NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-3155(3) 2009 m. balandžio 15 d. Nr. 283 Viln

(3)2009 m. balandžio 15 d. Nr. 283 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. SV-S-172 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-3155

(3)(toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekte siūloma patikslinti sąvokos „dominuojanti padėtis“ apibrėžtį ir nustatyti mažmenine prekyba besiverčiantiems ūkio subjektams mažesnę nei kitiems ūkio subjektams rinkos dalies ribą, kurią pasiekus laikoma, jeigu neįrodoma priešingai, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje. Pažymėtina, kad ši nuostata neužtikrintų, jog bus pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai – sudaryti teisines prielaidas veiksmingesnei sąžiningos konkurencijos apsaugai mažmeninėje prekyboje ir užtikrinti veiksmingesnį bei efektyvesnį dominuojančios padėties atskirose rinkose nustatymą, nes ūkio subjekto užimama rinkos dalis nėra vienintelis jo dominavimo kriterijus. Konkurencijos teisės požiūriu dominavimui nustatyti reikia atsižvelgti ir į kitus dominuojančios padėties nustatymo kriterijus: rinkos dalyvių rinkos dalių pasiskirstymą, rinkos dalių stabilumą, tikėtinus rinkos struktūros pokyčius, įėjimo į rinką kliūtis ir kita, be to, įvertinti, ar ūkio subjektas gali veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausia – vartotojų. Kolektyviniam dominavimui nustatyti papildomai reikia įrodyti, kad ūkio subjektai elgiasi lygiagrečiai, vengia tarpusavio konkurencijos. Pažymėtina ir tai, kad pagal galiojančio Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856) nuostatas ūkio subjektas gali būti pripažintas dominuojančiu ir tuo atveju, kai jo užimama rinkos dalis yra mažesnė nei 40 procentų, jeigu jo padėtis rinkoje atitinka dominuojančios padėties apibrėžtį.
2. Įstatymo projekte siūlomos nustatyti mažesnės (30 ir 55 procentų) užimamos rinkos dalies ribos tik mažmenine prekyba besiverčiantiems ūkio subjektams nepagrįstos išsamiais tyrimais ar kitų valstybių patirtimi, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kurio sektoriaus ūkio subjektams galima nustatyti mažesnę rinkos dalies ribą, sprendžiant, ar jie užima dominuojančią padėtį rinkoje. Taigi kyla abejonė, ar sumažinus rinkos dalies procentinį dydį tik ūkio subjektams, kurie verčiasi mažmenine prekyba, nebūtų pažeisti proporcingumo ir lygiateisiškumo principai, reikalaujantys, kad pasirinkta priemonė būtų tinkama ir proporcinga siekiamiems tikslams, t. y. nebūtų griežtesnė už tą, kuri būtina tikslui pasiekti, ir kuo mažiau ribotų asmenų teises.
3. Tam tikri mažmeninės prekybos įmonių veiksmai, susiję su rinkos galios naudojimu, kuriems tikimasi užkirsti kelią (pvz., įvairios nesąžiningos sąlygos tiekėjams), savaime negali būti vertinami kaip Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, pažeidimas vien tik dėl Įstatymo projekte siūlomų naujų rinkos dalių dydžių. Norint įrodyti, kad pirkimo ar pardavimo kainos arba kitos sąlygos buvo nesąžiningos ir toks elgesys pažeidžia konkurencijos teisės normas, būtina nustatyti, kad tokiu elgesiu siekta išstumti konkurentus iš rinkos arba sudaryti jiems įėjimo į rinką kliūtis arba kitaip riboti konkurenciją. Minėtų nesąžiningų sąlygų taikymas kenkia konkretiems tiekėjams, o tokių sąlygų neigiamą poveikį konkurencijai, kaip rodo patirtis, nustatyti labai sunku.
4. Esamas teisinis reglamentavimas (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas (Žin., 1999, Nr. 102-2921) leidžia apsaugoti sąžiningą konkurenciją, taip pat ūkio subjektus nuo kitų ūkio subjektų vienašališkų veiksmų, primetamų nesąžiningų, nepagrįstų ar neproporcingų sąlygų. Ūkio subjektai gali ginti savo interesus, vadovaudamiesi galiojančiomis teisės normomis, pvz., kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus dėl nesąžiningų prekybos sąlygų pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228 straipsnį (esminė šalių nelygybė).
5. Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XI-191 (Žin., 2009, Nr. 30-1165) patvirtinta Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcija ir pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei, vadovaujantis minėta koncepcija, iki 2009 m. gegužės 1 d. parengti atitinkamo įstatymo projektą. Kadangi rengiamas specialus įstatymas, draudžiantis didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningus veiksmus, Įstatymo projekte siūlomas dominuojančios padėties apibrėžties keitimas būtų perteklinis ir netikslingas. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS _________________