LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL KULTŪROS PAMINKLO – KLAIPĖDOS PILIES IR BASTIONŲ KOMPLEKSO (G136KP) PAVELDOTVARKOS PROJEKTO PATVIRTINIMO 2008 m. lapkričio 28 d. Nr. ĮV-594 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 3.11 punktu ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973), 35.5 punktu: 1. Tvirtinu kultūros paminklo – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) paveldotvarkos projektą (pridedama)*. 2. Pavedu Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) paveldotvarkos projektą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. LAIKINAI EINANTIS KULTŪROS MINISTRO PAREIGAS JONAS JUČAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-594 KULTŪROS PAMINKLO – KLAIPĖDOS PILIES IR BASTIONŲ KOMPLEKSO (G136KP) PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS (AIŠKINAMASIS RAŠTAS) ĮVADAS Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) Žvejų g. 12, Klaipėdoje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas rengiamas vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. Į-075 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“. 2006 m. gegužės mėn. 31 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Organizatorius), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau vadinama – Savivaldybė) ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ (toliau vadinama – Valdytojas) sudarė sutartį, kuria „Valdytojas įsipareigoja pagal Savivaldybės pateiktus dokumentus ir informaciją, Organizatoriaus nustatytus planavimo tikslus, uždavinius, nurodymus, išduotas teritorijų planavimo sąlygas, pateiktus dokumentus ir kitą medžiagą, vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 reikalavimais savo lėšomis parengti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP), Žvejų g.12, Klaipėdoje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą.“ Planavimo tikslas – specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Klaipėdos piliavietės ir jos teritorijos išsaugojimą, įteisinti apsaugos zonose taikomus paveldosaugos reikalavimus. Planavimo uždaviniai: nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Klaipėdos piliavietės teritorijoje ir apsaugos zonose, reglamentuoti žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą. Specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens. Specialusis planas apima teritoriją tarp Pilies gatvės, AB „Baltijos laivų statykla“, uosto akvatorijos ir Danės upės. Teritorijos plotas – apie 20ha. Atestato Nr. (ženklas) UOSTAMIESČIO PROJEKTAS KLAIPĖDOS PILIES IR BASTIONŲ KOMPLEKSO (G136KP) ŽVEJŲ G. 12, KLAIPĖDOJE, NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALUSIS PLANAS. KLAIPĖDOS PILIES IR BASTIONŲ KOMPLEKSO PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS 0275 0679 PV Sn. Stripinienė 2007 m. Įvadas Laida 0680 Arch. V. Paulionienė 2007 m. AIŠKINAMASIS RAŠTAS 0 Arch. G. Datkūnas 2007 m. Arch. E. Kaltanaitė 2007 m. SP-01 Lapas Lapų Stadija Planavimo organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys PĮ-1 0 SP BENDROJI DALIS Klaipėdos piliavietė su pylimų, gynybinių griovių ir statinių liekanomis yra vienintelė Lietuvoje išlikusi vokiečių Ordino pilis. Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas – vienintelis kultūros paminklas Klaipėdos mieste – yra sudėtinė Klaipėdos senamiesčio – kultūros vertybės U17 – dalis. Ši nuostata yra užfiksuota Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame 1997-03-20 sprendimu Nr. 29. Naujai parengto miesto bendrojo plano galutiniuose sprendiniuose teigiama, kad „piliavietė, miesto įtvirtinimų bastionai su fosomis, Danės upės akvatorija, krantinės ir kranto juosta yra esminis ir nedalomas urbanistinės senamiesčio infrastruktūros elementas.“ Numatoma „tęsti restauravimo darbus miesto pilies poternose. Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame 2007 04 05 sprendimu Nr. T2-110, teigiama: „užtikrinti gamybinės veiklos nutraukimą ir piliavietės teritorijos išvalymą nuo pokarinių pastatų iki 2009 m. Parengti piliavietės atkūrimo koncepciją ir ją realizuoti.“ (Kultūros paveldo dalies sprendiniai, p.7.8.). LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 2005 04 29 planuojamoje teritorijoje esantiems kultūros paveldo objektams nustatyti apsaugos tikslai – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, o Klaipėdos piliavietės (kultūros vertybės kodas archeologinių vietų sąraše – A1703) apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui. Paveldotvarkos projekte vartojamos sąvokos: – paveldosaugos apribojimų teritorijos – kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose išskirtos teritorijos, kurioms nustatytos teritorinės apsaugos priemonės, t.y. – paveldosaugos reikalavimai, reglamentuojantys žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą. (Projekte išskirta 21 teritorija); – leistini užstatymo rodikliai – paveldosaugos apribojimų teritorijai taikomas užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, pastatų aukštis metrais bei aukštų skaičius, kurių negalima viršyti; – bendrieji užstatymo rodikliai – paveldosaugos apribojimų teritorijai taikomi leistini užstatymo rodikliai, į kuriuos įskaičiuoti ir nekilnojamųjų kultūros vertybių (paveldo objektų) užstatymo rodikliai, t. y. maksimalus pastato aukštų skaičius, pastato aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas taikomas pastatams, kurie yra registruoti Kultūros vertybių registre, kai jie tvarkomi atliekant statybos ir (

1. ar)tvarkomuosius paveldosaugos darbus, ir pastatams, kurie nėra registruoti Kultūros vertybių registre, kai juos planuojama pastatyti (nauja statyba), rekonstruoti arba remontuoti. – kultūros paveldo objektų užstatymo rodikliai – paveldosaugos apribojimų teritorijai taikomi leistini užstatymo rodikliai nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu, t.y. maksimalus pastato aukštų skaičius, pastato aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas taikomas tik tiems pastatams, kurie yra registruoti Kultūros vertybių registre, kai jie tvarkomi atliekant statybos ir (
2. ar)tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Taip pat pažymima, kad: – leistini teritorijos užstatymo rodikliai taikomi pastatams. Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai; – užstatymo rodikliuose nurodytas pastatų aukštis metrais matuojamas nuo žemės paviršiaus vidutinės altitudės (visų pastato kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinis vidurkis) iki pastato stogo ar jo konstrukcijos aukščiausio taško; – užstatymo aukštis yra maksimalus pastatų aukštis metrais, kurio negalima viršyti, t.y. kilus ginčui, užstatymo aukštis matuojamas metrais; – naujiems statiniams pastatyti, jiems rekonstruoti ar remontuoti, kai jie nėra nekilnojamosios kultūros vertybės, taikomi bendrieji užstatymo rodikliai, iš jų reikšmių atėmus paveldo objektų užstatymo rodiklių reikšmes; – rekonstruojant, atkuriant ar remontuojant nekilnojamąsias kultūros vertybes bei jose atliekant kitus tvarkybos darbus, taikomi paveldo objektų užstatymo rodikliai; – bendrieji ir kultūros paveldo objektų užstatymo rodikliai – užstatymo tankumas ir intensyvumas taikomi kartu, tokiu būdu, iš esmės naujais statiniais užstatomas žemės ploto tankumas lygus bendrojo užstatymo tankumo ir kultūros paveldo objekto užstatymo tankumo rodiklių skirtumui. Pavyzdžiui, paveldosaugos apribojimų teritorijos bendrasis užstatymo tankumas lygus 0,7, kultūros paveldo objektų – 0,38. Vadinasi, naujais pastatais ar neregistrinius pastatus rekonstruojant, pristatant priestatus, užstatomo ploto tankumas negali būti didesnis kaip 0,32. – jei, rengiant detalųjį planą, vienoje paminklosaugos apribojimų teritorijoje formuojami keli sklypai, tuomet paminklosaugos apribojimų teritorijai nustatytas užstatymo tankis ir intensyvumas (santykinė reikšmė) perskaičiuojamas į visoje paminklosaugos apribojimų teritorijoje užstatyti galimą plotą (m2) ir galimą visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrąjį plotą (m2). Pavyzdžiui, paveldosaugos apribojimų teritorijai, kurios plotas 1000 m2, nustatytas užstatymo tankumas lygus 0,40, užstatymo intensyvumas – 0,92. Vadinasi, šioje teritorijoje užstatyti galimas plotas lygus 400 m2, galimas visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrasis plotas – 920 m2. Šie plotai: – arba proporcingai padalijami kiekvienam formuojamam sklypui, atsižvelgiant į numatomo sklypo plotą, – arba padalijami neproporcingai. Tuomet visų suformuotų sklypų bendra galimų plotų (užstatyti galimo ir visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto išraiška m2) suma negali viršyti visai paminklosaugos apribojimų teritorijai leistino užstatyti ir visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto (m2). Taip pat visiems paminklosaugos apribojimų teritorijoje suformuotiems sklypams galioja tai teritorijai nustatytas maksimalaus užstatymo aukščio metrais apribojimas. PROJEKTINĖ DALIS Esamos padėties analizė Dabartiniu metu piliavietės ir jos prieigų teritorijoje yra šie kultūros paveldo objektai: – Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas (kultūros paminklo kodas G136KP), – Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių kompleksas (kultūros vertybės kodas G258K), – pastatas Žvejų g.18 (sandėlis, kultūros vertybės kodas S23K1), – pastatas Žvejų g. 18A (sandėlis, kultūros vertybės kodas S23K2), – pastatai Žvejų g. 20, 22 (turintys vertingųjų savybių), – pasukamasis tiltas (kultūros vertybės kodas S96), – pastatas Žvejų g. 24 (sandėlis, kultūros vertybės kodas S219), – pastatas Pilies g. 4 (buvęs irklavimo klubas, kultūros vertybės kodas S889). Dauguma teritorijoje esančių gamybinių objektų yra pastatyti tarybiniais metais. Kultūrinės vertės požiūriu tai – menkaverčiai statiniai. Pagal patvirtintą detalųjį planą (2002-02-14 spr. Nr. 69) jie numatyti griauti. Administracinis pastatas Pilies g. 2A nėra paveldo objektas. Pagal patvirtintą detalųjį planą (2004-01-29 spr. Nr. 1-37) pastatą numatoma rekonstruoti iki keturių aukštų statinio ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Toks sprendinys priimtinas, vertinant buvusio istorinio užstatymo bei vizualinių ryšių aspektu. Pastatas Pilies g. 2 (viešbutis „Astra“), stovintis prie pat fosos svarbiausių vizualinių ryšių zonoje ir trukdantis apžvelgti pilies bastionus, vertinamas kaip vizualinė tarša. Detaliuoju planu (2002-02-14 spr. Nr. 69) šis statinys numatomas griauti, kompensuojant savininkui įstatymų nustatyta tvarka. Neužstatytoje teritorijoje tarp fosos ir šiaurinio įvažiavimo į piliavietę yra suformuotas infrastruktūros sklypas (Žvejų g. 2A), kuriame užstatymas nenumatomas: planuojama automobilių stovėjimo aikštelė. Sklype Žvejų g. 27 stovintys nedidelio tūrio statiniai (elektros paskirstymo punktas bei nuotekų perpumpavimo stotis) netrukdo apžvelgti pilies bastionų, žiūrint nuo Pilies tilto, Žvejų gatvės, Teatro aikštės praėjimo. Vizualinių ryšių aspektu užstatymas šiame sklype yra galimas, išlaikant esamą užstatymo tankį ir intensyvumą. Detaliuoju planu (2002-02-14 spr. Nr. 69) šiuos pastatus numatoma rekonstruoti, didinant užstatymo tankį. Užstatymo tankumo didinimas nepriimtinas. Prieplaukos pastatai Žvejų g. 16 vertinami Danės krantinės užstatymo kontekste – pateiktoje išklotinėje matosi, kad esami prieplaukos statiniai yra per žemi. Detaliuoju planu siūlomi dviejų aukštų su mansarda galu į upę stovintys pastatai yra priimtinas sprendimas tiek formuojant krantinės užstatymą, tiek sudarant galimybę fragmentiškai matyti pilies bastionus. Kiti Danės krantinės pastatai – Žvejų g. 18, 18A, 20, 22, 24 – yra kultūros vertybės ar turintys vertingųjų savybių statiniai. Pastato Žvejų g. 24 (41 B2p) vertingosios savybės ar reikšmingumo lygmuo kol kas nenustatytos, todėl įvardinti šio statinio kultūros paveldo objektu negalima. Dabartiniu metu šis pastatas yra paskutinysis Danės krantinės išklotinėje, tarybiniais metais statyti gamybiniai pastatai jau visi nugriauti. Tačiau ši teritorija jau nuo XVIII a., kai buvo atvežtas ir supiltas gruntas, taip prailginant Danės krantinę, visada buvo užstatyta statiniais, kurie neleido apžvelgti pilies bastionus ar fosas, įplaukiant į Danę (žiūr. F0 lape ZE-2). Iš istorinių tyrimų ir 1942 m. Klaipėdos miesto plano yra žinoma, kad prieškaryje tarp Danės upės ir elingo buvo tankus, masyvus užstatymas – čia stovėjo vienas iš Lindenau laivų statyklos pastatų (maždaug 15,0 m aukščio su 25,0 m aukščio laiptine – žiūr. pav. 1), kuris karo metu buvo sugriautas. Minėto statinio nevertiname kaip etaloninio architektūrinio sprendimo, bet priimame kaip urbanistinės raidos faktą, įrodantį, kad Danės ir marių krantinės buvo pastoviai užstatomos įvairios paskirties, aukščio ir tūrio statiniais, atspindinčiais to laikmečio architektūrinės raiškos tendencijas ir funkcinius poreikius. Tai ypač svarbu, nustatant galimo Danės krantinės užstatymo reglamentus. Pauliaus Lindenau laivų statyklos kompleksą sudaro buvę trys gamybiniai pastatai – dirbtuvės, technologinis tiltas bei elingas su slipu. Statybos laikotarpis 1919 – 1942m. (laivų statyklos šioje teritorijoje veikė nuo XIXa. vidurio). Kompleksas yra vertingas inžineriniu aspektu, tačiau masyvūs statinių tūriai atima galimybę apžvelgti pilies bastionus ar fosas iš marių pusės (žiūr. išklotinę iš Smiltynės – F20). Ir nors „pastatai yra nesudėtingos, paprastos, utilitarios architektūros be ryškesnių stilistinių bruožų, nepasižymi nei originalumu, nei kompoziciniu išraiškingumu“ (architektūriniai tyrimai, paminklosauginės ekspertizės aktas 2005-08-18, NKV apsaugos ekspertai V. Spudas, E. Zilinskas), šiam kompleksui nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo (NKP vertinimo tarybos aktas 2006-06-13 Nr. KPD-RM-16). Pav. 1. P. Lindenau laivų statykla 1939 m. Iš kn. „P. Lindenau laivų statykla“ Buvusio irklavimo klubo pastatas Pilies g.4 stovi Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso teritorijoje, tarp princo Karlo ir Frydricho – Vilhelmo bastionų. Pastatas nėra senosios pilies ir bastionų komplekso sudėtinė dalis, pastatytas nugriautos kurtinos vietoje (kurtina – fortifikacijos elementas: tiesi gynybinės sienos arba pylimo dalis tarp dviejų bokštų ar bastionų). Pastato pirmasis aukštas, sumūrytas iš tašytų lauko akmenų, statytas 1923–1924 m., kuriame veikė irklavimo ir buriavimo klubas, yra miesto jūrinio paveldo fragmentas. Antrasis aukštas užstatytas 1946 – 1947 m. Pastatas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau savo masyviu tūriu, eklektiška architektūra ir problemiška pastatymo vieta akivaizdžiai disonuoja pilies bastionų silueto fone. Planuojamoje teritorijoje esančių pavienių pastatų ir jų kompleksų analizė bei parengtų detaliųjų planų sprendinių vertinimas yra pateiktas, atsižvelgiant į šiuo specialiuoju planu jau nustatytas kultūros paveldo objektų teritorijų ribas, apsaugos nuo fizinio poveikio bei vizualinės apsaugos pozonius, svarbiausias vizualinės apžiūros vietas. Transportas. Pagrindinis įvažiavimas į piliavietę yra iš Daržų-Pilies gatvių sankryžos. Šiuo keliu naudojasi lengvasis ir sunkusis transportas bei autobusai, važiuojantys iki kruizinių laivų terminalo. 2006m. buvo atvykę 49 kruiziniai laivai su 25 tūkst. keleivių, iš kurių 50–70 % autobusais išvažiavo į miestą. Žvejų gatve automobiliai gali judėti iki pasukamojo tilto, kuris skirtas tik pėstiesiems. Žvejų gatvė yra ir pagrindinė pėsčiųjų trasa. Perkėlus keltų sustojimo vietą į krantinę Nr. 27 pietiniame Danės krante, pėsčiųjų srautas Žvejų gatve nesumažės. Archeologija. Esamos padėties schemoje yra nurodytos archeologiškai ištirtos vietos. Platesnė informacija apie istorinį bei archeologinį paveldą, kultūrinių sluoksnių išsidėstymą pateikta Klaipėdos piliavietės teritorijos ir apsaugos zonų ribų plano analizėje. Gamtinės aplinkos analizė. Specialiajame plane fiksuojami esami želdiniai – jų rūšis, dydis, stovis. Piliavietės ir jos prieigų teritorijoje istorinių želdynų ar jų masyvų nėra. Dauguma medžių pasodinti tarybiniais metais, apželdinant gamyklos kiemus, aikštes, pravažiavimus, bet neįvertinant ir neanalizuojant istorinio kraštovaizdžio. Pridedama: želdinių inventorizacinis aprašas, želdinių schema. ŽELDINIŲ INVENTORIZACINIS APRAŠAS Eil. Nr. Medžio rūšis Skersmuo, cm Pastabos 1. Dygioji eglė 22 2. Dygioji eglė 20 3. Dygioji eglė 22 4. Paprastoji liepa 19 5. Paprastoji liepa 23 6. Paprastoji liepa 42 7. Paprastoji liepa 22 8. Paprastoji liepa 24 9. Paprastoji liepa 26 10. Paprastoji liepa 31 11. Paprastoji liepa 25 12. Paprastoji liepa 19 13. Paprastoji liepa 47 14. Paprastoji liepa 25 15. Paprastoji liepa 36 16. Paprastoji liepa 32 17. Paprastoji liepa 96 18. Darželinis pupmedis 14 19. Paprastoji liepa 34 20. Paprastoji liepa 32 21. Paprastoji liepa 29 22. Paprastoji liepa 40 23. Paprastoji liepa 31 24. Paprastoji liepa 36 25. Paprastoji liepa 30 26. Paprastoji liepa 40 27. Paprastoji liepa 35 28. Paprastoji liepa 55 29. Paprastoji liepa 54 30. Paprastoji liepa 24 31. Paprastoji liepa 50 32. Paprastoji liepa 39 33. Paprastoji liepa 44 34. Paprastoji liepa 45 35. Paprastoji liepa 43 36. Paprastoji liepa 42 37. Paprastoji liepa 40 38. Paprastoji liepa 36 39. Paprastoji liepa 34 40. Paprastoji liepa 29 41. Paprastoji liepa 34 42. Paprastoji liepa 70 43. Svyruoklinis gluosnis 86 44. Glaustašakė tuopa 72 45. Svyruoklinis gluosnis 33 46. Paprastoji liepa 52 47. Paprastoji liepa 43 48. Paprastoji liepa 56 49. Paprastoji liepa 38 50. Paprastoji liepa 36 51. Paprastoji liepa 49 52. Paprastoji liepa 48 53. Paprastoji liepa 34 54. Paprastoji liepa 32 55. Paprastoji liepa 22 56. Paprastoji liepa 46 57. Paprastoji liepa 30 58. Paprastoji liepa 28 59. Paprastoji liepa 18 60. Paprastoji liepa 28 61. Paprastoji liepa 36 62. Paprastoji liepa 27 63. Paprastoji liepa 43 64. Paprastoji liepa 36 65. Paprastoji liepa 42 66. Paprastoji liepa 32 67. Paprastoji liepa 46 68. Paprastoji liepa 32 69. Paprastoji liepa 31 70. Paprastoji liepa 53 71. Paprastoji liepa 32 72. Kriaušė 35 73. Paprastoji liepa 36 74. Paprastoji liepa 34 75. Paprastoji liepa 45 76. Paprastoji liepa 38 77. Akacija 49 78. Paprastoji liepa 48 79. Paprastoji liepa 29 80. Paprastoji liepa 33 81. Paprastoji liepa 32 82. Drebulė 36 83. Paprastoji liepa 32 84. Paprastoji liepa 26 85. Paprastasis uosis 30 86. Kriaušė 48 87. Paprastoji liepa 31 88. Paprastoji liepa 30 89. Kriaušė 29 90. Paprastasis uosis 41 91. Paprastoji liepa 23 92. Kriaušė 56 93. Paprastoji liepa 30 94. Kriaušė 54 95. Paprastasis ąžuolas 18 96. Tuja 54 97. Kriaušė 48 98. Svyruoklinis gluosnis 20 99. Akacija 68/34 100. Svyruoklinis gluosnis 30 Apvytusi 101. Paprastoji eglė 59 102. Akacija 60 Dvikamienis 103. Akacija 50 Apvytęs dvikamienis 104. Akacija 63 Apvytęs trikamienis 105. Akacija 15 106. Rūgštusis žagrenis 10 107. Šermukšnis 10 108. Paprastasis uosis 9 Nuvytęs 109. Paprastasis uosis 29 110. Paprastasis uosis 37 111. Paprastasis uosis 31 112. Svyruoklinis gluosnis 93 Trikamienis 113. Beržas 14 114. Paprastoji liepa 20 115. Paprastoji liepa 26 116. Paprastoji liepa 27 117. Paprastoji liepa 21 118. Maumedis 26 Nuvytusi 119. Svyruoklinis gluosnis 87 Dvikamienis 120. Paprastoji eglė 25 121. Paprastoji liepa 26 122. Paprastoji liepa 29 123. Paprastasis ąžuolas 65 124. Paprastoji eglė 29 125. Akacija 35 126. Kaštonas 60 127. Kaštonas 47 128. Paprastoji liepa 35 129. Paprastoji liepa 32 130. Paprastoji liepa 46 131. Paprastoji liepa 40 132. Paprastasis ąžuolas 50 133. Paprastasis ąžuolas 60 134. Paprastasis ąžuolas 55 135. Paprastasis ąžuolas 64 136. Kriaušė 24 137. Kriaušė 19 138. Kriaušė 24 139. Kriaušė 20 140. Kriaušė 29 141. Tuopa 79 142. Tuopa 70 143. Tuopa 67 144. Tuopa 49 145. Tuopa 55 146. Tuopa 60 147. Tuopa 73 148. Tuopa 55 149. Tuopa 61 150. Tuopa 58 151. Tuopa 76 152. Tuopa 55 153. Tuopa 48 154. Tuopa 60 155. Tuopa 57 156. Tuopa 66 157. Tuopa 49 158. Tuopa 54 159. Tuopa 48 160. Tuopa 65 161. Tuopa 70 162. Tuopa 152 Dvikamienis 163. Paprastoji liepa 30 Apdžiūvusi 164. Paprastoji liepa 51 Apdžiūvusi 165. Paprastasis klevas 46 166. Paprastasis klevas 48 167. Paprastasis klevas 70 Dvikamienis 168. Paprastoji liepa 41 169. Paprastasis ąžuolas 36 170. Paprastasis ąžuolas 31 171. Mažalapė liepa 26 172. Mažalapė liepa 21 173. Mažalapė liepa 34 174. Paprastasis ąžuolas 33 175. Beržas 25 176. Akacija 22 177. Paprastasis ąžuolas 48 178. Paprastoji liepa 48 179. Paprastoji liepa 50 180. Paprastoji liepa 55 181. Paprastoji liepa 54 182. Paprastoji liepa 13 183. Paprastoji liepa 18 184. Paprastoji liepa 20 185. Paprastoji liepa 22 186. Paprastoji liepa 40 187. Paprastoji liepa 44 188. Paprastoji liepa 38 189. Paprastoji liepa 44 190. Paprastasis ąžuolas 61 191. Akacija 32 192. Paprastasis klevas 25 193. Paprastoji liepa 15 194. Paprastasis klevas 21 195. Paprastasis ąžuolas 36 196. Paprastasis klevas 33 197. Paprastoji liepa 28 198. Paprastoji liepa 34 199. Paprastoji liepa 37 200. Tuopa 64 201. Tuopa 34 202. Tuopa 43 203. Kriaušė 49 204. Paprastoji eglė 15 205. Paprastoji eglė 17 206. Paprastoji liepa 35 207. Paprastoji eglė 12 208. Paprastoji eglė 15 209. Tuopa 115 Trikamienė 210. Tuopa 70 211. Tuopa 37 212. Tuopa 47 213. Tuopa 45 214. Tuopa 36 215. Tuopa 43 216. Tuopa 29 217. Tuopa 62 218. Tuopa 20 219. Tuopa 43 220. Tuopa 42 221. Tuopa 35 222. Tuopa 38 223. Tuopa 39 224. Tuopa 39 225. Tuopa 38 226. Tuopa 36 227. Tuopa 35 228. Tuopa 37 229. Tuopa 42 230. Tuopa 41 231. Tuopa 46 232. Tuopa 43 233. Tuopa 41 234. Tuopa 51 235. Tuopa 56 236. Tuopa 50 237. Tuopa 70 238. Tuopa 54 239. Tuopa 60 240. Tuopa 53 241. Tuopa 64 242. Paprastasis uosis 44 243. Paprastoji liepa 20 244. Svyruoklinis gluosnis 50 245. Šermukšnis 13 246. Šermukšnis 16 247. Akacija 15 248. Akacija 12 249. Akacija 9 250. Tuopa 41 251. Paprastoji liepa 25 252. Šermukšnis 17 253. Tuopa 40 254. Tuopa 46 255. Tuopa 46 256. Tuopa 42 257. Beržas 28 258. Tuopa 45 259. Tuopa 38 260. Tuopa 45 261. Paprastasis ąžuolas 21 262. Akacija 30 263. Paprastoji liepa 29 264. Paprastoji liepa 24 265. Akacija 26 266. Akacija 33 267. Akacija 22 268. Akacija 54 269. Akacija 45 270. Tuopa 32 271. Tuopa 59 272. Šermukšnis 13 273. Tuopa 84 274. Tuopa 72 275. Tuopa 85 276. Paprastoji liepa 87 277. Paprastoji liepa 80 278. Paprastoji liepa 90 279. Paprastoji eglė 15 280. Paprastoji eglė 14 281. Tuopa 59 282. Tuopa 46 283. Paprastasis klevas 36 284. Paprastasis klevas 31 285. Tuopa 49 286. Tuopa 44 287. Paprastoji liepa 70 288. Tuopa 42 289. Paprastasis klevas 32 290. Tuopa 45 291. Tuopa 54 292. Paprastasis klevas 27 293. Tuopa 55 294. Paprastoji liepa 46 295. Paprastasis klevas 36 296. Tuopa 54 297. Paprastasis klevas 40 298. Tuopa 50 299. Tuopa 53 300. Tuopa 47 301. Paprastasis klevas 24 302. Paprastoji liepa 55 303. Paprastasis klevas 29 304. Paprastoji liepa 44 305. Paprastasis klevas 22 306. Paprastasis klevas 30 307. Paprastoji liepa 83 308. Paprastasis klevas 34 309. Svyruoklinis gluosnis 47 Dvikamienis 310. Paprastasis klevas 39 311. Paprastoji liepa 90 312. Paprastasis klevas 36 313. Paprastoji liepa 123 314. Paprastasis klevas 34 315. Paprastasis klevas 34 316. Paprastoji liepa 37 317. Paprastasis klevas 32 318. Paprastasis klevas 34 319. Paprastoji liepa 53 320. Svyruoklinis gluosnis 40 321. Svyruoklinis gluosnis 34 322. Svyruoklinis gluosnis 25 323. Svyruoklinis gluosnis 38 324. Svyruoklinis gluosnis 52 Dvikamienis 325. Svyruoklinis gluosnis 50 326. Svyruoklinis gluosnis 37 327. Svyruoklinis gluosnis 40 328. Svyruoklinis gluosnis 40 329. Svyruoklinis gluosnis 49 330. Svyruoklinis gluosnis 23 331. Svyruoklinis gluosnis 14 332. Svyruoklinis gluosnis 7 333. Svyruoklinis gluosnis 65 Trikamienis 334. Paprastasis klevas 30 335. Kanadietiška tuopa 48 336. Kanadietiška tuopa 50 337. Kanadietiška tuopa 46 338. Kanadietiška tuopa 49 339. Paprastoji eglė 18 340. Trešnė 26 341. Kaukazinis slyvukas 27 342. Tuopa 55 343. Tuopa 72 344. Tuopa 55 345. Tuopa 48 346. Tuopa 57 347. Tuopa 47 348. Tuopa 62 349. Paprastoji liepa 29 350. Paprastoji liepa 28 351. Paprastoji liepa 30 352. Paprastoji liepa 30 353. Paprastoji liepa 23 354. Paprastoji liepa 26 355. Paprastoji liepa 31 356. Paprastoji liepa 34 357. Paprastoji liepa 29 358. Paprastoji liepa 27 359. Paprastoji liepa 35 360. Paprastoji liepa 31 Koncepcija Nustačius Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso teritorijos ir apsaugos zonų ribas, kultūros paveldo objektams ir jų teritorijoms siūloma taikyti tausojamojo naudojimo saugojimo režimą. Įvertinus esamą užstatymą ir patvirtintų detaliųjų planų sprendinius, išanalizavus buvusio istorinio užstatymo raidą, numatoma išskirti 21 teritoriją, kur kiekvienai bus nustatomi tvarkymo reikalavimai. Teritorija 1. • Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija. • Esamas užstatymo aukštis – vieno-trijų aukštų statiniai (8–11m); leistinas – vieno – trijų aukštų statiniai ir iki 47m aukščio pilies bokštas (8–47m). • Esamas bendras užstatymo tankis – 0,17; lestinas – 0,20. • Esamas bendras užstatymo intensyvumas – 0,23; leistinas – 0,52. • Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo tankis – 0,01; leistinas – 0,20. • Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo intensyvumas – 0,02; leistinas – 0,52. Teritorija 2. • Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija – esama fosa. • Užstatymo nėra. Teritorija 3. • Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija. • Pagal 2002-02-14 spr. Nr. 69 patvirtintą detalųjį planą atkuriamų fosų teritorija. • Esamas užstatymo aukštis – vieno aukšto statiniai