LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA

LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA N U T A R I M A S 199O m. kovo 7 d. Nr. 69 Vilnius Dėl lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statuso į gyvendinimo eigos Respublikoje Lietuvos TSR Ministrų Taryba pažymi, kad daugelis ministerijų, žinybų, miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų, įmonių, įstaigų bei organizacijų nepakankamai aktyviai įgyvendina Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo l989 m. sausio 25 d. įsaką "Dėl Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimo" ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos l989 m. vasario 2O d. nutarimą Nr. 37 "Dėl priemonių Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimui užtikrinti". Nemažai daroma tobulinant lietuvių kalbos mokymą mokyklose (lietuvių kalbai ir literatūrai skiriama daugiau savaitinių valandų, per šio dalyko pamokas klasės, kuriose yra daugiau kaip 25 moksleiviai, dalijamos į grupes), bet daug problemų reikėtų spręsti kur kas sparčiau. Labai padidėjus lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų poreikiui, daug kur, ypač Pietryčių Lietuvos rajonuose, jų trūksta arba lietuvių kalbos mokyti skiriami ne specialistai. Jaunieji specialistai dirbti į šiuos rajonus vyksta nenoriai: ne visada jiems čia sudaromos normalios darbo ir gyvenimo sąlygos. Dar mokomasi iš gerokai pasenusių ir skubiai taisytinų lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlių. Mokyklose rusų ir lenkų dėstomosiomis kalbomis mažai arba visai nėra lietuvių rusų, lietuvių - lenkų kalbų žodynėlių, lietuviškų - rusiškų, lietuviškų - lenkiškų pasikalbėjimų knygelių, vaizdinių priemonių, metodinės literatūros. Mokomosios ir metodinės literatūros, vaizdinių priemonių stoka apsunkina kitakalbiams rengiamų lietuvių kalbos kursų darbą. Kai kurių Respublikos įmonių ir organizacijų vadovai mažai rūpinasi, kad kitakalbiai galėtų išmokti lietuvių kalbą. Švenčionių autotransporto įmonėje dirba 72 procentai kitakalbių, tačiau kursų jiems čia nėra. Lietuvių kalbos nemoka daug vadovaujančiųjų darbuotojų Šalčininkų rajone. Nepakankamai rūpinasi lietuvių kalbos mokymu Vilniaus ryšių ir signalizacijos ruožas, Vilniaus geležinkelio stotis. Liaudies švietimo ministerija, vykdydama Lietuvos TSR Ministrų Tarybos l989 m. vasario 2O d. nutarimą Nr. 37, įsteigė Lietuvių kalbos mokymo centrą. Tačiau šis centras dar neatlieka tų funkcijų, kurios jam numatytos nurodytajame nutarime: jis mažai koordinuoja lietuvių kalbos kursų veiklą, menkai jiems padeda metodiškai. Pastaruoju metu lietuvių kalba plačiau vartojama ministerijų, žinybų, miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų, įmonių ir organizacijų raštvedyboje, tačiau yra ir aplaidumo. Antai direktyvos dėl valstybinės kalbos vartojimo nenuosekliai įgyvendinamos Ryšių ministerijos, Transporto ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos įmonėse bei organizacijose. Ryšių ministerija, Buitinio gyventojų aptarnavimo ministerija gautus iš sąjunginių žinybų dokumentus pavaldžioms įstaigoms siunčia rusų kalba. Pramonės, transporto, prekybos, medicinos, buitinio gyventojų aptarnavimo įmonėse bei įstaigose dar vartojami netaisyklingi terminai, prekių, paslaugų pavadinimai. Lietuviškai tvarkomoje raštvedyboje daug kur įsigalėjęs biurokratinis žargonas. Lietuvos TSR Ministrų Taryba n u t a r i a : l.Atkreipti ministerijų, žinybų, miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų, įmonių, įstaigų bei organizacijų, kuriuose dar plačiai vartojama rusų kalba, dėmesį į tai, kad būtina sparčiau pereiti prie valstybinės lietuvių kalbos vartojimo oficialiose veiklos srityse, sudaryti galimybes kitakalbiams gyventojams išmokti lietuvių kalbą, rūpintis lietuvių kalbos ugdymu ir kultūra. 2. Liaudies švietimo ministerija privalo: a) imtis papildomų priemonių, kad bendrojo lavinimo mokyklos, ypač Pietryčių Lietuvos rajonuose, taip pat lietuvių kalbos kursai geriau būtų aprūpinami lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais. Tuo tikslu sudaryti sąlygas persikvalifikuoti į lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus kitų dalykų specialistams, kuriems pastaruoju metu mokyklose sumažėjo darbo krūvis; b) kartu su Valstybiniu leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komitetu nedelsiant parengti ir išleisti diferencijuotas programas, mokymo priemones, vadovėlius, žodynus ir kitą bendrojo lavinimo mokykloms bei lietuvių kalbos kursams reikalingą literatūrą; c) užtikrinti, kad Lietuvių kalbos mokymo centras geriau koordinuotų kitakalbių mokymą lietuvių kalbos ir metodiškai vadovautų šiam darbui Respublikoje; d) kartu su Teisingumo ministerija ir Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerija parengti normatyvinius nurodymus, kaip taikyti nuo 1992 m. sausio l d.lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimą tiems vadovaujantiesiems darbuotojams, kurie pagal patvirtintus pareigų sąrašus privalo ją mokėti. 3. Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Respublikos aukštosios mokyklos ir Valstybinis leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komitetas privalo parengti ir išleisti įvairių liaudies ūkio šakų terminų žodynus. Rekomenduoti ministerijoms ir žinyboms remti tokių žodynų rengimą ir leidimą. 4. Valstybinis materialinio techninio tiekimo komitetas kartu su Prekybos ministerija ir Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga turi imtis priemonių papildomiems rašomųjų mašinėlių fondams gauti. 5. Ministerijos ir žinybos, miestų ir rajonų vykdomieji komitetai turi kuo greičiau peržiūrėti visus pavaldžiose įstaigose vartojamus blankus, kitus dokumentus ir užtikrinti, kad jų tekstuose būtų privaloma valstybinė lietuvių kalba. 6. Pavesti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos Kultūros skyriui ir kitiems skyriams kontroliuoti, kaip vykdomas šis nutarimas. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininkas V.Sakalauskas Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdytojas A.Mikulis