LIETUVOS RESPUBLIKOS IR BOSNIJOS IR HERCEGOVINOS SUSITARIMAS DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR BOSNIJOS IR HERCEGOVINOS SUSITARIMAS DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS IR BOSNIJOS IR HERCEGOVINOS SUSITARIMAS DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS Lietuvos Respublika ir Bosnija ir Hercegovina, toliau – Susitariančiosios Šalys, siekdamos plėtoti ir stiprinti Susitariančiųjų Šalių ekonominį bendradarbiavimą lygybės ir abipusės naudos pagrindu; ketindamos sukurti ir išlaikyti palankias sąlygas vienos Susitariančiosios Šalies investuotojų didesnėms investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje; pripažindamos, kad investicijų skatinimas ir abipusė apsauga pagal šį Susitarimą skatins verslo iniciatyvą ir kels Susitariančiųjų Šalių ekonominę gerovę, susitarė: 1 straipsnis Apibrėžtys Šiame Susitarime: 1. Sąvoka „investicija“ reiškia bet kokios rūšies turtą, kurį vienos Susitariančiosios Šalies investuotojas investuoja kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje su sąlyga, kad investuojama laikantis pastarosios įstatymų ir kitų teisės aktų, ir pirmiausia, bet ne išimtinai, apima:

1. a)kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir bet kurias kitas turtines teises, kaip teises į įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ar kitas apsaugines turtines teises;
2. b)akcijas, vertybinius popierius, taip pat bet kokią kitą dalyvavimo įmonės veikloje formą;
3. c)piniginius reikalavimus ar reikalavimus atlikti bet kokius ekonominę vertę turinčius veiksmus;
4. d)intelektinės nuosavybės teises, visų pirma autorių teises ir gretutines teises, patentus, pramoninį dizainą, prekių ženklus, juridinių asmenų pavadinimus, taip pat praktinę patirtį;
5. e)įstatymo ar sutarties suteiktą bet kokią teisę, įskaitant koncesijas žvalgyti gamtos išteklius, juos išgauti ir eksploatuoti. Bet koks vėlesnis investuoto ar reinvestuoto turto formos pakeitimas nekeičia investicijos pobūdžio, jei tik tas pakeitimas atliktas pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje investuota, įstatymus ir kitus teisės aktus. 2. Sąvoka „investuotojas“ reiškia:
6. a)Lietuvos Respublikoje:
7. i)fizinius asmenis, turinčius Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolat gyvenančius asmenis be pilietybės;
8. ii)juridinius asmenis, įsteigtus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus;
9. b)Bosnijoje ir Hercegovinoje:
10. i)fizinius asmenis, turinčius Bosnijos ir Hercegovinos pilietybę pagal galiojančius Bosnijos ir Hercegovinos įstatymus, jeigu jie turi nuolatinę gyvenamąją vietą Bosnijoje ir Hercegovinoje arba jeigu ten yra jų pagrindinė verslo vieta;
11. ii)juridinius asmenis, įsteigtus pagal galiojančius Bosnijos ir Hercegovinos įstatymus ir jos teritorijoje turinčius savo registruotą buveinę, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą. 3. Sąvoka „pajamos“ reiškia iš investicijos gautas lėšas per tam tikrą laikotarpį ir pirmiausia, bet ne išimtinai, apima pelną, turto vertės padidėjimo pajamas, palūkanas, dividendus, autorių honorarus ir atlyginimus. 4. Sąvoka „teritorija“ reiškia:
12. a)Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos valstybės suverenią teritoriją ir kitas teritorijas, kuriose Lietuvos Respublika, vadovaudamasi tarptautine teise, įgyvendina savo teises ar vykdo jurisdikciją;
13. b)Bosnijoje ir Hercegovinoje – visą Bosnijos ir Hercegovinos sausumos teritoriją, jos teritorinę jūrą, jūros dugną, žemės gelmes ir virš jų esančią oro erdvę, įskaitant bet kokius jūros plotus už Bosnijos ir Hercegovinos teritorinės jūros ribų, kurie pagal Bosnijos ir Hercegovinos įstatymus ir vadovaujantis tarptautine teise buvo ar ateityje gali būti nustatyti teritorija, kurioje Bosnija ir Hercegovina gali naudotis savo teisėmis į jūros dugną, žemės gelmes ir gamtos išteklius. 2 straipsnis Investicijų skatinimas Viena Susitariančioji Šalis skatina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojus investuoti savo teritorijoje ir pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus priima tokias investicijas. 3 straipsnis Investicijų apsauga ir režimas 1. Viena Susitariančioji Šalis visuomet užtikrina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms teisingą ir lygiavertį režimą, taip pat visišką jų apsaugą ir saugumą. 2. Nė viena Susitariančioji Šalis vienašalėmis ar diskriminacinėmis priemonėmis netrukdo kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijų plėtojimo, valdymo, palaikymo, naudojimo, naudojimosi ar disponavimo. 3. Viena Susitariančioji Šalis taiko kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms ir iš jų gautoms pajamoms ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ji taiko savo ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojų investicijoms ir iš jų gautoms pajamoms, atsižvelgdama į tai, kuris režimas palankesnis atitinkamiems investuotojams. 4. Nė viena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje netaiko kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams dėl investicijų plėtojimo, valdymo, palaikymo, naudojimo, naudojimosi ar disponavimo mažiau palankaus režimo negu tas, kurį ji taiko savo investuotojams ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojams, atsižvelgdama į tai, kuris režimas palankesnis atitinkamiems investuotojams. 5. Šio Susitarimo nuostatos neturi būti aiškinamos taip, kad įpareigotų vieną Susitariančiąją Šalį taikyti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams palankesnį režimą, lengvatas ar privilegijas, kurias pirmoji Susitariančioji Šalis taiko trečiosios valstybės investuotojams dėl:
14. a)esamo ar būsimo dalyvavimo muitų sąjungoje, bendrojoje rinkoje, laisvosios prekybos zonoje, kitose regioninio ekonominio bendradarbiavimo formose ar panašiuose tarptautiniuose susitarimuose, kurių šalimi yra arba gali būti Susitariančioji Šalis;
15. b)esamų ar būsimų tarptautinių susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba dėl bet kokių kitų visiškai ar iš dalies su apmokestinimu susijusių tarptautinių susitarimų. 4 straipsnis Nacionalizacija ir ekspropriacija 1. Nė viena Susitariančioji Šalis nenacionalizuoja, neeksproprijuoja ar nerekvizuoja ir netaiko priemonių, sukeliančių panašias pasekmes kaip ir nacionalizacija ar ekspropriacija (toliau – ekspropriacija), kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, išskyrus atvejus, kai tai atliekama įstatymų nustatyta tvarka visuomenės labui, susijusiam su vidaus poreikiais, nediskriminuojant ir išmokant neatidėliotiną, adekvačią ir veiksmingą kompensaciją. 2. Tokia kompensacija atitinka teisingą eksproprijuotų investicijų rinkos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją arba prieš tai, kai apie būsimą ekspropriaciją tapo viešai žinoma, atsižvelgiant į tai, kas įvyko anksčiau, ir sumokama nepagrįstai neatidėliojant. Į kompensaciją įskaičiuojamos palūkanos, skaičiuojamos nuo ekspropriacijos datos iki visiško išmokėjimo pagal Londono bankų biržos šešių mėnesių kursą (LIBOR). 3. Investuotojai, kurių turtas eksproprijuojamas, nepažeidžiant šio Susitarimo 8 straipsnyje numatytų jų teisių, turi teisę, kad eksproprijuojančios Susitariančiosios Šalies teisminė ar kita kompetentinga ir nepriklausoma institucija nedelsdama išnagrinėtų jų bylą ir nustatytų, ar tokia ekspropriacija ir su ja susijusi kompensacija atitinka šio straipsnio principus ir eksproprijuojančios Susitariančiosios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus. 5 straipsnis Nuostolių kompensavimas 1. Bet kurios Susitariančiosios Šalies investuotojams, kurie patiria nuostolių, įskaitant žalą, susijusių su jų investicijomis, kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje dėl karo ar kito ginkluoto konflikto, revoliucijos, nepaprastosios padėties įvedimo, maišto, sukilimo ar riaušių, pastaroji Susitariančioji Šalis restitucijos, žalos atlyginimo, kompensacijų ar kitų atsiskaitymų atveju taiko ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ta Susitariančioji Šalis taiko savo arba bet kurios trečiosios valstybės investuotojams, atsižvelgdama į tai, kuris režimas palankesnis. 2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, vienos Susitariančiosios Šalies investuotojams, kurie kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje patiria nuostolių dėl toje dalyje nurodytų įvykių:
16. a)pastarosios Susitariančiosios Šalies pajėgoms ar valdžios institucijoms visiškai ar iš dalies rekvizavus jų investicijas ar jų dalį, arba
17. b)pastarosios Susitariančiosios Šalies pajėgoms ar valdžios institucijoms visiškai ar iš dalies sunaikinus jų investicijas nesant būtinumo, taikoma restitucija arba išmokama kompensacija, kuri visais atvejais yra neatidėliotina, adekvati ir veiksminga. 6 straipsnis Pervedimai 1. Viena Susitariančioji Šalis garantuoja kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams, kad su jų investicijomis susijusios lėšos bus be apribojimų pervedamos į jos teritoriją ir iš jos teritorijos. Tokie pervedimai pirmiausia, bet ne išimtinai, apima:
18. a)pradinį kapitalą ir papildomas sumas investicijoms palaikyti ir plėtoti;
19. b)pajamas;
20. c)įplaukas, gautas visiškai ar iš dalies pardavus arba likvidavus investicijas;
21. d)lėšas, skirtas su investicija susijusioms paskoloms apmokėti;
22. e)kompensacijas pagal šio Susitarimo 4 ir 5 straipsnių nuostatas;
23. f)mokėjimus, atliekamus vadovaujantis šio Susitarimo 7 straipsnyje nurodyta garantija ar draudimo sutartimi;
24. g)mokėjimus, kylančius iš ginčų sprendimo;
25. h)darbo užmokesčius ir kitokius atlyginimus iš užsienio įdarbintų asmenų, kurių darbas jos teritorijoje susijęs su investicijomis. 2. Nepažeidžiant Europos Sąjungos nustatytų priemonių, pervedimai atliekami be pagrindo neatidėliojant valiuta, kuria atliktos investicijos, ar investuotojui sutikus bet kuria kita konvertuojama valiuta pagal pervedimo dieną galiojantį valiutos keitimo rinkos kursą. 3. Pervedimai atliekami sąžiningai ir nediskriminuojant, vadovaujantis procedūromis, nustatytomis Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo investuota, valiutų keitimo taisyklėse, kuriose neturi būti numatytas tokio pervedimo atmetimas, sustabdymas ar denatūralizacija. 4. Abi Susitariančiosios Šalys taiko šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems pervedimams ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį jos taiko pervedimams, susijusiems su bet kurios trečiosios valstybės investuotojų investicijomis. 5. Abi Susitariančiosios Šalys, nepaisydamos ankstesnių šio straipsnio nuostatų, gali teisingai, be diskriminacijos ir gera valia taikyti priemones, susijusias su apmokestinimu, kreditorių teisių apsauga ar skirtas kitiems įstatymams ir teisės aktams įgyvendinti su sąlyga, kad tokios priemonės ir jų taikymas nėra naudojama kaip būdas išvengti Susitariančiosios Šalies įsipareigojimų ar prievolių dėl pervedimų pagal šį Susitarimą. 7 straipsnis Subrogacija Jeigu viena Susitariančioji Šalis ar jos paskirtoji agentūra (pirmoji Susitariančioji Šalis) sumoka pagal suteiktą garantiją ar ne komercinės rizikos draudimo sutartį, susijusią su kitos Susitariančiosios Šalies (antroji Susitariančioji Šalis) teritorijoje esančia investicija, antroji Susitariančioji Šalis, nepaisydama savo teisių pagal šio Susitarimo 9 straipsnį, pripažįsta:
26. a)kompensaciją gavusios šalies visų teisių ir reikalavimų perdavimą pirmajai Susitariančiajai Šaliai pagal įstatymus arba teisinį sandorį ir
27. b)kad pirmoji Susitariančioji Šalis subrogacijos būdu įgytomis teisėmis ir reikalavimais naudojasi taip pat kaip ir šalis, kuriai atlyginti nuostoliai. 8 straipsnis Ginčų tarp investuotojo ir Susitariančiosios Šalies sprendimas 1. Bet kokie ginčai, galintys kilti tarp vienos Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo ir susiję su pastarojo investicijomis tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, sprendžiami taikiai konsultacijomis ir derybomis. 2. Jei per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai bet kuri ginčo šalis pateikė prašymą išspręsti ginčą taikiai, jo nepavyksta išspręsti tokiu būdu ir nepažeidžiant teisės panaudoti vidaus teisminės ir administracinės teisės gynimo priemones, investuotojas turi teisę perduoti ginčą spręsti: – ad hoc arbitražui, sudarytam pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (angl. UNCITRAL) arbitražo procedūros taisykles, arba – Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (toliau – Centras), įsteigtam pagal Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo (toliau – Konvencija), atvirą pasirašymui nuo 1965 m. kovo 18 d. Vašingtone, dėl sutaikinimo arba arbitražo. 3. Arbitražo sprendimai grindžiami: – šio Susitarimo nuostatomis; – Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo investuota, įstatymais ir kitais teisės aktais, įskaitant kolizines normas, ir – visuotinai priimtinais tarptautinės teisės principais ir taisyklėmis. 4. Arbitražo sprendimas yra galutinis ir privalomas abiem ginčo šalims. Kiekviena Susitariančioji Šalis nedelsdama vykdo atitinkamos Susitariančiosios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus sprendimus. 5. Arbitražo procedūrų ar sprendimų vykdymo metu nė viena Susitariančioji Šalis nesiremia gynybai, prieštaravimui, priešieškiniui, priešpriešinio reikalavimo įskaitymui ar bet kuriais kitais tikslais tuo, kad žalos atlyginimas ar kita kompensacija už visą ar dalį tariamos žalos buvo išmokėta ar bus išmokėta suinteresuotai šaliai pagal suteiktą ne komercinės rizikos garantiją arba draudimo sutartį. 9 straipsnis Ginčų tarp Susitariančiųjų Šalių sprendimas 1. Ginčai tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, kiek įmanoma, sprendžiami konsultacijomis ir derybomis diplomatiniais kanalais. 2. Jeigu Susitariančiosioms Šalims ginčo nepavyksta išspręsti pagal šio straipsnio 1 dalį per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo pateiktas prašymas jį išspręsti, ginčas bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu perduodamas nagrinėti arbitražui, sudarytam iš trijų arbitrų. 3. Arbitražas kiekvienu konkrečiu atveju sudaromas taip: per du mėnesius nuo pranešimo apie prašymą ginčą spręsti arbitraže gavimo dienos abi Susitariančiosios Šalys paskiria po vieną arbitrą; šie du arbitrai išrenka trečiosios valstybės pilietį, kuris abiem Susitariančiosioms Šalims pritarus skiriamas arbitražo pirmininku; pirmininkas paskiriamas per du mėnesius nuo kitų dviejų arbitrų paskyrimo dienos. 4. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį neatliekami reikiami paskyrimai, bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininką atlikti būtinus paskyrimus. Jeigu pirmininkas yra bet kurios Susitariančiosios Šalies pilietis arba dėl kitų priežasčių negali atlikti nurodytos funkcijos, būtinus paskyrimus atlikti prašoma Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo. Jeigu pirmininko pavaduotojas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba taip pat negali atlikti nurodytos funkcijos, būtinus paskyrimus atlikti prašoma kito pagal vyresnumą Tarptautinio Teisingumo Teismo nario, kuris nėra bet kurios Susitariančiosios Šalies pilietis. 5. Arbitražas nusistato savo darbo tvarką. 6. Arbitražas sprendimus priima balsų dauguma. Sprendimai yra galutiniai ir privalomi abiem Susitariančiosioms Šalims. 7. Abi Susitariančiosios Šalys apmoka išlaidas, susijusias su savo paskirto arbitro veikla ir jų atstovavimu nagrinėjant ginčą arbitraže; išlaidas, susijusias su arbitražo pirmininko veikla, ir kitas išlaidas abi Susitariančiosios Šalys dengia po lygiai. Tačiau arbitražas savo sprendimu gali nurodyti vienai Susitariančiajai Šaliai padengti didesnę išlaidų dalį, ir šis sprendimas privalomas abiem Susitariančiosioms Šalims. 8. Ginčas neperduodamas tarptautiniam arbitražui pagal šio straipsnio nuostatas, jei tas pats ginčas buvo perduotas nagrinėti kitam tarptautiniam arbitražui pagal 8 straipsnio nuostatas ir vis dar yra nagrinėjamas. Tai neturi poveikio galimybei išspręsti ginčą pagal šio straipsnio 1 dalį. 10 straipsnis Konsultacijos ir pasikeitimas informacija 1. Vienos Susitariančiosios Šalies prašymu kita Susitariančioji Šalis nedelsdama pradeda konsultacijas dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo. 2. Vienos Susitariančiosios Šalies prašymu keičiamasi informacija apie galimą kitos Susitariančiosios Šalies įstatymų, kitų teisės aktų, sprendimų, administracinės praktikos ar procedūrų ar politikos krypčių poveikį investicijoms, kurioms taikomas šis Susitarimas. 11 straipsnis Kitų taisyklių taikymas Jei vienos Susitariančiosios Šalies įstatymų nuostatos arba įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, kurie galioja šiuo metu ar bus nustatyti ateityje tarp Susitariančiųjų Šalių, be šio Susitarimo, apima tiek bendrąsias, tiek konkrečias taisykles, suteikiančias kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms palankesnį režimą nei nustatyta šiame Susitarime, tokios taisyklės, jei jos yra palankesnės, turi viršenybę prieš šį Susitarimą tiek laiko, kiek jos galioja. 12 straipsnis Susitarimo taikymas Šis Susitarimas taikomas toms investicijoms, kurias vienos Susitariančiosios Šalies investuotojai atliko kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal pastarosios įstatymus ir kitus teisės aktus ir iki šio Susitarimo įsigaliojimo, ir po jo įsigaliojimo, tačiau netaikomas su investicijomis susijusiems ginčams, kurie iškilo ar galėjo kilti iki šio Susitarimo įsigaliojimo, ar bet kuriems ginčams, kurie išnagrinėti iki šio Susitarimo įsigaliojimo. 13 straipsnis Pakeitimai Įsigaliojant šiam Susitarimui arba jam įsigaliojus, šio Susitarimo nuostatos gali būti keičiamos taip, kaip Susitariančiosios Šalys susitaria raštu. Tokie pakeitimai įsigalioja, kai Susitariančiosios Šalys viena kitai raštu praneša apie visų šiems pakeitimams įsigalioti vidaus procedūrų įvykdymą. 14 straipsnis Susitarimo įsigaliojimas, galiojimo laikas ir nutraukimas 1. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Susitariančiosios Šalys raštu praneša viena kitai, kad atliktos visos atitinkamos vidaus teisės procedūros, būtinos šiam Susitarimui įsigalioti. 2. Šis Susitarimas galioja penkiolika