LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS Lietuvos Respublikos Seimui 2009-03-12 Nr. DĖL LIETUVOS RE

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS Lietuvos Respublikos Seimui 2009-03-12 Nr. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO DEKLARACIJOS “DĖL JONO ŽEMAIČIO PRIPAŽINIMO LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVU” PROJEKTO (REG. NR.XIP-402) Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad “Dėl užregistruoto įstatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo datos parengia išvadas, ar tas projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles, taip pat ar kartu pateikiami dokumentai atitinka šio statuto reikalavimus.<...>”. Seimo statuto 135 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad “Statuto V dalies reikalavimai, išskyrus dėl aiškinamojo rašto, taikomi visiems įstatymų ir kitų Seimo norminių aktų projektams (toliau šiame skirsnyje – įstatymų projektai), išskyrus specialius šio statuto numatytus atvejus”. Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalies norma, įtvirtinanti Teisės departamento funkciją teikti išvadas ar įstatymo projektas atitinka normoje įvardytus kriterijus, išdėstytas Seimo statuto V dalyje. Toks reglamentavimas reikštų, kad Teisės departamento išvados rengiamos tik norminio pobūdžio projektams. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Seimo deklaracijos “Dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu” projektas (Reg.Nr.XIP-402) yra nenorminio pobūdžio aktas. Todėl jį vertinti pagal santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir juridinės technikos taisyklėmis, nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aišku, kokias teisines pasekmes sukeltų Jono Žemaičio pripažinimas “valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas”, kaip nurodoma projekte, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus, reglamentuojančius asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, bei jų artimųjų statusą, teises ir kt., ir ar teikiama deklaracija kokių nors teisinių pasekmių siekiama. Jeigu teikiama deklaracija siekiama teisinių pasekmių, taip pat siūlytina atkreipti dėmesį į 2002 m. birželio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame konstatuota, kad “Konstitucijos 90 straipsnio nuostatos interpretuotinos atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų statuso. Minėta, jog Konstitucijos 90 straipsnyje įtvirtinta, kad Respublikos Prezidentas turi rezidenciją ir kad Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas. Šios konstitucinės nuostatos reiškia ir tai, kad Respublikos Prezidento veiklą finansuoja, Respublikos Prezidento materialines ir socialines garantijas užtikrina valstybė, kad tam reikalingos lėšos turi būti numatomos valstybės biudžete, kad Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimas turi būti reguliuojamas įstatymais. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui. Konstituciniai reikalavimai, kad Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas, taip pat kad neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui, reiškia ir tai, kad neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti buvusiam Respublikos Prezidentui.” Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, 2396089, jumesk@lrs.lt