LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Arūnui Valinskui 2009-05- 10 Nr. Į 2009-04-28 Nr. S-2009-4574 DĖL INTERPELIACIJOS FINANSŲ MINISTRUI ALGIRDUI ŠEMETAI Gerbiamas Seimo Pirmininke, Teikiu atsakymus į grupės Seimo narių 2009 m. balandžio 28 d. interpeliacijoje (toliau – Interpeliacija) pateiktus klausimus. Iš pradžių norėčiau pažymėti tai, kad čia pateikiami atsakymai į klausimus, tačiau detaliai nėra vertinama visa Interpeliacijos tekste minima ir cituojama kita faktinė medžiaga (aplinkybės). Būtina paminėti ir tai, kad Interpeliacijoje pateikti kaltinimai yra nekonkretūs, todėl sudėtinga pateikti konkrečius argumentus į abstrakčius teiginius. Kaip Penkioliktosios Vyriausybės finansų ministras vykdžiau ir vykdau šios Vyriausybės programą, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, kurioje labai aiškiai ir konkrečiai nurodyti Vyriausybės ketinimai viešųjų finansų srityje, už kurią esu atsakingas. 1. Kodėl Jūs 2008 metų pabaigoje, pagal kompetenciją ruošdamas patobulintą Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, patobulintą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, patobulintą Lietuvos Respublikos 2009 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, patobulintą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ projektą, nevykdėte konstitucinės pareigos laikytis tuo metu galiojančių įstatymų (kol tie įstatymai nėra pakeisti), konstitucinės pareigos pateikti tokį valstybės biudžeto projektą, kuriame būtų paisoma įstatymų nuostatų dėl valstybės išlaidų? 1.1. Vertinant šį klausimą, pažymėtinos šios aplinkybės:

1. a)tuo metu, kai buvo rengiamas patikslintas 2009 m. biudžeto projektas ir įgyvendinamųjų teisės aktų projektai, faktiškai galiojantis 2008 m. biudžeto įstatymas ir galiojo, ir buvo praktiškai vykdomas;
2. b)2009 m. biudžeto projektas ir įgyvendinamųjų teisės aktų projektai buvo rengiami vadovaujantis galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis;
3. c)2009 m. biudžeto projektas ir įgyvendinamųjų teisės aktų projektai buvo priimti pagal galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose (įskaitant Lietuvos Respublikos Konstituciją) nustatytas taisykles;
4. d)negaliojančios 2009 m. biudžeto projekto nuostatos buvo orientuotos ir į galiojančias, ir į tuo metu dar negaliojusias (įgyvendinamųjų teisės aktų projektus) Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas („Negaliojantis orientuotas į negaliojantį“);
5. e)kadangi kartu su įsigaliojusiu priimtu 2009 m. biudžeto projektu tuo pačiu metu įsigaliojo ir įgyvendinamųjų teisės aktų projektai, galima tvirtinti, kad galiojantis naujasis biudžeto projektas buvo orientuotas į galiojančius (tiksliau, tuo pat metu įsigaliojusius) teisės aktus. Tai, kad kartu su patikslintu 2009 m. biudžeto projektu buvo pateikti kitų teisės aktų projektai, nesukuria neteisėtos situacijos ir (
6. ar)atitinkamų prieštaravimų, nes Biudžeto įstatymas įsigaliojo kartu su šiais projektais, vadinasi, rėmėsi jau nebe projektais, bet galiojančiais įstatymais, kas yra teisėta, logiška ir teisinga. Dėl šių priežasčių galima tvirtinti, kad rengiant, priimant ir įsigaliojant 2009 m. biudžeto įstatymui jokios Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos nebuvo pažeistos, o tuo metu (iki 2008-12-31) dar galiojęs 2008 m. valstybės biudžetas buvo vykdomas tai reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybė ne tik vykdo Seimo priimtus įstatymus, bet turi ir įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Pagal Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimą Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalies turinys niekaip negali paneigti, kad Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžetą biudžetiniams metams sudaryti bei Seimo konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžetą biudžetiniams metams tvirtinti atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus arba galimus gauti finansinius išteklius, valstybės įsipareigojimus ir kitus svarbius veiksnius. Vyriausybė, pagal Konstituciją turinti įgaliojimus rengti valstybės biudžetą, ir Seimas, pagal Konstituciją valstybės biudžetą tvirtinantis įstatymu, negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vyriausybė, įvertindama susidariusią padėtį, elgėsi teisėtai ir, atvirkščiai, – susidariusios situacijos ignoravimas būtų nesuderinamas su Vyriausybės konstitucine priederme. 1.2. Jeigu būtų privaloma teikti Lietuvos Respublikos Seimui tik tuos teisės aktų projektus, kurie yra orientuoti išimtinai į galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, faktiškai nebūtų galima teikti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų paketo, kuriame būtų pagrindinis teisės akto projektas ir įgyvendinamieji teisės aktų projektai, orientuoti į pagrindinį (taigi, dar negaliojantį). Tačiau tai yra teisinis nonsensas, kurį, beje, paneigia daugiametė Lietuvos Respublikos Seimo teisėkūros praktika. Norėčiau atkreipti Interpeliacijos autorių dėmesį ir į tai, kad teikdama pradinį 2009 m. biudžeto projektą Keturioliktoji Vyriausybė su juo kartu pati teikė keletą įgyvendinamųjų teisės aktų, kurių finansinis poveikis, kaip teigiama aiškinamuosiuose raštuose, buvo įvertintas pradinio biudžeto projekto rodikliuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1015). 1.3. Vertinant Biudžeto įstatymo nuorodą į tris neįsigaliojusius Lietuvos Respublikos teisės aktus, reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad „negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti“. Tuo tarpu neįsigalioję Lietuvos Respublikos teisės aktai numatė ne atitinkamas išlaidas, bet pajamas. Be to, atsižvelgdama į tai, kad šie įstatymai nebuvo priimti, Vyriausybė pateiktais 2009 m. biudžeto patikslinimais pateikė pasiūlymus dėl atitinkamo 2009 m. valstybės biudžeto pajamų plano koregavimo. 2. Kodėl Jūs 2008 metų pabaigoje, pagal kompetenciją ruošdamas, teikdamas ir pritardamas kartu su patobulintu Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, patobulintu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, patobulintu Lietuvos Respublikos 2009 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, teikiamiems įstatymų projektams, nenumatėte, jog šie įstatymai įsigaliotų per protingą terminą, leidžiantį fiziniams ir juridiniams asmenims prisitaikyti prie radikalių teisinio reguliavimo pokyčių? Atsakydamas į šį klausimą norėčiau išskirti tokius aspektus: 2.1. Teisė kaip planavimo prielaida. Asmenys, planuodami savo veiklą ir rengdamiesi atitinkamiems pokyčiams, gali ir turi planuoti, atsižvelgdami į įvairius objektyvius ir subjektyvius kriterijus: bendrą situaciją ūkyje, jos tendencijas, eksporto galimybes, vidaus rinkos sąlygas, konkurentų veiksmus, finansinius išteklius, pokyčius darbo rinkoje ir panašiai. Vertinant asmens perspektyvas, galiojančių teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios asmens teisinį statusą ar keičiančios jį, – tik viena iš tų objektyvių aplinkybių, į kurias asmuo turi atsižvelgti, vertindamas savo veiklos perspektyvas. Dėl šios priežasties galima tvirtinti, kad (įsi)galiojančių teisės aktų nuostatos neturėtų būti suabsoliutintos, vertinant asmens veiklos perspektyvas. 2.2. Makroekonominės tendencijos ir viešųjų finansų padėtis Keletą pastarųjų metų įvairūs rodikliai signalizavo Lietuvos ūkio problemas, kurios itin paaštrėjo vėl įsiplieskus pasaulinei finansų krizei ir kurios buvo ignoruojamos anksčiau. Dar Penkioliktosios Vyriausybės formavimo metu labai viešai ir atvirai kalbėjome apie tai, kad problemos, susikaupusios tiek Lietuvos viduje, tiek visame pasaulyje, pareikalaus iš Vyriausybės skubių veiksmų valdant krizės pasekmes. Buvo aiškiai deklaruota, kad staigiai lėtėjant šalies ekonomikai ir dėl šios priežasties kylant įtampai valstybės finansų sistemoje bus būtini įvairūs įstatymų pakeitimai, įskaitant ir mokesčių srityje, augančiam viešųjų finansų deficitui stabilizuoti. Protingi (sąvoka paimta iš Civilinio kodekso) asmenys, planuodami savo veiklą, ne tik galėjo, bet ir privalėjo savo veiklos ekonominius ir finansinius aspektus planuoti, atsižvelgdami ne tik į Lietuvos Respublikos Seimo teisėkūros veiklą, bet ir į pasaulines ekonominės ir finansinės padėties tendencijas. Informacija apie ekonominę ir finansinę Lietuvos padėtį tiek Penkioliktosios Vyriausybės formavimo metu, tiek vėliau nebuvo slapta, diskusijos (įskaitant ir galimus krizės suvaldymo sprendimus) buvo viešos. 2.3. Atsakomybės pradžios momentas. Iki Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų ir iki naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos pradžios dabartinė valdančioji koalicija nedalyvavo valstybės valdyme. Valdančioji koalicija laikytina atsakinga tik nuo su patikslintu 2009 m. biudžeto projektu susijusių atitinkamų sprendimų projektų rengimo momento. Vadinasi, faktiškai kalbama tik apie 2 mėnesių laikotarpį (nuo naujos Vyriausybės sudarymo iki naujojo biudžeto patvirtinimo ir įsigaliojimo), o už iki to momento (ne)priimtus sprendimus, visuomenės (ne)informavimą yra atsakinga Keturioliktoji Vyriausybė. 2.4. Terminas Interpeliacijoje yra teigiama, kad „įstatymų projektai nesuteikė protingo termino (...) asmenims pasiruošti jų taikymui“, o „ginčijamos nuostatos įsigalioja praėjus mažiau nei savaitei nuo jų paskelbimo“. Taigi kaltinama, kad buvo nustatytas per trumpas laikas asmenims pasiruošti taikyti naujų mokesčių įstatymų nuostatas. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad tai yra tik formalus laiko tarpas nuo atitinkamų įstatymų priėmimo iki jų paskelbimo ir įsigaliojimo. Tuo tarpu faktiškai šie projektai buvo rengiami, derinami, diskutuojami viešai, jų rengimo laikotarpis – apie du mėnesius. Vadinasi, būtent tiek laiko asmenys tiesiogiai turėjo ir savo veiklos perspektyvoms planuoti. Pažymėtina, kad šiuo etapu Vyriausybės priimamų sprendimų projektai buvo jau pakankamai konkretūs, vadinasi, ir jų poveikis asmenims galėjo būti pakankamai patikimai įvertinamas. 2.5. Ypatinga situacija. Protingas terminas pasiruošti radikaliems teisinio reguliavimo pokyčiams gali (turi) būti nustatomas, kai yra objektyvios prielaidos (sąlygos) tokį terminą suteikti. Aptariamuoju atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo tik 2 mėnesius finansinei padėčiai įvertinti, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui biudžeto projektą ir įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, o problemos, susijusios su gilėjančia krize, sunkėjo gana greitai. Biudžeto projektas bei įgyvendinamųjų teisės aktų projektai turėjo būti priimti nedelsiant, nes to reikalavo:
7. a)naujos Vyriausybės sudarymo aplinkybės (ji buvo sudaryta tik po spalį įvykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų);
8. b)biudžeto priėmimo procedūros (remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 130 straipsniu, „valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos“);
9. c)krizinė situacija (reikėjo priimti greitus, ryžtingus ir esminius sprendimus, kad krizė būtų suvaldyta). Šios priežastys objektyviai vertė nustatyti minimalius naujai priimamų teisės aktų įsigaliojimo terminus. 2.6. Realių alternatyvų nebuvimas. Pažymėtina, kad tuometinėje situacijoje faktiškai nebuvo realių alternatyvų faktiškai priimtiems sprendimams, nes tiek
10. a)biudžeto pajamų bei išlaidų neperžiūrėjimas, tiek
11. b)Biudžeto įstatymo nepriėmimas arba priėmimas be įgyvendinamųjų teisės aktų projektų (išlaidas kitais metais darant remiantis Konstitucijos 132 straipsnio 1 dalimi) būtų vedę prie dar didesnio deficito, balansuojant ties valstybės bankroto riba. Ir tik radikalus, laiku priimtas biudžeto pajamų stabilizavimo ir išlaidų mažinimo projektas galėjo efektyviausiu būdu padėti išvengti esminių krizės pasekmių, ką Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir pasiūlė. 2.7. Teisėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtų sprendimų pobūdis. Pažymėtina yra tai, kad
12. a)biudžeto projektas ir įgyvendinamieji teisės aktai buvo parengti, suderinti, priimti laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų;
13. b)jų įsigaliojimo terminai galiojančių teisės normų nepažeidė;
14. c)Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžta, kas yra „protingas terminas“ ir kada jis turi būti nustatomas, kad įsigaliotų naujai priimti teisės aktai;
15. d)Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo kompetencijos ribų neviršijo. Pažymėtina ir tai, kad
16. e)Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra pažymima, kad „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. (…) Šio straipsnio 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams“. Taigi pačiame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra numatyta, kad, esant ypatingoms aplinkybėms, mokesčių įstatymų pataisos įsigalioja kartu su Biudžeto įstatymu; Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas šių nuostatų laikėsi. 2.8. Praktiniai įgyvendinimo aspektai Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinti modernaus mokesčių administravimo principai, orientuoti į sąžiningų mokesčių mokėtojų apsaugą ir pagalbą jiems. Kaip atsakingas už mokesčius administruojančių institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės) veiklą ministras dėjau visas pastangas, kad šie principai būtų tinkamai įgyvendinti, taip pat būtų atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Prezidento raginimus tolerantiškai vertinti galimus nesusipratimus, galinčius kilti dėl greito įstatymų įsigaliojimo. Valstybinė mokesčių inspekcija, veikdama geranoriškai ir siekdama visuomenę supažindinti su nuo šių metų pradžios taikomais mokesčių įstatymų nuostatų pasikeitimais, dar prieš jų įsigaliojimą savo interneto svetainėje skelbė informaciją apie atitinkamų mokesčių tarifų, lengvatų naikinimo ir kitus apmokestinimo tvarkos pasikeitimus. Ši informacija buvo reguliariai atnaujinama ją papildant naujausiais paaiškinimais, intensyviai rengiami konsultaciniai seminarai, naudojamos kitos švietimo ir konsultavimo formos. Kalbant apie techninį pasirengimą PVM tarifo pokyčiams, nors kasos aparatų perprogramavimą dėl taikomų naujų PVM tarifų buvo tikslinga atlikti kuo skubiau, tačiau verslininkams buvo leidžiama naudoti ir neperprogramuotus kasos aparatus, spausdinti nepakeistus PVM tarifus ir neperskaičiuotas PVM sumas, šiuos duomenis ištaisant apskaitos registruose, iki bus atlikti perprogramavimo darbai. Todėl buvo imtasi visų priemonių, kad būtų atsižvelgta į mokesčių mokėtojų poreikius ir problemas šiomis sudėtingomis sąlygomis. 2.9 Konstitucijos saugomų vertybių apsauga. Interpeliacijos tekste yra cituojama ir remiamasi keliomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomomis vertybėmis (teisiniais gėriais): mokesčių teisinio reglamentavimo aptarimu; laikinu apribojimų pobūdžiu; asmens ir visuomenės interesų pusiausvyra; proporcingumo principu; teisėtų lūkesčių principu; teisiniu tikrumu; teisiniu saugumu; vertybių pusiausvyra; teisių apsauga; teisiniu aiškumu; rėmimusi teisės normomis ir principais; objektyviais skirtumais; protingumu; asmenų lygybe. Įvertinus šiuos išvardytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomus neabejotinus teisinius gėrius, darytina išvada, kad visi šie teisiniai gėriai Interpeliacijos tekste aprašomi teisingai, tačiau neaišku, kodėl šie iš esmės teisingi teiginiai yra pateikiami Interpeliacijos tekste, nes nepateikiama, kaip šie teisiniai gėriai buvo pažeisti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veikloje. Interpeliacijos tekste šie teisiniai gėriai yra aprašomi, tačiau nenurodyta, kaip būtent šie teisiniai gėriai buvo (galėjo būti) pažeisti, kas, kaip ir kada juos pažeidė, kokie yra tokio tariamo teisinių gėrių pažeidimo įrodymai, kokios yra tokio tariamo minėtųjų teisinių gėrių pažeidimo pasekmės (rezultatai; padaryta (kilusi) žala), nepateikiamas joks priežastinis ryšys tarp tariamo minėtųjų teisinių gėrių pažeidimo ir tariamų pasekmių (beje, pasekmės apskritai nėra Interpeliacijoje įvardytos). Kadangi Interpeliacijos tekste, kaip minėta, nėra nurodyta, nei kaip tie teisiniai gėriai buvo pažeisti, nei pateikta atitinkamų tokių tariamų pažeidimų įrodymų, norėčiau pažymėti: 2.9.1. dėl mokesčių teisinio reglamentavimo Biudžeto projektas ir įgyvendinamieji teisės aktai buvo parengti, suderinti ir priimti, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis, o mokesčių įstatymų pataisos visiškai atitiko Interpeliacijoje cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimo nuostatas. Vadinasi, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nėra įrodyta priešingai, biudžeto projektas ir įgyvendinamieji teisės aktai buvo (ir yra) teisėti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. 2.9.2. dėl laikino apribojimų pobūdžio Pažymėtina, kad Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos antroje dalyje „Krizės įveikimo planas“ numatyta kiekvienais metais, rengiant kitų metų biudžetų projektus, persvarstyti „krizinių“ pagrindinių mokesčių tarifus ir mokesčius mažinti, jei tai nepakenks makroekonomikos stabilumui. Atsižvelgiant į tai, 19 procentų standartinio PVM tarifo tolesnio taikymo klausimas bus sprendžiamas rengiant konkrečių kalendorinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, įvertinus esamą ir prognozuojamą valstybės ekonominę situaciją. Papildomai pažymėtina tai, kad Interpeliacijoje minimi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai yra taikytini ne mokesčių teisei, bet socialinio aprūpinimo teisei, nes juose kalbama apie socialines išmokas ir socialinę pagalbą. 2.9.3. dėl asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros Rengiant mokesčių įstatymų pataisas, buvo siekiama taip suderinti visuomenės ir asmens interesus, kad mokesčių įstatymų pataisos kuo mažiau paliestų socialiai jautrius (silpnesnius) visuomenės sluoksnius, ir, manau, kad šis tikslas buvo pasiektas. 2.9.4. dėl proporcingumo ir protingumo principų Priimti pokyčiai mokesčių teisėje buvo proporcingi tuometinei situacijai ir tuomet skelbtoms prognozėms, vadinasi, atitiko proporcingumo principą. Tai, kad kovoje su krize parinktos priemonės yra proporcingos (adekvačios) situacijai, tinkamos, o asmenų interesų pusiausvyra yra išlaikyta, įrodo ir tai, kad protingumo principas šiuo atveju nėra pažeistas. 2.9.5. dėl teisėtų lūkesčių principo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisinio aiškumo Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių įstatymų pataisos priimtos kaip teisės normos, šios priemonės yra proporcingos susiklosčiusiai situacijai valstybės finansų srityje, manytina, kad teisėtų lūkesčių principas nėra pažeistas. Tai, kad teisės normos yra apibrėžtos preciziškai tiksliai, to paties teisinio statuso subjektams yra nustatytas identiškas teisinis režimas, o asmenims, kurių teises ir teisėtus interesus tikrai ar tariamai pažeidžia kiti asmenys ar institucijos, garantuota jų teisių ir teisėtų interesų apsauga (pavyzdžiui, apskundžiant kitų asmenų ar institucijų veiksmus), leidžia teigti, kad teisinio tikrumo, saugumo ir aiškumo principai yra išsaugoti ir nepažeisti. 2.9.6 dėl vertybių pusiausvyros, teisių apsaugos Pagal vertybių skalę buvo pasirinktas didesnis gėris (valstybės (viešųjų) finansų prioritetas prieš atskirų asmenų teisę turėti daugiau informacijos apie pokyčius mokesčių politikoje ir ilgesnį laiką pasiruošti šiems pokyčiams). Vadinasi, tai yra ne tik didesnių vertybių išsaugojimas (apsauga), bet tuo pačiu ir teisingas sprendimas, taigi, teisingumo principas šiuo aspektu taip pat nebuvo pažeistas. 2.9.7. dėl rėmimosi teisės normomis ir principais, asmenų lygybės; objektyvių skirtumų Rengiant mokesčių įstatymų pataisas, buvo remiamasi galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis ir principais, teisėkūros procedūrų taisyklėmis (įskaitant ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimo nuostatas). Visų asmenų lygybės principas išlaikytas, o jų skirtingo teisinio statuso nustatymas pagrįstas objektyviais (bešališkais) skirtumais, be diskriminacijos. Skirtingi asmenų grupių teisiniai statusai, nustatyti pagal objektyvius kriterijus, įteisinti aiškiai apibrėžtomis teisės normomis. Taigi, vertinant Interpeliacijos tekste cituotuosius ir aprašytuosius teisinius gėrius, galima pažymėti, kad šie teisiniai gėriai ne tik kad nebuvo pažeisti, bet netgi priešingai, jais buvo remiamasi priimant Biudžeto įstatymą ir įgyvendinamuosius teisės aktus, dėl ko tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės buvo ne tik kad nepažeistos, bet netgi išlaikytos ir realizuotos, taigi puoselėjamos. Vadinasi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje ne tik nepažeidė šių teisinių gėrių, bet juos visiškai realizavo, taip prisidėdama prie teisinės valstybės kūrimo ir jos stiprinimo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų teisinių gėrių apsaugos. Jeigu manoma (teigiama) priešingai, tokiu atveju turėtų būti pateikti konkretūs tai pagrindžiantys argumentai ir faktai. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatomis, atitinkamų įstatymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą gali spręsti išimtinai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Kol nėra šio Teismo įsigaliojusio sprendimo, teiginiai apie tai, kad atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, gali būti traktuojami tik kaip atskirų asmenų nuomonė ar prielaidos. 3. Ar 2008 metų pabaigoje Jūs disponavote patikima ir nepriklausomų šaltinių patvirtinta informacija, kad Lietuvos ekonomika 2009 metais smuks beveik 5 procentais? Ar ši Jūsų oficiali prognozė paskelbta darant prielaidą, kad mokestinės reformos nebus? Finansų ministerija makroekonominių rodiklių projekcijas rengia vadovaudamasi bendrosios ir dalinės pusiausvyros modeliavimo principais ir nacionalinės sąskaitybos principais. Taikomi regresinės analizės ir ekonometrinio modeliavimo metodai. Naudojamos ekspertų, dirbusių pagal PHARE projektus, pasiūlytos metodikos. Projekcijos yra derinamos su Lietuvos banko, šakinių ministerijų, Statistikos departamento ekspertais. Makroekonominių rodiklių projekcijos rengiamos remiantis rengimo metu disponuojama informacija, todėl ir 2008 m. gruodį buvo naudojamasi Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko paskelbtais statistiniais duomenimis, Lietuvos komercinių bankų prognozėmis dėl kredito raidos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) bei Europos Komisijos prognozėmis dėl išorės paklausos. Finansų ministerijos rengiamos makroekonominių rodiklių projekcijos naudojamos, visų pirma, kaip atitinkamų biudžetų projektų rengimo pagrindas, todėl Finansų ministerijos projekcijos privalo būti pakankamai konservatyvios, kad būtų užtikrintas priimto biudžeto vykdymas. Be abejonės, rengiant projekcijas buvo atsižvelgta ir į Krizės įveikimo plane numatytas priemones (ne tik mokesčių, bet ir išlaidų srityje) tiek, kiek ji turėjo tiesioginę įtaką (pvz., viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo planai ar pan.). Jokia „nepriklausomų šaltinių“ informacija, patvirtinanti prognozę, apskritai nėra įmanoma. Bandymas Interpeliacijoje sieti 5 procentų BVP kritimo prognozę su atlikta mokesčių reforma priežastiniu ryšiu yra niekuo nepagrįstas – 2008 metų pabaigoje atsinaujinusios pasaulio finansų krizės protrūkis padidino paskolų palūkanas ir apribojo kreditavimą. Staiga labai padidėjusios palūkanų normos ir sustiprėjęs finansų rinkų nepasitikėjimas išprovokavo greitą daugiamečio Lietuvos išorinio disbalanso susireguliavimą ir BVP apimčių mažėjimą. Išsipildžiusios dar 2008 m. spalio mėn. numatytos rizikos tapo Finansų ministerijos centrinio ūkio raidos scenarijaus, kuris buvo parengtas 2008 m. gruodžio mėnesį, dalimi. 4. Ar didindami mokesčius ir galvodami apie biudžeto pajamų didinimą, Jūs įvertinote, kokį poveikį šie pokyčiai padarys šalies ekonomikai bei kriminogeninei situacijai? Ar aiškinotės, kodėl pasaulinėje finansų valdymo praktikoje ekonominio nuosmukio rizikos akivaizdoje šalys dažniausiai renkasi mokesčių stabilumo arba jų mažinimo taktikas? Mokesčių didinimas bei išlaidų mažinimas nebuvo savitiksliai sprendimai – pagrindinis Vyriausybės tikslas buvo sumažinti valdžios sektoriaus deficitą, kadangi to nepadarius jis būtų pasiekęs mastus, kurių valiutų valdybos sąlygomis nebūtų įmanoma finansuoti. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ankstesnės vyriausybės nepaisė ekspertų rekomendacijų ir nesiėmė nieko, kad būtų sukaupti rezervai ekonomikos smukimo laikotarpiui – dėl ekonomikos pakilimo gaunamos laikinos ciklinės pajamos ne tik nebuvo kaupiamos, bet buvo naudojamos pastovioms išlaidoms finansuoti, o socialinio draudimo fondo biudžeto rezervas – išleistas dėl politinio ciklo. Interpeliacijoje minimos mokesčių stabilumo ar mažinimo, taip pat išlaidų didinimo („fiskalinio stimulo“) praktikos neabejotinai žinomos, tačiau, kaip labai aiškiai buvo pažymėta Europos ekonomikos skatinimo plane, per ilgą laikotarpį sukaupusios milžiniškus išorinius ir vidinius disbalansus ir nesukaupusios jokių rezervų šalys neturi jokios erdvės fiskaliniams stimulams mažinant mokesčius ir (arba) didinant biudžeto išlaidas. Šių šalių (įskaitant Lietuvą) pirmoji užduotis buvo mažinti minėtus disbalansus, ko Penkioliktoji Vyriausybė ir ėmėsi, be kita ko, pasiūlydama atskirų mokesčių padidinimą. Derėtų nepamiršti ir to, kad kai kurie mokesčiai (pvz., gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis į naujoves investuojančioms įmonėms) buvo sumažinti ir Lietuvoje. Vyriausybės politiką pozityviai įvertino tarptautinės finansų organizacijos, o taip pat ES Ministrų Taryba, vertindama 2008 metų Konvergencijos programą, todėl priekaištai dėl jos „nesuderinamumo“ su pasauline finansų valdymo praktika yra nepagrįsti, kadangi šią praktiką visų pirma ir formuoja minėtos institucijos bei jų šalys-narės. 5. Ar rengdami 2008 metų gruodyje mokestinių įstatymų pataisas Jūs įvertinote riziką, susijusią su tuo, kad galimai yra pažeidžiami konstituciniai reikalavimai? Kodėl abejodami dėl valstybės biudžeto tvarumo Vyriausybei nesiūlėte kurį laiką šalies ūkį finansuoti pagal 2008 biudžetą, o pasirinkote išlaidesnį variantą? Argumentai dėl Penkioliktosios Vyriausybės siūlymų atitikimo Konstitucijos reikalavimams pateikti atsakant į antrąjį Interpeliacijos klausimą. Atsakydamas į klausimą dėl alternatyvos finansuoti ūkį pagal 2008 m. biudžetą, norėčiau pažymėti, kad Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamų planas (su ES paramos lėšomis) buvo patvirtintas 25571,9 mln. litų, o surinkta 23200,9 mln. litų, taigi pajamų planas įvykdytas 90,7 procento, arba pajamų gauta 2371,0 mln. litų mažiau, nei buvo suplanuota. Lėtėjančio augimo sąlygomis gyventojų pajamų mokesčio, akcizų ir PVM surinkimas 2008 metais atsiliko nuo planuojamo faktiškai nuo pat metų pradžios, tačiau Keturioliktoji Vyriausybė nepateikė atitinkamų 2008 m. biudžeto patikslinimų ir 2008 m. pabaigoje kilo problemų vykdant biudžete prisiimtus įsipareigojimus asignavimų valdytojams. Taigi, 2009 m. pradžioje reikėjo ne tik finansuoti 2009 metų valstybės biudžeto išlaidas, bet ir dengti įsiskolinimą, susidariusį 2008 metais, todėl alternatyva finansuoti asignavimų valdytojus pagal 2008 metų biudžetą nebuvo reali. 2009 metų biudžeto niekaip negalima vadinti „išlaidesniu“ – asignavimų paskirstymas ketvirčiais buvo atliktas realiai taikant taupymo režimą ir būtent tai leido išvengti 2008 m. kilusių problemų – kreditinių įsiskolinimų augimo, kuris būtų apsunkinęs Vyriausybės galimybes reaguoti į blogėjančią ekonomikos situaciją. 6. Ar analizavote priežastis, dėl kurių pirmąjį metų ketvirti nebuvo įvykdytas mokesčių surinkimo planas? Ar renkate informaciją apie gamybos apimties dinamiką tose srityse, kuriose mokesčiai didinti labiausiai? Kaip galėtumėte komentuoti faktą, kad tuose ūkio segmentuose, kur mokesčių našta neproporcingai ženkliai išaugo, padidėjo bedarbystė, smuko įmonių pelningumas bei sumažėjo tų sektorių indėlis i BVP augimą? Ekonominė situacija 2009 metais blogėja labiau, nei buvo prognozuota 2008 m. gruodžio mėnesį rengiant 2009 m. biudžetų projektus, kadangi išsipildė keletas rizikų: visų pirma, sparčiai blogėjanti pasaulio ekonominė padėtis ir šalių - prekybos partnerių valiutų nuvertėjimas apsunkino Lietuvos eksportuotojų galimybes, aukštos palūkanų normos dar labiau mažina investicijų apimtis. Lietuvos ūkis išgyvena pastaraisiais metais vykusio „ūkio perkaitimo“ ir suintensyvėjusios pasaulinės finansų krizės poveikio realiajai ekonomikai pasekmes, kurios pasireiškė staigiu skolintų pinigų paklausos ir pasiūlos lėtėjimu, vidaus prekybos ir gamybos sumažėjimu, būsto rinkos korekcija, augančiu nedarbu. Šios priežastys ir lemia biudžeto pajamų plano nevykdymą. Finansų ministerija analizuoja ir padėtį atskiruose sektoriuose bei yra atlikusi ne vieną išsamią analizę dėl akcizų ar PVM padidinimo poveikio ir pateikusi ją Seimui. Detali analizė rodo, kad dažniausiu atveju mokesčių poveikis realizacijai ir kitiems veiklos parametrams ar kainų Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse skirtumams viešoje diskusijoje yra pervertinamas, kadangi minėtus reiškinius lemia ekonominė situacija ir (arba) nemokestiniai veiksniai. Panašią ekonominę padėtį išgyvenančiose valstybėse stebimos panašios akcizinių prekių realizavimo tendencijos, nepriklausomai nuo to, ar buvo didinami vartojimo mokesčiai tai konkrečiai prekių grupei ar ne. 7. Ar analizavote motyvus, dėl kurių Vilniuje vyko skaitlingos ir, deja, į riaušes peraugusios demonstracijos bei argumentus ekspertų, skeptiškai vertinusių mokestinę reformą bei prognozavusių neigiamas tokios reformos pasekmes, patarimus? Ar nemanote, kad ir Jūsų esate atsakingas už įvykusius neramumus prie Seimo? Penkioliktoji Vyriausybė ir jos nariai ypatingą dėmesį skiria ir skirs diskusijoms su įvairiomis interesų grupėmis, kurios pasirengusios pateikti konstruktyvią kritiką ir pasiūlymus dėl įgyvendinamos politikos, įskaitant profesines sąjungas, kurios buvo Interpeliacijoje minimos protesto akcijos iniciatorės ar ekonomikos ir kitų sričių ekspertus. Priežastis, dėl kurių nuomonės išraiškos formos, natūralios demokratiškai visuomenei, virto viešosios tvarkos pažeidimais, turėtų tirti kompetentingos institucijos. 8. Ar pripažįstate, kad taisydami dalį 2008 metų gruodyje parengtų mokestinių įstatymų jau pripažinote, kad ekspertų ir specialistų pastabos, kurias Jūs anksčiau neigėte, buvo teisingos? Ar nemanote, kad ir likę Jūsų sprendimai mokesčių srityje yra taisytini? Jeigu taip, kodėl atidedate pataisų teikimą iki metų vidurio? Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Finansų ministerijos rengti ir teikti mokesčių įstatymų pakeitimai šių metų pradžioje tikslinti buvo tik nedaug ir iš esmės dėl pačios Finansų ministerijos pastebėtų netikslumų. Niekada neneigėme, kad gali iškilti būtinybė ypatingos skubos tvarka rengtus įstatymus patikslinti ir, vos buvo pastebėti taisytini dalykai, atitinkami siūlymai buvo pateikti Vyriausybei ir Seimui. 9. Pastaruoju metu dažnai teigiate, kad tarptautinės institucijos (EK, TVF, reitingų agentūros) pilnai pritaria dabartinei Lietuvos finansinei politikai. Ar Jums neteko girdėti, jog agentūra „Fitch“ balandžio pradžioje sumažino šalies reitingus, palikdama neigiamą šalies perspektyvą? „Fitch Ratings“ agentūra šių metų balandžio mėnesio pradžioje sumažino visų trijų Baltijos šalių reitingus. Lietuvos ir Estijos reitingai buvo sumažinti atsižvelgiant į prastėjančias ekonomikos perspektyvas, kurios didina įtampą makroekonominei politikai ir pažeidžiamumą dėl nepalankių ekonomikos pokyčių Latvijoje – per prekybą, bendrus patronuojančius bankus ir pasitikėjimą vidaus valiuta ir bankų sektoriumi (nors Latvijos lato devalvavimas nėra „Fitch Ratings“ laukiamas scenarijus, toks įvykis padidintų spaudimą Lietuvos ir Estijos valiutoms). Tarptautinės reitingų agentūros „Fitch Ratings" balandžio pradžioje paskelbtas sprendimas sumažinti Lietuvos skolinimosi reitingus patvirtina jau anksčiau – kovo pabaigoje – paskelbtą kitos reitingų agentūros „Standard & Poor's“ (S&P) vertinimą ir tik patvirtina reikmę mažinti valstybės išlaidas ir dėti visas pastangas, kad valstybės makroekonominė padėtis išliktų stabili ir padėtų mūsų reitingus pagerinti ateityje. Valstybės finansų sistemos stabilizavimas yra būtina prielaida šalies makroekonominiam stabilumui užtikrinti ir pasitikėjimui šalies vykdoma ekonomine politika sustiprinti. Pasitikėjimo valstybės vykdoma ekonomine politika praradimas sukuria savaime išsipildančius fiskalinių deficitų, skolos, palūkanų naštos didėjimo ir kitus ciklus, kadangi investuotojai mano, jog valstybė iš šios spiralės mėgins išeiti padidėjusios infliacijos ar nuvertintos valiutos būdu. 10. Ar 2009 metų kovą, rengdami valstybės biudžeto išlaidų mažinimo projektą, įvertinote galimas Jūsų siūlomų pokyčių pasekmes bendrajai šalies gamybos apimčiai bei užimtumui? Rengiant konkrečius pasiūlymus dėl išlaidų mažinimo buvo ieškoma sprendimų, kurie minimizuotų potencialias neigiamas išlaidų mažinimo pasekmes ūkiui, pvz., pakeičiant „nacionalines“ lėšas ES struktūrinių fondų parama, kur tai įmanoma padaryti, siekiant išlaikyti bendras investicijų apimtis. Įvertinus pasikeitusį Lietuvos ūkio raidos scenarijų, nesiimant jokių priemonių dėl blogėjančio pajamų rinkimo, valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. sudarytų apie 8 proc. BVP. Visuotinės finansų krizės sąlygomis ir esant valiutų valdybos režimui, tokio dydžio deficito būtų neįmanoma finansuoti, kiltų sunkumų siekiant įvykdyti valstybės piliečiams prisiimtus socialinius įsipareigojimus ir finansuoti įvairias programas. Nesiimant taupymo priemonių Lietuvos valstybės skola ilguoju laikotarpiu taptų kelis kartus didesnė už BVP, o palūkanos už milžinišką skolą taptų nepakeliama našta mokesčių mokėtojams. 11. Ar rengdami ir įgyvendindami fiskalinės politikos priemones analizuojate užimtumo situaciją Lietuvoje? Ar ekonomikos stimulų paketo vėlavimas neprisidėjo prie bedarbystės augimo ir finansinės padėties pablogėjimo? Rengiant fiskalines priemones darbo rinka analizuojama pasitelkiant visus prieinamus statistikos tarnybų ir kitų institucijų skelbiamus informatyvius darbo rinkos rodiklius (Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Eurostato), ir ne tik Lietuvos, bet ir kitų, pvz., kaimyninių šalių. Pablogėjusi situacija darbo rinkoje (ypač mažėjantis užimtumas, darbo pasiūla ir išaugęs nedarbas) atspindi šiandieninę ekonomikos padėtį ir yra susijusi su padėtimi pasaulio finansų rinkoje, verslo kreditavimo susitraukimu, mažėjančiu vartojimu ir BVP. Su augančiomis užimtumo problemomis susiduriama ne tik Lietuvoje ar kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje, bet ir daugelyje ES šalių, JAV. Iš pateiktų užimtumo rodiklių nėra pagrindo teigti apie „neigiamų reiškinių (šešėlinės ekonomikos) augimo tendenciją smulkių ir vidutinių įmonių grupėje“, be to, nėra aišku, kas įvardijama terminu „šešėlinė ekonomika“ kalbant apie užimtumą. Teigiama, kad „pastebėtina, kad bedarbystė sparčiau auga ten, kur mokesčių našta neproporcingai staigiai užgulė to visai nesitikėjusį verslo sektorių“, tačiau iš pateiktos analizės to nėra matyti, nėra išskirta ar kitaip nurodyta, kuriuos sektorius ar ekonomines veiklas mokesčiai, kaip teigiama, „neproporcingai staigiai užgulė“. Bedarbių skaičiaus augimo, samdomųjų darbuotojų mažėjimo ir išaugusios mokesčių naštos susiejimas šioje analizėje nėra ekonomiškai ar kaip kitaip pagrįstas. Išdėstyti teiginiai ir motyvai yra niekuo nepagrįsti ir nekonstruktyvūs, tarpusavyje nesusiejami. Išanalizavus daugelį kitų čia nepaminėtų statistinių rodiklių akivaizdu, kad staigus ir didelis samdomų darbuotojų sumažėjimas prekyboje, pramonėje ir statyboje susijęs su susilpnėjusiomis užsienio prekybos rinkomis, sprogusiu būsto „burbulu“ ir sumažėjusiu verslo kreditavimu. Norėčiau taip pat pateikti tam tikros informacijos, susijusio su Interpeliacijos tekste pateiktais kitais teiginiais: „Lietuvos ekonominės būklės diagnozė padaryta neteisingai. Dėl specifinių regioninių problemų „kaltas“ ne biudžeto deficitas, kurio, pvz., Estijoje visai nebuvo, o perteklinis privatus skolinimas ir skolinimasis iš komercinių bankų.“ (4 p.) Dar 2006 m. Finansų ministerija perspėjo dėl neigiamos komercinių bankų paskolų įtakos Lietuvos ūkiui. Šiemet paviešintoje 2006 m. rašytoje Finansų ministerijos specialistų pažymoje ministerijos vadovybei dėl makroekonominės padėties teigiama: „Formuojasi išorinės aplinkybes, kuriomis Lietuvos ūkio pažeidžiamumas, pagilėjęs dėl priklausomybės nuo rekordinių kreditų prieaugių, turi būti valdomas, siekiant išlaikyti makroekonominį ir finansinį stabilumą. Nuo 2002 m. IV ketvirčio greitėjantis kredito prieaugis lėmė, kad 2006 m. paklausa pavojingai viršijo gamybinius pajėgumus, o ūkis išvystė stiprią priklausomybę nuo kredito prieaugio. Prevencinis ūkio stabilizavimo priemonių derinys, leidžiantis suvaldyti šios priklausomybės pasekmes, yra būtinas, kad būtų užtikrintas tolygus paklausos priartėjimas prie gamybinio potencialo ir kad būtų išengta tolesnio ūkio kaitimo, galinčio baigtis neprognozuojama recesija. Susiformavusios problemos vidutinės trukmės laikotarpiu pasireikš vienu iš dviejų scenarijų. Galimas scenarijus, kai tęsiasi neracionaliais lūkesčiais pagrįstas ūkio kaitimas ir po to ištinka staigus nuosmukis, recesija. Galimas kitas scenarijus, kai formuojant racionalius lūkesčius pavyksta išlaikyti nuosaikų ir tvarų augimą priartėjant prie ūkio gamybinio potencialo. Kadangi susiformavusios problemos šiuo metu nėra akivaizdžios, privatus verslas, namų ūkiai ir Valdžios sektorius yra nepasiruošę rizikai, kad ekonomikos ciklas gali pasikeisti staiga ir labiau nei 1995–1996 arba 1999–2000 metų laikotarpiais, yra pasikliaunama pastarųjų metų gerų ekonominių pasiekimų įspūdžiu ir neatsižvelgiama, kad jų pagrindas yra netvarus paskolų iš vietinių bankų ir užsienio skolos prieaugio spartėjimas.“ Niekada nebuvo teigiama, kad biudžeto deficitas yra Lietuvos ūkį ištikusios krizės kaltininkas. Visuotinės finansų krizės ir valiutų valdybos sąlygomis iškyla valdžios sektoriaus deficito finansavimo ir viešųjų finansų stabilumo problema. Estija, kuri „gerais laikais“ turėjo valdžios sektoriaus perteklių, sunkmečiu turi didesnę manevro laisvę skatinti ūkį ir įvykdyti valstybės piliečiams prisiimtus socialinius įsipareigojimus bei finansuoti įvairias programas. „Bandymas dėti lygybės ženklą tarp biudžeto subalansavimo siekio, būtinai sąlygojančio sveiką ekonomiką neatlaiko ir tarptautinių duomenų palyginimų. Estijoje valstybės pajamos viršijo išlaidas pastaruosius septynerius metus, bet tai yra šalis, kurioje statistika fiksuoja ekonomikos nuosmukį jau 4 ketvirčius iš eilės ir beveik neabejotinai fiksuos jį ir pirmąjį 2009 metų ketvirtį.“ (4 p.) Ekonomikos nuosmukis Estijoje sietinas su pasauline finansų krize ir „ekonomikos perkaitimo“, kurį lėmė perteklinis ūkio kreditavimas, pasekmėmis. Faktas, kad ši šalis kelerius metus buvo sukaupusi valdžios sektoriaus perteklių, padidina šios šalies galimybes santykinai neskausmingai spręsti ekonominio nuosmukio pasekmes. Patikimi valstybės finansai yra būtina makroekonomikos stabilumo sąlyga, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia užtikrinti drausmingą biudžeto politiką ir išlaikyti stabilius viešuosius finansus. Įstodama į ES Lietuva įsipareigojo laikytis ES pamatiniuose dokumentuose įtvirtintų nuostatų. ES valstybių narių pasiryžimas, išplėtotas Stabilumo ir augimo pakte, užtikrinti patikimus valstybės finansus suteikia garantiją, kad valstybių narių biudžeto politika bus vykdoma atsakingai. ES valstybių narių patirtis rodo, kad didelė valstybės skola sukelia nuolatinius ekonomikos sunkumus ir kartu su dideliu biudžeto deficitu apriboja galimybę naudoti biudžeto politiką kaip stabilizuojančią priemonę. Dėl nesubalansuotos makroekonominės politikos didėja ilgalaikės palūkanų normos, sumažėja privačios investicijos. ES sutartyje numatytos (7 skirsnio „Ekonominė politika“ 1 skyrius) visoms valstybėms narėms bendros biudžeto drausmės taisyklės ir koordinavimo procedūros. Svarbiausia biudžeto politikos taisyklė, nustatyta Sutartyje, yra: valstybės narės privalo vengti per didelio valdžios sektoriaus deficito. Ši taisyklė yra pateikta Sutarties 104 straipsnyje ir protokole Nr. 5 (dėl per didelio deficito), kuris yra Sutarties priedas. Europos Tarybos rezoliucijoje, kuri yra Stabilumo ir augimo pakto dalis, valstybės narės įsipareigoja siekti artimo subalansuotam arba perteklinio biudžeto. Biudžeto deficitas, didesnis kaip 3 procentai bendrojo vidaus produkto (BVP), yra laikomas per dideliu (išskyrus tuos atvejus, kai jis yra laikinas ir susidaręs dėl išskirtinių aplinkybių). „Pagal neteisingą ekonomikos diagnozę buvo parinkti ir neteisingi „vaistai“ (biudžeto pajamų didinimas ir biudžeto išlaidų mažinimas), kas reiškia stabdžių tiek privačiam, tiek valstybiniam vartojimui įjungimą.“ (10 p.) Kaip jau minėta, turint mintyje pastaruosius keletą metų vykdytą prociklinę fiskalinę politiką ir viešųjų finansų padėtį 2008 metų pabaigoje, priešingas elgesys, nei pasiūlė Penkioliktoji Vyriausybė, pasaulinės finansų krizės ir valiutų valdybos sąlygomis lemtų valdžios sektoriaus deficito finansavimo ir viešųjų finansų stabilumo problemas. Turint mintyje dėl pablogėjusios pasaulio ekonomikos padėties dar labiau suprastėjusias Lietuvos ūkio raidos perspektyvas 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas nepriėmus jokių pajamas didinančių ir išlaidas mažinančių sprendimų būtų siekęs dviženklius skaičius, o jo finansuoti būtų neįmanoma. Siekiant sulėtinti ekonomikos smukimą bei padėti išsaugoti verslą ir darbo vietas kartu su mokesčių reforma bei išlaidų mažinimo paketu buvo parengtas Ekonomikos skatinimo planas. Šį planą Vyriausybė patvirtino po viešo aptarimo ir svarstymo su asocijuotomis verslo struktūromis. Verslo skatinimo planą sudaro penkios dalys: verslo finansavimo galimybių išplėtimas; pastatų energetinio efektyvumo didinimas; spartesnis ES struktūrinės paramos panaudojimas; verslo aplinkos gerinimas („Saulėtekis“); eksporto ir investicijų skatinimas. Jose numatytos priemonės, kaip palengvinti verslui prieigą prie kreditinių išteklių, paspartinti ir supaprastinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos panaudojimą, išsaugoti darbo vietas. Plane taip pat numatyta iš esmės pagerinti verslo aplinką ir sudaryti palankesnes sąlygas eksportui bei investicijoms. „Įteisintos priemonės pablogino Lietuvos ekonominę padėtį, tapo tiesiogine ekonomikos spazmo 2009 metų pradžioje priežastimi. Reforma buvo reikalinga, bet jei 2008 gruodį įgyvendintos mokesčių politikos reformos nebūtų, šiandien situacija ženkliai geresnė.“ (11 p.) Lietuvos ekonominę padėtį pablogino ne kartu su 2009 m. biudžetu priimtos priemonės, o pablogėjusios pasaulio ekonomikos perspektyvos ir sparčiau lėtėjantis paskolų prieaugio pokytis. Ūkis patiria dvigubą šoką (likvidumo ir išorės paklausos), todėl dėl sumažėjusios vidaus ir išorės paklausos 2008 m. IV ketvirtį prasidėjęs ūkio nuosmukis tęsis ir bus gilesnis, nei prognozuota 2008 m. gruodį. Statistinių duomenų analizė rodo, kad bankų paskolų prieaugio neigiamas stimulas lėtina šalies ekonomikos augimą su vėlavimu: prireikia 3–4 ketvirčių, kol sumažėjusi vidaus paklausa sukelia adekvatų ūkio nuosmukį. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje 2007 m. IV ketvirtį užfiksuotas apie 10 proc. BVP sudaręs kredito prieaugio lėtėjimas sukėlė apie 10 proc. sudarantį BVP nuosmukį tik 2008 metų IV ketvirtį. Lietuvoje paskolų prieaugio dinamika nuo kaimyninių šalių atsiliko 2–3 ketvirčiais, tačiau pastaruoju metu šis atotrūkis trumpėja iki 1–2 ketvirčių. Tai padidino didesnio Lietuvos ūkio nuosmukio tikimybę 2009 metais. Likvidumo stoka 2009 m. Lietuvoje gali nulemti, kad investicijų paklausa nukris iki 2004–2005 m. lygio (dėl to visuminės paklausos netekimas gali sudaryti apie 10 procentinių punktų BVP). Statistiniai duomenys rodo, kad bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas ypač jautriai reaguoja į pasikeitusias kreditavimo sąlygas: šis rodiklis Latvijoje smuko visus 2008 metus (apie 14 proc. vidutiniškai per ketvirtį), o Estijoje šio rodiklio mažėjimas buvo fiksuojamas nuo 2007 m. trečiojo ketvirčio (išskyrus 2008 m. pirmąjį ketvirtį, kai buvo fiksuotas 0,6 proc. padidėjimas). Lietuvoje šis rodiklis smunka nuo antrojo 2008 m. ketvirčio. 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo smukimas paspartėjo visose Baltijos valstybėse: Lietuvoje bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo smukimas padidėjo iki 18,9 proc.; Latvijoje – 20,1 proc.; Estijoje – 24 proc. Tokius rezultatus iš dalies lėmė prastėjantys statybos ekonominės veiklos rezultatai: statyboje sukuriama pridėtinė vertė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį smuko atitinkamai 10,3 proc., 10,9 proc. ir 17,1 proc. Spartaus pagrindinio kapitalo formavimo smukimą 2009 m. sukelia ir nemažėjantis didelis atotrūkis tarp Lietuvos tarpbankinių palūkanų normos (Vilibor) ir Europos tarpbankinių palūkanų normų (Euribor) ir aukštos tarpbankinės palūkanos. Tai rodo, kad sąlygos skolintis verslui ir gyventojams toliau išlieka nepalankios. Likvidumo problemos 2009 metais verčia įmones taupyti darbo užmokesčio fondo sąskaita, o sumažėjusios pajamos neigiamai veiks namų ūkių vartojimą ir vidaus paklausą. Atsižvelgiant į tai, teigti, jog mokesčių politikos reforma nulėmė dabartinę ūkio padėtį nėra jokio pagrindo. Egzistuoja didelė tikimybė, kad panikos skleidimas turėjo neigiamos įtakos ne tik gamintojams bei vartotojams, bet ir finansinėms institucijoms apsisprendžiant dėl Lietuvos patikimumo. Jei iki aktyvaus kalbėjimo apie krizę iždo vekseliai buvo parduodami esant vidutiniam pelningumui iki 6%, tai nuo lapkričio pelningumas nenusileidžia žemiau 7-8 % (14 p.). Interpeliacijoje nurodytu laikotarpiu valstybės iždo vekselių pelningumas iš tiesų padidėjo, tačiau tą labiausiai lėmė situacija Lietuvoje ir pasaulio finansų rinkose. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skolinimosi rinkose galimybės smarkiai pablogėjo po rugsėjo mėnesį įvykusio Lehman Brothers banko bankroto, kurio pasekmės – padidėjęs nepasitikėjimas visa kapitalo rinka bei išaugęs rizikos priedas. Įtakos bendrai situacijai kapitalo rinkose turėjo ir Latvijos banko AS Parex banka problemos bei vieša polemika apie galimą Latvijos valiutos devalvavimą. Dėl šių priežasčių padidėjo nepasitikėjimas visu Baltijos regionu, o tai sumažino skolinimosi galimybes ir padidino Vyriausybės skolinimosi sąnaudas. Lyginant Lietuvos, Latvijos ir Estijos CDS (credit default swap) reikšmes (CDS rodo investuotojų nepasitikėjimą šalies gebėjimu laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus) 2008 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais, akivaizdu, kad visų trijų šalių CDS reikšmės smarkiai išaugo rugsėjį – spalį, tačiau labiausiai išaugo Latvijos CDS (žiūrėta Bloomberg). Panašias tendencijas rodo ir vyriausybės vertybinių popierių antrinės rinkos tendencijos. Šiuo laikotarpiu analizuotas Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos panašios trukmės VVP pelningumas antrinėje rinkoje. Rezultatai rodo, kad Lenkijos VVP pelningumas 2008 metų rugsėjo mėn. svyravo 4,5–5,0 proc. o rugsėjo pabaigoje išaugo iki 7,4 proc. Latvijos atitinkamos trukmės VVP pelningumas svyravo apytiksliai 5,0–6,0 proc. ribose, o rugsėjo pabaigoje išaugo iki 11,6 proc. Valstybės iždo vekselių vidutinio pelningumo, pavaizduoto grafiškai, kreivės kitimas (visų trukmių valstybės iždo vekselių pelningumo svertinis vidurkis) 2008 metų lapkričio–2009 metų kovo mėnesiais yra artima atitinkamos trukmės VILIBOR reikšmių kitimo kreivei ir rodo bendrą situaciją šalies finansų rinkoje. Tačiau iždo vekselių pelningumas visą interpeliacijoje minimą laikotarpį nuo lapkričio mėnesio buvo apie 1,0–2,5 procentinio punkto mažesnis už atitinkamos trukmės VILIBOR reikšmes. Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienų metų gruodžio mėnesį Vyriausybės skolinimosi sąnaudos padidėja dėl padidėjusio lėšų poreikio. Pavyzdžiui, palyginus visų trukmių VVP (valstybės iždo vekselių ir obligacijų) pelningumą 2006 ir 2007 metais, gruodžio mėnesio pelningumas buvo didesnis už tų metų svertinį vidurkį: 2006 metų svertinis vidurkis 3,13 proc., gruodžio mėnesį – 3,68 proc., atitinkamai 2007 metais 4,25 proc. ir 4,67 proc. Priimant 2009 metų valstybės biudžetą įstatymu buvo nustatytas ir grynasis valstybės skolinimosi limitas - 1 660 000 tūkst. litų. Finansų ministras patvirtino, kad per pirmą ketvirtį valstybė pasiskolino daugiau nei 2,5 mlrd. Lt tam, kad išlaidos, kurios yra numatytos valstybės biudžete, būtų tinkamai finansuojamos. Vyriausybė šių metų kovo mėn. pasiskolino iš Europos investicijų banko 1 mlrd. 100 ml. eurų. Svarstytina, ar nėra viršytas grynojo skolinimosi limitas, nustatytas įstatyme, taip pat svarstytina, ar brangesnis skolinimasis papildomai neatnešė valstybei nuostolių. Ar Jūs, gerbiamas ministre nesijaučiate atsakingas už tai, kad sukurstytos panikos kontekste Lietuva prarado galimybę patikimiau ir pigiau skolintis? (15 p.). Atkreipiame dėmesį, kad su Europos investicijų banku (toliau – EIB) pasirašyta paskolos sutartis numato ES lėšomis finansuojamų projektų bendrąjį finansavimą 2007–2013 metais, lėšos pagal šią sutartį bus naudojamos per visą finansavimo laikotarpį (iki 2013 metų). Šių metų I ketvirtį pagal šią sutartį iš EIB buvo pasiskolinta 340 mln. eurų (t. y. pirmasis pasirašytos 1,1 mlrd. eurų paskolos išėmimas). Kaip ir patvirtinta 2009 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas (nepatikslintame 2009 m. biudžete - 1660 mln. litų) yra nustatytas 2009 metams, t. y. grynojo skolinimosi limitas yra metinis dydis, dėl to šio limito vykdymas (ar nevykdymas) aktualus tik metų pabaigoje. Jei per metus faktinė grynoji skolinimosi suma yra didesnė, negu nustatytas grynojo skolinimosi limitas – kai tam tikru metu pasiskolinama sąlyginai didelė lėšų suma, skirta finansuoti skolos grąžinimams vėlesniais tų metų mėnesiais – limitas nėra laikomas viršytu, jeigu metų pabaigoje faktinė grynoji pasiskolinta suma yra mažesnė už nustatytą limitą. Taip pat norėčiau pažymėti, kad Interpeliacijos tekste nekorektiškai interpretuojami statistiniai duomenys: 1) ekonominių vertinimų rodiklis: Atkreipiame dėmesį, kad Interpeliacijos tekste pateikiamas rodiklių vidurkis neatitinka Statistikos departamento apskaičiuoto ekonominių vertinimų rodiklio, kuris yra penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklių aritmetinis svertinis vidurkis (atitinkami procentiniai svoriai sudaro 20, 40, 5, 5, 30). Interpeliacijos teksto autoriai nepateikė vartotojų pasitikėjimo rodiklio, kuris yra teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, nedarbo lygio kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis, reikšmių. Šis rodiklis stabiliai prastėjo visus 2008 metus, t. y. vartotojų lūkesčiai dėl namų ūkių finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties buvo pesimistiniai beveik prieš metus iki reformos įgyvendinimo. Tas pats pasakytina ir apie statybos ir pramonės pasitikėjimo rodiklius. Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys: 2008 2009 IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III IV Ekonominių vertinimų rodiklis 6 6 1 -3 -4 -5 -12 -22 -35 -37 -36 -37 -37 Pramonės pasitikėjimo rodiklis -6 -2 -3 -7 -7 -9 -15 -30 -38 -36 -30 -29 -33 Statybos pasitikėjimo rodiklis -5 -11 -16 -20 -33 -35 -47 -58 -69 -74 -76 -82 -84 Prekybos pasitikėjimo rodiklis 17 19 10 14 12 4 -12 -24 -38 -55 -58 -53 -55 Paslaugų pasitikėjimo rodiklis 34 31 24 18 19 17 15 7 -19 -18 -24 -27 -23 Vartotojų pasitikėjimo rodiklis -10 -16 -21 -24 -27 -26 -35 -41 -51 -56 -51 -51 -50 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2) biudžeto deficitas/perviršis kitose ES šalyse Interpeliacijos autoriai naudoja ne Eurostat skelbiamus duomenis, kurie taip pat yra pasenę, o iš jų daromos klaidingos išvados, kad „visose vidurio Europos ES valstybėse biudžeto deficitas 2001–2007 metais buvo didesnis nei Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse“. Taip pat atkreipiame dėmesį į tikrovės neatitinkantį teiginį, kad „Visoms joms bent jau 2008 metų pabaigoje buvo prognozuojamas ekonomikos augimas 2009 metais, kaip ir 2008“. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisija 2008 m. spalio mėn. Latvijai ir Estijai prognozavo BVP smukimą 2008 m ir 2009 m. Valdžios sektoriaus deficitas ES šalyse: 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 ES