LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL NUOSTOLIŲ, PATIRTŲ NETEKUS ŽVEJYBOS GALIMYBIŲ (TAIP PAT IR TERMINUOTAI) DĖL KITŲ ASMENŲ VEIKOS, APSKAIČIAVIMO IR ĮKAINIŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 3D-659 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1504 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 173-6402) 1.3.2 punktu, tvirtinu Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių (taip pat ir terminuotai) dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisykles (pridedama). L. E. P. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-659 NUOSTOLIŲ, PATIRTŲ NETEKUS ŽVEJYBOS GALIMYBIŲ (TAIP PAT IR TERMINUOTAI) DĖL KITŲ ASMENŲ VEIKOS APSKAIČIAVIMO IR ĮKAINIŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių (taip pat ir terminuotai) dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) numato nuostolių, kuriuos patyrė fiziniai ar juridiniai asmenys, žvejojantys Baltijos jūros priekrantėje (toliau – žuvų išteklių naudotojai), apskaičiavimo tvarką ir įkainius.
- Asmenys, dėl kurių veiklos žuvų išteklių naudotojai patyrė nuostolius netekus žvejybos galimybių (taip pat ir terminuotai) (toliau – nuostoliai), privalo juos visiškai atlyginti.
- Baltijos jūros priekrantėje žvejojama statomaisiais tinklaičiais, ūdomis, traukiamais tinklais, strimelinėmis, ungurinėmis gaudyklėmis.
- Statomieji tinklaičiai yra svarbiausi žvejybos įrankiai, kadangi jais sugaunama apie 98 proc. laimikio.
- Skaičiuojant nuostolius, naudojama pajamų apimtis už vieną žvejybos pastangą, t. y. per vieną žvejybos dieną 30 metrų ilgio statomu tinklaičiu.
- Baltijos jūros priekrantė, atsižvelgiant į hidrologines ir hidrobiologines sąlygas, žuvų migraciją, žvejybos pajėgumo pasiskirstymą, aplinkosaugos aspektus, suskirstoma į keturis rajonus: Eil. Nr. Geografinės ribos Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribos, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-551 (Žin., 2007, Nr. 133-5415) Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų plotas km2 Pastabos
- Nuo sienos su Rusijos Federacija iki Klaipėdos uosto pietinio molo (pirmasis rajonas) 1–15 žvejybos barai 210 km2 Kuršių Nerijos nacionalinis parkas
- Nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki Pajūrio regioninio parko pietinės ribos (antrasis rajonas) 16–19 žvejybos barai 60 km2 Žymus Kuršių marių ir Klaipėdos uosto poveikis
- Nuo Pajūrio regioninio parko pietinės ribos iki Palangos tilto (trečiasis rajonas) 20–23 žvejybos barai 110 km2 Pajūrio regioninis parkas
- Nuo Palangos tilto iki sienos su Latvijos Respublika (ketvirtasis rajonas) 24–29 žvejybos barai 200 km2 Žymi poilsio ir kitos žmogaus ūkinės veiklos įtaka
- Baltijos jūros priekrantės žvejybos rajonai tęsiasi iki 20 m gylio izobatos. II. NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA IR ĮKAINIAI
- Nuostolių apskaičiavimo principai parengti atsižvelgiant į Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto tyrimus („Paplūdimių atstatymo (pamaitinimo smėliu) įtaka priekrantės žvejybos verslui ir nuostolių kompensavimo priemonių parengimas“, 2005 m.).
- Pajamos per vieną žvejybos dieną vienu 30 m ilgio tinklaičiu nustatytos, atsižvelgiant į faktinius 1996–2003 m. žvejybos duomenis atskiruose rajonuose ir įvertinus: 9.
- žvejybos statomaisiais tinklaičiais intensyvumą kiekviename žvejybos rajone atskirais metų mėnesiais; 9.
- žuvų sugavimus pagal atskiras rūšis kiekviename žvejybos rajone atskirais metų mėnesiais; 9.
- atskirų žuvų rūšių vidutinę pardavimo kainą iškrovimo vietose.
- Kompensavimo suma (litais) žvejojant vienu 30 m ilgio tinklaičiu per vieną dieną: Mėnuo Pirmasis rajonas Antrasis rajonas Trečiasis rajonas Ketvirtasis rajonas (LV30) (LV30) (LV30) (LV30) Sausis 10,93 14,22 9,73 6,85 Vasaris 9,53 11,35 5,95 4,25 Kovas 6,76 5,02 2,81 2,50 Balandis 4,20 1,95 2,57 2,34 Gegužė 4,54 2,45 3,99 3,74 Birželis 2,78 1,96 2,89 2,69 Liepa 1,61 1,64 1,34 1,60 Rugpjūtis 2,56 1,47 1,57 1,81 Rugsėjis 4,85 4,20 2,69 2,93 Spalis 4,37 3,46 3,65 3,30 Lapkritis 5,14 3,33 3,99 2,93 Gruodis 6,39 4,81 4,85 2,67
- Kompensacijos suma litais skaičiuojama taip: K = (l x d x Lv30) / 30, kur: K – kompensacijos suma litais; l – žvejybos įmonei leidžiamų naudoti statomų tinklų ilgis metrais pagal žvejybos leidimus, bet ne didesnis nei 2500 metrų viename kvadratiniame kilometre; d – dienų, kuriomis buvo sustabdyta žvejyba dėl kitos ūkinės veiklos Baltijos jūroje, skaičius; Lv30 – vidutinės pajamos iš vieno 30 metrų ilgio tinklaičio per vieną žvejybos dieną litais atitinkamame rajone ir atitinkamą mėnesį. Pavyzdys. Viena žvejybos grandis gali naudoti ne daugiau kaip 1500 metrų (50 vnt. 30 m ilgio tinklaičių), taigi kompensacija už vieną prarastą žvejybos dieną sausio mėnesį vienai antrajame rajone žvejojančiai grandžiai bus: K = (1500 x 14,22 x l) / 30 = 711 Lt.
- Asmenys, dėl kurių veiklos žuvų išteklių naudotojai patyrė nuostolius, su žuvų išteklių naudotojais, patyrusiais tuos nuostolius, atsiskaito šalių susitarimu.
- Jeigu asmenys, dėl kurių veiklos žuvų išteklių naudotojai patyrė nuostolius, nesusitaria, nuostolių dydis skaičiuojamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672) nustatyta tvarka. Nuostolius patyrę žuvų išteklių naudotojai kreipiasi į turto vertintoją su prašymu apskaičiuoti negautas pajamas ir apmoka vertinimo išlaidas.
- Kompensacijos suma ir jos išmokėjimo terminai numatomi sutartyje, pasirašomoje žuvų išteklių naudotojo ir asmens, dėl kurio kaltės nutraukta galimybė žvejoti.
- Jeigu žuvų išteklių naudotojai arba asmenys, dėl kurių kaltės nutraukta galimybė žvejoti, nesusitaria dėl kompensacijos sumos, ginčai sprendžiami teismine tvarka. _________________