NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. SAUSIO 23 D. NUTARIMO NR. 119 „DĖL ENERGIJOS TAUPYMO FONDO STEIGIMO“ DALINIO PAKEITIMO 1996 m.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. SAUSIO 23 D. NUTARIMO NR. 119 „DĖL ENERGIJOS TAUPYMO FONDO STEIGIMO“ DALINIO PAKEITIMO 1996 m. gruodžio 9 d. Nr. 1453 Vilnius Atsižvelgdama į tai, kad Europos Komisija per PHARE programą skiria lėšas energijos taupymo ir efektyvaus vartojimo technologijoms diegti šalies pramonės ir socialiniuose objektuose, ir vadovaudamasi Europos Komisijos rekomendacijomis dėl šių lėšų panaudojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 119 „Dėl energijos taupymo fondo steigimo“ (Žin., 1996, Nr. 9-224), patvirtinti pridedamus: 1.
2. Energijos taupymo fondo nuostatus; 1.
3. Paskolų teikimo iš energijos taupymo fondo ir grąžinimo tvarką; 1.
4. Sąskaitos, į kurią bus pervesta Europos Komisijos paskola energijos taupymo fondui, atidarymo ir jos lėšų naudojimo tvarką.
5. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 119 „Dėl energijos taupymo fondo steigimo“ (Žin., 1996, Nr. 9-224) 2 punktą. Ministras Pirmininkas Mindaugas Stankevičius Energetikos ministras Saulius Kutas ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 119 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1453 redakcija) Energijos taupymo fondo nuostatai Bendroji dalis
6. Energijos taupymo fondas (toliau vadinama – fondas) steigiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu.
7. Fondą valdo fondo taryba, kurios darbo reglamentą tvirtina finansų ministras ir energetikos ministras.
8. Fondo tarybą tvirtina finansų ministras ir energetikos ministras.
9. Fondo tarybos veikloje dalyvauja šių institucijų (arba juridinių ar fizinių asmenų) atstovai: 4.
10. Finansų ministerijos, kuri yra šio fondo turėtoja; 4.
11. Energetikos ministerijos, kuri tvarko techninės projektų atrankos klausimus; 4.
12. užsienio ir vietinių juridinių ar fizinių asmenų, kurie pagal sutartį su Lietuvos Respublikos Vyriausybe neatlygintinai remia fondą lėšomis. Juridinių ar fizinių asmenų atstovai dalyvauja nagrinėjant tik tuos klausimus, kurie yra susiję su fondui perduotų lėšų panaudojimu.
13. Finansų ministerija ir Energetikos ministerija į fondo tarybą skiria po du atstovus, o šių nuostatų 4.3 punkte nurodytieji asmenys – po vieną atstovą.
14. Pagal Finansų ministerijos ir Lietuvos banko sutartį Lietuvos bankas veikia kaip fondo tvarkytojas, o jo techninius ir ekonominius klausimus sprendžia techninių ekspertų taryba. Techninių ekspertų tarybos narius siūlo Energetikos ministerija, o juos tvirtina fondo taryba.
15. Finansinė parama, kurią numatoma skirti paraiškų fondui teikėjams (toliau vadinama – pareiškėjai), suteikiama kaip komercinė paskola, išskyrus tuos atvejus, kai fondo taryba nutaria kitaip. Komercinės paskolos suteikiamos per vietos komercinius bankus (ar vieną iš jų). Fondo tarybos veikla
16. Fondo taryba savo veikloje vadovaujasi šiais nuostatais ir savo darbo reglamentu.
17. Fondo taryba vykdo šias funkcijas: 9.
18. organizuoja fondo lėšų šaltinių paiešką ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl fondo finansavimo, formavimo bei veiklos; 9.
19. tikslina ir tvirtina investicinių projektų (toliau vadinama – projektai) finansavimo iš fondo lėšų atrankos kriterijus; 9.
20. sprendžia visus su fondo veikla susijusius organizacinius, teisinius klausimus, taip pat konsultavimo ir visuomenės informavimo apie fondo veiklą reikalus; 9.
21. organizuoja bendradarbiavimą su kitais fondais energijos taupymo ir efektyvaus vartojimo srityje; 9.
22. Energetikos ministerijos teikimu tvirtina techninių ekspertų tarybos narius; 9.
23. remdamasi techninių ekspertų tarybos rekomendacija, priima sprendimus tiesiogiai finansuoti projektus, kurie viršija nustatytas rizikos ribas ir dėl to negali būti finansuojami per komercinius bankus, kaip numatyta šių nuostatų 20.1 punkte, tačiau yra akivaizdžiai ekonomiškai naudingi Lietuvos Respublikai bendraisiais jos interesais. Tiesiogiai finansuojama iš fondo lėšų ir jo paties rizika fondo tarybos nustatyta tvarka; 9.
24. nustato fondo lėšų naudojimo struktūrą, atsižvelgdama į finansavimo formas (paskolos, subsidijos, dotacijos ir t. t.); 9.
25. Finansų ministerijos siūlymu nustato fondo teikiamų bankams ir tiesiogiai finansuojamiems projektams paskolų palūkanų normą; 9.
26. remdamasi Lietuvos banko pateikta informacija, atrenka vietos komercinius bankus; 9.
27. nustato finansavimo formų (paskolų, subsidijų, dotacijų ir t. t.) naudojimo tvarką. Fondo lėšų šaltiniai
28. Fondo lėšų šaltinius sudaro: 10.
29. užsienio paskolos; 10.
30. komercinių bankų paskolos; 10.
31. juridinių ir fizinių asmenų įnašai; 10.
32. palūkanos, gautos už suteiktus fondo kreditus, taip pat už investuotas laikinai laisvas fondo lėšas (vertybinius popierius, terminuotus bankų indėlius ir kita) pagal fondo tarybos nustatytus normatyvus; 10.
33. baudos už ne pagal paskirtį panaudotus kreditus; 10.
34. atskirais Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba savivaldybių tarybų sprendimais įteisinti nebiudžetiniai atskaitymai; 10.
35. Lietuvos valstybės biudžeto skiriamos lėšos; 10.
36. kitos lėšos (tarptautinių finansinių institucijų parama ir panašiai). Fondo lėšų naudojimas
37. Fondo lėšos naudojamos finansuoti energijos išteklių taupymo ir efektyvaus jų vartojimo bei vietinių, atsinaujinančių ir antrinių energijos išteklių paieškos programas (toliau vadinama – programos).
38. Fondo lėšos naudojamos taip: 12.
39. teikiamos komercinės paskolos, skirtos fondo programoms ir projektams, numatantiems vietinių, atsinaujinančių ir antrinių energijos išteklių panaudojimą. Šias paskolas komerciniai bankai teikia savo pačių rizika; 12.
40. fondas pats savo rizika finansuoja (teikdamas subsidijas, paskolas ir t. t.) atrinktus projektus, kurie atitinka techninius ir ekonominius atrankos kriterijus, išdėstytus šių nuostatų 14 punkte, ir kurie ekonomiškai yra neabejotinai naudingi, tačiau nepakankamai greitai atsiperka, todėl negali būti finansuojami komerciniais pagrindais; 12.
41. skiriama lėšų informacinėms priemonėms ir renginiams (reklamai, mokymui, konsultacijoms, publikacijų rengimui, informavimui per visuomenės informavimo priemones, konkursų organizavimui ir t. t.), susijusiems su šių nuostatų 12.1 punkte nurodytais projektais; 12.
42. mokami honorarai samdomiems ekspertams ir konsultantams, taip pat techninių ekspertų tarybos nariams, kuriems pagal įstatymus priklauso papildomas užmokestis už jų suteiktas pagal fondo tarybos veiklos reglamento kriterijus paslaugas, taip pat skiriama lėšų jų padarytoms išlaidoms kompensuoti.
43. Fondo lėšos skirstomos pagal: 13.
44. projektų, kuriems bus suteiktas finansavimas, sritis (energijos ištekliai, energijos taupymo ir jos efektyvaus vartojimo didinimo būdų sukūrimas, atsinaujinančių ir antrinių energijos išteklių gavyba ir jų panaudojimas, efektyvios, energijos taupymą skatinančios įrangos ir atitinkamų technologijų panaudojimas ir t. t.); 13.
45. ūkio šakas (pramonė, transportas, žemės ūkis, komunalinės paslaugos, gyventojų individualaus būsto reikmės, energijos gavyba ir jos tiekimas ir t. t.); 13.
46. fondo tarybos veiklos reglamente nustatytas projektų finansavimo apimtis; 13.
47. teisinius susitarimus tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir finansinių rėmėjų, kaip tarptautinių finansinių institucijų, dėl fondui skirtų lėšų panaudojimo.
48. Kriterijus, pagal kuriuos bus atrenkamas fondo numatomas finansuoti projektas, nustato fondo taryba. Svarbiausieji techniniai ir ekonominiai atrankos kriterijai yra šie: 14.
49. gamybai reikalingų energijos sąnaudų mažinimas; 14.
50. energijos importo mažinimas; 14.
51. vienam pirminės energijos vienetui sutaupyti reikalingo finansavimo koeficiento dydis, t. y. maksimalus investicijos dydis vienam pirminės energijos vienetui sutaupyti (jis leidžia patikrinti, ar atsipirks energetikai skirta investicijos dalis); 14.
52. energetikai skirtos investicijos dalies atsipirkimo trukmė; 14.
53. energetikai skirtos investicijos dalies atsipirkimo norma; 14.
54. techniniai pasirinktos technologijos rizikos veiksniai ir energijos taupymo efekto įvertinimo patikimumas; 14.
55. projekto įgyvendinimo ir projekte numatytų energijos taupymo būdų efektyvaus panaudojimo trukmė; 14.
56. projekto atitikimas Nacionalinės energetikos plėtros strategijos uždavinius ir geriausias turimų pajėgumų panaudojimas.
57. Pareiškėjo atliktoje ekonominėje analizėje gali būti aptarti ir tokie pagalbiniai klausimai, kaip naujų darbo vietų sukūrimas ir senųjų išlaikymas, į aplinką išmetamų kenksmingųjų medžiagų kiekio sumažinimas, vietos pramonės įrenginių ir izoliacinių medžiagų panaudojimas.
58. Projektus ir jų finansavimo siekiančius pareiškėjus kreditavimo ir su tuo susijusios rizikos požiūriu įvertina vietos komercinis bankas. Fondo aptarnavimas
59. Finansų ministerija yra fondo turėtoja. Finansų ministerija vykdo šias funkcijas: 17.
60. vadovaudamasi šių nuostatų 5 punktu, skiria 2 savo atstovus fondo tarybos nariais; 17.
61. sudaro sutartį su Lietuvos banku dėl fondo tvarkymo; 17.
62. atidaro Lietuvos banke fondo sąskaitą ir kitas sąskaitas, kurių reikia fondui aptarnauti; 17.
63. pasirašo sutartis su vietos komerciniais bankais (arba vienu iš jų) ir ūkio subjektais dėl fondo aptarnavimo ir paskolų; 17.
64. siūlo fondo tarybai ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti paskolų teikimo ir grąžinimo tvarką; 17.
65. siūlo fondo tarybai tvirtinti palūkanų normą paskoloms, kurios teikiamos bankams ir tiesiogiai finansuojamiems projektams.
66. Energetikos ministerija tvarko energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų techninės atrankos klausimus. Energetikos ministerija vykdo šias funkcijas: 18.
67. vadovaudamasi šių nuostatų 5 punktu, skiria 2 savo atstovus fondo tarybos nariais; 18.
68. nustato techninius ir ekonominius atrankos kriterijus, informuoja apie projekto finansavimo galimybę; 18.
69. leidžia ūkinės veiklos leidinį, kuriame pateikia informaciją apie fondo veiklos bei energijos išteklių taupymo rezultatus ir vienam šalies bendrojo vidinio produkto vienetui sukurti reikalingų energijos sąnaudų sumažinimą.
70. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, aptarnauja fondą kaip jo tvarkytojas. Pagal Lietuvos banko ir Finansų ministerijos sutartį Lietuvos bankas atlieka šias funkcijas: 19.
71. yra fondo tvarkytojas, atsakingas už tai fondui; 19.
72. teikia Finansų ministerijai informaciją apie tai, ar komerciniai bankai atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus; 19.
73. pagal Finansų ministerijos sudarytas su vietos komerciniais bankais (arba vienu iš jų) sutartis dėl tikslinių paskolų skyrimo perveda fondo lėšas vietos komerciniams bankams (arba vienam iš jų); 19.
74. tiesiogiai perveda fondo lėšas, specialiai sukauptas finansuoti tuos projektus, kuriuos fondo taryba atrenka kaip neabejotinai ekonomiškai naudingus, tačiau kurie dėl nepakankamo finansinio atsipirkimo negali būti finansuojami komerciniais pagrindais.
75. Fondą aptarnauja atrinkti vietos komerciniai bankai (arba vienas iš jų), kurie pareiškėjams suteikia paskolas. Vietos komerciniai bankai sudaro sutartis su Finansų ministerija dėl: 20.
76. paskolų suteikimo rizikos bei pareiškėjų gauti paskolas finansinio patikimumo tyrimo atlikimo, pasilikdami sau teisę priimti galutinį projektų atrankos sprendimą ir prisiimdami atsakomybę už kreditų grąžinimo riziką. Atliktas tyrimas apima grynų pinigų srautų, prievolių užtikrinimo, projekto rizikos ir paskolų paskirstymo analizę; 20.
77. atsiskaitymo fondo tvarkytojui už fondo lėšų panaudojimą ir paimtų paskolų grąžinimą; 20.
78. paskolos sutarčių su fondo atrinktais pareiškėjais sudarymo; 20.
79. patenkintų ir atmestų projektų statistikos tvarkymo (būtina nurodyti priimtų sprendimų priežastis) ir kas ketvirtį savo išvadų šiais klausimais teikimo Lietuvos bankui ir fondo tarybai.
80. Techninius fondo klausimus sprendžia techninių ekspertų taryba. Techninių ekspertų taryba vykdo šias funkcijas: 21.
81. pagal Energetikos ministerijos nustatytus ir fondo tarybos patvirtintus kriterijus sprendžia, ar fondui pateikti projektai techniniu ir ekonominiu požiūriu atitinka jiems keliamus reikalavimus ir gali būti fondo finansuojami; 21.
82. atrenka akivaizdžiai ekonomiškai naudingus projektus, kuriuos fondas gali finansuoti tiesiogiai (iš savo lėšų ir savo paties rizika), jeigu vietos komerciniai bankai atsisako juos finansuoti; 21.
83. tvarko patenkintų ir atmestų projektų statistiką, nurodydama priimtų sprendimų priežastis. Savo išvadas šiais klausimais teikia fondo tarybai; 21.
84. fondo tarybos reikalavimu tikrina, ar kreditai naudojami tiksliai pagal paskirtį, ir tikrinimo rezultatus teikia fondo tarybai. Fondo apskaita ir atskaitomybė
85. Fondo apskaitiniai metai yra kalendoriniai metai.
86. Fondo lėšų panaudojimo viešumą laiduoja: 23.
87. projektų pateikimo tvarkos, atrinkimo kriterijų ir konkursų skelbimas visuomenės informavimo priemonėse; 23.
88. viešas atrinktų projektų aptarimas; 23.
89. fondo lėšų naudojimo rezultatų skelbimas visuomenės informavimo priemonėse ir Energetikos ministerijos ūkinės veiklos leidinyje. Fondo likvidavimas
90. Fondas likviduojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 119 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1453 redakcija) Paskolų teikimo iš energijos taupymo fondo ir grąžinimo tvarka
91. Paskolos, skirtos energijai taupyti ir jos vartojimo efektyvumui didinti, taip pat vietiniams, atsinaujinantiems ir antriniams energijos ištekliams efektyviai panaudoti (toliau vadinama – paskolos), teikiamos iš energijos taupymo fondo (toliau vadinama – fondas).
92. Paskolos teikiamos juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie pateikia investicinius projektus (toliau vadinama – projektai), skirtus energijai taupyti ir jos vartojimo efektyvumui didinti, taip pat vietiniams, atsinaujinantiems ir antriniams energijos ištekliams efektyviai panaudoti, jeigu projektai atitinka šiuo nutarimu patvirtintų Energijos taupymo fondo nuostatų reikalavimus.
93. Paskolos teikiamos per vietos komercinius bankus (arba vieną iš jų), kurie atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus, taip pat specifinius fondo rėmėjų reikalavimus.
94. Paskolos, skirtos projektams, kurie viršija nustatytas rizikos ribas, Finansų ministerijos skirstomos tiesiogiai ūkio subjektams.
95. Paskolos teikiamos tokiomis sąlygomis: 5.
96. paskola suteikiama ne ilgesniam kaip 7 metų laikotarpiui už fondo tarybos pasiūlytą ir vietos komercinio banko nustatytą palūkanų normą; 5.
97. paskola turi būti pradėta grąžinti iš karto po projekto darbų atlikimo. Vietos komercinio banko nutarimu paskolos grąžinimas gali būti atidedamas ne ilgiau kaip vieneriems metams po darbų užbaigimo; 5.
98. maksimalų vienam pareiškėjui skiriamos paskolos dydį nustato fondo taryba; 5.
99. fondui priklausančios palūkanos už paskolas pervedamos į Lietuvos banko tvarkomas fondo sąskaitas kiekvieno ketvirčio pirmąją dieną; 5.
100. jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina pačios paskolos arba palūkanų, jam skaičiuojamos fondo tarybos nustatytos ir paskolos sutartyje įtvirtintos atitinkamo dydžio netesybos.
101. Paskolos skiriamos laikantis šios tvarkos: 6.
102. juridinis ar fizinis asmuo pirmiausia turi pateikti techninių ekspertų tarybai paraišką su projekto aprašymu bei dokumentais, nurodančiais, kaip projektas atitinka Energijos taupymo fondo nuostatuose apibrėžtus kriterijus. Techninių ekspertų taryba patikrina, ar projektas atitinka techninius ir ekonominius reikalavimus; 6.
103. jeigu paraiška atitinka keliamus reikalavimus, ji perduodama vietos komerciniam bankui, kuris atlieka projekto kreditavimo ir finansinės rizikos analizę, taip pat pareiškėjo finansinio patikimumo tyrimą. Tyrimas apima pinigų srautų, prievolės užtikrinimo priemonių, projekto rizikos laipsnio ir paskolos suteikimo fondų paskirstymo analizę; 6.
104. jeigu paraiška tenkina vietos komercinio banko paskolos teikimo sąlygas, tarp vietos banko ir pareiškėjo sudaroma paskolos suteikimo ir grąžinimo sutartis; 6.
105. jeigu paraiška netenkina vietos komercinio banko paskolos teikimo sąlygų, vietos bankas grąžina paraišką fondo tarybai; 6.
106. už fondo lėšų paskirstymą ir jų grąžinimą fondui vietos komerciniai bankai atsiskaito fondo tvarkytojui.
107. Fondui grąžintos paskolos naudojamos kaip lėšos, iš kurių skiriamos kitos paskolos naujiems investiciniams projektams.
108. Atsakomybė už paskolos suteikimo ir grąžinimo sutarties pažeidimus aptariama pačioje sutartyje, taip pat ją reglamentuoja įvairūs kiti (ypač – fondo rėmėjų nustatyti) reikalavimai, Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
109. Jeigu iš užsienio gaunamų paskolų sutartyse nustatyti kiti reikalavimai arba projektų finansavimui naudojamos kitos, nenumatytos šioje tvarkoje lėšos, turi būti laikomasi užsienio paskolų sutartyse nustatytų reikalavimų bei kitų lėšų naudojimo sąlygų. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 119 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1453 redakcija) Sąskaitos, į kurią bus pervesta Europos Komisijos paskola energijos taupymo fondui, atidarymo ir jos lėšų naudojimo tvarka
110. Europos Komisijos Generalinis užsienio reikalų departamentas iš PHARE programos lėšų skiria energijos taupymo fondui konkrečią negrąžinamą pinigų sumą (toliau vadinama – negrąžinama paskola).
111. Negrąžinama paskola pervedama į sąskaitą, kurią Lietuvos banke atidaro Finansų ministerija.
112. Po pirmojo negrąžinamos paskolos pervedimo Europos Komisijos PHARE programos Lietuvoje vietos koordinatorius arba jo paskirtas asmuo tampa fondo tarybos nariu. Šis Europos Komisijos atstovas gali nutraukti savo veiklą fondo taryboje tik pranešęs jai apie tai raštu.
113. Ataskaitą apie Europos Komisijos suteiktų fondui lėšų panaudojimą fondo taryba pateikia Europos Komisijos PHARE energijos projektų valdymo grupei (toliau vadinama – PHARE PVG) Lietuvoje.
114. Negrąžinamos paskolos lėšos naudojamos pagal šiuo nutarimu patvirtintus Energijos taupymo fondo nuostatus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Komisijos pasirašytą susitarimą dėl negrąžinamos paskolos suteikimo.
115. Komercinės paskolos teikiamos per vietos komercinius bankus (arba vieną iš jų), atitinkančius Lietuvos banko ir Europos Komisijos PHARE PVG Lietuvoje keliamus reikalavimus. Vietos komerciniai bankai atrenkami konkurso tvarka. Konkurso sąlygas nustato PHARE PVG. Vietos komercinių bankų atrankos rezultatus tvirtina Europos Komisija.
116. Vietos komercinius bankus paskolai paskirstyti pasirenka fondo tvarkytojas pagal galiojančias PHARE programos taisykles ir procedūras. ______________