Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO 1, 2 IR 4 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-212 2009 m. balandžio 1 d. Nr. 242 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SV-S-64, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-212 (toliau vadinama – Įstatymo projektas), kuriame siūloma keisti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifus, ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Įstatymo projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
- Keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (Žin., 1991, Nr. 11-274; 2006, Nr. 65-2382) (toliau vadinama – keičiamas įstatymas) 1 ir 4 priedų 5 punktuose nedidinti nustatyto mokesčio už klintis tarifo – palikti dabar galiojantį tarifą, nustatytą įstatymo 1 priede, – 1,73 Lt / m3 ir įstatymo 4 priede – 1,6 Lt / m3, kadangi jau dabar šio tarifo dydis – 5 procentai šių išteklių pardavimo kainos išgavimo vietoje. Nustatant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifus, vadovaujamasi principu, kad optimalus tarifo dydis yra iki 5 procentų pardavimo kainos gavybos vietoje.
- Keičiamo įstatymo 1 ir 4 priedų 9 punktuose nedidinti dabar nustatyto mokesčio už išgaunamus sapropelio išteklius tarifo. Sapropelis (vandens telkinių dumblas) gali būti naudojamas kaip ekologiška organinė trąša arba priedas statybinių medžiagų gamybai. Šių išteklių naudojimas turėtų būti skatinamas, kadangi juos išgaunant būtų išvalomi vandens telkiniai, kurie galėtų būti naudojami rekreacijai. Vienas iš didesnių sapropelio telkinių – Rėkyvos ežeras, kurį būtina išvalyti, tačiau į jo išvalymą ir sapropelio išgavimą reikia didelių investicijų. Kadangi šie ištekliai nebuvo išgaunami esant dabar nustatytam tarifui, jį padidinus, tikimybė, kad šie ištekliai bus išgaunami, tik sumažėtų.
- Išbraukti įstatymo projekto 1 ir 4 priedų 3 punktuose žodžius „mažaskaidės“ ir „kitos“, palikti vieną durpių apmokestinimo tarifą: 1 priede – 0,9 Lt / m3 ir 4 priede – 0,84 Lt / m
- Durpių apmokestinimas atsižvelgiant į jų rūšį (mažaskaidės ir kitos), geologinį tyrimą ir jų išteklių gavybą apskaitos požiūriu komplikuotas. Esant mišriam durpių klodo tipui, durpių skirstymas į mažaskaides ir kitas durpes netikslus, todėl durpių išteklius skirtingai apmokestinti – nederėtų. Nustačius vieną tarifą visoms durpėms, būtų išspręsta išteklių apskaitos ir šio mokesčio kontrolės problema, sumažėtų mokesčio mokėtojų laiko sąnaudos.
- Keičiamo Įstatymo 4 priedo 11 punkte vietoj dabar nustatyto mokesčio už išgaunamą smėlį stiklui gaminti tarifo – 6 Lt / m3 įrašyti tarifą – 3,94 Lt / m
- Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 priedą už išgaunamą smėlį stiklui gaminti, kai ištekliai išžvalgyti paties mokesčio mokėtojo lėšomis, nustatytas 6 Lt / m3 mokesčio tarifas, kuris tris kartus didesnis už įstatymo 1 priede šiems ištekliams nustatytą tarifą. Mokesčio mokėtojui, savo lėšomis išžvalgiusiam išteklius, turėtų būti taikomas mažesnis mokesčio tarifas, nei tuo atveju, kai išgaunami valstybės lėšomis išžvalgyti ištekliai, bet yra priešingai – jis didesnis. Taigi derėtų šią klaidą ištaisyti.
- Kadangi vandens išteklių Lietuvoje pakanka, o racionaliai juos naudoti skatina ne tik už juos nustatytas mokesčio tarifas, bet ir vandens vartojimo vietose įrengti apskaitos prietaisai, pagal kuriuos vartotojai atsiskaito su vandens tiekėjais, nedidinti mokesčio už požeminio vandens, išskyrus mineralinį vandenį, išteklius tarifo. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pateiktu vertinimu, vandens tiekimo įmonių finansinė būklė dėl vykdomų infrastruktūros plėtros ir aplinkosauginių projektų sudėtinga. Esant tokiai situacijai, mokesčio už išgaunamą požeminį vandenį, išskyrus mineralinį vandenį, tarifo padidinimas nuo 0,06 Lt / m3 iki 0,12 Lt / m3 vandens tiekimo įmonių būtų įskaitytas į sąnaudas ir perkeltas ant vartotojų pečių – jiems padidintas teikiamų paslaugų tarifas. Pagrindiniai geriamojo vandens vartotojai yra gyventojai, taigi vandens kainos padidėjimas ypač neigiamai paveiktų mažas pajamas gaunančius asmenis.
- Atkreipti dėmesį, kad keičiamo įstatymo 2 priedo 8 punkte šiuo metu nustatytas mokesčio už išgaunamą statybinį gruntą tarifas (0,2 Lt / m3) labai mažas – apie 2 procentus šių išteklių pardavimo kainos. Atsižvelgiant į tai, siūlyti svarstyti galimybę padidinti šį tarifą iki 0,4 Lt / m
- Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai negali įsigalioti atgaline data, Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo taikymas. Šis įstatymas taikomas nuo 2010 metais prasidedančio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinio laikotarpio.“ MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS _________________