Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17, 18, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-282 2009 m. vasario 11 d. Nr. 81 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-282 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad palūkanos už suteiktas paskolas (išskyrus vieneto dalyvio suteiktas vienetui arba gyventojo suteiktas asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, viršijančias rinkos kainą) būtų neapmokestinamos, neatsižvelgiant į suteiktos paskolos trukmę. Ši nuostata būtų nesuderinama su šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085) įtvirtintais pajamų iš finansinių priemonių apmokestinimo principais. Pažymėtina, kad lengvatinis apmokestinimas be termino apribojimų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytas tik saugiausioms ir konservatyviausioms taupymo / investavimo finansinėms priemonėms – tai yra palūkanoms už indėlius, laikomus bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat už Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius. Pajamos iš kitų taupymo / investavimo finansinių priemonių (įmonių obligacijų, investicinių vienetų, akcijų, paskolų) neapmokestinamos tik tuo atveju, jeigu toks taupymas / investavimas orientuotas į ilgalaikę, tai yra ilgesnę kaip 366 dienos, perspektyvą. Šio apribojimo paskoloms atsisakymas išskirtų vieną finansinį instrumentą, iškreiptų pajamų iš finansinių instrumentų apmokestinimo sistemą, skatintų spekuliacinius procesus paskolų rinkoje ir sudarytų sąlygas piktnaudžiauti.
- Įstatymo projekto 2 straipsniu neapmokestinamosioms pajamoms siūloma priskirti visas ūkininkų ir jų partnerių gautas pajamas iš žemės ūkio veiklos, o tai neatitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), nuostatų: joje numatyta įtraukti ūkininkus (išskyrus ūkininkus, kurių ūkis natūrinis) į apmokestinimo pajamų mokesčiu sistemą. Pažymėtina, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. įtraukus gyventojus, kurie verčiasi žemės ūkio veikla, į apmokestinimo sistemą, jiems yra numatytas pereinamasis laikotarpis, siekiant kiek įmanoma sušvelninti neigiamus mokesčių naštos didėjimo padarinius. O smulkiausių ūkininkų pajamos ir toliau neapmokestinamos.
- Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 51 punktą, numatantį pajamų mokesčio lengvatą smulkiųjų ūkininkų iš žemės ūkio kooperatinių bendrovių gaunamoms apyvartai proporcingoms išmokoms. Tai lemtų diskriminacinį pajamų iš žemės ūkio veikos apmokestinimą (nelygu kaip veikiama – individualiai ar susikooperavus) ir neskatintų smulkiųjų ūkininkų kooperuotis.
- Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskirti tiesioginei veiklai naudojamų lengvųjų automobilių įsigijimo, kompiuterių programų sukūrimo išlaidas ir teikiamą paramą. Manytina, kad galimybė atskaityti lengvųjų automobilių įsigijimo kainas iš individualios veiklos pajamų sudarytų ypač palankias sąlygas individualią veiklą vykdantiems gyventojams, kurie naudoja automobilius ir asmeniniais tikslais, gauti nepagrįstos mokestinės naudos, nes administruoti ir kontroliuoti automobilių naudojimą asmeniniais tikslais būtų labai sudėtinga ir labai brangu. Be to, automobilių eksploatavimo išlaidos, kiek tai susiję su vykdoma veikla, ir šiuo metu gali būti atskaitomos be apribojimų. Kompiuterių programų sukūrimo išlaidų vertės neįmanoma objektyviai nustatyti, todėl jos ir pagal apskaitos standartus nepripažįstamos ilgalaikiu turtu. Taigi šios išlaidos negali būti priskiriamos ir įmonių leidžiamiems atskaitymams. Pažymėtina, kad kompiuterių programų įsigijimo išlaidų atskaitymo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas neriboja. Kitaip nei įmonės, kurios gali iš pajamų atskaityti suteiktą paramą, gyventojai tokią teisę gali realizuoti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra nurodydami paramos gavėją, kuriam mokesčių administratorius perveda iki 2 procentų gyventojo sumokėtos pajamų mokesčio sumos. Ši tvarka, kaip ir kitiems gyventojų pajamų mokesčio mokėtojams, galioja ir tiems, kurie vykdo individualią veiklą, todėl iš pajamų atimti dar ir paramos išlaidas būtų nepagrįsta ir nenuoseklu.
- Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje papildomai pabrėžti gyventojo teisę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pasinaudoti mokestiniu laikotarpiu nepritaikytu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, tačiau tokia nuostata būtų perteklinė, nes ir galiojančios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos neriboja gyventojo teisių, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją, prisitaikyti mokestiniu laikotarpiu nepritaikytą neapmokestinamąjį pajamų dydį ir susigrąžinti mokesčio permoką.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 64 (Žin., 2009, Nr. 15-591) pritarė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-320, kuriame siūlomi gyventojams palankesni, nei numatyta Įstatymo projekte, neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo tvarkos pakeitimai, tai yra: 6.
- Gyventojams, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, siūloma taikyti 700 litų neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau vadinama ? NPD) per mėnesį. 6.
- Gyventojams, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, siūloma taikyti 600 litų NPD per mėnesį. 6.
- Siūloma nustatyti, kad gyventojų darbo užmokesčiui taikomo metinio NPD suma apskaičiuojama atsižvelgiant tik į gyventojo per mokestinį laikotarpį gautas apmokestinamąsias pajamas. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRAS ALGIRDAS ŠEMETA _________________