LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS NUTARIMAS DĖL PRIVALOMŲJŲ NURODYMŲ DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ SKAIDRIAM, PATIKIMAM IR APDAIRIAM VALDYMUI PATVIRTINIMO 2009 m. gegužės 19 d. Nr. N-211 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria: 1. Patvirtinti Privalomuosius nurodymus draudimo ir perdraudimo įmonių skaidriam, patikimam ir apdairiam valdymui (pridedama). 2. Pripažinti netekusiu galios Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 68 „Dėl draudimo įmonės patikimo ir apdairaus valdymo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 101-4539). 3. Nustatyti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės privalo pertvarkyti draudimo ir perdraudimo įmonių valdymo sistemą pagal privalomuosius šio nutarimo nurodymus draudimo ir perdraudimo įmonių skaidriam, patikimam ir apdairiam valdymui užtikrinti iki 2010 m. sausio 1 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS PIRMININKAS MINDAUGAS ŠALČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2009 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. N-211 PRIVALOMIEJI NURODYMAI DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ SKAIDRIAM, PATIKIMAM IR APDAIRIAM VALDYMUI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Privalomųjų nurodymų draudimo ir perdraudimo įmonių skaidriam, patikimam ir apdairiam valdymui (toliau – Nurodymai) nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtoms draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms, užsienio valstybių draudimo įmonių filialams ir užsienio valstybių perdraudimo įmonių filialams (toliau – draudimo įmonė). 2. Nurodymai parengti atsižvelgiant į Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos parengtus draudimo veiklos pagrindinius principus, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus. 3. Šie Nurodymai reglamentuoja draudimo įmonės privalomuosius nurodymus dėl draudimo įmonės skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo organizavimo. Šie Nurodymai – minimalūs reikalavimai draudimo įmonės skaidriam, patikimam ir apdairiam valdymui. Draudimo įmonė gali nustatyti detalesnius reikalavimus. II. PAGRINDINIAI SKAIDRAUS, PATIKIMO IR APDAIRAUS VALDYMO PRINCIPAI 4. Draudimo įmonės valdymo sistema turi būti aiški, nepriklausoma, atskaitinga, informatyvi bei pagrįsta atsakomybės principu. 5. Draudimo įmonės valdymo sistema turi užtikrinti visų suinteresuotų šalių, įskaitant draudimo įmonės akcininkų, draudimo įmonės darbuotojų, draudėjų, apdraustųjų, trečiųjų asmenų ir kitų asmenų teisių ir interesų, apsaugą. 6. Draudimo įmonės valdymo sistema turi sutapti su draudimo įmonės veiklos pobūdžiu, mastu, strategija, tikslais bei politika. 7. Draudimo įmonės valdyba turi aiškiai nustatyti draudimo įmonės strateginius tikslus, priemones bei būdus tiems tikslams pasiekti, taip pat kontrolės bei tikslų pasiekimo vertinimo procedūras. Strateginiai tikslai bei jų siekimo procedūros turi būti peržiūrimos mažiausiai kartą per metus. 8. Draudimo įmonės valdymo sistema apima draudimo įmonės organizacinę struktūrą, rizikos valdymą bei vidinės kontrolės sistemą. 9. Draudimo įmonė rizikos valdymo strategiją bei vidaus kontrolės sistemą turi peržiūrėti mažiausiai kartą per metus ir keisti, atsižvelgiant į draudimo įmonės valdymo sistemos, vidaus kontrolės sistemos ar susijusios srities pokyčius. III. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA 10. Draudimo įmonės valdyba turi užtikrinti sukūrimą ir palaikymą draudimo įmonės organizacinės sistemos, kuri privalo būti aiški, pastovi, pagrįsta atskaitingumo bei informavimo principais, užtikrinanti efektyvų rizikos valdymo bei patikimą vidinės kontrolės sistemų realizavimą, atsižvelgiant į draudimo įmonės veiklos pobūdį, mastą, strategiją, tikslus bei poreikius. 11. Draudimo įmonė rašytiniuose dokumentuose turi aiškiai atskirti pareigas, atsakomybę ir atskaitomybę bei sprendimų priėmimo, tarpusavio ryšių, bendravimo ir bendradarbiavimo tarp stebėtojų tarybos narių, valdybos narių, administracijos vadovo, vyriausiojo aktuaro, vidaus auditoriaus ir kitų vadovaujančių administracijos darbuotojų principus ir taisykles. 12. Draudimo įmonės valdyba neturi būti priklausoma nuo administracijos veiksmų. 13. Draudimo įmonė rašytiniuose dokumentuose turi aiškiai nustatyti įmonės darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę. Draudimo įmonės valdyba draudimo įmonės struktūriniams padaliniams, jų vadovams ir darbuotojams turi nustatyti konkrečias atsakomybės sritis. Padalinių vadovai taip pat turi nuolat tikrinti, kaip jiems pavaldūs darbuotojai laikosi pareiginių instrukcijų. 14. Draudimo įmonė turi aiškiai paskirstyti atsakomybę, kuri užtikrintų tinkamą teisių ir įgaliojimų pusiausvyrą, kad nė vienas individualus asmuo neturėtų neribotų galių priimant sprendimus bei kad kiekvienas individualus asmuo vykdytų tik jo darbo pobūdžiui, funkcijoms ir kvalifikacijai būdingus darbus. 15. Draudimo įmonėje turi būti sukurta tokia organizacinė struktūra, kuri užtikrintų nuolatinį, tikslų, saugų ir operatyvų informacijos perdavimą atitinkamiems asmenims ir sudarytų sąlygas įmonei: 15.1. identifikuoti, nustatyti, įvertinti ir kontroliuoti draudimo įmonės veiklą, galimas rizikas, įmonės finansinę būklę, veiklos efektyvumą ir leistų priimti su tuo susijusius efektyvius sprendimus; 15.2. kontroliuoti efektyvumą bei atitiktį nustatytai organizacinės ir procedūrų kontrolės sistemai (vidaus kontrolės sistemai) ir informuoti apie neatitikimus. 16. Draudimo įmonės organizacinė struktūra turi užtikrinti tinkamą informacijos perdavimą draudimo įmonėje: 16.1. iš apačios į viršų – draudimo įmonės valdyba turi būti nuolat informuojama apie rizikos rūšis, su kuriomis susiduria draudimo įmonė, įvykusius pokyčius, kilusias ar galinčias kilti grėsmes, draudimo įmonės veiklos rezultatus; 16.2. iš viršaus į apačią – informacija apie draudimo įmonės strategiją, tikslus bei laukiamus rezultatus turi būti perduodama draudimo įmonės darbuotojams; 16.3. tuo pačiu valdymo lygiu – informacija, kuria disponuoja vienas draudimo įmonės padalinys, turi būti nuolat ir be trukdžių perduodama kitam draudimo įmonės padaliniui, jei ji reikalinga jo funkcijoms atlikti. 17. Draudimo įmonės valdyba nustato draudimo įmonės administracijos vadovo, vyriausiojo finansininko bei vyriausiojo aktuaro darbo apmokėjimo bei atskaitomybės draudimo įmonės valdybai tvarką. Kitų draudimo įmonės vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema gali būti nustatyta ir draudimo įmonės administracijos vadovo. Darbo apmokėjimo sistema turi būti skaidri bei periodiškai peržiūrima. Nustatant apmokėjimo sistemą, rekomenduotina įvertinti darbuotojų kompetenciją, jų žinių bei įgūdžių lygį. 18. Draudimo įmonė turi aiškiai ir skaidriai nustatyti išrinkimo ir skyrimo į pareigas ir kandidatų perrinkimo procedūras. 19. Draudimo įmonės darbuotojai turi būti kvalifikuoti ir pakankamai patyrę atsižvelgiant į jų darbo pobūdį bei vykdomas funkcijas. 20. Draudimo įmonėje turi būti aiškiai apibrėžtos darbuotojų karjeros galimybės, įdiegta materialinio ir kitokio skatinimo sistema bei sudarytos sąlygos darbuotojams kelti kvalifikaciją ir mokytis. 21. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos bei valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis aktuaras, vyriausiasis finansininkas, kiti draudimo įmonės darbuotojai, įgalioti asmenys, likvidatorius, bankrutuojančios įmonės administratorius, draudimo agentai, draudimo brokeriai ar kiti susiję asmenys visais atvejais savo profesinėje veikloje turi laikytis konfidencialumo. Pastarieji asmenys konfidencialumo turi laikytis ir tais atvejais, kai jie yra atleidžiami nuo jų profesinių pareigų vykdymo, bet informacija, kuria jie disponuoja, gali turėti svarbios įtakos draudimo įmonės ir (
- ar)finansų rinkos vystymuisi ar jų interesams. 22. Konfidencialumo reikalavimų pagal 21 punktą gali būti nesilaikoma, kai informacija privalo būti pateikta teisės aktų nustatyta tvarka bei kai informacija, kuria keičiamasi tarp draudimo įmonių, yra susijusi su draudėjais, apdraustaisiais, naudos gavėjais ar trečiaisiais asmenimis su sąlyga, kad draudimo sutartys yra pasibaigusios dėl draudimo įmokų nesumokėjimo ar apgaulės. 23. Draudimo įmonės valdymo sistema turi užtikrinti įmonės organų narių interesų konfliktų prevenciją bei skaidrų ir efektyvų įmonės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. 24. Draudimo įmonės valdybos ir stebėtojų tarybos narių asmeniniai interesai negali prieštarauti draudimo įmonės interesams. Susidarius situacijai, kai draudimo įmonės valdybos ar stebėtojų tarybos nario asmeniniai interesai prieštarauja draudimo įmonės interesams, valdybos ar stebėtojų tarybos narys apie interesų prieštaravimo situaciją privalo pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam organui, arba akcininkams. 25. Draudimo įmonės valdybos ar stebėtojų tarybos narys privalo susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. IV. RIZIKOS VALDYMAS 26. Efektyviam draudimo įmonės rizikos valdymui užtikrinti turi būti nustatyti procesai ir procedūros, kurie apimtų visų rizikos rūšių (ir vidinių, ir išorinių) nuolatinį atpažinimą (identifikavimą), vertinimą (analizę), kontrolę ir atskleidimą, bei, atsižvelgiant į tai, turi būti vertinamas kapitalo pakankamumas. Visoms rizikos rūšims turi būti nustatytos tolerancijos ribos. 27. Draudimo įmonė turi aiškiai nustatyti, tikrinti ir vertinti mažiausiai šias rizikas: 27.1. draudimo; 27.2. kredito; 27.3. rinkos; 27.4. likvidumo; 27.5. operacinę. 28. Draudimo rizika apima draudimo įmokų (atsiranda dėl galimo draudimo įmokų nepakankamumo ateities įsipareigojimams pagal sudarytas draudimo sutartis vykdyti) riziką ir techninių atidėjinių nepakankamumo (atsiranda dėl nepakankamai įvertintų įsipareigojimų bei atidėjinių svyravimo dėl išmokų atsitiktinumo faktoriaus) riziką. 29. Kredito rizika apima finansinių nuostolių dėl debitorinių įsipareigojimų nevykdymo riziką. 30. Rinkos rizika apima finansinio turto ir įsipareigojimų vertės kitimo ir svyravimo riziką bei jų valdymo procedūras, siekiant, kad turto pozicija ir investavimo veikla atitiktų įsipareigojimų ir rizikos profilį. 31. Likvidumo rizika apima skubaus lėšų poreikio dydžio negavimo riziką. 32. Operacinė rizika apima nuostolių dėl netinkamų bei neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų, darbuotojų ir (
- ar)ne darbuotojų klaidų ir (
- ar)neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų veiklos sutrikimų arba dėl išorės įvykių įtakos atsiradimo riziką, tarp jų ir teisinę riziką. 33. Draudimo įmonės rizikos valdymo sistema turi būti vertinama ir tobulinama, atsižvelgiant į naujausius tiek vidinius, tiek išorinius pokyčius bei atsiradusias naujas rizikas, kurios, atsižvelgiant į jų reikšmingumą, turi būti įtrauktos į draudimo įmonės rizikos valdymo sistemą. Šis vertinimas turi būti atliekamas draudimo įmonės valdybos nustatyta tvarka, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. 34. Draudimo įmonė, nustačiusi ir įvertinusi riziką, turi operatyviai reaguoti į draudimo įmonės stabilumui iškilusius pavojus, imdamasi efektyvių priemonių rizikos sukeltiems padariniams likviduoti bei valdyti. 35. Draudimo įmonė turi imtis išankstinių priemonių tinkamam vadovavimui, nustatydama draudimo rizikos prisiėmimo bei įmokų nustatymo standartus ir kontrolę, draudimo techninių atidėjimų įvertinimo metodus (įsipareigojimus pagal draudimo sutartis), investavimo ir persidraudimo principus. 36. Draudimo įmonė turi nuolat atlikti rizikos valdymo proceso patikimumo vertinimą (angl. back-testing). Draudimo įmonės valdyba turi būti reguliariai informuojama apie patikimumo vertinimo rezultatus. Draudimo įmonė mažiausiai turi tikrinti: 36.1. ar rizikos valdyme taikant pasirinktą metodiką yra atsižvelgiama į visas reikšmingas rizikas; 36.2. ar nustatant ir vertinant rizikos mastą naudojamos prielaidos ar vertinimai yra tinkami; 36.3. ar naudojama metodika atitinka draudimo įmonės prisiimtos rizikos pobūdį ir mastą. 37. Draudimo įmonė turi kaupti bei registruoti duomenis apie operacinę riziką. Kaupiami duomenys mažiausiai turi apimti: 37.1. trumpą įvykio, susijusios su operacine rizika, apibūdinimą; 37.2. įvykio datą; 37.3. įvykio trukmę; 37.4. draudimo įmonės padalinio, kuriame nustatytas operacinės rizikos atsiradimo atvejis, pavadinimą; 37.5. operacinės rizikos įvykio priežastis; 37.6. patirtų nuostolių dydį; 37.7. pasekmių pašalinimo laiką; 37.8. kitas įvykio aplinkybes. 38. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą draudimo įmonės ar jos padalinių veiklą bei sumažinti galimus nuostolius, draudimo įmonėje turi būti parengtas ir draudimo įmonės valdybos patvirtintas veiksmų ypatingomis aplinkybėmis, susidarančiomis dėl neprognozuojamų įvykių, planas. 39. Draudimo įmonės valdyba turi paskirti asmenį, atsakingą už draudimo įmonės rizikos valdymo sistemos organizavimą. Rekomenduotina įsteigti nepriklausomą rizikos valdymo skyrių, kurio pagrindinė funkcija būtų užtikrinti efektyvų draudimo įmonės rizikų valdymo procesų įgyvendinimą bei kuris būtų tiesiogiai atskaitingas draudimo įmonės valdybai. V. VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA 40. Vidaus kontrolė – tai draudimo įmonės valdymo sistemos dalis, apimanti įmonės planus, jos vadovų įdiegtas procedūras, veiklos metodus ir tvarką, padedančius užtikrinti ekonomišką ir efektyvią veiklą, gerus jos rezultatus, teisės aktų ir vadovų nurodymų laikymąsi, turto ir informacijos apsaugą, klaidų ir apgaulės nustatymą ir prevenciją, finansinės ir valdymo informacijos patikimumą ir pateikimą laiku. 41. Vidaus kontrolė – tai nenutrūkstamas procesas, kurio metu ir kuriam darydami įtaką draudimo įmonės vadovai ir kiti darbuotojai užtikrina, kad: 41.1. draudimo įmonės veikla, naudojant draudimo įmonės turtą ir kitus išteklius, būtų efektyvi bei apsauganti draudimo įmonę nuo galimų nuostolių; 41.2. finansinė ir kita informacija, naudojama draudimo įmonės viduje ir priežiūros tikslais ar kitų trečiųjų asmenų, būtų patikima, tinkama ir pateikiama nuolat bei laiku; 41.3. draudimo įmonės veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, draudimo įmonės strategiją bei vidaus politiką. 42. Veiksminga vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti, kad bus sukurta tinkama kontrolės struktūra, nustatytos kontrolės procedūros kiekvienu valdymo lygiu. Kontrolės procedūros turi apimti ataskaitas draudimo įmonės valdymo organams, tinkamą draudimo įmonės struktūrinių padalinių (departamentų, skyrių ir pan.) veiklos kontrolę, draudimo įmonės turto apsaugą, nustatytų limitų laikymosi ir nukrypimų nuo jų fiksavimą ir draudimo įmonės valdymo organų informavimą, teisių atlikti operacijas suteikimą bei duomenų lyginimą ir tikrinimą. 43. Draudimo įmonėje turi veikti patikima informacinių technologijų sistema, kuri turi apimti visas reikšmingas draudimo įmonės veiklos sritis. Turi būti užtikrinta saugi ir nenutrūkstama šių sistemų, ypač susijusių su duomenų kaupimu, apdorojimu ir naudojimu, veikla, parengti veiklos tęstinumo planai ir pasiruošta įvairiems ypatingiems atvejams. 44. Vidaus kontrolės sistema turi garantuoti patikimos ir tinkamos vidaus bei išorės informacijos, turinčios įtakos priimant sprendimus, pateikimą laiku ir tinkama forma, taip pat kad visi draudimo įmonės darbuotojai būtų susipažinę su draudimo įmonės politika ir procedūromis, susijusiomis su jų pareigomis ir atsakomybe. 45. Draudimo įmonė turi užtikrinti „stabdžių ir atsvarų principo“ nuostatų įgyvendinimą įmonėje, kurio esmė – pareigų atskyrimas, kryžminių patikrinimų atlikimas bei dvigubo parašo principo nustatymas. 46. Draudimo įmonės vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas turi būti vertinamas tiek nuolat (draudimo įmonės darbuotojams atliekant savo pareigas), tiek periodiškai (atliekant vidaus, išorės auditą, savęs vertinimą ar kitais pasirinktais būdais). 47. Draudimo įmonė turi nustatyti (formalias) potencialiai pavojingų, įtartinų operacijų atpažinimo procedūras. 48. Draudimo įmonė turi nustatyti bendravimo ir valdymo taisykles, teisės aktų reikalavimų dėl pranešimo apie įtartiną ir neįprastą veiklą vykdymą. 49. Draudimo įmonės darbuotojai, vykdydami savo pareigas, apie vidaus kontrolės sistemos trūkumus, netinkamai valdomą riziką, su kuria susiduria draudimo įmonė, arba pažeidimus turi nedelsdami pranešti draudimo įmonės vadovams. VI. KITI SKAIDRAUS, PATIKIMO IR APDAIRAUS VADOVAVIMO PRINCIPAI 50. Draudimo įmonė turi nustatyti draudimo įmonės elgsenos rinkoje vidaus taisykles dėl interesų konflikto, teisingo elgesio su klientais ir informacijos pateikimo suinteresuotiems asmenims (pavyzdžiui: akcininkams, kreditoriams, klientams ir panašiai). 51. Draudimo įmonė privalo: 51.1. vykdydama veiklą atsižvelgti į klientų interesus: draudimo įmonė turi tiksliai nustatyti ir įvertinti kliento poreikius ir reikalavimus, visų pirma remdamasi kliento pateikta informacija, taip pat turi nurodyti kiekvieno klientui suteikto patarimo dėl draudimo sutarties priežastis bei paaiškinimus. Ši informacija turi būti pateikiama atsižvelgiant į siūlomos draudimo rūšies sudėtingumą; 51.2. atskleisti klientams su draudimo sutarčių sudarymu susijusią svarbią informaciją, pabrėžiant esminius faktus ir riziką, susijusią su šia veikla; 51.3. vengti klaidinančios ar melagingos informacijos panaudojimo. 52. Draudimo įmonė turi nustatyti skundų ir pretenzijų nagrinėjimo procedūras ir jos turi būti tinkamai atskleistos klientams. _________________