Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 19, 51, 56, 125 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-287 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-291 2009 m. balandžio 15 d. Nr. 278 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SV-S-173 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19, 51, 56, 125 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-287 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XIP-287) dėl šių priežasčių: 1.
- Lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (toliau vadinama – PVM) tarifų buvo atsisakyta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ir tai yra viena iš priemonių, numatytų Krizės įveikimo plane, kuriuo siekiama sušvelninti ūkio recesijos pasekmes, stabilizuoti valstybės finansus, sudaryti sąlygas užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir piliečių gerovę. Neįgyvendinus visų numatytų antikrizinių priemonių, nebūtų padėti tvaraus ūkio augimo pamatai ir Lietuvai galėtų grėsti gili finansų sistemos krizė. Be to, tai vėl sudarytų sąlygas įvairioms interesų grupėms siekti vartojimo mokesčių lengvatų, kurios tik iškraipo santykines prekių kainas, taigi mažina ekonomikos efektyvumą. 1.
- Įstatymo projekto Nr. XIP-287 aiškinamajame rašte teigiama, kad tuo atveju, jeigu šiam projektui bus pritarta, „sumažės kainos arba nereikės jų kelti“, tačiau Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2006 m. gruodžio 19 d. ataskaitoje Nr. 8000-7P-31 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“ teigiama, kad ekonominiai tyrimai rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustatymas tiesioginio poveikio prekių ir paslaugų kainoms nepadarė. Šioje ataskaitoje taip pat konstatuota, kad didžiausią naudą dėl sumažinto PVM tarifo gauna ne prekių (paslaugų) vartotojai, o įmonės, tiekiančios lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamas prekes (teikiančios paslaugas), nors lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams. Be to, kaip rodo Finansų ministerijos atlikta analizė, PVM tarifų dydis nėra svarbiausias veiksnys, lemiantis prekių (paslaugų) konkurencingumą, – prekių (paslaugų) kainų lygį įtakoja ir daug kitų veiksnių, tokių kaip sąnaudos, patiriamos prekei pagaminti, atitinkamos rinkos pasiūlos ir paklausos santykis, produkcijos gamybos plėtros ir specializacijos galimybės, išgaunama kokybė. Net ir sumažinus taikomo PVM tarifo dydį, prekių (paslaugų) kainos daugeliu atvejų išliktų didesnės nei kaimyninėse valstybėse. 1.
- Lengvatinių PVM tarifų taikymas nėra tinkamiausia priemonė tam tikros rūšies veiklai skatinti. Dažnai kitos alternatyvios priemonės (pavyzdžiui, tiesioginės subsidijos tam tikrų rūšių veiklai), o ne mokesčio lengvatų taikymas yra veiksmingesnės ir sąlygoja mažesnes valstybės biudžeto išlaidas. Tai konstatavo ir Europos Komisija 2007 m. liepos 6 d. komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl kitų nei standartiniai PVM tarifai (šie komunikato teiginiai yra pagrįsti nepriklausomos ekonomikos ekspertų grupės atliktu tyrimu). Pažymėtina, kad Lietuvoje jau imtasi alternatyvių priemonių vartotojų turimoms pajamoms didinti – sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, taikomi įvairūs kompensavimo mechanizmai socialiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams. 1.
- Jeigu būtų pritarta Įstatymo projektui Nr. XIP-287, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2009 metais netektų apie 277 mln. litų, o 2010 metais – apie 750 mln. litų pajamų per metus.
- Nepritarti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-291 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XIP-291) dėl šių priežasčių: 2.
- Sprendimas padidinti akcizų tarifus degalams buvo priimtas kaip viena iš sudedamųjų priemonių valstybės finansams stabilizuoti ir atsižvelgiant į palankią situaciją naftos rinkose (sumažėjusias kainas), todėl net padidėjus akcizams degalų kainos išliko gerokai mažesnės už kainas, kurios buvo 2008 metų viduryje. 2.
- Finansų ministerijos atliktos degalų kainų Lietuvoje ir kaimyninėse Europos Sąjungos valstybėse narėse lyginamosios analizės rezultatai rodo, kad kainų skirtumus lemia ne tik akcizų tarifų skirtumai, bet ir kiti veiksniai (tokie kaip valiutos kursų svyravimai, mažmeninės prekybos maržų dydžiai ir kiti). 2.
- Nors Įstatymo projekto Nr. XIP-291 aiškinamajame rašte teigiama, kad tuo atveju, jeigu šiam projektui bus pritarta, padidės benzino pardavimas Lietuvoje, tačiau pažymėtina, kad duomenys apie benzino realizavimo pokyčius 2009 metų sausio–vasario mėnesiais, palyginti su 2008 metų sausio–vasario mėnesiais, įtraukus ir gruodžio mėnesio duomenis, kai prieš akcizo tarifo padidinimą buvo kaupiamos kuro atsargos, rodo, jog benzino realizavimas padidėjo 2,3 procento. 2.
- Jeigu būtų pritarta Įstatymo projektui Nr. XIP-291, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2009 metais netektų apie 80 mln. litų pajamų. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRAS ALGIRDAS ŠEMETA _________________