LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR UZBEKISTANO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS S U S I T A R I M A S DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR UZBEKISTANO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS S U S I T A R I M A S DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJANT SU MUITINĖS ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMAIS 1995 m. birželio 7 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis, pripažindamos, kad muitinės įstatymų pažeidimai daro žalą jų šalių ekonominiams, mokestiniams ir visuomeniniams interesams, atsižvelgdamos į tai, kad neteisėta narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvarta kelia pavojų visuomenės sveikatai, pripažindamos, kad būtina teisingai taikyti muitus, rinkliavas ir kitus mokesčius, renkamus įvežant, išvežant ir tranzitu gabenant prekes, taip pat tiksliai laikytis nuostatų, susijusių su draudimais, apribojimais ir kontrole, būdamos įsitikinusios, kad muitinės įstatymų laikymasis ir teisingas muitų, rinkliavų ir kitų mokesčių surinkimas bus efektyvesnis glaudžiai bendradarbiaujant muitinės administracijoms, atsižvelgdamos į Muitinių bendradarbiavimo tarybos 1953 m. gruodžio 5 d. Rekomendaciją dėl administracinės tarpusavio pagalbos, Vieningos JTO narkotinių medžiagų konvencijos (Niujorkas, 1961 m. kovo 30 d., su pakeitimais, atsižvelgiant į 1972 m. kovo 25 d. Protokolą), Psichotropinių medžiagų konvencijos (Viena, 1971 m. vasario 21 d.) ir Kovos su neteisėta narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvarta konvencijos (Viena, 1988 m. gruodžio 19 d.) nuostatas, parengtas globojant Jungtinių Tautų Organizacijai, susitarė: I. APIBRĖŽIMAI 1 straipsnis Šiame Susitarime:

1. a)„muitinės įstatymai“ – teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios prekių įvežimo, išvežimo bei tranzito ir muitų, rinkliavų bei kitų mokesčių rinkimo tvarką, taip pat draudimų, apribojimų ir kontrolės tvarką;
2. b)„muitinės administracija“ – Lietuvos Respublikoje – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Uzbekistano Respublikoje – Uzbekistano Respublikos valstybinio mokesčių komiteto vyriausioji muitinių valdyba;
3. c)„muitinės įstatymų pažeidimas“ – kiekvienas muitinės įstatymų pažeidimas, taip pat kiekvienas kėsinimasis pažeisti šiuos įstatymus;
4. d)„teritorija“ – valstybės teritorija, kurios atžvilgiu valstybė muitinės veiklos požiūriu turi išimtinę jurisdikciją;
5. e)„kontroliuojami pristatymai“ – metodas, kurį taikant leidžiama neteisėtas arba įtariamas narkotinių priemonių, psichotropinių medžiagų arba jas pakeičiančių medžiagų siuntas išvežti iš Šalių teritorijų, pervežti per jas arba į jas įvežti, Šalių kompetentingoms valstybinėms institucijoms žinant ir prižiūrint, siekiant nustatyti asmenis, susijusius su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. II. TAIKYMO SFERA 2 straipsnis 1. Šalys, remdamosi šiuo Susitarimu, per jų muitinių administracijas teikia viena kitai pagalbą:
6. a)siekdamos užtikrinti tikslų muitinės įstatymų laikymąsi;
7. b)siekdamos užkirsti kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdyti pažeidimų tyrimą ir likvidavimą;
8. c)informuodamos apie dokumentus, susijusius su muitinės įstatymų taikymu. 2. Šiuo Susitarimu numatyta pagalba teikiama remiantis prašymą gavusios Šalies įstatymais ir kitais norminiais aktais pagal muitinės administracijos kompetenciją ir galimybes. 3. Šis Susitarimas nenumato muitų, rinkliavų ir kitų mokesčių kompensavimo. III. ASMENŲ, PREKIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ PRIEŽIŪRA 3 straipsnis Šalių muitinių administracijos, savo iniciatyva arba gavusios kitos Šalies muitinės administracijos prašymą, ypač prižiūrės:
9. a)asmenis, pažeidusius kitos Šalies muitinės įstatymus ar įtariamus juos pažeidus;
10. b)prekių arba mokėjimo priemonių judėjimą, apie kurį vienos Šalies muitinės administracija yra pranešusi kitos Šalies muitinės administracijai kaip apie susijusį su stambaus masto neteisėta apyvarta tos Šalies teritorijoje;
11. c)visas transporto priemones, naudotas pažeidžiant kitos Šalies muitinės įstatymus arba įtariamas esant naudotas juos pažeidžiant;
12. d)vietas, naudojamas saugoti prekėms, skirtoms stambaus masto neteisėtai apyvartai kitos Šalies teritorijoje. 2. Kiek leidžia jų kompetencija, Šalių muitinės administracijos neleis:
13. a)išvežti prekių, apie kurias žinoma arba yra rimto pagrindo įtarti, kad jos išvežamos į kitos Šalies teritoriją turint kitų tikslų nei teisėta prekių apyvarta tarp Šalių valstybių teritorijų;
14. b)išvežti prekių, kurių įvežimas į kitos Šalies teritoriją uždraustas. IV. KONTROLIUOJAMI PRISTATYMAI 4 straipsnis 1. Jeigu tai neprieštarauja Šalių nacionaliniams įstatymams ir kitiems norminiams aktams, Šalys, kiek įmanoma ir remdamosi pagal galimybes tarpusavyje suderintais susitarimais, imsis būtinų priemonių, leidžiančių tinkamai panaudoti kontroliuojamų pristatymų metodą, tarptautiniame lygyje siekdamos išaiškinti asmenis, susijusius su narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų neteisėta apyvarta, ir imsis jų atžvilgiu teisėtumą užtikrinančių veiksmų. 2. Kiekvienu konkrečiu atveju priimami atskiri sprendimai dėl kontroliuojamų pristatymų metodo panaudojimo. Juo galima pasinaudoti, jei reikia ir, jeigu tai neprieštarauja Šalių nacionaliniams įstatymams, atsižvelgiant į tarpusavyje suderintus finansinius susitarimus. 3. Neteisėtos siuntos, kurių pristatymas kontroliuojamas pagal kompetentingų institucijų tarpusavio susitarimą, gali būti sulaikytos arba leidžiamos gabenti toliau, išėmus arba neišėmus iš jų narkotines priemones ar psichotropines medžiagas, taip pat visai ar tik iš dalies jas pakeitus. V. PASIKEITIMAS INFORMACIJA 5 straipsnis 1. Šalių muitinės administracijos, savo iniciatyva arba gavusios kitos Šalies muitinės administracijos prašymą, pateiks viena kitai visą informaciją, būtiną užtikrinant teisingą:
15. a)muitų bei kitų importo ir eksporto rinkliavų bei mokesčių surinkimą ir ypač informaciją, būtiną nustatant prekių muitinės vertės ir jų tarifinės klasifikacijos teisingumą;
16. b)įvežimo, išvežimo ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą;
17. c)prekių kilmės nustatymo taisyklių taikymą, jeigu tai nenustatyta kituose susitarimuose. 2. Jei prašymą gavusi muitinės administracija neturi pageidaujamos informacijos, ji savo nuožiūra gali kreiptis į kompetentingas institucijas vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais ir kitais norminiais aktais. 6 straipsnis Vienos Šalies muitinės administracija kitos Šalies muitinės administracijai paprašius teikia informaciją: apie prekių, įvežamų į prašymą pateikusios Šalies valstybės teritoriją, išvežimo iš prašymą gavusios Šalies valstybės teritorijos teisėtumą; apie prekių, išvežamų iš prašymą pateikusios Šalies valstybės teritorijos, įvežimo į prašymą gavusios Šalies valstybės teritoriją teisėtumą ir muitinės procedūras, kurios buvo taikomos šioms prekėms. 7 straipsnis Vienos Šalies muitinės administracija, savo iniciatyva arba gavusi kitos Šalies muitinės administracijos prašymą, teikia jai visą informaciją, kuri gali būti jos panaudota tiriant muitinės įstatymų pažeidimus, ypač jeigu ji susijusi:
18. a)su fiziniais ar juridiniais asmenimis, apie kuriuos žinoma, kad jie pažeidė arba yra įtariami pažeidę kitos Šalies muitinės įstatymus;
19. b)su prekėmis, apie kurias žinoma ar yra pagrindo manyti, kad jos naudojamos neteisėtoje apyvartoje;
20. c)su transporto priemonėmis, apie kurias žinoma ar yra pagrindo manyti, kad jos naudojamos pažeidžiant kitos Šalies muitinės įstatymus;
21. d)su būdais ir priemonėmis, apie kuriuos žinoma ar yra pagrindo manyti, kad jie buvo naudojami pažeidžiant Šalių muitinės įstatymus. 8 straipsnis Vienos Šalies muitinės administracija, savo iniciatyva arba gavusi kitos Šalies muitinės administracijos prašymą, pateikia jai aktus, protokolus, rašytinius įrodymus ar patvirtintas kopijas dokumentų, kuriuose yra visa jos turima informacija apie nustatytus ar planuojamus veiksmus, kurie prieštarauja ar gali prieštarauti kitos Šalies muitinės įstatymams. 9 straipsnis Dokumentai, numatyti šiame Susitarime, gali būti pakeisti pasirinktu pavidalu pateikiama kompiuterine informacija, skirta tam pačiam tikslui. Visa šiai medžiagai interpretuoti ir panaudoti būtina informacija turi būti pateikiama vienu metu. 10 straipsnis 1. Dokumentų originalus gali būti prašoma pateikti tik tais atvejais, kai patvirtintų kopijų nepakanka. 2. Dokumentų originalai, gauti iš kitos Šalies muitinės administracijos, grąžinami esant artimiausiai galimybei. VI. TYRIMAI 11 straipsnis 1. Vienos Šalies muitinės administracijai paprašius, kitos Šalies muitinės administracija gali pradėti oficialius tyrimus pagal prieštaraujančių ar galinčių prieštarauti muitinės įstatymams veiksmų įvykdymo arba kėsinimosi juos įvykdyti faktus. Tokių tyrimų rezultatai pranešami prašymą pateikusiai muitinės administracijai. 2. Tokie tyrimai atliekami remiantis prašymą gavusios Šalies įstatymais ir kitais norminiais aktais bei Šalių tarpusavio susitarimais. 3. Ypatingais atvejais vienos Šalies muitinės administracijos pareigūnai gali, sutikus kitos Šalies muitinės administracijai, dalyvauti pastarosios valstybės teritorijoje atliekant prašymą pateikusios Šalies muitinės įstatymų pažeidimų tyrimus. VII. EKSPERTAI IR LIUDYTOJAI 12 straipsnis Vienos Šalies teismams arba kompetentingoms žinyboms pateikus prašymą, susijusį su jų nagrinėjamu muitinės įstatymų pažeidimu, kitos Šalies muitinės administracija gali įgalioti savo pareigūnus atvykti į šiuos teismus arba kompetentingas žinybas kaip liudytojus arba ekspertus. Prašyme turi būti pateikti tikslūs duomenys apie bylos esmę ir pareigūno atvykimo sąlygas. VIII. PAREIGŪNŲ LANKYMOSI SĄLYGOS 13 straipsnis Vienos Šalies pareigūnai, lankydamiesi kitos Šalies valstybės teritorijoje šiame Susitarime nustatytais atvejais, turi turėti dokumentus, liudijančius apie jų oficialius įgaliojimus, būti neuniformuoti ir neturėti ginklų. IX. GAUTOS INFORMACIJOS IR DOKUMENTŲ NAUDOJIMAS 14 straipsnis 1. Informacija, pranešimai ir dokumentai, gauti pateikus prašymą, naudojami tiktai šio Susitarimo vykdymo tikslams ir negali būti kam nors perduoti arba naudojami kitais tikslais be juos pateikusios muitinės administracijos sutikimo. 2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos informacijai apie pažeidimus, susijusius su neteisėta narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Tokia informacija gali būti perduota valstybinėms institucijoms, tiesiogiai dalyvaujančioms kovoje su neteisėta narkotikų apyvarta. 3. Gautiems pagal šį Susitarimą prašymams, informacijai, ekspertizės aktams ir kitiems pranešimams Šalys taikys tokią pačią apsaugą, kokią taiko panašaus pobūdžio medžiagai pagal nacionalinius įstatymus. 15 straipsnis 1. Atliekant tyrimus ir teisminį nagrinėjimą Šalių muitinės administracijos gali, remdamosi šiuo Susitarimu, kaip įrodymus panaudoti gautus rašytinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, pranešimus ir kitą medžiagą. 2. Šios informacijos ir dokumentų įrodomoji galia, taip pat jų naudojimas teismuose nustatomi juos gavusios Šalies nacionaliniais įstatymais. X. TARPUSAVIO PAGALBOS ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠIMTYS 16 straipsnis 1. Jei prašymą gavusi muitinės administracija laiko, kad prašymo patenkinimas gali padaryti žalą jos valstybės suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai arba kitiems esminiams interesams arba atskleisti valstybinę, pramoninę ar komercinę paslaptį, ji gali visiškai ar iš dalies atsisakyti teikti pagalbą arba nustatyti prašymo patenkinimui tam tikras sąlygas. 2. Atsisakius teikti pagalbą, apie sprendimą ir atsisakymo priežastis nedelsiant pranešama prašymą pateikusiai muitinės administracijai. 3. Jeigu pateikiamas pagalbos prašymas, kurio prašymą pateikianti muitinės administracija, gavusi analogišką prašymą, negalėtų patenkinti, apie tai būtina nurodyti prašyme. Sprendimą dėl tokio prašymo tenkinimo priima jį gavusi muitinės administracija. XI. INFORMAVIMAS APIE DOKUMENTUS 17 straipsnis 1. Vienos šalies muitinės administracijos prašymu kitos Šalies muitinės administracija informuoja suinteresuotus juridinius arba fizinius asmenis, esančius jos valstybės teritorijoje, apie dokumentus, apibūdinančius priemones ir sprendimus, valstybinių institucijų priimtus taikant muitinės įstatymus. 2. Apie dokumentus pagal šį Susitarimą informuojama sutinkamai su prašymą gavusios Šalies įstatymais ir praktika. 3. Prašymą pateikiančios Šalies pageidavimu gali būti informuojama ypatingu būdu tuo atveju, jeigu šis būdas neprieštarauja prašymą gavusios Šalies įstatymams. 4. Informavimo patvirtinimas turi būti įformintas kaip prašymą gavusios Šalies kompetentingos valstybinės institucijos liudijimas, kuriame nurodyta data ir suinteresuoto asmens parašas, arba liudijimas, kuriame nurodyta data ir informavimo būdas. XII. KEITIMASIS PAGALBA 18 straipsnis 1. Keitimąsi pagalba, numatytą šiuo Susitarimu, tiesiogiai vykdo Šalių muitinės administracijos. 2. Šalių muitinės administracijos gali organizuoti tiesioginį ryšį tarp jų centrinių ir vietinių tyrimo ir kontrolės tarnybų. XIII. IŠLAIDOS 19 straipsnis Šalių muitinės administracijos nepriims pretenzijų padengti išlaidas, susijusias su šio Susitarimo vykdymu, išskyrus ekspertų ir liudytojų iškvietimo pagal 11 straipsnį išlaidas. XIV. TERITORINIS TAIKYMAS, VYKDYMAS IR INTERPRETAVIMAS 20 straipsnis 1. Šis Susitarimas galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Uzbekistano Respublikos teritorijoje. 2. Ginčai, kylantys interpretuojant ir taikant šį Susitarimą, sprendžiami derybomis arba kitu Šalims priimtinu būdu. XV. SUSITARIMO ĮSIGALIOJIMAS IR GALIOJIMO PABAIGA 21 straipsnis Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo paskutinio pranešimo diplomatiniais kanalais gavimo dienos apie tai, kad visos procedūros, būtinos jo įsigaliojimui pagal Šalių nacionalinius įstatymus, atliktos. Šis Susitarimas sudaromas penkeriems metams. Jis automatiškai pratęsiamas kiekvieną kartą penkerių metų periodams, jei nė viena iš Šalių prieš šešis mėnesius iki jo galiojimo termino pabaigos nota nepraneša apie jo denonsavimą. Sudaryta Vilniuje 1995 m. birželio 7 d. dviem egzemplioriais lietuvių, uzbekų ir rusų kalbomis, visi tekstai turi vienodą galią. Iškilus nesutarimams dėl šio Susitarimo nuostatų interpretavimo, Šalys vadovausis tekstu rusų kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu Uzbekistano Respublikos Vyriausybės vardu ______________