PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL TRENIRUOČIŲ NAUDOJANT KVĖPAVIMO APARATUS RENGIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO 2009 m. gegužės 18 d. Nr. 1-158 Vilnius Siekdamas užtikrinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų pareigūnų ir darbuotojų kvalifikuotą pasirengimą treniruotėms naudojant kvėpavimo aparatus ir saugias sąlygas joms vykstant:

1. Tvirtinu Treniruočių naudojant kvėpavimo aparatus rengimo rekomendacijas (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2000 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 50 „Dėl fizinio ir profesinio parengimo normatyvų tvirtinimo“.
3. Pavedu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui vidaus tarnybos pulkininkui leitenantui Vygandui Kurkuliui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
4. Nurodau su įsakymu supažindinti su juo susijusius pareigūnus ir darbuotojus. DIREKTORIUS VIDAUS TARNYBOS GENEROLAS REMIGIJUS BANIULIS _________________ PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1-158 TRENIRUOČIŲ NAUDOJANT KVĖPAVIMO APARATUS RENGIMO REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Treniruočių naudojant kvėpavimo aparatus rengimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) skirtos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų pareigūnams ar darbuotojams (toliau – darbuotojai), kurie turi teisę dirbti naudodami kvėpavimo aparatus (toliau – KA).
6. Planuojant ir organizuojant treniruotes, kurių metu naudojami kvėpavimo aparatai (toliau – treniruotės), būtina atsižvelgti į KA gamintojo instrukciją.
7. Rekomendacijomis gali vadovautis ir kitos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos. II. TRENIRUOČIŲ ORGANIZAVIMAS
8. Pagrindiniai treniruočių tikslai: 4.
9. išmokyti darbuotojus dirbti naudojant KA ir tobulinti darbo įgūdžius; 4.
10. pasiruošti dirbti esant nepalankioms sąlygoms (aukšta temperatūra, blogas matomumas, padidėjęs santykinis oro drėgnis ir pan.); 4.
11. psichologiškai pasirengti darbui apribojimų zonoje; 4.
12. formuoti kolektyvinio darbo įgūdžius.
13. Kai treniruotės vyksta specialios paskirties patalpose – dūmų ir šilumos kameroje, oro temperatūra turi būti 58±2 °C, santykinis oro drėgnis 25–30 proc., o kai naudojami tik dūmai, oro temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +30 °C, santykinis oro drėgnis – iki 100 proc. Kai nurodytų sąlygų sudaryti neįmanoma, treniruotės rengiamos kuo panašesnėmis į minėtąsias sąlygomis.
14. Jei dūmų ir šilumos kameros nėra arba dūmų panaudoti neįmanoma, tinka ir parankinės, matomumą mažinančios priemonės (celofanas, polietilenas ar kitokia neskaidri medžiaga), kurios prireikus pritvirtinamos ant kaukės stiklo. Šiuo atveju treniruotės rengiamos sandėliuose, rūsiuose išjungus šviesą.
15. Treniruotėse dalyvauja darbuotojai, nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą, išklausę mokymo kursus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykloje.
16. Kiekviena treniruotė privalo trukti ne trumpiau kaip 1 val. Treniruotę rekomenduojama skirstyti į šias dalis: 8.
17. treniruotės temos ir tikslų paskelbimas, instruktavimas (5 min.); 8.
18. mankšta, kvėpavimo pratimai (10–15 min.); 8.
19. darbas naudojant KA dūmų ir šilumos kameroje arba gryname ore (ne trumpiau kaip 20 min.); 8.
20. treniruotės aptarimas (15 min.); 8.
21. KA paruošimas: valymas, balionų keitimas, patikrinimas prieš budėjimą (10 min.). III. TRENIRUOTĖS SUDĖTINGUMO ĮVERTINIMAS
22. Treniruotės pagal pratimų sudėtingumą skirstomos į keturias grupes: lengvos, vidutinės, sunkios ir labai sunkios. Sudėtingumas nustatomas pagal oro sunaudojimą arba darbuotojo, dalyvaujančio treniruotėje, pulso dažnį (1 lentelė). Žmogaus pulso vidutinis dažnis – apie 70 k./min. Kai kurių pratimų treniruotės metu sudėtingumo laipsnis nurodytas 1 priede. 1 lentelė. Pulso dažnis ir oro sunaudojimas, atsižvelgiant į atliekamą pratimą Pratimo pobūdis Oro sunaudojimas (bar./min.) Pulso dažnis (k./min.) Lengvas iki 5 85–100 Vidutinis nuo 5 iki 7,5 101–125 Sunkus nuo 7,5 iki 10 126–150 Labai sunkus daugiau kaip 10 151–170 IV. SAVIJAUTOS IR KVĖPAVIMO KONTROLĖ
23. Treniruotės metu vadovas turi kontroliuoti, ar darbuotojai kvėpuoja taisyklingai. Kvėpavimas turi būti ritmiškas, nedažnas, gilus, iškvėpimas kiek ilgesnis nei įkvėpimas.
24. Norint pajusti taisyklingą kvėpavimo ritmą, per treniruotę darant mankštą būtina trumpai (1–2 minutes) bėgti skaičiuojant žingsnius. Bėgant per pirmus 3–4 žingsnius įkvėpiama, per kitus 5–6 – iškvėpiama.
25. Kiekvienas darbuotojas turi mokėti apskaičiuoti pulsą. Pulsas užčiuopiamas riešo stipininę arteriją prispaudus prie stipinkaulio. Pulsas per minutę nustatomas pulso dažnį per 15 sek. padauginus iš
26. Rekomenduojamas maksimalus pulsas treniruojantis nurodytas 2 lentelėje. 2 lentelė. Rekomenduojamas maksimalus darbuotojo pulsas treniruotės metu Treniruotės vieta Pulso dažnis (k./min.) iki 30 metų 30–39 metai daugiau kaip 40 metų Gryname ore 150–160 140–150 130–140 Dūmų ir šilumos kameroje 160–170 150–160 140–150
27. Kiekvieno darbuotojo optimalus pulsas skaičiuojamas pagal pateiktas formules: 13.
28. kai treniruotės vyksta gryname ore: pulsas (optimalus)=180 – darbuotojo amžiaus metai; 13.
29. kai treniruotės vyksta dūmų ir šilumos kameroje: pulsas (dūmų ir šilumos kameroje) = pulsas (optimalus)+
31. Kiekvieno darbuotojo adaptacijos krūvį kontroliuoja treniruotės vadovas.
32. Kasmet visi darbuotojai, atlikę periodinį sveikatos patikrinimą, turi atlikti laipiojimo testą (metodika nurodyta 2 priede). Kiekvienai treniruotei vadovas parenka atitinkamus pratimus (3 ir 4 priedai) ir užduotis (5 priedas). Pratimų kompleksas parenkamas taip, kad visi rekomenduojami pratimai būtų atlikti per einamuosius mokslo metus. Pavieniai pratimai, normatyvai ir užduotys gali būti sujungiami. V. TRENIRUOTĖS DŪMŲ IR ŠILUMOS KAMEROJE
33. Treniruotės dūmų ir šilumos kameroje tikslas – formuoti darbuotojų psichologinį pasirengimą dirbti apribojimų zonoje, lavinti profesinius įgūdžius, mokytis pritaikyti žinias praktikoje.
34. Modeliuojamos situacijos turi būti maksimaliai priartintos prie realių ir ekstremalių sąlygų. Į pratimų kompleksą būtina įtraukti ypač sudėtingus pratimus, kurie suteikia galimybę pasirinkti sprendimą, taip pat fizinio ir emocinio krūvio variantus. Visa tai leidžia patikrinti darbuotojų gebėjimą operatyviai atlikti užduotis, nustatyti jų fizinį ir emocinį pasirengimą.
35. Treniruotės dūmų ir šilumos kameroje paskirtis – padėti darbuotojams prisitaikyti prie šilumos, kai būtina išlikti darbingiems esant aukštai temperatūrai ir didelei drėgmei.
36. Svarbi treniruočių sąlyga – griežtas treniruočių periodiškumo ir pratimų eiliškumo laikymasis. Treniruotės dūmų ir šilumos kameroje laiko skirstymas pateiktas 8 punkte.
37. Treniruotės pradedamos mankšta. Tuo metu KA nejungiamas. Baigus mankštą treniruojamasi įsijungus KA.
38. Po mankštos ir pratimų gryname ore pulsas neturi viršyti 100 k./min. Pulsas matuojamas tuoj po mankštos. Jei pulsas nesumažėja per 3–5 min., dalyvauti treniruotėje dūmų ir šilumos kameroje draudžiama.
39. Pratimai daromi einant, bėgant ratu. Atlikus vieną pratimą kitas pradedamas tik po 3–5 min. ir (arba) kai pulsas yra ne didesnis kaip 100 k./min.
40. Treniruotė dūmų ir šilumos kameroje turi prasidėti bėgimu vietoje, jei yra naudojamas bėgimo takelis. Toliau kilnojami svarmenys, daromi pritūpimai su svarmenimis, jei yra dviratis treniruoklis – treniruojamasi su juo.
41. Fizinio krūvio ribos kriterijumi įprasta laikyti pulso dažnį iki 170 k./min. Treniruotes būtina nutraukti, jeigu: 24.
42. darbuotojas pradeda skųstis bloga savijauta; 24.
43. po kelių pratimų pulsas viršija 160 k./min. ir per 3–5 minutes nesumažėja.
44. Darbuotojas, kurio pulsas 2–3 treniruotes iš eilės viršija nurodytąjį 22 punkte, turi būti nusiųstas atlikti neeilinio sveikatos patikrinimo.
45. Darbuotojo pulsą turi stebėti treniruotės vadovas ir (arba) pats darbuotojas prieš kiekvieną pratimą ir po jo. VI. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI TRENIRUOTĖS METU
46. Apskrities priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose (toliau – PGV) turi būti parengtos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, kaip saugiai treniruotis naudojant kvėpavimo aparatus.
47. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose turi būti numatyti darbo ypatumai dūmų ir šilumos kameroje. Su instrukcijos reikalavimais visi darbuotojai turi būti supažindinti pasirašytinai nustatytos formos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale.
48. Draudžiama treniruotis dūmų ir šilumos kameroje darbuotojams, kurie nesusipažinę su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija (-jomis) ir nustatyta tvarka nepasitikrinę sveikatos.
49. Už darbuotojų saugą ir sveikatą treniruojantis dūmų ir šilumos kameroje atsako treniruotės vadovas. Visi dalyviai, įskaitant ir treniruotės vadovą, privalo dėvėti apsauginę ugniagesių aprangą, naudoti būtinas asmeninės apsaugos priemones.
50. Vykstant treniruotei vadovas turi stebėti darbuotojų savijautą ir pulsą.
51. Treniruojantis dūmų ir šilumos kameroje, treniruotės vietoje arba treniruotės vadovo darbo vietoje turi būti pirmosios pagalbos vaistinėlė.
52. Jei darbuotojas nukenčia nuo šilumos arba susižeidžia, jam suteikiama pirmoji medicinos pagalba ir prireikus iškviečiama greitoji medicinos pagalba. Apie incidentą, kurio metu susižeidė darbuotojas, treniruotės vadovas praneša apskrities PGV viršininkui. VII. DARBUOTOJŲ SPECIALUSIS FIZINIS PASIRENGIMAS
53. Pagrindinis darbuotojų specialiojo fizinio pasirengimo tikslas – didelio darbingumo, atsparumo šilumai ir kitų profesionalių savybių formavimas ir palaikymas.
54. Bendrojo fizinio pasirengimo treniruotės turi vykti pagal tvarkaraštį, kuriame nurodyti fizinio parengimo pratimai ir specialūs pratimai naudojant KA. Atliekant pratimus svarbiausias uždavinys – atidumo, greitojo mąstymo ugdymas, pusiausvyros ir vestibulinio aparato stabilumo lavinimas. Pratimai gali būti: 35.
55. dėmesio lavinimo. Judėjimas griežta tiese, ratu, kvadratu kaitaliojant ėjimą, bėgimą (sportinis ėjimas – bėgimas – šuoliai atsispiriant viena, nušokant ant kitos kojos – greitas bėgimas ir panašiai), šaudyklinis bėgimas pernešant 2–3 daiktus ir perduodant juos partneriui, gimnastikos pratimų kompleksas, kamuolio varymas (kamuolys atšoka vieną kartą, du kartus) ir perdavimas partneriui, kamuolio gaudymas, varymas, perdavimas ir metimas į krepšį (vartus) ir panašiai; 35.
56. dėmesio sukaupimo. Ilgas tolygus bėgimas, kamuolio varymas linija, daugkartiniai kamuolio perdavimai partneriui, metimai į krepšį ar vartus, šokinėjimas per šokdynę vienodu tempu ilgą laiką, ilgas žaidimas (krepšinis, tinklinis, stalo tenisas, badmintonas) ir panašiai; 35.
57. greitojo mąstymo. Estafetės, kurių metu sprendžiamos netikėtos užduotys (kelių daiktų pernešimas ir perdavimas partneriui, lengvosios atletikos estafetės esant bendrai perdavimo zonai ir panašiai), sportiniai žaidimai (mažasis futbolas, mažasis krepšinis, badmintonas), žaidimai šachmatais, šaškėmis (vadinamosios „žaibo“ partijos, kai partijos trukmė 3–10 min., o kiekvienam ėjimui skiriama 3–10 sek.); 35.
58. kūno pusiausvyros lavinimo. Stovėjimo ant pirštų galų, ant vienos kojos, deriniai su įvairiais rankų ar liemens judesiais, šuoliai pasisukant ir apsisukant ore 90–360° kampu, judėjimas nešant svarmenį, ėjimas pritūpus, kiti pusiausvyrą apsunkinantys pratimai; 35.
59. vestibulinio aparato lavinimo pratimai. Galvos sukimas į kairę ir į dešinę puses, liemens sukimas į kairę ir į dešinę pasilenkus į priekį, liemens sukimas į kairę ir į dešinę, ėjimas ir bėgimas kaitaliojant tempą, nelauktai sustojant pagal komandą ar pakeičiant kūno padėtį, šuoliai atsispiriant viena, nušokant ant kitos kojos.
60. Darbuotojų fizinis parengtumas dirbti naudojant KA tikrinamas kiekvienų metų pabaigoje pagal testą, nurodytą šių Rekomendacijų 6 priede. _________________ Treniruočių naudojant kvėpavimo aparatus rengimo rekomendacijų 1 priedas PRATIMŲ SUDĖTINGUMO LAIPSNIS Eil. Nr. Pratimas Judėjimo greitis (m/min.) Oro sunaudojimas (bar./min.) Pulsas (k./ min.) Sudėtingumo laipsnis
61. Ėjimas (lėtas) 50–60 5,5±0,2 102±5 vidutinis
62. Bėgimas (horizontaliu paviršiumi) 110–120 8,7±0,3 126±3 sunkus
63. Lipimas laiptais į viršų 9–11 7,6±0,5 127±3 sunkus
64. Lipimas laiptais žemyn 10–12 4,5±015 90±3 lengvas
65. Lipimas kopėčiomis į viršų 10 11,7±0,5 152±8 labai sunkus
66. Lipimas kopėčiomis žemyn 12 6,3±0,35 112±9 vidutinis
67. Judėjimas (pritūpus) 18–20 6,6±0,35 103±5 vidutinis
68. Judėjimas siaura landa 6,8 8,3±0,3 129±6 sunkus
69. Tariamo nukentėjusiojo pernešimas lygia vietove (atlieka du darbuotojai) 30–40 7,7±0,45 125±5 vidutinis
70. Tariamo nukentėjusiojo pernešimas laiptinės laiptais į viršų 6–7 8,4±0,7 131±5 sunkus
71. Lipimas laiptinės laiptais žemyn su 30 kg svarmeniu 6–7 5,8±0,5 107±8 vidutinis
72. Judėjimas su švirkštu (slėgis 4–4,5 atm.) patalpoje 40–50 9,4±0,6 135±2 sunkus
73. Židinio arba tariamo nukentėjusiojo ieškojimas, (prastas matomumas, judama per kelias patalpas) – 4,5±0,2 86±2 lengvas
74. Judėjimas su švirkštu (slėgis 4–4,5 atm.) per patalpas, prastas matomumas, judėjimas su posūkiais – 6,3±0,3 120±3 vidutinis _________________ Treniruočių naudojant kvėpavimo aparatus rengimo rekomendacijų 2 priedas DARBUOTOJŲ PRISITAIKYMO PRIE FIZINIŲ KRŪVIŲ DŪMŲ IR ŠILUMOS KAMEROJE, TAIKANT LAIPIOJIMO TESTĄ, NUSTATYMO METODIKA
75. Testo pagrindas yra pulso kontrolė atlikus normuotą fizinį krūvį dūmų ir šilumos kameroje.
76. Testuojant reikia turėti chronometrą ir metronomą.
77. Testo metodika: 3.
78. dūmų ir šilumos kameroje, esant temperatūrai +30 °C ir santykiniam oro drėgniui 25–30 proc., darbuotojai pakyla ant 50 cm aukščio pakylos ir nusileidžia (pratimo trukmė – 5 min.). Kylama 30 kartų per minutę tempu (metronomo padėtis – 120 kartų per minutę). Pakylimas ir nusileidimas susideda iš 4 judesių, kurių kiekvieną atitinka vienas metronomo smūgis: 1 – darbuotojas stato ant pakylos laiptelio vieną koją, 2 – stato kitą koją; 3 – stato ant grindų koją, kuria pradėjo lipti; 4 – stato ant grindų kitą koją; 3.
79. stovinčio ant pakylos darbuotojo kojos turi būti tiesios, kūnas – vertikalus. Kylant ir leidžiantis rankomis atliekami įprasti ėjimo judesiai. Atliekant pratimą galima keletą kartų pakeisti koją, kuria pradedama kilti. Prieš pradedant laipiojimo testą darbuotojus būtina supažindinti su atlikimo technika ir suteikti galimybę atlikti keletą bandomųjų pratimų ant pakylos; 3.
80. kai darbuotojas atlieka pratimą trumpiau nei 5 min., fiksuojamas faktinis pratimo atlikimo laikas. Jei darbuotojas dėl nuovargio negali išlaikyti nustatyto tempo 20 sekundžių, pratimas nutraukiamas ir skaičiuojamas tik faktinis pratimo atlikimo laikas; 3.
81. atlikęs pratimą darbuotojas ilsisi sėdėdamas. Pradedant antrąja poilsio minute kas 30 sekundžių tris kartus skaičiuojamas jo pulsas: nuo 60-os sek. iki 90-os sek., nuo 120-os sek. iki 150-os sek. ir nuo 180-os sek. iki 210-os sek. Šių trijų matavimų metu gauti duomenys (pulsas per 1 min.) sudedami ir dauginama iš
82. Testavimo rezultatai išreiškiami sąlyginiais vienetais, t. y. laipiojimo testo indeksu (toliau – LTI). LTI apibūdina organizmo atsigavimo greitį po įtempto raumenų darbo. Šis vienetas skaičiuojamas pagal formulę: LTI = t • 100/(f1+f2+f3) • 2, čia: t – faktinis pratimo atlikimo laikas (s), f1, f2, f3 – pulsas, atlikus normuotą fizinį krūvį, per pirmąsias kiekvienos minutės 30 s (pradedant 2-ąja). Laipiojimo testo rezultatų įvertinimas LTI Įvertinimas mažiau kaip 55 blogai 55–64 mažiau nei vidutiniškai 65–79 vidutiniškai 80–89 gerai daugiau kaip 90* labai gerai * – kuo didesnis LTI, tuo geriau darbuotojo širdies bei kraujagyslių sistema prisitaikiusi prie fizinių ir šilumos krūvių. _________________ Treniruočių naudojant kvėpavimo aparatus rengimo rekomendacijų 3 priedas PRATIMAI NAUDOJANT KVĖPAVIMO APARATUS GRYNAME ORE
83. Ėjimas horizontaliu paviršiumi (vidutinio sunkumo darbas). Greitis 50–60 m/min. Pratimo trukmė 4 min.
84. Lėtas bėgimas horizontaliu paviršiumi (sunkus darbas). Bėgimo greitis 100–120 m/min. 4 min. bėgama, 1 min. einama, 1 min. poilsio. Pratimo trukmė 6 min.
85. Judėjimas laiptais aukštyn (sunkus darbas). Lipimo greitis 9–11 m/min. (3–4 aukštai per minutę). Pratimo trukmė 6 min. (4 min. lipama, 2 min. poilsio). Galima sujungti su 4 pratimu.
86. Judėjimas laiptais žemyn (lengvas darbas). Lipimo greitis 9–11 m/min. Pratimo trukmė 4 min. (be poilsio).
87. Judėjimas kopėčiomis aukštyn (sunkus darbas). Lipimo greitis 10 m/min. Pratimo trukmė 7 min. (4 min. lipama, 3 min. poilsio).
88. Judėjimas kopėčiomis žemyn (vidutinio sunkumo darbas). Lipimo greitis 12–15 m/min. Pratimo trukmė 3 min. (be poilsio).
89. Judėjimas laiptinės laiptais su svarmenimis aukštyn (sunkus darbas). Kiekvienas darbuotojas lipa su 30 kg svarmeniu. Lipimo greitis 6–7 m/min. Visi kyla vienu metu. 2 min. lipama, 1 min. poilsio. Pratimo trukmė 6 min.
90. Lipimas laiptinės laiptais su svarmeniu žemyn (vidutinio sunkumo darbas). Kiekvienas darbuotojas leidžiasi su 30 kg svarmeniu. Lipimo greitis 7–8 m/min. Pratimo trukmė 4 min. (be poilsio).
91. Tariamo nukentėjusiojo nešimas horizontaliu paviršiumi (sunkus darbas). Grandis juda 30–40 m/min. greičiu. Visi grandies nariai tariamą nukentėjusįjį neša paeiliui: 2 min. nešama, 1 min. poilsio. Atlikus pratimą, 2 min. poilsio. Pratimo trukmė 9 min. (6 min. nešama, 3 min. poilsio).
92. Tariamo nukentėjusiojo nešimas laiptinės laiptais aukštyn (sunkus darbas). Grandis juda į viršų 5–6 m/min. greičiu. Neša visi grandies nariai pasikeisdami: 1 min. nešama, 1 min. poilsio ir keičiamasi. Pratimo trukmė 7 min. (4 min. nešama, 3 min. poilsio). Atlikus pratimą, 3 min. poilsio.
93. Tariamo nukentėjusiojo nešimas laiptinės laiptais žemyn (vidutinio sunkumo darbas). Grandis leidžiasi 6–7 m/min. greičiu. Neša visi grandies nariai pasikeisdami. Keičiamasi po 1,5–2 min. Pratimo trukmė 3 min. (be poilsio).
94. Ėjimas pritūpus horizontaliu paviršiumi (sunkus darbas). Einama 10–15 m/min. greičiu. 3 min. einama, 1 min. poilsio. Po kitų 3 min. ėjimo 3 min. poilsio. Pratimo trukmė 10 min.
95. Gelbėjimas gelbėjimo virve (vidutinio sunkumo darbas). Darbuotojas atlieka pratimą ne mažiau kaip 2 kartus, vykdydamas profesinių normatyvų reikalavimus. Pratimo trukmė 10 min.
96. Judėjimas ant rankų horizontaliomis lygiagretėmis (labai sunkus darbas). Judama lygiagretėmis ant rankų 10–12 m/min. greičiu. 1 min. judama, 2 min. poilsio. Atlikus pratimą, 4 min. poilsio. Pratimo trukmė 8 min. (2 min. darbo ir 6 min. poilsio). _________________ Treniruočių naudojant kvėpavimo aparatus rengimo rekomendacijų 4 priedas PAPILDOMI PRATIMAI NAUDOJANT KVĖPAVIMO APARATUS Eil. Nr. Pratimas Atlikimo laikas (sek.) Atlikimo sąlygos
97. Gelbėjimo virvės rišimas prie konstrukcijos 15 Pradžia. Darbuotojas, užsidėjęs ir įsijungęs KA, stovi 1 m atstumu nuo vietos, kur bus tvirtinama virvė. Gelbėjimo virvė yra dėkle, kurio diržas perjuostas per darbuotojo petį, arba susukta ant ritės ir laikoma rankoje. Virvė rišama prie konstrukcijos, kurios abu galai įtvirtinti. Pabaiga. Mazgas tvirtai ir tinkamai užrištas, ilgasis virvės galas yra darbuotojo rankose.
98. Dvigubos gelbėjimo kilpos rišimas tariamam nukentėjusiajam 60 Pradžia. Darbuotojas, užsidėjęs ir įsijungęs KA, stovi 1 m atstumu nuo tariamo nukentėjusiojo, gulinčio ant nugaros. Gelbėjimo virvė yra dėkle, kurio diržas perjuostas per darbuotojo petį, arba susukta ant ritės ir laikoma rankoje. Pabaiga. Tariamas nukentėjusysis aprištas gelbėjimo virve, trumpasis virvės galas apvyniotas apie juosmenį ir sutvirtintas mazgu, ilgasis virvės galas pririštas prie plunksnakablio dviem apsukimais.
99. Lipimas automobilinėmis kopėčiomis, kurių ištiestų ilgis 30 m 120 Pradžia. Automobilinės kopėčios pastatytos 60–70° kampu (neatremtos) ir ištiestos reikiamu ilgiu. Darbuotojas, užsidėjęs ir įsijungęs KA, stovi prie kopėčių skersinių. Pabaiga. Darbuotojas pasiekė reikiamą aukštį ir prisitvirtino plunksnakabliu prie paskutinio skersinio. Jei lipama į nustatyto aukšto (aukščio) angą (langą), laikas fiksuojamas, kai darbuotojas užlipa ir abiem kojomis atsistoja ant grindų.
100. Darbas su B švirkštu, kai naudojamos dvi 51 mm skersmens žarnos 30 Pradžia. Gaisrinės automobilinės cisternos variklis dirba, siurblio pavara išjungta. Įranga pritvirtinta. Pratimą atlieka 2 darbuotojai, stovintys šalia gaisrinės automobilinės cisternos ir įsijungę KA. Pabaiga. Variklis prijungtas sukti siurblį, žarnų linija ištiesta, darbuotojas stovi šalia siurblio. Kitas darbuotojas laiko B švirkštą, pasirodo vandens čiurkšlė.
101. Lipimas ištraukiamosiomis kopėčiomis į mokomojo bokšto trečiąjį aukštą 16 Pradžia. Ištraukiamosios kopėčios pastatytos 2,5 m atstumu nuo mokomojo bokšto. Darbuotojas yra ant pečių užsidėjęs KA. Ištisinė kaukė visai atjungta nuo KA ir užduočiai atlikti nenaudojama. Darbuotojas stovi prie ištraukiamųjų kopėčių, rankomis laikydamas jas už šonų, koją pastatęs ant pirmojo skersinio. Kitas darbuotojas stovi po ištraukiamosiomis kopėčiomis ir jas laiko. Pabaiga. Darbuotojas užlipo ir abiem kojomis atsistojo ant mokomojo bokšto trečiojo aukšto grindų _________________ Treniruočių naudojant kvėpavimo aparatus rengimo rekomendacijų 5 priedas UŽDUOTYS, KURIAS DARBUOTOJAI ATLIEKA TRENIRUODAMIESI DŪMŲ IR ŠILUMOS KAMEROJE
102. Treniruočių dūmų ir šilumos kameroje metu kelias užduotis galima sujungti į vieną ir taip padaryti jas sudėtingesnes. Taip pat galima grandis keisti, sujungti grandžių darbą, suteikti pagalbą dirbančiai grandžiai, pakeisti gaisrinių žarnų liniją arba prijungti papildomas žarnas ir pan.
103. Užduotims atlikti skiriama 15–20 min.
104. Tariamu nukentėjusiuoju gali būti vienas iš darbuotojų arba specialus manekenas, kurio masė ne mažesnė kaip 60 kg. Vietoj dėžių galima naudoti kitas parankines priemones.
105. Užduotys, kurios atliekamos treniruočių metu: 4.
106. žvalgyba, tariamo nukentėjusiojo paieška ir jo išnešimas į gryną orą. Eiliškumas: grandis juda dūmų kameros patalpomis, randa tariamą nukentėjusįjį ir jį išneša į gryną orą; 4.
107. žvalgyba, tariamojo gaisro židinio radimas, jo likvidavimas gesintuvu. Eiliškumas: grandis juda dūmų kameros patalpomis, randa tariamąjį gaisro židinį, jį užgesina gesintuvu ir grįžta į gryną orą; 4.
108. žvalgyba, tariamojo gaisro židinio radimas ir jo likvidavimas švirkštu. Eiliškumas: grandis juda dūmų kameros patalpomis su gaisrinių žarnų linija, kuri pripildyta vandens, randa tariamąjį gaisro židinį, likviduoja degimą švirkštu ir grįžta į gryną orą; 4.
109. elektros kirtiklio suradimas ir išjungimas. Eiliškumas: grandis juda dūmų kameros patalpomis, randa elektros kirtiklį, išjungia jį ir grįžta į gryną orą; 4.
110. žvalgyba ir tariamojo dujų nutekėjimo iš vamzdyno likvidavimas. Eiliškumas: grandis yra dūmų kameroje, randa vamzdyje įrengtą sklendę, likviduoja tariamąjį dujų nutekėjimą užsukdama sklendę ir grįžta į gryną orą; 4.
111. patalpose esančių materialinių vertybių gelbėjimas. Išnešamos dėžės. Eiliškumas: grandis yra dūmų kameroje, randa dėžėse esančias tariamąsias materialines vertybes ir išneša jas iš gaisro vietos į nepavojingą aplinką. _________________ Treniruočių naudojant kvėpavimo aparatus rengimo rekomendacijų 6 priedas DARBUOTOJO FIZINIO PARENGTUMO DIRBTI NAUDOJANT KVĖPAVIMO APARATĄ TIKRINIMO TESTAS
112. Testo metodika: 1.
113. testuojant būtina turėti 2 pakylas (25 cm ir 50 cm aukščio), chronometrą, metronomą ir svarstykles; 1.
114. testuojant, kai skiriami du pratimai, pradedant 4-ąja minute būtina stebėti pulsą; 1.
115. darbuotojas treniruojasi (su sportine apranga), oro temperatūra yra +20 °C. Kildamas ant pakylų darbuotojas atlieka 2 pratimus, kurių trukmė po 4 min. Pirmą kartą jis pakyla ir nusileidžia ant 25 cm aukščio pakylos, atlikdamas 20 k./min. greičiu. Vėliau (praėjus 2 min. po 1-ojo pratimo atlikimo) jis pakyla ir nusileidžia ant 50 cm aukščio pakylos, atlikdamas pakilimus tuo pačiu tempu kaip ir per pirmą pratimą. Trukmė 4 min. Pakilimo tempas nustatomas metronomu. Pulsas apčiuopiamas ties riešo stipinine arterija; 1.
116. atsižvelgiant į tikrinamo darbuotojo svorį, pakilimo tempą ir aukštį, apskaičiuojamas krūvis. Pulsas matuojamas pradedant 4-ąja pratimo minute.
117. Bendrasis fizinis parengtumas skaičiuojamas pagal formulę: PWC170=[N1+(N2-N1) • (170-P1)/(P2-P1)]/M,