LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2009 m. balandžio 16 d. Nr. ISAK-772 Vilnius Pakeičiu Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257, Nr. 97-3767): 1. Papildau 16.4 punkto lentelę šiomis naujomis pastraipomis: „ Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas. Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas, sudarant sąlygas universalių daugiafunkcių centrų plėtrai (41 priedas) Užtikrinti geresnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinant visų amžiaus grupių Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra (44 priedas) “ 2. Išdėstau 18 punktą taip: „18. Programos tikslų bus siekiama įgyvendinant 42 komponentus.“ 3. Išdėstau 19 punktą taip: „19. Programos įgyvendinimo biudžetas yra 711,736 mln. Lt. Programa finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) paramos lėšomis, nacionalinėmis projektų lėšomis.“ 4. Išdėstau 22 punktą taip: „22. Programos apimtis komponentų ir jiems skirtų lėšų įsisavinimo prasme yra didelė – iki 2015 m. (įskaitytinai), pradedant 2008 m., kiekvienais metais reikia įsisavinti vidutiniškai 75,00 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių projektų lėšų. Vienas iš svarbiausių veiksnių sėkmingai Programai įgyvendinti yra lėšų įsisavinimo sparta bei veiksmingumas. Atsižvelgiant į 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo patirtį ir problemas, Programos komponentų specifiką (daug smulkių veiklos rūšių, finansuojamų iš ESF), 89,9 proc. Programai įgyvendinti numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių lėšų skiriama komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės ir regionų projektus, 16,3 proc. – komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus. Komponentų įgyvendinimas užtikrina greitą projektų (idėjų) atranką ir supaprastina administravimo procedūras. Lentelėje pateikiamas Programos įgyvendinimo lėšų paskirstymas valstybės ir regionų planavimo projektams bei projektų konkursams: Finansavimo būdas Lėšos, mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšos Nacionalinės projektų lėšos Pareiškėjų lėšos (konkursinio finansavimo atveju) Iš viso Valstybės projektai 177,6925 31,3575 – 209,05 Regionų projektai 166,464 29,376 – 195,84 Projektų konkursai 41,434 7,312 3,656 48,746 Iš viso 385,5905 68,0455 – 453,636 Valstybės projektai 162,35 28,65 – 191,00 Regionų projektai – – – – Projektų konkursai 57,035 10,065 1,24 67,10 Iš viso 219,385 38,715 – 258,10 Pastaba: * Pareiškėjams (projektų vykdytojams), kurie yra biudžetinės įstaigos, ne pelno siekiantys ir viešąjį interesą atstovaujantys subjektai, paramos intensyvumas sudaro iki 100 proc. Subjektus ar jų grupes, kuriems netaikomas 100 proc. paramos intensyvumas, nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas atskiru sprendimu.“ 5. Išdėstau 24.4 punktą taip: „24.4. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus: Komponentas Fondas ES fondo lėšos, mln. Lt Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt Iš viso lėšų, mln. Lt Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt 2007 2008 2009 2010 2011–2013 Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese ESF 4,25 0,75 5,00 – – 0,68 1,05 3,27 Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones ESF 0,85 0,15 1,00 – – 0,34 0,52 0,14 Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas ESF 5,10 0,90 6,00 – – 1,01 1,57 3,42 Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas ESF 2,55 0,45 3,00 – – 0,34 0,90 1,76 Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas ESF 3,40 0,60 4,00 – – 0,68 1,05 2,27 Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas ESF 4,25 0,75 5,00 – – 0,84 1,31 2,85 Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas ESF 9,35 1,65 11,00 – 0,79 2,10 8,11 Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas ESF 5,95 1,05 7,00 – – 1,35 2,10 3,55 Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas ESF 3,40 0,60 4,00 – – 0,63 1,05 2,32 Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas ESF 0,935 0,165 1,10 – – 0,25 0,66 0,19 Švietimo inovacijos ESF 17,00 3,00 20,00 – – 2,25 6,0 11,75 Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra ERPF 41,434 7,312 48,746 – – – 9,749 38,997 Iš viso 98,469 17,377 115,846 0,00 0,00 9,16 28,059 78,627 “ 6. Išdėstau 40 priedą nauja redakcija (pridedama). 7. Išdėstau 41 priedo 2 punktą taip: „2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas.“ 7.1. Išdėstau 41 priedo 10 punktą taip: „10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai: Modernizuotos švietimo paslaugas teikiančios įstaigos, kurių plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius 2006 – 19 “ 7.2. Išdėstau 41 priedo 11 punktą taip: „11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijai pavaldi įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai: Modernizuotos švietimo paslaugas teikiančios įstaigos, skaičius (suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje) 2006 – 19 “ 7.3. Išdėstau 41 priedo 17 punkto lentelės 1.3 pastraipą taip: „ 1.3. Priemonė Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas “ 8. Papildau nauju 44 priedu (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 40 priedas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. ISAK-772 redakcija) PLANUOJAMŲ PASIRAŠYTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS IR NACIONALINIŲ PROJEKTŲ LĖŠŲ SUTARČIŲ GRAFIKAS Komponentas Pasirašyta paramos sutarčių, Lt 2007 2008 2009 2010 2011–013 Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas 1 314 600 1 965 600 1 719 800 Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas 731 100 631 700 637 200 Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas 2 376 900 2 623 100 E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijos plėtojime, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį 1 168 600 1 831400 Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas 1 061 400 1 938 600 Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones 780 000 2 220 000 Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui 6 686 700 3 313 300 Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas 4 697 300 1 302 700 Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas 9 872 200 7 127 800 Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis 6 715 000 5 285 000 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra 11 322 700 18 677 300 Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas 4 100 000 5 900 000 Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra 5 480 000 3 520 000 Specialiųjų mokymo priemonių rengimas 3 080 000 6 920 000 Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(
- si)formų plėtra 5 230 000 4 770 000 Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas 9 000 000 1 000 000 Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas 4 865 000 4 135 000 Besimokančių mokyklų tinklai 3 500 000 3 500 000 Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje 1 800 000 8 200 000 Lyderių laikas 10 000 000 10 000 000 Universalių daugiafunkcių centrų steigimas ir plėtra 87 800 000 Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas 22 440 000 Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas 20 000 000 Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas 25 910 000 Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas 23 370 000 Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra 88 790 000 Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas 34 200 000 Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra 2 620 000 1 380 000 Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcius centrus 10 340 000 Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas 44 000 000 44 040 000 Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese 2 000 000 3 000 000 Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones 1 000 000 Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas 3 000 000 3 000 000 Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas 1 500 000 1 500 000 Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas 2 000 000 2 000 000 Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas 2 500 000 2 500 000 Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas 3 500 000 7 500 000 Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas 4 000 000 3 000 000 Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas 2 000 000 2 000 000 Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas 1 100 000 Švietimo inovacijos 10 000 000 10 000 000 Nevalstybinių ir valstybinių bendroj o lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros 48 746 000 Iš viso 104 560 000 293 907 300 182 998 300 130 270 400 Iš jų Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos 91 600 000 79 197 300 45 072 300 86 230 400 Iš jų Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos 12 960 000 214 710 000 137 926 000 44 040 000 _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 44 priedas NEVALSTYBINIŲ IR VALSTYBINIŲ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ MENINIO UGDYMO PROGRAMAS, INFRASTRUKTŪROS KOMPONENTAS I. SITUACIJOS APIBŪDINIMAS 1. Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 valstybinių meninio bendrojo lavinimo ugdymo mokyklų ir 27 nevalstybinės įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklos, kurių mokymo aplinkos pagerinimui iki šiol buvo skiriamas menkas dėmesys. 2. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), numatyta skatinti privačią iniciatyvą švietimo srityje, laikytis sąžiningos konkurencijos, lygių teisių ir sąlygų nevalstybinėms švietimo ir mokslo iniciatyvoms, sutvarkyti mokymosi aplinką ir renovuoti daugelį mokymo įstaigų, kuriose plačiai naudojamos modernios mokymo (
- si)priemonės ir pažangios technologijos. 3. 2012 metais laukiamas rezultatas – pagerinta dalies valstybinių meninio ugdymo ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymosi aplinka, paskatinta nevalstybinių mokyklų švietimo paslaugų teikėjų tinklo plėtra. II. TIKSLINĖS GRUPĖS 4. Valstybinių, vykdančių meninio ugdymo programas, ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės (mokiniai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, administracija ir kt.). III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 5. Tikslas – atnaujinti ir modernizuoti dalies meninio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas vykdančių valstybinių bei bendrojo lavinimo nevalstybinių mokyklų infrastruktūrą kokybiškam ugdymui. 6. Uždaviniai: 6.1. atlikti nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus; 6.2. aprūpinti nevalstybines bendrojo lavinimo mokyklas ir valstybines bendrojo lavinimo mokyklas, vykdančias meninio ugdymo programas, būtina technika, įranga ir baldais; 6.3. atsižvelgiant į nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų funkcijas bei tikslinių grupių poreikius aprūpinti šių mokyklų kabinetus mokymo įranga bei mokymo(
- si)priemonėmis. IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR SIEKIAMI REZULTATAI 7. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lygio įgyvendinimo lygio rodiklius (2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“): Rodiklio tipas Rodiklis (vertinimo vienetas) Pradinė situacija Tikėtina padėtis 2015 metais Informacijos šaltinis Rezultato Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos) – 5000 Projektų ataskaitos Produkto Projektų skaičius – 6 Projektų ataskaitos Nevalstybinės mokyklos, kurių steigimui ir plėtrai skirta parama ne mažiau kaip 5 mln. Lt – 3 Projektų ataskaitos Meninio ugdymo mokyklos, kurių steigimui ir plėtrai skirta parama ne mažiau nei 5 mln. Lt – 3 Projektų ataskaitos V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS Veiksmų programa Sanglaudos skatinimo veiksmų programa Veiksmų programos prioritetas 2 prioritetas. „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ Prioriteto uždavinys 2 uždavinys „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ Uždavinio priemonė Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra Programa Mokyklų tobulinimo programa plius Programos tikslas Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą Programos uždavinys Modernizuoti nevalstybines ir valstybines bendrojo lavinimo mokyklas, vykdančias meninio ugdymo programas, ir šiose mokyklose dirbančių mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS 8. Veiklos, susijusios su nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų remonto/rekonstrukcijos darbais, taip pat jų aprūpinimu reikalinga technika, įranga ir baldais bei atsižvelgiant į vykdomas nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų funkcijas bei tikslinių grupių poreikius aprūpinimu mokymo(
- si)ir metodinėmis medžiagomis ir papildomo ugdymo priemonėmis. VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS 9. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t. y. projektas dvimetis. 10. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d. VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS 11. Minimali paramos suma projektui – 1 mln. litų. Maksimali paramos suma 1 projektui – 7 mln. litų. 12. Paramos intensyvumas – iki 100 proc. IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS 13. Pareiškėjais gali būti: 13.1. nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos; 13.2. valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, vykdančios meninio ugdymo programas; 13.3. nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų savininkai, dalyviai, dalininkai; 13.4. valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, steigėjai. 14. Partneriais gali būti: 14.1. savivaldybių administracijos; 14.2. apskričių viršininkų administracijos. X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS 15. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką. XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI 16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133). 17. Prioritetas teikiamas projektams, kurie skirti: 17.1. valstybinėms bendrojo lavinimo mokykloms, kurios vykdo meninio ugdymo programas: 17.1.1. meninio ugdymo programų kompleksiškumas. Vykdo keletą, t. y. daugiau nei dvi, meninio ugdymo ir kelių meno krypčių programų; 17.1.2. tikslinė grupė – vaikai – iš skirtingų regionų. Vaikų, besimokančių pagal meninio ugdymo programas, iš vieno regiono ir kitų regionų, dalis; 17.1.3. mokyklos pastato grupė. Mokyklos pastatas yra priskirtas II arba III pastatų grupei pagal Mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1554 „Dėl Mokyklų tinklo pertvarkos rekomendacijų“; 17.1.4. mokinių skaičius. Valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, vykdančios meninio ugdymo programas, kuriose mokosi daugiau kaip 200 mokinių; 17.2. nevalstybinėms bendrojo lavinimo mokykloms: 17.2.1. patalpų nuosavybė ir nuoma. Turi nuosavas arba ilgam laikui nuomojamas patalpas (mažiausiai 15 metų); 17.2.2. mokyklos pastato grupė. Mokyklos pastatas yra priskirtas II arba III pastatų grupei pagal Mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1554 „Dėl Mokyklų tinklo pertvarkos rekomendacijų“; 17.2.3. mokinių skaičius. 18. Pareiškėjai numato nuosavą indėlį. Nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokosi daugiau kaip 200 mokinių. _________________