LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO REZOLIUCIJA DĖL LIETUVOS SĄJŪDŽIO IR 1988–1990 M. SĄJŪDŽIO SEIMO KAIP TAUTOS ATSTOVYBĖS 2009 m. sausio 15 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas kartu su visa šalimi Lietuvos Sąjūdžio 20-metį, išskirdamas istoriškai ypač svarbų jo veiklos pirmąjį 1988–1990 m. laikotarpį, kai dar buvo naudojamas Persitvarkymo Sąjūdžio vardas, ir pabrėždamas, kad nuosekli to meto Lietuvos Sąjūdžio raiška buvo autentiškas tautos valios veiksnys atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, nustato 1988–1990 m. atsiradus nors dalinį ir dar sovietinėje okupacinėje sistemoje, bet teisėtą demokratinį tautos atstovavimą. Apie tai kalbama Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. deklaracijoje „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“. Sąjūdžiui nuo 1988 m. pakėlus plačius Lietuvos žmonių sluoksnius į sąmoningą pilietinį būvį, SSR Sąjungos 1940 m. ir 1944 m. jėga primestame dirbtiniame LSSR darinyje per taikią politinę rezistenciją ėmė iš naujo viešai reikštis pilietinė Lietuvos tauta. Ji telkėsi Sąjūdžio struktūrose, formavo naujosios pilietinės visuomenės valią ir per Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą delegavo savo išrinktus atstovus į Sąjūdžio Seimą. Šios valios autentiškumą ir Sąjūdžiui teikiamą mandatą patvirtino pirmieji dar okupuotoje Lietuvoje vykę konkurenciniai rinkimai į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą, kuriuos Sąjūdis laimėjo prieš vietinę komunistinę administraciją santykiu 36:6. Šie išrinkti sąjūdininkai Maskvoje veikė kaip Lietuvos žmonių įgaliota jų atstovų delegacija. Pačioje Lietuvoje Sąjūdžio Seimas reguliariai dirbo kaip alternatyvi ir tikresnė (už nerinktą LSSR Aukščiausiąją Tarybą) tautos atstovybė, rengdamas teisines prielaidas ir politinę platformą nepriklausomai valstybei taikiu būdu atkurti. Dėl viso šio reiškinio turinio Lietuvos Sąjūdžio Seimo ir jo narių veikla, kaip ir 1989 m. Sąjūdžio iškeltų bei žmonių laisvai išrinktų Lietuvos atstovų darbas SSRS liaudies deputatų I bei II suvažiavimuose ir I suvažiavimo sudarytoje SSRS Aukščiausiojoje Taryboje, ypač pasiekiant, kad būtų pasmerktas ir panaikintas Molotovo ir Ribbentropo paktas, taip pat siekiant tam tikrų ekonominio savarankiškumo prielaidų ir pradėjus krašto tarptautinę diplomatiją, turi būti tinkamai istoriškai ir valstybiškai įvertinti. Lietuvos Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo diena – spalio 22-oji – įtrauktina į atmintinų dienų sąrašą. Vadovaujantis Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymu, šią dieną būtų keliama valstybės vėliava. Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomenduojama užbaigti 2000 m. pradėtus sprendimus, kad name, adresu Gedimino pr. 1, Vilniuje, būtų įkurtas Lietuvos Sąjūdžio muziejus – Lietuvos valstybės muziejaus filialas. Ateityje turėtų būti numatoma išpirkti ir perimti visuomenės reikmėms visą šį pastatą. SEIMO PIRMININKAS ARŪNAS VALINSKAS _________________