← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2004 M. VASARIO 5 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-171 „DĖL UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJŲ IR JOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2009 m. gegužės 15 d. Nr. ISAK-1024 Vilnius Pakeičiu Ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ISAK-171 „Dėl Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39-1283; 2007, Nr. 132-5390):

  1. Pripažįstu netekusiu galios 6.1.2.3 punktą.
  2. Išdėstau 6.4.2.2 punktą taip: „6.4.2.
  3. Mokiniai turi galimybę ugdytis pagal įvairių sričių neformaliojo ugdymo programas.“
  4. Išdėstau 22 punktą taip: „
  5. Vertinimo grupės vadovas kartu su dviem grupės nariais patikrina, kaip mokykloje vykdomi mokinių mokymosi sėkmingumo ir pasiekimų kriterijai.“
  6. Išdėstau 23 punktą taip: „
  7. Nustačius, kad pagal 6.1.1 ir 6.1.2 punktuose nurodytus kriterijus mokykla gauna ne mažiau kaip 14 balų iš 21, vertinimo grupės vadovas kartu su mokyklos direktoriumi parengia vertinimo grupės darbo mokykloje plano projektą ir suderina tikrinimo datą. Tuo atveju, jei mokykla surenka mažiau kaip 14 balų, vertinimo grupės vadovas parengia ataskaitą ir siūlo akreditavimo koordinavimo komisijai nukelti akreditavimo datą.“
  8. Papildau šiuo 44 punktu: „
  9. Valstybinę švietimo priežiūrą vykdančiai institucijai nustačius, kad vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybė gimnazijoje nebeatitinka akreditacijos kriterijų, Vidurinio ugdymo programos akreditavimo komisija gali siūlyti švietimo ir mokslo ministrui priimti sprendimą dėl gimnazijos vykdomos vidurinio ugdymo programos pakartotinio vertinimo.“
  10. Išdėstau 1 ir 3 priedus nauja redakcija (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo 1 priedas VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS AKREDITACIJOS KRITERIJŲ POŽYMIAI IR VERTINIMAS Kriterijaus Nr. Kriterijai ir jų požymiai Vertė 1 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai. 21 balas 1.1 Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai. 15 balų 1.1.1 Pamokų lankomumo pokyčiai. 3 balai
  11. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo ne mažiau kaip 15 proc. 3 balai
  12. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo. 2 balai
  13. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius nedidėjo. 1 balas 1.1.2 Mokinių pažangumo pokyčiai. 3 balai
  14. Per trejus mokslo metus vidutinis pažangumo rodiklis augo, paskutiniais mokslo metais visi mokiniai buvo pažangūs. 3 balai
  15. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis kaip 95 proc. 2 balai
  16. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis nei 90 proc. 1 balas 1.1.3 Paliktų kartoti programą mokinių skaičiaus pokyčiai. 3 balai
  17. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių nebuvo. 3 balai
  18. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis mažėjo. 2 balai
  19. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis išliko tokia pati. 1 balas 1.1.4 Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas. 3 balai
  20. Iškritusiųjų dalis per trejus mokslo metus kasmet mažėjo. Paskutiniais mokslo metais nė vienas 11–12 klasių mokinys mokymosi nenutraukė (neiškrito iš švietimo sistemos), neskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį. 3 balai
  21. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi nutraukusių (iškritusių iš švietimo sistemos) 11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį. 2 balai
  22. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi nutraukusių (iškritusių iš švietimo sistemos) 11–12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį. 1 balas 1.1.5 Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai. 3 balai
  23. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų šalies ar tarptautinėse mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose. 3 balai
  24. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų miesto (rajono) ar apskrities mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose. 2 balai
  25. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose ir bent kartą laimėjo prizinę vietą. 1 balas 1.2 Paskutinių trejų mokslo metų abiturientų pasiekimai lyginant su savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais (profesinių ir suaugusiųjų mokyklų – su šalies profesinių ar suaugusiųjų mokyklų. Specialiųjų mokyklų abiturientų pasiekimai nelyginami su kitų mokyklų abiturientų pasiekimais). 6 balai 1.2.1 Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą (neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas programas). 3 balai
  26. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis dvejus metus viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį. 3 balai
  27. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis vienerius metus viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą dalį. 2 balai
  28. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis trejus metus išliko tokia pati, atitiko savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą dalį (galima paklaida iki 3 proc). 1 balas 1.2.2 Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus. 3 balai
  29. Dvejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį. 3 balai
  30. Vienerius metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį. 2 balai
  31. Paskutinius trejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) atitiko savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį (galima paklaida iki 3 proc.). 1 balas 2 Pedagoginių darbuotojų pasirengimas dirbti gimnazijoje. 33 2.1 Mokyklos direktoriaus, pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą mokančių mokytojų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą. 20
  32. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyriaus vedėjas turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, (profesinės mokyklos direktorius vietoj pedagogo kvalifikacijos gali turėti 3 metų pedagoginio arba mokyklos vykdomų programų profilį atitinkantį darbo stažą). 1
  33. Dalykų mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. 3
  34. Dalykų mokytojai yra mokomųjų dalykų specialistai (ar jiems prilyginti) arba išimties tvarka atestuodamiesi įgiję ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo to dalyko kvalifikacinę kategoriją. 3
  35. Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą bibliotekininko kvalifikaciją ir savo darbe naudojantys informacines technologijas. 2
  36. Mokyklos direktorius ir jo pavaduotojai ugdymui turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją. 3
  37. Direktorius ir jo pavaduotojai ugdymui yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus ir darbe naudojasi informacinėmis technologijomis. 2
  38. Mokytojai yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus. 3
  39. Mokytojai naudoja informacines technologijas ugdymo procese. 3 2.2 Mokyklos direktorius, pavaduotojai ugdymui, skyrių vedėjai, pagal vidurinio ugdymo programą mokantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją. 13
  40. Mokykloje nustatomi kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. 1
  41. Susitarta dėl mokytojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų, jie dera su nacionaliniais kvalifikacijos tobulinimo prioritetais ir atitinka mokyklos veiklos programos tikslus ir uždavinius. 3
  42. Metodinio darbo mokykloje kryptys atitinka mokyklos veiklos programos tikslus ir uždavinius, metodinių grupių veikla orientuota į mokytojų bendradarbiavimą 3
  43. Vyksta gerosios patirties sklaida mokykloje, savivaldybėje, šalyje. 3
  44. Visi 11–12 klasių mokytojai tobulina savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 5 dienas per metus. 3 3 Racionaliai sudaromos mokinių klasės, grupės ir tvarkaraštis. 19 3.1 Miesto savivaldybės ar rajono savivaldybės centro bendrojo lavinimo mokykloje sukomplektuotos ne mažiau kaip trys vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai, nutrauktas mokinių priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį arba vykdoma pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa; gyvenvietės, miesto bendrojo lavinimo mokykloje, jei ji yra viena valstybine lietuvių ar kita mokomąja kalba teikianti vidurinio ugdymo programą – sukomplektuotos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės. Privalomas 3.2 Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobiliąsias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas. 9
  45. Nustatomi ir išnagrinėjami mokinių mokymosi poreikiai. 3
  46. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobiliąsias grupes grupuojant mokinius pagal individualius ugdymo planus. 3
  47. Vienoje mobiliojoje grupėje mokosi tik tą patį dalyko programos kursą, modulį arba pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai. 3 3.3 Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis. 10
  48. Savaitinių pamokų skaičius kiekvienam mokiniui neviršija maksimalaus ir nėra mažesnis už minimalų, nustatytą Bendruosiuose ugdymo planuose. 2
  49. Mokyklos pamokų tvarkaraštis rengiamas derinant individualius mokinių ugdymo planus ir koreguojamas atsižvelgiant į individualius pamokų tvarkaraščius. 3
  50. Mokinių pamokų tvarkaraščiuose ne daugiau kaip 3 „langai“, ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną (profesinėse mokyklose ne daugiau kaip 8 pamokos per dieną). 2
  51. Mokiniams sudarytos sąlygos prasmingai veiklai per Jangus“ (darbas skaitykloje, kompiuterių klasėje, papildomojo ugdymo veikla). 3 4 Ugdymo turinio ir formų pasirinkimo galimybės. 50 4.1 Ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams mokomųjų dalykų, dalykų modulių ir kursų pasirinkimo įvairovę. 6
  52. Ugdymo turinį mokytojai planuoja pagal nustatytus mokinių mokymosi poreikius ir pasiekimus. 2
  53. Mokykloje yra pasirengta mokyti bent 3 užsienio kalbų pagal bendrąjį ir išplėstinį kursą, 2 meninio ugdymo ir 2 technologijų arba integruotų menų ir technologijų kursų programas, kūno kultūros pagal 3 alternatyvias programas. 2
  54. Parengtos ne mažiau kaip keturios pasirenkamųjų dalykų ir keturios dalykų modulių programos. 1
  55. Metodinėse grupėse susitarta dėl dalykų modulių programų ir pasirenkamųjų dalykų (jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo, ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių, mokytojų taryba yra priėmusi nutarimą. 1 4.2 Individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą mokiniams sudaromos sąlygos atskleisti ir plėtoti savo gabumus. 19 4.2.1 Įvairių mokymosi poreikių mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal pasirinktą mokymosi turinį. 13
  56. Įgyvendinamos dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programos atitinka įvairiapusius mokinių poreikius. 3
  57. Mokykloje mokiniai konsultuojasi su paskirtu konsultantu, kaip sudaryti individualų mokymosi planą orientuojantis į tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą. 3
  58. Individualūs mokinių planai atitinka branduoliui ir pasirinktam mokymosi turiniui nustatytus reikalavimus, jie derinami su mokyklos galimybėmis. 2
  59. Mokiniams suteikiama pagalba keičiant dalykus ir kursus (jei reikia, skiriamos papildomos val. skirtumams likviduoti). 2
  60. Mokykloje stebimi ir analizuojami mokinių individualus bei ypatingieji poreikiai, itin gabus ir turintys mokymosi sunkumų mokiniai gauna paramą siekiant mokymosi pažangos. 3 4.2.2 Mokiniai turi galimybę ugdytis pagal įvairių sričių neformaliojo ugdymo programas. 6
  61. Neformaliojo ugdymo programos atitinka mokinių poreikius. 2
  62. Mokinių mokymosi krūviams mažinti privalomųjų mokomųjų dalykų (menų kūno kultūros) turinys integruojamas su neformaliuoju ugdymu. Mokykla sudaro galimybes mokiniams lankyti užsiėmimus kitose neformaliojo ugdymo įstaigose, bendradarbiauja su jomis. 3
  63. Neformaliajam ugdymui skirtos valandos panaudojamos maksimaliai tenkinti mokinių poreikius, neformaliojo ugdymo veikloje dalyvauja socialinės adaptacijos problemų turintys mokiniai. 1 4.3 Mokytojai veiksmingai ugdo bendruosius ir dalykinius mokinių gebėjimus. 25 4.3.1 Mokytojai taiko aktyviuosius mokymo ir mokymosi metodus, racionaliai bei veiksmingai naudojamas mokinių mokymosi laikas. 14
  64. Ugdymo procese tikslingai taikomi aktyvieji mokymo ir mokymosi metodai. 3
  65. Per pamokas ir neformaliojo ugdymo veikloje mokiniai naudojasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. 3
  66. Mokytojai ugdymo procesą planuoja kartu: atrenka, integruoja ir derina ugdymo turinį, numato projektinius darbus, derina mokymo priemones, laiką ir kt. 3
  67. Mokykloje analizuojamos ir derinamos namų darbų apimtys, kontrolinių darbų skaičius ir laikas. 3
  68. Mokymas orientuotas į mokiniams keliamus mokymosi uždavinius. 2 4.3.2 Mokinių pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo proceso dalis, skatinanti mokytis ir tobulinti ugdymo procesą. 11
  69. Mokyklos bendruomenėje yra susitarta dėl mokinių pasiekimų vertinimo bendrųjų principų, tvarkos, procedūrų. 2
  70. Mokytojai, remdamiesi numatomais mokinių pasiekimais, planuoja vertinimą ugdymo procese, su mokiniais aptaria mokymosi uždavinius, susitaria dėl pažangos vertinimo kriterijų. 3
  71. Mokiniai bei jų tėvai gauna grįžtamąją informaciją apie mokymosi sėkmę ir spragas. 3
  72. Remiantis įvairiapuse mokinių vertinimo informacija koreguojamas ugdymo turinys bei procesas. 3 5 Pagalba mokiniams. 33 5.1 Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes, teikiama specialiojo pedagogo pagalba. 5
  73. Specialiųjų poreikių mokiniams teikiama pagalba, panaudojant specialiojo pedagogo, logopedo ir ugdymo plane numatytas darbo valandas. 2
  74. Specialiųjų poreikių mokinių pasiekimai vertinami lanksčiai, fiksuojama mokinių pažanga, fiksavimas informatyvus. Ugdymo metodai, tempas ir mokomoji medžiaga pritaikyta individualiems mokinių poreikiams. 2
  75. Specialiųjų poreikių mokiniai dalyvauja papildomojo ugdymo veikloje, mokykloje jaučiasi gerai. 1 5.2 Mokiniams teikiama veiksminga pedagoginė, psichologinė, socialinė ir informacinė pagalba. 28 5.2.1 Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba. 8
  76. Yra mokinių, turinčių elgesio problemų, bendravimo sunkumų, apskaita. Tiriamos asocialaus elgesio ir mokymosi sunkumų priežastys. 2
  77. Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už darbą su problemiškais mokiniais, jo veikla yra veiksminga. 2
  78. Mokykloje teikiama operatyvi ir nuolatinė psichologo pagalba. 2
  79. Yra įgyvendinamos socialinių kompetencijų formavimo programos (projektai). 2 5.2.2 Mokinių žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevencija sisteminga ir efektyvi. 5
  80. Rengiamos akcijos, projektai, konkursai, netradiciniai renginiai. Tiriama, ar veikla mokiniams įdomi ir prasminga. 3
  81. Mokykla bendradarbiauja su teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, sveikatos priežiūros institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. 1
  82. Į prevencinį darbą įtraukiami mokinių tėvai, vietos bendruomenė. 1 5.2.3 Mokiniams teikiamos profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos. 11
  83. Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už profesinį informavimą ir konsultavimą. Mokiniams ir jų tėvams suteikiama reikiama pagalba profesinio informavimo ir konsultavimo klausimais. 3
  84. Mokykla bendradarbiauja su profesinio orientavimo centrais, teritorinėmis darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybomis, teritorinėmis darbo biržomis, karjeros planavimo ir kt. tarnybomis. 3
  85. Bendradarbiaujama su pagrindinėmis, profesinėmis mokyklomis, aukštosiomis mokyklomis (dėl programų tęstinumo užtikrinimo, profesijos pasirinkimo ir kt.). 3
  86. Bibliotekoje yra sukaupta informatyvios medžiagos apie įvairias profesijas, stojimo ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams. 2 5.2.4 Teikiama materialinė pagalba socialiai apleistiems ir socialiai remtiniems mokiniams. 4
  87. Mokykla įgyvendina socialinės paramos programas (projektus). 2
  88. Tvarkoma socialiai apleistų ir remtinų mokinių bei jiems teikiamos paramos apskaita. 1
  89. Sudaromos galimybės visiems socialiai remtiniems mokiniams nemokamai dalyvauti ekskursijose, spektakliuose, stovyklose ir pan. 1 6 Ugdymo proceso aprūpinimas. 29 6 1 Sukulta mokinius ir mokytojus bendradarbiauti skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymo ir mokymosi aplinka. 26 6.1.1 Mokomuosiuose kabinetuose, dirbtuvėse, laboratorijose, bibliotekoje yra reikiama įranga, vadovėliai ir mokymo priemonės, tinkamos Įgyvendinti vidurinio ugdymo programą. Mokytojams ir mokiniams sudarytos sąlygos naudotis informacinėmis technologijomis. 20
  90. Mokykloje šimtui 9–12 klasių mokinių tenka ne mažiau kaip dešimt kompiuterių, kurių operacinė sistema ne senesnė nei Windows XP. 1
  91. Sutvarkytas mokomųjų kompiuterinių programų fondas. 1
  92. Mokykla turi interneto ryšį, išplėtotą vidinį kompiuterinį tinklą. Parengta, publikuojama ir nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė. 3
  93. Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis. Įrengtos vietos individualiam mokytojų darbui. 2
  94. Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 20 darbo vietų mokiniams ir mokytojams mokytis, ne mažiau kaip 4–6 darbo vietos yra kompiuterizuotos. Kompiuteriai sujungti į tinklą, biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika. 3
  95. Mokykloje pakankamai vadovėlių ir ugdymo procesui reikalingos literatūros (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, vaikų). 3
  96. Mokomieji kabinetai aprūpinti mokymui ir mokymuisi reikalinga organizacine technika, įranga, mokymo priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti mokyklos vidurinio ugdymo programą. 3
  97. Mokykloje yra reikiami kabinetai, dirbtuvės, laboratorijos, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos, reikalingos siūlomoms technologijų programoms arba integruotiems profesinio mokymo programos moduliams įgyvendinti. 3
  98. Mokykloje analizuojamas ugdymo proceso aprūpinimas vadovėliais, mokymo priemonėmis ir įranga, mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, jų naudojimas, planuojami pirkimai. 1 6.1.2 Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus. 6
  99. Mokykla turi sporto salę, stadioną, sporto aikštyną, tinkamus sportuoti ir sveikatingumui ugdyti. 3
  100. Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir bent dviejų sporto šakų programoms įgyvendinti. 3 6.2 Mokymosi aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti. 3
  101. Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti fizinę negalią turintiems mokiniams (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.). 2
  102. Mokykla turi ugdomosios kompensacinės technikos. 1 7 Mokyklos kultūra. 26 7.1 Mokyklos bendruomenė geba tobulėti, siekti bendrų tikslų. 12 7.1.1 Gerai veikia mokyklos bendruomenės informavimo sistema. 4
  103. Veikia informavimo apie ugdymo turinį, formas, sąlygas ir kt. sistema. Informavimui (vidiniam ir išoriniam) panaudojamos komunikacinės priemonės. 2
  104. Nagrinėjama, kaip informavimo sistema veikia, išvados panaudojamos jai tobulinti. 2 7.1.2 Pagrindiniai sprendimai mokyklos veiklos tobulinimo klausimais priimami kartu su mokyklos savivaldos institucijomis. 8
  105. Mokykloje atliekami tyrimai siekiant išsiaiškinti, ar bendruomenės nariai saugūs, kokie jų santykiai ir kt. Tyrimų rezultatai aptariami ir naudojami mikroklimatui gerinti. 3
  106. Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant mokyklos nuostatus, vidaus tvarkos taisykles, personalo pareigybių aprašymus ir kt. (yra susitarę dėl veiklos, teisių ir pareigų, elgesio normų, jas žino ir jų laikosi). 3
  107. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos tobulinimo klausimus, priima sprendimus bei daro įtaką vadovų priimamiems sprendimams. 2 7.2 Kuriama atvira mokykla. 14 7.2.1 Sukurta bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais sistema. 8
  108. Mokytojai bendrauja ir bendradarbiauja su tėvais spręsdami mokinio ugdymosi klausimus (pvz., sudarant individualius ugdymo planus, yra paskirtos tėvų priėmimo dienos ir kt.). 3
  109. Atliekamos tėvų apklausos, tyrimų medžiaga panaudojama ugdymo procesui ir tėvų švietimui tobulinti. 3
  110. Aktyviai veikia tėvų organizacijos (klubai, komitetai, susivienijimai). 2 7.2.2 Mokykla palaiko partneriškus ryšius su vietos bendruomene, socialiniais partneriais šalyje ir užsienyje. 6
  111. Mokykla palaiko ilgalaikius partnerystės ryšius su vietos bendruomene, socialiniais partneriais šalyje arba užsienyje, visuomeninėmis organizacijomis. 2
  112. Mokykla yra vietos bendruomenės kultūros centras, organizuoja įvairius renginius, akcijas, parodas, koncertus mokykloje ir regiono įstaigose. 3
  113. Mokykla bendradarbiauja su kitomis šalies mokyklomis. 1 8 Vadovavimas mokyklai. 34 8.1 Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu. 18 8.1.1 Strateginio plano paskirtis – gerinti mokinių ugdymo kokybę. 9
  114. Strateginio plano tikslai ir uždaviniai dera su pagrindiniais Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų pagrindiniais siekiais, Gimnazijos koncepcijoje keliamais uždaviniais, suformuluoti remiantis mokyklos veiklos ir ugdymo rezultatų rodiklių analize. 3
  115. Planuojamos priemonės skirtos mokyklos vizijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Nustatyti rodikliai tikslams ir uždaviniams pamatuoti. 3
  116. Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant strateginį planą. Planui pritarusi mokyklos taryba ir steigėjas. 3 8.1.2 Metinės veiklos programos priemonės skiriamos mokyklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatomi laukiami rezultatai. 9
  117. Metų veiklos programos priemonės skirtos mokslo metų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, suplanuotos reikalingos lėšos. 3
  118. Mokyklos mokslo metų veiklos laukiamas rezultatas siejamas su mokinių pažanga ir pasiekimais. 3
  119. Sudaromos darbo grupės mokyklos veiklai ir atskiroms jos sritims planuoti, metų veiklos planą įgyvendina visa mokyklos bendruomenė. 3 8.2 Mokykloje įvairiapusiškai stebimas, vertinamas ugdymo procesas ir mokinių pasiekimai. 16 8.2.1 Mokykloje sistemingai stebima, analizuojama, vertinama pedagoginė veikla, mokinių mokymosi sėkmė, pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti. 9
  120. Nuolat stebimas, analizuojamas ir vertinamas ugdymo procesas. 3
  121. Nuolat analizuojamas mokinių pažangumas ir lankomumas (fiksuojamos mokinių sėkmės, sunkumai, pasiekimai; mokymosi sėkmingumą periodiškai analizuoja mokytojų metodinės grupės, mokytojų taryba ir kt.). 3
  122. Kaupiami atsiliepimai apie mokinių mokymosi sėkmę ir profesinę veiklą. 1
  123. Periodiškai pasitikrinama, ar mokyklos metinės veiklos programa vykdoma sėkmingai, ar daroma pažanga siekiant mokyklos tikslų. 2 8.2.2 Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai, tėvams už mokyklos teikiamo švietimo kokybę ir informuoja visuomenę apie mokyklos veiklą. 7
  124. Direktorius atsiskaito mokyklos tarybai už mokyklos veiklos ir išteklių valdymą. 1
  125. Mokyklos direktorius sistemingai atsiskaito tėvams per susirinkimus (supažindina su mokyklos veiklos tikslais, informuoja apie ugdymo organizavimo principus, sveikatingumo, socialinių įgūdžių ugdymą, finansinę padėtį, mokyklos rėmėjus, atsiskaito už mokinių pasiekimus, atliktus mokymo bazės stiprinimo darbus, skatina tėvus aktyviau dalyvauti mokyklos gyvenime ir kt.). 3
  126. Mokyklos direktorius viešai informuoja visuomenę apie vykdomas programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją svarbiausius mokyklos audito rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus. 3 9 Išorės parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai. 19 9.1 Mokyklos steigėjo parama. 15 9.1.1 Steigėjas mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane yra numatęs, kad, akreditavus vidurinio ugdymo programą bus kuriama valstybės teisės aktus atitinkanti gimnazija ar gimnazijos skyrius profesinėje, suaugusiųjų ir specialiojoje mokykloje. Privalomas 9.1.2 Steigėjas vykdo tikslinę mokyklos rėmimo programą. 7
  127. Mokyklos steigėjas įgyvendina tikslinę Mokyklos rėmimo programą. 3
  128. Steigėjas skyrė lėšų mokymo bazei pagerinti (pastatui renovuoti, patalpoms pertvarkyti ir pritaikyti, įrangai, mokymo priemonėms, bibliotekų fondams 3 atnaujinti ir papildyti ir pan.).
  129. Steigėjas nesumažino pagal įstatymą mokyklai priklausančių mokinio krepšelio lėšų. 1 9.1.3 Steigėjas, steigėjo administracijos švietimo padalinys stebi ir vertina mokyklos veiklą ir jos pasiekimus, konsultuoja veiklos tobulinimo ir pasirengimo akreditacijai klausimais. 8
  130. Sistemingai stebimas ir analizuojamas ugdymo organizavimo tobulinimas 3 mokykloje. Mokykla konsultuojama pasirengimo akreditacijai klausimais.
  131. Analizuojamas ir vertinamas mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai. 2
  132. Sukaupta įvairiapusė informacija apie mokyklą, analizuojami mokyklos veiklos pokyčiai ir daromos išvados. 3 9.2 Sutelkta savanoriška rėmėjų parama. 4
  133. Rėmėjai padeda vykdyti mokinių profesinį informavimą ir konsultavimą. 1
  134. Skiria lėšų mokymo bazei stiprinti ir modernizuoti (remontuoti ir pritaikyti patalpoms, sporto aikštynui; mokymo įrangai, priemonėms, sportiniam inventoriui, mokykliniams baldams įsigyti; bibliotekos fondui turtinti, spaudai prenumeruoti ir kt.). 3 Privalomai vykdomi kriterijai 2 Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai 21 Minimalus privalomas balų skaičius 14 Galimų taškų skaičius 243 Minimalus privalomas taškų skaičius 162 _________________ Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo 3 priedas 1 lentelė Mokyklos pavadinimas Vidurinio išsilavinimo įgijimas 2006–2007 m. m. 2007–2008 m. m. 2008–2009 m. m. Iš viso per 3 metus Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.) Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.) Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.) Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.) Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.) Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.) Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.) Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.) Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ________________ 2 lentelė Mokyklos pavadinimas Mokinių pažangumas ir kurso kartojimas 2006–2007 m. m. pabaiga 2007–2008 m. m. pabaiga 2008–2009 m. m. pabaiga Iš viso per 3 metus Mokinių skaičius Paliktų kartoti kursą mok. sk. Pažangių mokinių sk. Pažangumas proc. Mokinių skaičius Paliktų kartoti kursą mok. sk. Pažangių mokinių sk. Pažangumas proc. Mokinių skaičius Paliktų kartoti kursą mok. sk. Pažangių mokinių sk. Pažangumas proc. Mokėsi mokinių Paliktų kartoti kursą mok. sk. Pažangių mokinių sk. Pažangumas proc. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 11–12 kl. 3 lentelė Mokyklos pavadinimas 11–12 klasių mokiniai, nutraukę mokymąsi Mokslo metai 11–12 kl. mokinių skaičius 09.07 Išvyko iš 11–12 kl. Perėjo į kitas mokyklas Nutraukė mokymąsi Pašalinta mokinių iš 11–12 kl. Bendras nutraukusiųjų mokymąsi proc. 2006–2007 2007–2008 2008–2009 Iš viso: Nutraukę mokymąsi mokiniai – niekur nesimokantys, išbraukti iš mokinių sąrašų. _______________ 4 lentelė Mokyklos pavadinimas Pamokų lankomumas 2006–2007 m. m. 2007–2008 m. m. 2008–2009 m. m. Mokinių skaičius Praleista pamokų Mokinių skaičius Praleista pamokų Mokinių skaičius Praleista pamokų Iš viso Dėl ligos Vidut.praleistų pamokų sk. 1 mokiniui Iš viso Dėl ligos Vidut. praleistų pamokų sk.1 mokiniui Iš viso Dėl ligos Vidut.praleistų pamokų sk.1 mokiniui 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 11–12 kl. ____________ 5 lentelė Mokyklos pavadinimas Olimpiadų, varžybų, konkursų, projektų, mokslinių konferencijų rezultatai Mokslo metai Šalies ir tarptautiniai renginiai Laimėjimai Savivaldybės, apskrities renginiai Laimėjimai 2006–2007 2007–2008 2008–2009 ________ 6 lentelė Mokyklos pavadinimas Mokomasis dalykas 2006–2007 m. m. 2007–2008 m. m. 2008–2009 m. m. Laikiusiųjų valstybinius egzaminus skaičius Išlaikyta valstybinių egzaminų Laikiusiųjų valstybinius egzaminus skaičius Išlaikyta valstybinių egzaminų Laikiusiųjų valstybinius egzaminus skaičius Išlaikyta valstybinių egzaminų 1 2 3 4 5 6 7 Lietuvių kalba (gimtoji) Lietuvių kalba (valstybinė) Lietuvių gimtoji k. (testas) Lietuvių gimtoji k. (teksto interpretacija) Matematika Užsienio kalba (vokiečių) Užsienio kalba (anglų) Užsienio kalba (rusų) Užsienio kalba (prancūzų) Istorija Biologija Chemija Fizika Informacinės technologijos Iš viso _____________ 7 lentelė Mokyklos pavadinimas 11–12 kl. ugdymo planas ir mokytojų kvalifikacija (mokomojo dalyko ir pedagoginė) Dalykai Dalykų mokytojų sk. Bendras dalyko pam. sk Moko specialistai Moko nespecialistai Pamokų sk. Proc.nuo bendro dalyko pamokų skaičiaus Pamokų sk. Proc.nuo bendro dalyko pamokų skaičiaus 1 2 3 6 7 8 1 Dorinis ugdymas: tikyba 2 etika 3 Gimtoji kalba 4 Lietuvių kalba (valstybinė) 5 Užsienio kalba ( ) 6 Užsienio kalba ( ) 7 Istorija 8 Geografija 9 Integruotas socialinių mokslų kursas 10 Matematika 11 Informacinės technologijos 12 Biologija 13 Fizika 14 Chemija 15 Integruotas gamtos mokslų kursas 16 Dailė 17 Muzika 18 Technologijos 19 Bendroji kūno kultūra 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 Iš viso ____________ 8 lentelė Mokyklos pavadinimas 11–12 kl. dirbančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimas 2006–2007 m. m. 2007–2008 m. m. 2008–2009 m. m. Iš viso per 3 metus Iš viso per 3 metus vidutiniškai 1 pedagogas tobulino kvalifikaciją (dienų) 11–12 klasėse dirbančių mokytojų sk. Iš 1 skilties tobulinusiųjų kvalifikaciją sk. Iš 1 skilties netobulinusiųjų kvalifikaciją sk. Kvalifikacijos tobulinimo dienų skaičius 11–12 klasėse dirbančių mokytojų sk. Iš 5 skilties tobulinusiųjų kvalifikaciją sk. Iš 5 skilties netobulinusiųjų kvalifikaciją sk. Kvalifikacijos tobulinimo dienų skaičius 11–12 klasėse dirbančių mokytojų sk. Iš 9 skilties tobulinusiųjų kvalifikaciją sk. Iš 9 skilties netobulinusiųjų kvalifikaciją sk. Kvalifikacijos tobulinimo dienų skaičius 11–12 kl. dirbančių mokytojų skaičius Iš 13 skilties tobulinusiųjų kvalifikaciją skaičius Iš 13 skilties netobulinusiųjų kvalifikaciją skaičius Kvalifikacijos tobulinimo dienų skaičius 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.