LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR ĮSTATYMŲ ĮGYVENDINAMŲJŲ TEISĖS AKTŲ, NEATITINKANČIŲ 2006 M. GRUODŽIO 12 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2006/123/EB DĖL PASLAUGŲ VIDAUS RINKOJE NUOSTATŲ, PAKEITIMŲ PROJEKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO 2009 m. gegužės 8 d. Nr. 4-216 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Žin. 1998, Nr. 67-1957; 2008, 46-1734), 6.5.4 punktu, tvirtinu Lietuvos Respublikos įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, neatitinkančių 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatų, pakeitimų projektų rengimo rekomendacijas (pridedama). ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 4-216 LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR ĮSTATYMŲ ĮGYVENDINAMŲJŲ TEISĖS AKTŲ, NEATITINKANČIŲ 2006 M. GRUODŽIO 12 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2006/123/EB DĖL PASLAUGŲ VIDAUS RINKOJE NUOSTATŲ, PAKEITIMŲ PROJEKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, neatitinkančių 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatų, pakeitimų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) tikslas – padėti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms parengti Lietuvos Respublikos įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų (toliau – teisės aktai) pakeitimų projektus ir naujų teisės aktų projektus siekiant užtikrinti, kad juose nustatyti reikalavimai neprieštarautų 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006, p. 36) (toliau – Paslaugų direktyva) nustatytoms sąlygoms.
2. Rekomendacijos parengtos vadovaujantis Paslaugų direktyvos įgyvendinimo vadovu (Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2007).
3. Rekomendacijose vartojamos sąvokos: Dukterinė įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų; 2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių; 3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo sandorio, steigimo dokumentų nuostatas ar su kita įmone sudarytas sutartis kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką; 4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi su akcininkais (dalyviais) sudarytomis sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų (dalyvių) balsų. Gavėjas – gaunantis arba pageidaujantis gauti paslaugą Lietuvos Respublikos ar valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų filialai. Įsteigimas – teikėjo vertimasis ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje neribotą laiką ir naudojantis infrastruktūra, kurioje faktiškai teikiamos paslaugos, kaip nurodyta Europos Bendrijos steigimo sutarties 43 straipsnyje. Įsteigimo valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsteigtas teikėjas. Kompetentinga institucija – bet kokia valstybės narės įstaiga ar valdžios institucija, atliekanti paslaugų teikimo veiklos priežiūros arba reguliavimo funkcijas, pavyzdžiui, administracinės institucijos, įskaitant teismus, profesines organizacijas, kurios, įgyvendindamos savo teisinį savarankiškumą, reguliuoja teisės teikti paslaugas įgijimą ar paslaugų teikimo veiklos vykdymą, išskyrus Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją. Kontaktinis centras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas juridinis asmuo, kuris, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, atlieka įstatymais jam pavestas funkcijas, įskaitant administracinių paslaugų teikimą elektroninėmis priemonėmis teikėjams ir gavėjams. Kontaktinis punktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Lietuvos Respublikos valstybės institucija, teikianti tarnybinę pagalbą Lietuvos Respublikos ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms bei Europos Komisijai ir koordinuojanti per Vidaus rinkos informacinę (toliau vadinama – VRI) sistemą vykdomą Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų administracinį bendradarbiavimą su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, taip pat atliekanti kitas įstatymų jai pavestas funkcijas. Laisvė teikti paslaugas – kitos valstybės narės teikėjo paslaugų teikimas gavėjams Lietuvos Respublikoje, kai šios paslaugos teikiamos laikinai. Paslaugos teikimo laikinumas suprantamas ne tiktai kaip paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, bet kiekvienu atveju vertinama, ar asmuo, teikiantis paslaugą, ją teikia fragmentiškai, ar, priešingai – jo veikla susijusi su nuolatiniu paslaugų teikimu tam tikroje valstybėje narėje. Leidimas – tai licencija, liudijimas, pažymėjimas, sertifikatas, atestatas, diplomas, pažyma, teikimas, įgaliojimas, sprendimas, pasas, sutikimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas, reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą, įpareigojimas įsiregistruoti registre prieš pradedant teisėtai vykdyti paslaugų teikimo veiklą, taip pat kitoks leidimo vykdyti paslaugų teikimo veiklą suteikimas (pvz., įpareigojimas pateikti informaciją prieš pradedant vykdyti paslaugų teikimo veiklą ar pan.). Leidimų išdavimo tvarka – bet kokia procedūra, pagal kurią faktiškai reikalaujama, kad teikėjas arba gavėjas imtųsi priemonių gauti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą (pavyzdžiui, licenciją) dėl teisės teikti paslaugas įgijimo ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo. Lemiama įtaka – įtaka, kurią kitai įmonei tiesiogiai gali daryti įmonė, esanti tos įmonės dalininkė ir: 1) turinti teisę rinkti ar atšaukti kitos įmonės vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių, arba 2) pagal susitarimus, sudarytus su kitais dalininkais, turinti balsų daugumą toje įmonėje. Įgaliojimas, suteikiantis įmonei teisę atstovauti kitam dalininkui ir už jį balsuoti bei priimti sprendimus, yra pakankamas tokio susitarimo įrodymas. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – viešojo administravimo subjektas, kuris įstatymais įgaliotas vykdyti teikėjų veiklos administracinį reglamentavimą, atlikti jų veiklos priežiūrą ar teikti jiems administracines paslaugas, įskaitant teismus ir asociacijas, kurių priimami sprendimai daro poveikį teikėjų veiklai. Lietuvos Respublikos teikėjas – siūlantis arba teikiantis paslaugą Lietuvos Respublikos pilietis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas privatusis juridinis asmuo ar jo filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Neekonominio pobūdžio bendrų interesų paslaugos – paslaugos, kurios nėra ekonomiškai atlygintinos ir nelaikomos paslaugomis, kaip nurodyta Europos Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnyje. Paslauga – bet kokia savarankiška, paprastai už užmokestį atliekama ūkinė komercinė veikla, kuri nėra susijusi su prekėmis, kapitalo ar asmenų judėjimo laisve, kaip nurodyta Europos Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnyje. Paslauga yra suprantama kaip veikla, atitinkanti šias sąlygas: teikėjas paslaugas privalo teikti savarankiškai, o ne įgyvendindamas darbo santykius; vykdoma veikla privalo būti ūkinė komercinė veikla, t. y. paprastai vykdoma už užmokestį. Reikalavimas – bet koks įpareigojimas, draudimas, sąlyga ar apribojimas, kuris turi įtakos teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui, nustatytas įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose arba pagal teismų praktiką, viešojo administravimo institucijų praktiką ar profesinių organizacijų taisykles. Reikalavimai, kurie konkrečiai nereglamentuoja arba neturi konkretaus poveikio teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui, tačiau kurių privalo laikytis teikėjai, vykdydami savo ekonominę veiklą, taip, kaip asmenys, veikdami savo vardu (pavyzdžiui, kelių eismo taisyklės, žemės naudojimo taisyklės, miesto ir kaimo planavimas, statybos standartai ir už tokių taisyklių nesilaikymą taikomos administracinės nuobaudos), ir socialinių partnerių suderėtuose kolektyviniuose susitarimuose nustatytos taisyklės nelaikomi reikalavimais. Svarbūs visuomenės interesai – priežastys, kuriomis galima pagrįsti reikalavimų nustatymą, įskaitant viešąją tvarką, visuomenės saugumą, visuomenės saugą, visuomenės sveikatą, socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros išsaugojimą, vartotojų, paslaugų gavėjų ir darbuotojų apsaugą, prekybos sandorių sąžiningumą, kovą su sukčiavimu, aplinkos ir miesto aplinkos apsaugą, gyvūnų sveikatą, intelektinę nuosavybę, nacionalinio istorinio ir meninio paveldo išsaugojimą, socialinės politikos ir kultūros politikos tikslus. Teikėjas – siūlantis arba teikiantis paslaugą valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar valstybė Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvė. Valstybė narė, kurioje teikiama paslauga – valstybė narė, kurioje paslaugą teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtas teikėjas.
4. Rekomendacijos skirtos Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms, kurios atlieka teisės aktų peržiūrą, vertindamos jų atitiktį Paslaugų direktyvos reikalavimams, atlikusioms teisės aktų peržiūrą ir rengiančioms teisės aktų, neatitinkančių Paslaugų direktyvos nuostatų, pakeitimų projektus, taip pat rengiančioms naujų teisės aktų, reglamentuojančių paslaugų, kurioms taikoma Paslaugų direktyva, teikimo veiklą, projektus.
5. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, rengdama teisės aktų projektus, Lietuvos Respublikos teikėjams nustato nediskriminacinį teisinį reguliavimą kitų valstybių narių teikėjų atžvilgiu Paslaugų direktyvoje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
6. Rengiant teisės aktų, reglamentuojančių paslaugų teikimo veiklą, kuriai taikoma Paslaugų direktyva, projektus, vadovaujamasi Paslaugų direktyva bei Rekomendacijomis.
7. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, atlikdama teisės aktų peržiūrą ir (arba) rengdama teisės aktų projektus, užtikrina Paslaugų direktyvoje įtvirtintų nuostatų dėl įsisteigimo laisvės (teisė įsikurti), laisvės teikti paslaugas ir ūkinės paslaugų teikimo veiklos laisvės įgyvendinimo sąlygų laikymąsi, kartu siekdama užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę.
8. Rekomendacijų nuostatos taikomos ir Lietuvos Respublikos teikėjų veiklos reglamentavimui. Lietuvos Respublikos teikėjams netaikomos Rekomendacijų nuostatos, reglamentuojančios išimtinai Lietuvos Respublikoje neįsteigtų teikėjų laikiną paslaugų teikimą Lietuvos Respublikoje. Asmenims, kurie nėra valstybės narės piliečiai, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis arba kurie nėra valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų filialai, teisės aktuose gali būti nustatytas kitoks reglamentavimas.
9. Rengiant teisės aktų projektus atsižvelgiama į Paslaugų direktyvoje įtvirtintas išimtis dėl Paslaugų direktyvos nuostatų netaikymo, kiek tai susiję su laisve teikti paslaugas bei galimybe nukrypti nuo jos nuostatų esant išimtinėms aplinkybėms. II. LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKOS NUSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTUOSE
10. Leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų panaikinimo esminiai reikalavimai (sąlygos) bei reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę asmenys (išskyrus leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų panaikinimo procedūras), nustatomi įstatymais: 10.
11. Jei reikalavimas gauti leidimą prieš pradedant tam tikrą paslaugų teikimo veiklą įtvirtintas tik įstatymo įgyvendinamajame teisės akte, toks leidimas turi būti panaikintas arba įtvirtintas įstatyme. 10.
12. Įstatymuose turi būti nustatyta, kokie asmenys gali verstis tam tikra paslaugų teikimo veikla, kuria verstis reikia leidimo, ir nustatyti visi esminiai reikalavimai (sąlygos), kuriuos turi atitikti asmuo, siekiantis gauti leidimą, reikalingą pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą.
13. Įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose negali būti nustatomi kiti ar papildomi, įstatymuose neįtvirtinti leidimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar leidimo panaikinimo esminiai reikalavimai (sąlygos).
14. Teisės aktuose įtvirtinta leidimų išdavimo tvarka gali būti palikta galioti arba įtvirtinta teisės aktuose tais atvejais, kai ji atitinka Paslaugų direktyvoje nustatytus nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principus: 12.
15. Nediskriminavimo principas reiškia, kad leidimų išdavimo tvarka neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojanti teikėją pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje yra teikėjo registruota buveinė, pagrindu. Draudžiamos ir visos netiesioginės diskriminacijos formos, kurios gali turėti tokį patį poveikį teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymui valstybėje narėje kaip ir tiesioginė diskriminacija (pvz., įsteigimo vietos, gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos arba vertimosi paslaugų teikimu kaip pagrindine veikla kriterijai). Teisės aktuose turi būti panaikinti bet kokie apribojimai dėl bendrovių, įsteigtų pagal kitos valstybės narės, kurios teritorijoje yra jų pagrindinė buveinė, teisę, teisnumo arba veiksnumo. Teisės aktuose negali būti nuostatų, leidžiančių kompetentingoms institucijoms suteikti privilegijas teikėjams, turintiems specifinių nacionalinių arba vietos socialinių ir ekonominių ryšių; taip pat suteikiančių galimybę įsteigimo vietos pagrindu apriboti teikėjo laisvės įgyti teisių ir pareigų, naudotis jomis arba perleisti jas, galimybės gauti įvairaus pobūdžio paskolas arba patalpas, jei to reikia veiklai pradėti arba jai veiksmingai vykdyti. Reikalavimas nediskriminuoti neapima reikalavimų, pagal kuriuos teikėjas arba vienas iš jo atstovų privalo dalyvauti vykdant veiklą, kai tai pateisinama svarbiais visuomenės interesais. 12.
16. Būtinumo principas reiškia, kad nustatant leidimų išdavimo tvarką siekiamas tikslas yra objektyviai pateisinamas svarbiais visuomenės interesais. Leidimų išdavimo tvarka turi būti įvertinta būtinumo principo požiūriu, t.y. turi būti aiškiai nurodyta, kokie svarbūs visuomenės interesai yra saugomi nustatant leidimų išdavimo tvarką. 12.
17. Proporcingumo principas reiškia, kad leidimų išdavimo tvarkos nustatymu siekiamo tikslo negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis visų pirma todėl, kad teikėjo tikrinimas pradėjus veiklą be leidimo (a posteriori tikrinimas) būtų atliekamas per vėlai ir nebūtų veiksmingas. Siekdama pagrįsti, kad priemonė yra proporcinga, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija turi pagrįsti, kad: 12.3.
18. reikalavimo taikymas yra tinkamas nurodytam tikslui pasiekti; 12.3.
19. nėra kitų priemonių, kurios būtų tinkamos siekiamo apginti svarbaus visuomenės intereso apsaugai ir mažiau ribotų teikėjus; 12.3.
20. nustatyti reikalavimai, susiję su įsisteigimo laisvės įgyvendinimu, yra proporcingi ginamam interesui ir proporcingi, palyginti su kitomis gynimo priemonėmis. Jei a posteriori tikrinimas būtų veiksmingas, tuomet reikalavimas įsigyti leidimą būtų neproporcingas. Nusprendus nustatyti ar palikti galioti leidimo išdavimo tvarką, būtina pateikti aiškias priežastis, kodėl siekiamo tikslo negalima pasiekti taikant mažiau ribojančias priemones ir kodėl laikoma, kad a posteriori tikrinimas būtų atliekamas per vėlai, kad būtų veiksmingas.
21. Rengiant įstatymo, kuriame ketinama nustatyti leidimų išdavimo tvarką tam tikrai paslaugų teikimo veiklai, projektą, įstatymo koncepcijoje, jeigu ji rengiama, arba įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti ir pagrįsti leidimų išdavimo tvarkos nustatymo tikslai ir pagrindimas, kodėl leidimų išdavimo tvarka tinkama taikyti siekiant norimo tikslo ir kodėl tas tikslas negali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis, visų pirma todėl, kad tikrinimas pradėjus veiklą be leidimo būtų atliekamas per vėlai ir nebūtų veiksmingas.
22. Teisės aktuose nustatyta leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarka grindžiama kriterijais, kurie privalo būti: 14.
23. nediskriminaciniai; 14.
24. pateisinami svarbiais visuomenės interesais; 14.
25. proporcingi siekiamam visuomenės interesų tikslui; 14.
26. aiškūs ir nedviprasmiški; 14.
27. objektyvūs; 14.
28. viešai skelbiami.
29. Tais atvejais, kai prieš pradedant teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje reikalaujama gauti leidimą, negali būti reikalaujama pakartotinai įvykdyti tokius pačius arba iš esmės panašius reikalavimus ir (arba) kontrolės priemones, kuriuos teikėjas jau yra įvykdęs kitoje valstybėje narėje arba Lietuvos Respublikoje, siekdamas gauti kitą leidimą. Teikėjas, pateikdamas prašymą išduoti leidimą, turi turėti galimybę tiesiogiai arba per kontaktinį centrą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pateikti visą būtiną informaciją apie šiuos teikėjo kitoje valstybėje narėje arba Lietuvos Respublikoje įvykdytus reikalavimus.
30. Rekomendacijos dėl leidimų išdavimo terminų įtvirtinimo teisės aktuose: 16.
31. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija leidimą arba rašytinį motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą privalo pateikti pareiškėjui per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatomas ilgesnis terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai kontaktinis centras arba Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija gauna visus leidimui išduoti būtinus dokumentus. 16.
32. Įstatymuose nustatytais išimtiniais atvejais Rekomendacijų 16.1 punkte nustatytas terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, priėmusi sprendimą pratęsti Rekomendacijų 16.1 punkte nurodytą terminą, privalo iki Rekomendacijų 16.1 punkte nurodyto termino pabaigos informuoti pareiškėją apie termino pratęsimą ir priežastis, dėl kurių terminas buvo pratęstas. Visais atvejais Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos įvertina, ar įstatymai, kuriuose detaliai nurodomas atitinkamų leidimų išdavimo terminas, neturėtų būti pakeisti ir sutrumpinamas leidimo išdavimo terminas. Jeigu leidimų išdavimo, motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą ar kiti terminai gali būti sutrumpinti ir (arba) tokio ilgio terminų nustatymas negali būti pateisinamas, rengiami atitinkami įstatymų pakeitimo projektai. 16.
33. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kuriai pateikiamas prašymas išduoti leidimą, per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas išduoti leidimą yra gautas. Gavimo patvirtinime privalo būti nurodyta ši informacija: 16.3.
34. terminas, per kurį privalo būti išnagrinėtas prašymas išduoti leidimą; 16.3.2 galimos pareiškėjo teisių gynimo priemonės, kuriomis galima naudotis kilus ginčų tarp Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir pareiškėjo; 16.3.
35. nuostata, kad, pareiškėjui negavus atsakymo per nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas išduotas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai atsakymo dėl leidimo išdavimo nepateikimas nelaikomas leidimo išdavimu. 16.
36. Jei pareiškėjas pateikia neišsamų prašymą išduoti leidimą, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kuriai pateikiamas prašymas išduoti leidimą, per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo informuoja pareiškėją apie būtinybę pateikti papildomus dokumentus ir apie tai, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo tinkamo visų dokumentų pateikimo momento. 16.
37. Jei į tinkamai pateiktą prašymą išduoti leidimą neatsakoma per nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas yra išduotas. Įstatymuose gali būti nustatyti atvejai, kai atsakymo dėl leidimo išdavimo nepateikimas nelaikomas leidimo išdavimu. Tokios išimtys privalo būti pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus. Jei, pasinaudojant išimtine galimybe, atsakymo dėl leidimo išdavimo nepateikimas nelaikomas leidimo išdavimu, tai privalo būti aiškiai nurodyta įstatyme. 16.
38. Jei Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima sprendimą išduoti leidimą pasibaigus leidimo išdavimo terminui ir atsakymo dėl leidimo išdavimo nepateikimas laikomas leidimo išdavimu, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija apie tokį savo sprendimą praneša teikėjui teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka, tiesiogiai arba per kontaktinį centrą. Jeigu teikėjo prašymas išduoti leidimą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pateiktas per kontaktinį centrą arba tiesiogiai buvo pateiktas elektroniniu formatu, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija atsakymą pateikia taip pat elektroniniu formatu arba, jeigu teikėjas yra nurodęs, spausdintą. 16.
39. Jei pareiškėjo prašymas išduoti leidimą atmetamas dėl to, kad buvo pateiktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kuriai pateikiamas prašymas išduoti leidimą, per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo išsiunčia pareiškėjui pranešimą apie prašymo išduoti leidimą atmetimą ir atmetimo priežastis. 16.
40. Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimai, susiję su leidimų išdavimu, jų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ar leidimų panaikinimu, gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
41. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija neriboja išduodamų leidimų skaičiaus ir leidimą teikėjui išduoda neribotam laikui, išskyrus atvejus, kai: 17.
42. leidimas pratęsiamas automatiškai arba jis susijęs su nuolatiniu leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų vykdymu; 17.
43. ribotas leidimų skaičius pateisinamas svarbiais visuomenės interesais.
44. Išduotas leidimas suteikia teikėjui teisę teikti paslaugas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisę teikti paslaugas taip pat įgyja leidimą gavusio teikėjo Lietuvos Respublikoje įsteigti filialai ir dukterinės įmonės, jeigu jie vykdo veiklą, kuriai vykdyti teikėjui yra išduotas leidimas. Įstatymuose gali būti nustatyti įpareigojimai gauti atskirus leidimus filialams ar dukterinėms įmonėms, arba atskirus leidimus kiekvienai paslaugų teikimo veiklos vietai, arba leidimų galiojimas gali būti apribojamas tam tikra Lietuvos Respublikos teritorijos dalimi, jeigu tokios išimtys pateisinamos svarbiais visuomenės interesais. Nustačius tokius įpareigojimus, juos reikia pagrįsti rengiamų įstatymų projektų koncepcijoje ir (arba) aiškinamajame rašte.
45. Teisės aktuose rekomenduojama nustatyti, kad teikėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti kontaktiniam centrui arba tiesiogiai Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai informaciją apie: 19.
46. teikėjo Lietuvos Respublikoje įsteigtus filialus ir dukterines įmones, kurie ketina pradėti arba nustojo naudotis teikėjui išduotu leidimu pagal Rekomendacijų 18 punktą; 19.
47. su teikėjo ir (arba) teikėjo Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų ar dukterinių įmonių, kurios naudojasi teikėjui išduotu leidimu, veikla susijusių sąlygų pasikeitimus, dėl kurių nebevykdomi leidimo išdavimo reikalavimai; 19.
48. teikėjo ir (arba) teikėjo Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų ar dukterinių įmonių, kurios naudojasi teikėjui išduotu leidimu, teisinės formos, teisinio statuso ar kitus pasikeitimus, dėl kurių nebevykdomi leidimo išdavimo reikalavimai.
49. Rekomenduojama įtvirtinti, kad Rekomendacijų 19 punkte nustatytą informaciją teikėjas privalo nustatyta tvarka pateikti per 10 darbo dienų nuo to momento, kai tokia informacija jam tapo ar turėjo tapti žinoma.
50. Nustatant, kokie asmenys gali užsiimti tam tikra veikla ir kreiptis dėl leidimų teikti paslaugas Lietuvoje, rekomenduojama teisės aktuose įtvirtinti nuostatą, kad veikla X gali užsiimti Lietuvos Respublikos ar valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas privatusis juridinis asmuo, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir (arba) kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje. Įstatymuose gali būti nustatytas siauresnis konkrečias paslaugas galinčių teikti asmenų ratas, kaip nustatyta Rekomendacijų 8 punkto 2 pastraipoje. Kartu turi būti apibrėžiama, kad valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar valstybė Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvė.
51. Rekomenduojama užtikrinti galimybę visas reikalaujamas procedūras ir formalumus, susijusius su teisės teikti paslaugas įgijimu arba paslaugos teikimo veiklos vykdymu atlikti tiek lietuvių, tiek užsienio (pvz., anglų) kalbomis. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, atsakingos už prašymų išduoti leidimą priėmimą, leidimų išdavimą, steigimosi reglamentavimą, taip pat turi teikti paslaugas elektroniniu formatu tiek lietuvių, tiek užsienio (pvz., anglų) kalbomis. III. REIKALAVIMAI, KURIUOS DRAUDŽIAMA NUSTATYTI TEISĖS AKTUOSE ĮGYVENDINANT ĮSISTEIGIMO LAISVĘ
52. Siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę Lietuvos Respublikos teisės aktuose negali būti nustatyta tokių reikalavimų teisės teikti paslaugas Lietuvoje Respublikoje įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui Lietuvos Respublikoje: 23.
53. diskriminacinių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su pilietybe ar teikėjo registruotos buveinės vieta: 23.1.
54. Diskriminaciniais reikalavimais, tiesiogiai susijusiais su pilietybe arba teikėjo registruotos buveinės vieta laikomi reikalavimai, kuriuose įtvirtinama, kad tam tikrą paslaugų teikimo veiklą gali vykdyti konkrečios valstybės narės pilietis arba teikėjas, kurio registracijos vieta yra tam tikroje valstybėje narėje. 23.1.
55. Netiesioginė diskriminacija yra susijusi, pavyzdžiui, su reikalavimais dėl teikėjo gyvenamosios vietos arba buveinės vietos tam tikroje valstybėje narėje. Netiesiogine diskriminacija dėl pilietybės gali būti laikomi ir kitais kriterijais pagrįstų taikomų sąlygų skirtumai, jeigu praktikoje tokius kriterijus atitinka vien tik arba dažniausiai tik Lietuvos Respublikos teikėjai, pvz., kriterijai, susiję su vieta, kurioje paslaugų teikėjas vykdo veiklą, susiję su įstatymu, kuriuo vadovaujantis buvo įsteigtas teikėjas, arba susiję su tuo, kad dauguma teikėjo akcijų turi tiesiogiai arba netiesiogiai priklausyti Lietuvos Respublikai. 23.1.
56. Diskriminaciniais reikalavimais laikomi ir reikalavimai, nustatantys, kad teisė teikti paslaugas priklauso nuo teikėjo, jo darbuotojų, dalyvių ar teikėjo valdymo ar kitų organų narių pilietybės ar gyvenamosios vietos, pavyzdžiui, reikalavimas, pagal kurį tik teikėjai – Lietuvos Respublikos piliečiai gali vykdyti tam tikrą paslaugų teikimo veiklą, arba reikalavimas, pagal kurį teikėjo valdymo organų nariai turi gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. 23.1.
57. Diskriminaciniais reikalavimais laikomi ir tokie, pagal kuriuos kitų valstybių narių teikėjai, siekiantys gauti teisę teikti paslaugas ar vykdyti paslaugų teikimo veiklą Lietuvos Respublikoje, apsunkinami labiau nei Lietuvos Respublikos teikėjai, nes teisės aktuose nustatyti diskriminaciniai reikalavimai dėl teisių į nuosavybę ar įrangą, būtiną paslaugai teikti, ar dėl jų naudojimo. Pavyzdžiui, teikėjui taikomi diskriminaciniai reikalavimai, susiję su nekilnojamojo turto, įrangos, transporto priemonių ir kt. įsigijimu ar naudojimu (pavyzdžiui, nuostata, kuria vadovaudamiesi tik valstybės narės piliečiai gali prašyti savivaldybės skirti nuomojamas patalpas, kurias amatininkai naudoja savo gaminiams eksponuoti ir parduoti). Netiesioginė diskriminacija apima ir reikalavimus, kurie riboja teikėjų veiksnumą ar teises pradėti teismo procesą, pavyzdžiui, remiantis tuo, kad jie buvo įsteigti pagal kitos valstybės narės teisę; 23.
58. draudžiančių teikėjui būti įsteigtam daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba būti įtrauktam į daugiau negu vienos valstybės narės registrus, arba būti daugiau negu vienos valstybės narės profesinių organizacijų nariu. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi panaikinti reikalavimus, draudžiančius teikėjams būti įsteigtiems daugiau negu vienoje valstybėje narėje arba būti įtrauktiems į daugiau nei vienos valstybės narės registrą, ar būti daugiau nei vienos valstybės narės profesinių organizacijų nariu. Teisės aktų peržiūros metu turi būti identifikuoti ir panaikinti reikalavimai, kurie, pvz., nustato, kad teikėjai, įsteigti vienoje valstybėje narėje, neturi teisės papildomai būti įsteigti kitoje valstybėje narėje, taip pat reikalavimai, įpareigojantys paslaugų teikėjus atsisakyti anksčiau kitoje valstybėje narėje įsteigtos buveinės, norint įsteigti buveinę Lietuvos Respublikoje, arba taisyklės, kurios teikėjui draudžia tapti profesinės organizacijos nariu, jei jis jau yra kitos valstybės narės profesinės organizacijos narys; 23.
59. ribojančių teikėjo laisvę rinktis juridinio asmens ar filialo steigimą Lietuvos Respublikoje. Teikėjui turi būti suteikta teisė laisvai rinktis, ar Lietuvos Respublikoje steigti juridinį asmenį, ar filialą, ar dukterinę įmonę, todėl turi būti panaikintos (papildytos, pakeistos) tos teisės aktų nuostatos, kurios nustato, kad, pvz., leidimai vykdyti paslaugų teikimo veiklą suteikiami tiktai tiems juridiniams asmenims, kurių buveinė registruota Lietuvos Respublikoje, nustatant tokią galimybę ir kitiems subjektams (pvz., filialams). Taip pat turi būti panaikinti reikalavimai, ribojantys teisę rinktis filialą ar dukterinę įmonę, arba reikalavimai, kurie tam tikrai iš minėtų teisinių formų suteikia palankesnes sąlygas nei kitoms formoms; 23.
60. kuriais remiantis kitos valstybės narės teikėjams būtų suteikta teisė vykdyti paslaugų teikimo veiklą Lietuvos Respublikoje remiantis abipusiškumo sąlygomis, t.y. kai kitos valstybės narės paslaugų teikėjams taikomos tokios pačios sąlygos, kokias pastaroji valstybė narė taiko Lietuvos Respublikos teikėjams. Turi būti panaikinti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos, pvz., kitoje valstybėje narėje jau įsteigtas teikėjas gali įsiregistruoti Lietuvos Respublikos viešuose registruose tik tuomet, jeigu Lietuvos Respublikos teikėjams tokia registracijos galimybė suteikiama ir teikėjo įsteigimo valstybėje narėje; 23.
61. susijusių su ekonominio poreikio vertinimu kiekvienu atskiru atveju, siekiant nustatyti, ar yra ekonominis veiklos poreikis ar rinkos paklausa, įvertinti galimą ar faktinį veiklos poveikį ekonomikai, arba veiklos tinkamumą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nustatytus ekonomikos plėtros tikslus. Šis draudimas netaikomas planavimo reikalavimams, kurie keliami ne dėl ekonominių tikslų, o dėl svarbių visuomenės interesų. Pvz., turi būti panaikintos teisės aktų nuostatos, kuriose nustatomas reikalavimas kiekvieno leidimo išdavimo atveju pateikti esamo ekonominio poreikio ar rinkos poreikio įrodymus, siekiant įvertinti veiklos tinkamumą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nustatytus ekonominio planavimo tikslus. Draudžiamais reikalavimais taip pat būtų laikomi reikalavimai, nustatantys, pvz., teikėjams, atidarantiems prekybos centrus, reikalavimus pateikti išankstinius duomenis, tokius kaip numatoma pasiūla ir paklausa, ekonominis steigiamo asmens poveikis teikėjams, jau veikiantiems vietos rinkoje, arba teikėjo užimama rinkos dalis tam tikroje teritorijoje ir pan.; 23.
62. suteikiančių galimybę konkuruojantiems teikėjams tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl leidimų išdavimo, įskaitant jų dalyvavimą konsultacinių įstaigų veikloje, išskyrus profesines sąjungas ir asociacijas arba kitas organizacijas, veikiančias kaip Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija išduodant leidimus arba priimant kitus Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimus. Šis draudimas netaikomas organizacijų, tokių kaip prekybos rūmai arba socialiniai partneriai, konsultacijoms, nesusijusioms su konkrečių leidimų išdavimo prašymais, ir konsultacijoms su visuomene. Atsižvelgiant į draudimą nustatyti tokius reikalavimus, turės būti panaikintos teisės aktų nuostatos, nustatančios konkuruojančių teikėjų dalyvavimą priimant sprendimus dėl konkrečių prašymų išduoti leidimą, taip pat priimant bet kokį kitą su konkrečiu leidimu susijusį sprendimą. Teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios potencialių konkuruojančių teikėjų dalyvavimą ir (arba) konsultacijas su jais klausimais, kurie nėra susiję su konkrečių leidimų išdavimo atvejais, gali būti paliktos galioti; 23.
63. pateikti finansinę garantiją arba sudaryti draudimo sutartį su Lietuvos Respublikoje įsteigtu teikėju ar konkrečia institucija. Tokio reikalavimo panaikinimas netrukdo taikyti nuostatas, kuriose nustatyti reikalavimai teikėjams, susiję su draudimu, taip pat reikalavimai, susiję su dalyvavimu kolektyviniuose kompensavimo fonduose, dažnai nustatomuose profesinių organizacijų narių. Pvz., nurodyto reikalavimo draudimas neturi įtakos advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reikalavimui, nustatytam Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (Žin., 2004, Nr. 50-1632); 23.
64. įpareigojančių teikėją tam tikrą laikotarpį būti iš anksto įregistruotą Lietuvos Respublikos registre arba tam tikrą laikotarpį būti vykdžius veiklą Lietuvos Respublikoje. Pavyzdžiui, turi būti panaikinti reikalavimai, pagal kuriuos teikėjas, prieš įgydamas teisę teikti paslaugas arba prieš vykdydamas paslaugų teikimo veiklą Lietuvos Respublikoje, turi pareigą tam tikrą laikotarpį (pvz., metus) būti registruotas Lietuvos Respublikos registre arba tam tikrą laikotarpį vykdyti tam tikrą veiklą Lietuvos Respublikoje. IV. ĮSISTEIGIMO LAISVĖS ĮGYVENDINIMAS TEISĖS AKTUOSE NUSTATANT REIKALAVIMUS TEIKĖJAMS
65. Siekdamos užtikrinti įsisteigimo laisvės įgyvendinimą Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, nustatydamos Rekomendacijų 24.1–24.8 punktuose išvardytus reikalavimus, turi užtikrinti, kad tokie reikalavimai atitiktų Rekomendacijų 25 punkte nustatytas sąlygas, t. y. turi panaikinti arba nepriimti tokių teisės aktų, kuriais būtų nustatomi tokie reikalavimai, o nustatant ar paliekant tokius reikalavimus, turi juos pagrįsti dėl atitikties Rekomendacijų 25 punkte nustatytoms sąlygoms: 24.
66. kiekybiniai ar teritoriniai apribojimai, visų pirma apribojimai, susiję su gyventojų skaičiumi arba su minimaliu geografiniu atstumu tarp teikėjų. Kiekybiniais apribojimais laikoma, pvz., teikėjų, gavusių leidimus verstis paslaugų teikimo veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje ar tam tikroje vietovėje, skaičiaus apribojimai, taip pat reikalavimai, pagal kuriuos teikėjų skaičius, kuriam leidžiama verstis paslaugų teikimo veikla, nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių (pvz., leidžiama atidaryti ne daugiau kaip vieną vairavimo mokyklą 2000-čiams gyventojų). Teritoriniai apribojimai apima reikalavimus, kurie riboja teikėjų skaičių atsižvelgiant į minimalų geografinį atstumą tarp teikėjų, pvz., minimalus atstumas tarp degalinių. Teritoriniai apribojimai neapima apribojimų, taikomų sąnaudoms, gamybos mastui ar emisijoms, pvz., susijusioms su išmetamo anglies dvideginio ar kitų dujų kiekiu; 24.
67. įpareigojimas teikėjui būti tam tikros teisinės formos. Tokiais įpareigojimais laikomos teisės aktų nuostatos, kuriose nustatyta, kad tam tikra paslaugų teikimo veikla gali vykdyti tik juridinis asmuo arba tik individuali įmonė, arba viešosios įstaigos, o fiziniai asmenys ar filialai negali įgyti teisės teikti paslaugas arba vykdyti atitinkamą paslaugų teikimo veiklą. Pvz., jei teisės akte nustatyta, kad tam tikrą ekspertizę turi teisę atlikti įmonė, turinti tam tikros valstybės institucijos išduotą ar pripažintą kvalifikacinį atestatą verstis konkrečia technine veikla, tai fiziniai asmenys nurodytos veiklos vykdyti negali. Daugeliu atvejų nurodyti reikalavimai gali būti pakeisti mažiau ribojančiomis priemonėmis, todėl dažniausia nebus pateisinami. Pvz., įpareigojimas turėti juridinio asmens teisinę formą siekiant apsaugoti kreditorių reikalavimus negali būti pateisinamas, nes kreditorių reikalavimai gali būti užtikrinami kitomis priemonėmis, pvz., reikalavimu turėti garantiją arba sudaryti draudimo sutartį; 24.
68. reikalavimai teikėjo minimaliam kapitalui, dalyvių kvalifikacijai ar kitokie reikalavimai, turintys įtaką teisei būti teikėjo dalyviu. Tokie reikalavimai apima, pvz., įpareigojimus dėl minimalaus kapitalo, turėti tam tikrą kvalifikaciją valdyti tam tikrą akcijų paketą. Daugeliu atvejų tokie reikalavimai nebus pateisinami, nes kreditorių reikalavimus galima užtikrinti kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, pvz., įpareigojimu turėti garantiją ar draudimą, arba nustatant teikėjams skaidrumo ir informacijos pateikimo reikalavimus. Reikalavimai turėti tam tikrą kvalifikaciją siekiant valdyti tam tikrą akcijų paketą yra nepateisinami, nes tokiais reikalavimais siekiamų tikslų galima pasiekti kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, pvz., reikalaujant, kad kiekvienoje teikėjo parduotuvėje dirbtų atitinkamos srities specialistai, turintys atitinkamą kvalifikaciją, arba taikant nuostatas dėl civilinės atsakomybės už kitų veiksmus ar profesinės atsakomybės draudimo; 24.
69. apribojimas, kuriam esant tam tikras paslaugas gali teikti tik tam tikri teikėjai (išskyrus atvejus, susijusius su klausimais, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 47-1747), arba kai tai nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose), pvz., reikalavimai, nustatantys teisę teikti teisines paslaugas. Šis apribojimas susijęs su reikalavimais, kurie dėl kitų nei profesinė kvalifikacija priežasčių tik tam tikriems teikėjams suteikia teisę verstis tam tikra veikla, arba kai tai susiję su kitomis nei reglamentuojamomis profesinėmis kvalifikacijomis; 24.
70. draudimas teikėjui būti daugiau nei vieno juridinio asmens, turinčio buveinę Lietuvos teritorijoje, dalyviu. Ši nuostata skiriasi nuo Rekomendacijų 23.2 punkte nurodytų draudžiamų reikalavimų tuo, kad ji nustato būtinybę įvertinti draudimus būti kelių juridinių asmenų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, dalyviu. Tokiu draudimu būtų laikomas draudimas atidaryti daugiau negu vieną vairavimo mokyklą Lietuvos Respublikoje; 24.
71. reikalavimai teikėjui dėl minimalaus darbuotojų skaičiaus. Tokie reikalavimai pateisinami tik kai kuriais atvejais, pvz., jeigu veikla susijusi su sprogmenų vežimo veikla, minimalaus darbuotojų skaičiaus ribojimai gali būti pateisinami saugumo sumetimais. Vykdant kitą su saugumu susijusią veiklą, pvz., budinčių sargų veiklą, tokie ribojimai nebūtų pateisinami; 24.
72. reikalavimai teikėjo teikiamų paslaugų minimaliems ir (arba) maksimaliems įkainių dydžiams. Pvz., jeigu būtų nustatyti minimalūs ar maksimalūs įkainiai teisininkams, jie turėtų būti panaikinti, nes vartotojų apsaugą bei tinkamą teisingumo vykdymą galima užtikrinti kitomis priemonėmis (pvz., taisyklėmis, susijusiomis su veiklos organizavimu, kvalifikacijomis, profesine etika, priežiūra ir atsakomybe); 24.
73. įpareigojimai teikėjui teikiant paslaugą teikti ir kitas paslaugas. Daugeliu atvejų tokie reikalavimai, kai teikėjas yra įpareigojamas teikti kitas paslaugas kartu su savo paslaugomis, turėtų būti laikomi nepateisinamais ir panaikinti, nes yra neproporcingi siekiamam tikslui, pvz., įpareigojimai teikėjo paslaugų teikimo patalpose siūlyti ir kitų paslaugų. Visais atvejais tokie reikalavimai turi būti įvertinti dėl jų proporcingumo, t. y. turi būti įvertinta, ar įpareigojimais siekiami tikslai negali būti pasiekti taikant mažiau ribojančias priemones.
74. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos užtikrina, kad Rekomendacijų 24 punkte išvardyti ir kiti teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui atitiktų toliau nurodytas sąlygas: 25.
75. Nediskriminavimas: reikalavimai neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojantys pilietybės, gyvenamosios vietos arba valstybės narės, kurioje yra įsteigtas teikėjas, pagrindu. Pvz., įstatymuose įtvirtinti skirtingi reikalavimai Lietuvos Respublikos teikėjams ir kitų valstybių narių teikėjams laikytini pažeidžiančiais tokį nediskriminavimo principą, nes šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su teikėjo registruotos buveinės vieta. Tokie reikalavimai turi būti pakeisti, pavyzdžiui, nurodant, kad Lietuvos Respublikoje laikinai teikti paslaugas gali Europos Sąjungos valstybės narės ar valstybės Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba kuris yra valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija ir (arba) kitų užsienio valstybių filialai. 25.
76. Būtinybė: reikalavimo nustatymu siekiamas tikslas turi būti pateisinamas svarbiais visuomenės interesais. 25.
77. Proporcingumas: reikalavimai turi būti tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti laisvės teikti paslaugas daugiau nei to reikia atitinkamam tikslui pasiekti; turi būti neįmanoma pakeisti tokių reikalavimų kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, kuriomis pasiekiamas toks pat rezultatas. Siekdamos pagrįsti, ar priemonė yra proporcinga, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos teikime ir įstatymo aiškinamajame rašte turi nurodyti, kad: 25.3.
78. nacionalinio reikalavimo taikymas yra tinkamas nustatytam tikslui pasiekti; 25.3.
79. nėra kitų tinkamų priemonių apginti tą interesą taip pat gerai ir kad jos būtų mažiau ribojančios teikėjui; 25.3.
80. ginamas interesas ir priemonė, skirta tam interesui apginti, yra proporcingi sukeliamam apribojimui, susijusiam su įsisteigimo laisvės įgyvendinimu. V. LAISVĖS TEIKTI PASLAUGAS ĮGYVENDINIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTUOSE
81. Teikėjams, neįsteigtiems Lietuvos Respublikoje, neribojama laisvė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, išskyrus Paslaugų direktyvoje nurodytas sritis ir Rekomendacijose nustatytus atvejus.
82. Kitose valstybėse narėse įsteigti teikėjai, laikinai teikiantys paslaugas Lietuvos Respublikoje, turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir Lietuvos Respublikos teikėjai, išskyrus Rekomendacijose nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos paslaugų teikimo laikinumą vertina atsižvelgdamos į paslaugų teikimo trukmę, reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą.
83. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija turi užtikrinti (pakeisdama arba pasiūlydama pakeisti teisės aktus), kad, nustačius toliau nurodytus reikalavimus, teikėjams, įsteigtiems kitose valstybėse narėse ir laikinai teikiantiems paslaugas Lietuvos Respublikoje, tokie reikalavimai būtų nediskriminuojantys, būtini, t. y. būtų pagrįsti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais (kurie turėtų būti suprantami siaurąja prasme ir negali būti aiškinami plačiau) ir proporcingi siekiamam tikslui: 28.
84. Reikalavimas, kad teikėjas būtų įsteigtas Lietuvos Respublikoje (pvz., turėtų filialą Lietuvos Respublikoje), ribojant galimybę Lietuvos Respublikoje neįsteigtiems teikėjams teikti trumpalaikes paslaugas. Tokį reikalavimą rekomenduojama pakeisti, pavyzdžiui, nurodyti, kad Lietuvos Respublikoje laikinai teikti paslaugas gali Europos Sąjungos valstybės narės ar valstybės Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis arba kuris yra valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija. 28.
85. Reikalavimas gauti leidimą (pvz., licenciją) iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos prieš pradedant paslaugų teikimo veiklą Lietuvos Respublikoje, taip pat įsiregistruoti Lietuvos Respublikos viešame registre arba Lietuvos Respublikoje veikiančiose profesinėse organizacijose, išskyrus Paslaugų direktyvoje arba kituose Europos Sąjungos teisės aktuose ar juos įgyvendinančiuose įstatymuose nustatytus atvejus. Tokia išankstinė kontrolė yra pateisinama tik išimtiniais atvejais, jei įrodoma, kad stebėjimo ar posteriori tikrinimo (vėlesnis tikrinimas pradėjus veiklą) nepakaktų arba jie nebūtų veiksmingi rimtai žalai išvengti. Nustatant reikalavimą prieš pradedant laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje gauti leidimą, turi būti laikomasi Rekomendacijų 15 punkto nuostatų. 28.
86. Reikalavimas, draudžiantis teikėjui turėti tam tikrą infrastruktūrą ar biurą Lietuvos Respublikoje. Teikėjas turi turėti galimybę naudoti kokią nors infrastruktūrą, pavyzdžiui, biurą ar pan., kad teikdamas paslaugas galėtų priimti gavėjus ar laikyti įrangą, kurią naudoja teikdamas paslaugas; 28.
87. Reikalavimas teikėjui sudaryti su gavėju susitarimus, apribojančius savarankiškai dirbančių asmenų paslaugų teikimą arba neleidžiančius jiems jų teikti. Pavyzdžiui, jei teisės aktai panaikintų galimybę vykdyti tam tikrą veiklą savarankiškai dirbančiam asmeniui reikalaujant, kad ši veikla visada remtųsi tik darbo santykiais. 28.
88. Reikalavimas prieš pradedant veiklą Lietuvos Respublikoje turėti identifikacinius dokumentus (specialius tapatybės dokumentus), išduotus Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų; 28.
89. Reikalavimas, nustatantis paslaugų teikimui reikalingos įrangos panaudojimą (išskyrus atvejus, kai tokie reikalavimai nustatyti siekiant apsaugoti sveikatą ar užtikrinti asmenų saugumą). Tokie reikalavimai gali neleisti kitų valstybių narių teikėjams naudotis įprasta įranga nepaisant to, kad techniškai ji yra tinkama naudoti. Pavyzdžiui, įpareigojimas naudotis konkrečiomis įrenginių rūšimis ar pavadinimais (naudoti tam tikrus matavimo prietaisus) arba reikalavimas konkrečiai įrangai gauti leidimą ar taikoma panaši procedūra. Įrangos sąvoka apima prietaisus, mašinas, darbo reikmenis ir t. t., kuriuos teikėjas naudoja teikdamas paslaugas, pavyzdžiui, statybos įmonė naudoja kranus. Ji neapima paslaugų teikėjo tiekiamos medžiagos, kuri sunaudojama ar lieka paslaugos gavėjui suteikus paslaugą, pavyzdžiui, statybinės medžiagos, kurios lieka kaip pastato dalis; 28.
90. Reikalavimai gavėjams, kuriais ribojamas naudojimasis kitoje valstybėje narėje įsteigto teikėjo teikiama paslauga, ypač reikalavimas gauti leidimą iš Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų arba pateikti joms deklaraciją, taip pat teikiamo finansavimo diskriminacinio pobūdžio apribojimai dėl to, kad teikėjas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, arba dėl vietos, kurioje paslauga teikiama.
91. Jeigu atliekant teisės aktų peržiūrą dėl atitikties Paslaugų direktyvai nustatomi Rekomendacijų 28 punkte nurodyti reikalavimai, pirmiausia Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos įvertina, ar tokie reikalavimai nėra diskriminuojantys. Diskriminuojantys reikalavimai turi būti panaikinti. Nediskriminuojantys reikalavimai turi atitikti būtinumo principą, t. y. tokie reikalavimai turi būti pateisinami viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais, ir jie turi būti proporcingi siekiamam tikslui. 29.
92. Viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos interesai turi būti suprantami jų siaurąja prasme: 29.1.
93. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, siekdamos tam tikrą reikalavimą pagrįsti viešąja tvarka, sąvoką „viešoji tvarka“ turėtų aiškinti kaip apimančią visuomenės pagrindinių interesų apsaugą nuo realios ir palyginti rimtos grėsmės, visų pirma kaip klausimus, susijusius su žmogaus orumu, nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsauga, taip pat gyvūnų gerove, pvz., žmonių žudymą imituojantys žaidimai, azartiniai lošimai. Viešosios tvarkos nereikėtų suprasti kaip pateisinančios reikalavimus, kad tam tikri teikėjai turi turėti minimalų kapitalą siekiant apsaugoti kreditorius, arba įpareigojančius teikėjo vadovą gyventi teritorijoje, kurioje yra įsteigtas teikėjas, kad jam galima būtų pateikti tam tikrus pranešimus. Viešosios tvarkos sąvoka taip pat nesuteikia pagrindo laikyti, kad, pvz., saugos tarnybos gali kelti tikrą ir palyginti rimtą pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, todėl visi tokioms tarnyboms nustatyti ribojimai yra pateisinami viešosios tvarkos interesu. 29.1.
94. Siekiant tam tikrą reikalavimą pagrįsti visuomenės saugumo interesu, būtinas tikro ir rimto pavojaus pagrindiniam visuomenės interesui buvimas, pvz., užtikrinti galimybę gauti žaliavinės naftos, užkirsti kelią avarijoms uostuose. Visuomenės saugumo interesu galima remtis tik tuomet, jei be papildomų priemonių kyla tikras ir palyginti rimtas pavojus, darantis poveikį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų. 29.1.
95. Visuomenės sveikatos interesu taip pat galima remtis tik atsiradus tikram ir palyginti rimtam pavojui, pvz., būtinybė išlaikyti visiems prieinamas subalansuotas medicinos ir ligoninių paslaugas. 29.1.
96. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali remtis aplinkos apsaugos interesais, siekdamos užtikrinti, kad teikėjai laikytųsi aplinką saugančių nacionalinių, regiono ar vietos taisyklių. Atsižvelgdamos į būdingas paslaugos teikimo vietos savybes, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali palikti galioti reikalavimus, užtikrinančius, kad paslauga nedarytų neigiamo poveikio konkrečios vietovės aplinkai. Tokie reikalavimai galėtų būti susiję su apsauga nuo triukšmo (didžiausios leistinos triukšmo ribos naudojant tam tikras mašinas), pavojingų medžiagų naudojimu siekiant išvengti žalos aplinkai, atliekų, susidariusių teikiant paslaugas, šalinimu ir t. t. Visais šiais atvejais Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi įvertinti, ar reikia taikyti konkrečius reikalavimus (ar tai yra būtina) ir ar tokie reikalavimai yra proporcingi. Pvz., teikėjui jo įsteigimo valstybėje narėje jau gali būti taikomas aplinkos auditas dėl jo vykdomos veiklos ir darbo metodų palankumo aplinkai ir tokiu atveju Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai neturi nustatyti teikėjui įpareigojimo pakartotinai atlikti aplinkos auditą. 29.
97. Jei reikalavimas yra nediskriminuojantis ir pateisinamas bent vienu iš Rekomendacijų 29.1 punkte nurodytų keturių svarbių visuomenės interesų tikslų, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos taip pat turi įvertinti, ar tokio reikalavimo taikymas yra proporcingas. Pirmiausia reikėtų nustatyti, ar konkretaus nacionalinio reikalavimo taikymas yra tinkamas nustatytam tikslui pasiekti. Teisės aktų, kurie nėra veiksmingi vienam iš Rekomendacijų 29.1 punkte nurodytų keturių svarbių visuomenės interesų tikslų pasiekti, taikymas negali būti pateisinamas ir tokie reikalavimai turi būti panaikinti arba pakeisti mažiau ribojančiais reikalavimais, atitinkančiais 29 punkte nustatytas sąlygas. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi įvertinti, ar konkretaus vertinamo reikalavimo taikymas yra priemonė, kuria nustatomi mažiausi apribojimai tikslui pasiekti. Siekdamos šio tikslo, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi įvertinti, ar svarbaus visuomenės intereso tikslas dar nėra pasiektas dėl reikalavimų, kurie teikėjui yra taikomi įsteigimo valstybėje narėje, įvykdymo. Net jei valstybės narės, kurioje yra įsteigtas teikėjas, teisės aktuose nebūtų nustatyta reikalavimų arba jie būtų mažiau ribojantys, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos papildomai turi įvertinti, ar yra kitų mažiau ribojančių priemonių minėtam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, teikėjo veiklos stebėjimas jos vykdymo metu yra mažiau ribojanti priemonė nei reikalavimas iš anksto gauti leidimą ir kartu pakankama priemonė nustatytam tikslui pasiekti. VI. ADMINISTRACINIŲ PROCEDŪRŲ SUPAPRASTINIMAS IR JŲ ATLIKIMAS ELEKTRONINĖMIS PRIEMONĖMIS
98. Nustatant dokumentų, reikalingų norint įgyti teisę teikti paslaugas arba vykdyti paslaugų teikimo veiklą, priimtinumo sąlygas, rekomenduojama panaikinti teisės aktų nuostatas, ribojančias pareiškėjo teisę vietoj reikalaujamų dokumentų pateikti: 30.
99. kitoje valstybėje narėje išduotą bet kokį dokumentą, iš kurio aišku, kad konkretus reikalavimas yra įvykdytas. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija negali reikalauti, kad būtų pateiktas Lietuvoje ar kitoje valstybėje narėje išduoto dokumento originalas, patvirtinta kopija ar patvirtintas vertimas. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija turi teisę reikalauti, kad būtų pateiktas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, kuris neprivalo būti oficialiai patvirtintas; 30.
100. suderintų formų, kurias Europos Sąjungos teisės aktų pagrindu nustato Europos Komisija, dokumentus. Jie yra lygiaverčiai pažymėjimams, liudijimams ir bet kokiems kitiems dokumentams, kuriuos turi turėti ir (arba) pateikti teikėjas.
101. Rekomendacijų 30.1 ir 30.2 punktų nuostatos netaikomos tais atvejais, kai Lietuvoje ar kitoje valstybėje narėje išduoto dokumento originalo patvirtintos kopijos ar patvirtinto vertimo pateikimą nustato: 31.
102. Europos Sąjungos teisės aktai, juos įgyvendinantys ar įgyvendinimo užtikrinimą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai; 31.
103. Lietuvos Respublikos teisės aktai, siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus.
104. Rekomendacijų 30 ir 31 punktuose nustatyti dokumentų priimtinumo reikalavimai neturi įtakos priimant dokumentus, nurodytus: 32.
105. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje ir 46 straipsnyje; 32.
106. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) 33 straipsnio 3 dalyje, 34 ir 37 straipsniuose; 32.
107. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 50-1632) 64 straipsnio 3 dalies 2 punkte; 32.
108. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) nurodyti dokumentai, kurie privalo būti atskleisti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
109. Nuo 2009 m. gruodžio 28 d. teikėjai ir gavėjai, siekdami vykdyti teisės aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su teisės teikti paslaugas įgijimu ar paslaugų teikimo veiklos vykdymu, ir (arba) gauti informaciją, nurodytą Paslaugų direktyvoje bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, turės teisę naudotis kontaktinio centro paslaugomis arba kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją.
110. Visoms Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms Lietuvos Respublikos įstatymais, perkeliančiais Paslaugų direktyvos nuostatas, bus įtvirtinta prievolė užtikrinti, kad nuo 2009 m. gruodžio 28 d. teikėjai Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms per kontaktinį centrą arba tiesiogiai elektroninių ryšių priemonėmis galėtų pateikti prašymus dėl įsteigimo ar leidimų išdavimo. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalės užtikrinti, kad atitinkamus leidimus ar kitus dokumentus teikėjams būtų galima išduoti per kontaktinį centrą elektroninėmis ryšių priemonėmis.
111. Rekomenduojama, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos teisės aktuose nurodytą informaciją savo interneto svetainėse teiktų ir užsienio kalba (pvz., anglų kalba). Gavus paklausimus elektroniniu paštu ar asmenims kreipiantis į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas telefonu užsienio kalba, Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms rekomenduojama atsakymus pateikti taip pat užsienio kalba (pvz., anglų kalba). Rekomenduojama sudaryti galimybes paraiškas gauti leidimus užpildyti užsienio kalba (pvz., anglų kalba).
112. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos interneto svetainėje pagal kompetenciją turi būti pateikta ši informacija: 36.
113. informacija apie reikalavimus Lietuvos Respublikoje įsteigtiems teikėjams, norintiems gauti leidimus ar vykdyti paslaugų teikimo veiklą, kuriai netaikoma leidimų išdavimo tvarka; 36.
114. informacija apie išduodamus leidimus, leidimų išdavimo tvarką (procedūras ir formalumus, kuriuos, remiantis teikėjo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, būtina atlikti, norint įgyti teisę teikti paslaugas ar vykdant paslaugų teikimo veiklą, leidimus išduodančias institucijas); 36.
115. Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų kontaktiniai duomenys; 36.
116. teisės aktai (jų aktualios redakcijos), reglamentuojantys paslaugų teikimo veiklą; 36.
117. prieigos prie teikėjų ir paslaugų viešųjų registrų bei duomenų bazių priemonės ir sąlygos; 36.
118. teisių gynimo priemonės, kuriomis paprastai galima naudotis kilus ginčų tarp Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų ir teikėjo ar gavėjo arba tarp teikėjo ir gavėjo, arba tarp teikėjų; 36.
119. asociacijų arba organizacijų, kurios nėra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir kurios gali teikėjams ar gavėjams suteikti praktinę pagalbą, kontaktiniai duomenys.
120. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos interneto svetainėje turi būti užtikrinta galimybė atlikti ir kitus veiksmus, susijusius su teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui reikalingų leidimų, būtinų norint teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje (tarp jų ir susijusius su teikėjų steigimusi), gavimu.
121. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad jų interneto svetainėse teikėjams būtų sudarytos galimybės atlikti visas procedūras ir formalumus, reikalingus norint įsteigti arba laikinai vykdyti paslaugų teikimo veiklą Lietuvos Respublikoje. Šiame punkte nurodytas įpareigojimas netaikomas patalpų, kuriose teikiama paslauga, teikėjo naudojamos įrangos patikrinimui, fiziniam teikėjo gebėjimų ar asmeninio teikėjo arba jo darbuotojų sąžiningumo patikrinimui.
122. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad teikėjas turėtų galimybę gauti reikalingą informaciją jam suprantama kalba (pvz., anglų kalba) tiek elektroniniu formatu, tiek tiesiogiai bendraudamas su Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija (pvz., telefonu). Tačiau tokios nuostatos dėl informacijos aiškumo ir suprantamumo nepaneigia Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos teisės taikyti įstatymų, kuriuose nustatytas valstybinės kalbos vartojimas valstybės institucijose, nuostatas. VII. ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS
123. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos bendradarbiauja su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija naudodamos VRI sistemą.
124. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos, kaip nustatyta Rekomendacijų 40 punkte, bus įpareigotos: 41.
125. kompetentingų institucijų pagrįstu prašymu teikti informaciją apie teikėjus ir jų teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip pat pateikti informaciją, ar teikėjas yra įsteigtas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ar, jos turimais duomenimis, veiklos nevykdo neteisėtu būdu; 41.
126. kitų valstybių narių kompetentingų institucijų pagrįstu prašymu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiančių teikėjų ir (arba) jų veiklos patikrinimus, apžiūras, tyrimus ar imtis jų atžvilgiu teisės aktuose nustatytų priemonių ir pateikti informaciją apie jų rezultatus prašymą pateikusioms kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, įskaitant informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi arba planuojama imtis teikėjų ir (arba) jų teikiamų paslaugų atžvilgiu, arba informaciją apie priežastis, kodėl negalima patenkinti tokio prašymo; 41.
127. prireikus teikti pagrįstus prašymus kompetentingoms institucijoms pateikti informaciją apie teikėjus ir jų teikiamas paslaugas, taip pat patvirtinti, kad teikėjas yra įsteigtas kitos valstybės narės teritorijoje ir, kiek joms žinoma, veiklos nevykdo neteisėtu būdu; 41.
128. prireikus teikti pagrįstus prašymus kompetentingoms institucijoms atlikti tose valstybėse narėse paslaugas teikiančių Lietuvos Respublikos teikėjų patikrinimus, apžiūras ir tyrimus ar imtis jų atžvilgiu teisės aktuose nustatytų priemonių; 41.
129. pagal kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos registrais, į kuriuos įtraukti teikėjai, tokiomis pačiomis sąlygomis galėtų naudotis ir atitinkamos kompetentingos institucijos.
130. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi imtis veiksmų, kad būtų panaikintos ir (arba) pakeistos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, ribojančios galimybę Rekomendacijų 41 punkte nurodytą informaciją ir prašymus kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikti kuo greičiau ir tiesiogiai elektroninėmis ryšių priemonėmis naudojantis VRI sistema. Taip pat teisės aktuose turi būti panaikinti, pakeisti ir (arba) nenustatomi nauji draudimai ar apribojimai Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai kreiptis pagalbos į kontaktinį punktą (pavyzdžiui, kai sudėtinga nustatyti atitinkamą kitos valstybės narės kompetentingą instituciją). _________________