kauno rajono 4200 700 3500
  162. Kazlų Rūdos 772 62 710
  163. Kėdainių rajono 3656 1104 30 2552
  164. Kelmės rajono 2690 450 2240
  165. Klaipėdos rajono 2950 850 650 2100 300
  166. Kretingos rajono 2281 781 60 1500
  167. Kupiškio rajono 2350 650 1700
  168. Lazdijų rajono 2128 628 205 1500
  169. Marijampolės 2365 245 35 2120
  170. Mažeikių rajono 3153 800 2353
  171. Molėtų rajono 1700 500 100 1200 200
  172. Pagėgių 787 317 170 470 70
  173. Pakruojo rajono 4969 869 4100 115
  174. Palangos miesto 240 130 130 110 110
  175. Panevėžio rajono 7660 2400 5260
  176. Pasvalio rajono 4290 890 3400
  177. Plungės rajono 2080 310 1770
  178. Prienų rajono 1514 350 1164
  179. Radviliškio rajono 4975 1175 3800
  180. Raseinių rajono 3280 250 3030
  181. Rietavo 1296 300 996
  182. Rokiškio rajono 4000 700 3300
  183. Skuodo rajono 2613 437 2176
  184. Šakių rajono 4400 700 3700
  185. Šalčininkų rajono 2149 474 60 1675
  186. Šiaulių rajono 3816 435 3381
  187. Šilalės rajono 3375 375 3000
  188. Šilutės rajono 8956 3956 3400 5000 3000
  189. Širvintų rajono 1347 147 1200
  190. Švenčionių rajono 1200 100 1100
  191. Tauragės rajono 2150 250 1900
  192. Telšių rajono 1420 220 1200
  193. Trakų rajono 700 250 450
  194. Ukmergės rajono 3200 550 60 2650 150
  195. Utenos rajono 968 378 590
  196. Varėnos rajono 793 103 30 690
  197. Vilkaviškio rajono 2350 300 2050
  198. Vilniaus rajono 1464 200 1264
  199. Zarasų rajono 810 80 730 IŠ VISO 128643 28157 5198 100486 3945 2011 M. VALSTYBĖS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES Eil. Nr. Savivaldybės Iš viso Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (paprastosios išlaidos) Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (nepaprastosios išlaidos) melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti 1 2 3 4 5 6 7
  200. Akmenės rajono 1916 216 1700
  201. Alytaus rajono 2670 370 70 2300
  202. Anykščių rajono 2593 593 2000
  203. Birštono 103 64 39
  204. Biržų rajono 4450 950 3500
  205. Druskininkų 278 28 250
  206. Elektrėnų 802 102 15 700
  207. Ignalinos rajono 1745 475 43 1270
  208. Jonavos rajono 1873 373 1500
  209. Joniškio rajono 2800 500 2300
  210. Jurbarko rajono 2900 500 2400
  211. Kaišiadorių rajono 2070 470 110 1600
  212. Kalvarijos 800 100 30 700
  213. Kauno rajono 4400 700 3700
  214. Kazlų Rūdos 772 62 710
  215. Kėdainių rajono 3911 1104 30 2807
  216. Kelmės rajono 2690 450 2240
  217. Klaipėdos rajono 3050 850 650 2200 300
  218. Kretingos rajono 2281 781 60 1500
  219. Kupiškio rajono 2350 650 1700
  220. Lazdijų rajono 2128 628 205 1500
  221. Marijampolės 2365 245 35 2120
  222. Mažeikių rajono 3388 800 2588
  223. Molėtų rajono 2000 500 100 1500
  224. Pagėgių 867 317 170 550 100
  225. Pakruojo rajono 4969 869 4100 115
  226. Palangos miesto 250 130 130 120 120
  227. Panevėžio rajono 8130 2400 5730
  228. Pasvalio rajono 4490 890 3600
  229. Plungės rajono 2430 310 2120
  230. Prienų rajono 1514 350 1164
  231. Radviliškio rajono 5275 1175 4100
  232. Raseinių rajono 3330 300 3030
  233. Rietavo 1495 300 1195
  234. Rokiškio rajono 4200 700 3500
  235. Skuodo rajono 2613 437 2176
  236. Šakių rajono 4400 700 3700
  237. Šalčininkų rajono 2301 474 60 1827
  238. Šiaulių rajono 3816 435 3381
  239. Šilalės rajono 3375 375 3000
  240. Šilutės rajono 8956 3956 3400 5000 3000
  241. Širvintų rajono 1547 147 1400
  242. Švenčionių rajono 1300 100 1200
  243. Tauragės rajono 2350 250 2100
  244. Telšių rajono 1720 220 1500
  245. Trakų rajono 750 250 500
  246. Ukmergės rajono 3200 550 60 2650 150
  247. Utenos rajono 968 378 590
  248. Varėnos rajono 893 103 30 790
  249. Vilkaviškio rajono 2350 300 2050
  250. Vilniaus rajono 1464 200 1264
  251. Zarasų rajono 810 80 730 IŠ VISO 134098 28207 5198 105891 3785 VALSTYBĖS LĖŠŲ TECHNINIAMS NORMATYVINIAMS DOKUMENTAMS RENGTI IR ATNAUJINTI POREIKIS Eil. Nr. Metai tūkst. Lt
  252. 2009 200
  253. 2010 200
  254. 2011 200 IŠ VISO 600 _________________ 2009–2011 metų melioracijos programos 2 priedas I. VALSTYBĖS LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI BEI LAUKIAMI REZULTATAI (PER VIENERIUS METUS)
  255. Melioracijos statinių eksploatacija tūkst. Lt 1.
  256. Sausinimo siurblinių eksploatacija vnt. 91 1365 1.
  257. Pylimų eksploatacija km 416 500 1.
  258. Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija vnt. 341 1023 IŠ VISO 2888
  259. Melioracijos statinių remontas 2.
  260. Pralaidų remontas vnt. 660 9912 2.
  261. Tiltų ir lieptų remontas vnt. 67 4020 2.
  262. Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas vnt. 43 2580 2.
  263. Sausinimo siurblinių remontas vnt. 10 1000 2.
  264. Pylimų remontas km 13 910 IŠ VISO 18422
  265. Melioracijos statinių rekonstravimas 3.
  266. Griovių rekonstravimas km 2032 73785 3.
  267. Tiltų rekonstravimas vnt. 19 3800 3.
  268. Pralaidų rekonstravimas vnt. 232 9280 3.
  269. Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas vnt. 6 2400 3.
  270. 12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas km 67 5360 3.
  271. Sausinimo siurblinių rekonstravimas vnt. 8 1765 3.
  272. Pylimų rekonstravimas km 3,1 1550 IŠ VISO 97872
  273. Projektinės dokumentacijos parengimas 4746 tūkst. Lt
  274. Valstybės finansinė parama melioruotų žemių savininkams tūkst. Lt 5.
  275. Melioracijos statinių remonto darbai ha 900 4000
  276. Techninių normatyvinių dokumentų parengimas ir atnaujinimas 200 tūkst. Lt II. PARAMOS PAGAL KPP LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI BEI LAUKIAMI REZULTATAI (PER VIENERIUS METUS) Melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimas 18700 tūkst. Lt
  277. Drenažo sistemų rekonstravimas km 428
  278. Hidrotechninių statinių dirbtiniuose vandens telkiniuose rekonstravimas km 0,42
  279. Polderių pylimų rekonstravimas km 2,8 _________________ 2009–2011 metų melioracijos programos 3 priedas VALSTYBĖS FINANSINĖS PARAMOS MELIORUOTŲ ŽEMIŲ SAVININKAMS LĖŠŲ POREIKIO PAGAL SAVIVALDYBES 2009 M. PARAIŠKŲ SUVESTINĖ Eil. Nr. Savivaldybė Numatomas nusausintoje žemėje esančių melioracijos statinių remontas (ha) Darbų kompleksiškumas (ha) Numatomi melioracijos statinių priežiūros darbai (tūkst. Lt) Pareiškėjų finansinių išlaidų dalis Reikalinga valstybės finansinės paramos lėšų suma (tūkst. Lt) iš viso iš jų turi įtakos aplinkiniams nusausintos žemės plotams darbai pareiškėjo melioruotame žemės plote kompleksinis projektas kartu tvarkant valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius tūkst. Lt proc. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
  280. Biržų rajono 33,3 1,0 32,3 33,3 – 49,5 15 280,5
  281. Jonavos rajono 115,0 49,0 115,0 115,0 – 54,7 15 310,0
  282. Kauno rajono 244,0 244,0 244,0 – – 56,5 15 320,0
  283. Kėdainių rajono 15,0 5,0 10,0 15,0 – 15,9 15 90,1
  284. Kupiškio rajono 34,6 5,9 28,7 34,6 – 35,3 15 200,0
  285. Pakruojo rajono 14,5 – 14,5 – – 15,0 15 85,0
  286. Panevėžio rajono 355,5 15,8 355,5 344,8 – 304,7 15 1726,7
  287. Pasvalio rajono 6,3 1,5 4,8 6,3 – 5,1 15 29,1
  288. Radviliškio rajono 10,5 0,8 10,0 10,5 – 13,7 15 77,3
  289. Rokiškio rajono 50,2 32,0 50,2 50,2 – 65,4 15 370,6
  290. Skuodo rajono 27,0 – 27,0 – – 28,2 15 160,0
  291. Šiaulių rajono 6,0 3,7 6,0 – – 9,3 15 52,7
  292. Utenos rajono 10,1 – 10,1 – – 30,0 15 170,0 IŠ VISO 922,0 358,7 908,1 609,7 – 683,3 15 3872,0 _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.