Administracinė byla Nr

(316), taip pat savivaldybės tarybos internetinėje svetainėje www.ignalina.lt. Savo pobūdžiu Reglamentas yra norminis teisės aktas, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais ir apimtimi detalizuojantis savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimą, numatytą įstatyme. Prašoma ištirti nuostata taip pat yra norminio pobūdžio, nes detalizuojama išmokų savivaldybės tarybos nariams, merui bei jo pavaduotojams mokėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, atsakovės argumentai, kad Reglamentas taikytinas tik individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, nepagrįsti. Reglamento nuostatų teisėtumas gali būti tiriamas Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus šešioliktojo skirsnio nustatyta tvarka. Teismas kartu nurodė, jog Vietos savivalda yra įstatymo nustatytų administracinių vienetų teritorinių bendruomenių valdžia. Savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas (Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis). Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra atstovaujamosios institucijos, kurių narius renka administracinio vieneto nuolatiniai gyventojai. Savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai. Jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą. Išanalizavęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad pagrindinės vietos savivaldos institucijos, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, yra atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d.). Savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba – savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai tarybos posėdžiuose. Teismo nuomone, kaip matyti iš nagrinėto teisinio reguliavimo, su šiuo įstatymuose numatytu tarybos, kaip kolegialios institucijos, įgaliojimų įgyvendinimo pobūdžiu siejama ir tarybos narių atlyginimo (apmokėjimo) už darbą tvarka. Teismas akcentavo ir tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nedviprasmiškai nustatyta, kad tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama), atsižvelgiant į faktiškai sugaištą laiką. Ginčijamu atveju Reglamente yra detalizuota faktiškai sugaišto laiko sąvoka – tai laikas, praleistas tarybos, komitetų, komisijų, kolegijos, sekretoriato posėdžiuose, taip pat laikas, sugaištas, vykdant tarybos nario pareigas, mero, komitetų pirmininkų pavedimus. To paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta ir galimybė tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono ir transporto išlaidoms kas mėnesį mokėti papildomą išmoką, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Teismo nuomone, analizuojant aptartą teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, kad įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytų papildomų išmokų tarybos nariams mokėjimo tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidas), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką. Teismas pabrėžė, jog Vietos savivaldos 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis, meras yra atstovaujamojo savivaldybės organo – tarybos – išrinktas savivaldybės vadovas. Su meru ir mero pavaduotojais darbo sutartis nesudaroma. Kaip matyti iš nagrinėto teisinio reguliavimo, mero ir jo pavaduotojo darbo apmokėjimo tvarką reguliuoja Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, pagal kurį jų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus (įstatymo 3 str. 1 d.). Teismo vertinimu, iš nagrinėtų savivaldybės tarybos nario ir mero bei jo pavaduotojo atlyginimo (apmokėjimo) už darbą teisinio reguliavimo nuostatų matyti, kad savivaldybės tarybos nariams ir merui bei jo pavaduotojui numatyta skirtinga apmokėjimo už darbą tvarka. Nei Vietos savivaldos įstatyme, nei kituose teisės aktuose, reguliuojančiuose mero ir jo pavaduotojų apmokėjimo už darbą tvarką, nėra nustatyta, kad merui ir jo pavaduotojui gali būti kas mėnesį mokamos papildomos išmokos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ar transporto išlaidoms kompensuoti. Teismo manymu, sistemiškai aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, prieinama prie išvados, kad čia numatytas tarybos narių veiklos apmokėjimo reguliavimas yra taikytinas tarybos nariams, išskyrus merą ir jo pavaduotojus, t. y. tiek nustatant atlyginimą už darbą einant savivaldybės tarybos nario pareigas, tiek tarybos nariams mokamas išmokas, skirtas kompensuoti papildomas išlaidas. Meras ir jo pavaduotojai yra išskiriami iš kitų tarybos narių. Toks išskyrimas visų pirma aiškintinas skirtingu šių vietos savivaldos institucijų atstovų statusu bei skirtingai susiklosčiusia atlyginimo (apmokėjimo) už darbą tvarka. Savivaldybės tarybos nario veikla yra siejama su nenuolatiniu darbo pobūdžiu ir pareigų atlikimu dalyvaujant kolegialiuose tarybos posėdžiuose, už kuriuos yra apmokama pagal faktinį dalyvavimo juose laiką, tuo tarpu pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio metu išrinktas savivaldybės meras iš eilinio tarybos nario tampa savivaldybės vadovu ir įgauna funkcijas, kurias jis įgyvendina dirbdamas savivaldybėje. Išskirtinį mero ir mero pavaduotojų veiklos pobūdžio, o kartu ir apmokėjimo už darbą, statusą papildo ir Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 9 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią meras ir mero pavaduotojas, priešingai nei kiti tarybos nariai, negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose bei gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Be to, kaip nurodė teismas, Vietos savivaldos įstatyme numatytoms mero ir jo pavaduotojų funkcijoms atlikti įstatymas numato galimybę steigti pagalbinį aparatą, kurio funkcija yra ne tik pagalba merui rengiantis tarybos posėdžiams bei vykdant kitą veiklą, bet kartu ir mero bei jo pavaduotojų finansinis bei ūkinis aprūpinimas. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 12 dalį, savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos sekretoriatas, kurio finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Vietos savivaldos įstatymo 291 str. 2 d. 6 p. numatyta savivaldybės administracijos pareiga atlikti savivaldybės sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą. Teismo manymu, čia aptartų Vietos savivaldos įstatyme numatytų instrumentų tikslas ir yra kompensuoti galimas atsirandančias papildomas išlaidas, kurias patiria savivaldybės meras ir jo pavaduotojas vykdydami savo funkcijas savivaldybės taryboje. Mero ir jo pavaduotojų veikla pagal savo pobūdį ir priskirtas funkcijas yra nuolatinė, apimanti visai kitą ir kur kas platesnę nei tarybos nario įgaliojimų sferą ir iš esmės skiriasi nuo tarybos nario veiklos, todėl klaidinga būtų atskirai vertinti mero ir jo pavaduotojų veiklą, kurią jie atlieka eidami savo pareigas, ir veiklą, kurią jie atlieka kaip tarybos nariai. Pati mero, kaip savivaldybės vadovo, ir jo pavaduotojų institucijos prigimtis ir Vietos savivaldos įstatyme numatytas teisinis reguliavimas paneigia mero, kaip du skirtingus (mero ir Tarybos nario) statusus turinčio pareigūno, traktavimą, nes mero ir jo pavaduotojo statusas apima ir jų, kaip tarybos narių, veiklą, nes jie į šias pareigas gali būti išrenkami tik būdami tarybos nariais. Taigi ir savivaldybės tarybos nario atlyginimo (apmokėjimo) už darbą tvarka turėtų būti aiškinama vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d., o mero ir jo pavaduotojų – vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 str. 1 d. Teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad atsakovė Ignalinos rajono savivaldybės taryba 2007-09-27 sprendimu Nr. T-116, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pakeitė Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XX skyriaus 6 punktą ir įtvirtino naują nuostatą, pagal kurią kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ir transporto išlaidoms kas mėnesį mero pavaduotojui mokama 1,5 MMA dydžio išmoka, merui – 2,5 MMA dydžio išmoka. Tokiu būdu buvo išplėstas asmenų, galinčių gauti papildomas išmokas, sąrašas. Kaip jau minėta šioje byloje, Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d. nėra nustatyta, kad merui ir jo pavaduotojui gali būti kas mėnesį mokamos papildomos išmokos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ar transporto išlaidoms kompensuoti. Vietos savivaldos įstatymo 291 str. 2 d. 6 p. numatyta savivaldybės administracijos pareiga atlikti savivaldybės sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą. Ši įstatyme įtvirtinta savivaldybės administracijos funkcija ir yra skirta garantuoti mero ir jo pavaduotojų finansinį ir materialinį aprūpinimą. Taigi, teismo nuomone, darytina išvada, kad 2007-09-27 Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-116 dalis, kuria nustatyta, kad kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ir transporto išlaidoms kas mėnesį mero pavaduotojui mokama 1,5 MMA dydžio išmoka, merui – 2,5 MMA dydžio išmoka, prieštarauja minėtoms teisės aktų nuostatoms. Atsakovo priimtas sprendimas taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 str. 1 d. nuostatoms, pagal kurias mero ir jo pavaduotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Teismas nurodė, kad šioje byloje pareiškėjas dėl 2007-09-27 Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. T-116 nustatytų išlaidų sąrašo (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d. pateiktas išlaidų sąrašas yra baigtinis ir jame nėra nustatyta, kad tarybos nariui galėtų būti atlyginamos interneto išlaidos. Teismo vertinimu, sisteminis Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d. aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog pagal minėtą nuostatą yra atlyginamos tarybos narių turėtos komunikacijų (telefono, pašto), kanceliarijos ir transporto išlaidos. Interneto išlaidų priskyrimas prie jau minėtų komunikacijų išlaidų, teismo manymu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d. numatytam reguliavimui, nes interneto, kaip ir telefono, ryšys gali būti priskiriamas prie minėtų išlaidų. Šių įstatymo nuostatų tikslas, kaip jau minėta šiame sprendime, yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką, todėl interneto sąnaudų priskyrimas šiai išlaidų grupei, tuo atveju, jei interneto ryšys yra naudojamas tarybos narių darbinei veiklai, teismo manymu, yra protingas ir pagrįstas bei neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d. Remdamasis aptartomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimo Nr. T-116 dalis, kuria nustatyta, kad kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mero pavaduotojui mokama 1,5 MMA dydžio išmoka, merui – 2,5 MMA dydžio išmoka, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d., 291 str. 2 d. 6 p. ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 str. 1 d. III. Apeliaciniu skundu atsakovė Ignalinos rajono savivaldybės taryba prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-06-25 sprendimo dalį, kuria pripažino, kad Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimo Nr. T-116 dalį, kur nustatyta, kad kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ir transporto išlaidoms kas mėnesį mero pavaduotojui mokama 1,5 minimalios mėnesio algos dydžio išmoka, o merui – 2,5 minimalios mėnesio algos dydžio, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d. , 29-1 str. 2 d. 6 p. ir Lietuvos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 str. 1 d. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas išmokų kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kompensuoti (toliau – išmokos) mokėjimą siejo su apmokėjimu už darbą, tačiau išmokos nėra darbo užmokesčio dalis. Vietos savivaldos įstatymo 26 str. nustato tarybos narių veiklos apmokėjimą: atlyginimą už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas (kur meras ir mero pavaduotojas išskiriami, nes jų darbo užmokestį reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 9 d.) ir išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla mokėjimą, (kur meras ir mero pavaduotojas neišskiriami), o tai reiškia joks ribojimas išmokoms mokėti šioje teisės normoje nenustatomas. Išmokų mokėjimo atskiriems tarybos nariams neriboja ir kiti teisės aktai, todėl meras ir mero pavaduotojas, būdami tarybos nariais, kaip ir kiti tarybos nariai, turi teisę į išmokas su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti. Kaip analogiją galima paminėti Lietuvos Respublikos Seimo narius, kuriems darbo užmokesčio mokėjimą, kaip ir merui bei mero pavaduotojui, nustato tas pats Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, o pagal Seimo statutą kas mėnesį gauna išmokas kanceliarijos, pašto, telefono, transporto ir kitoms su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti. Atsakovės vertinimu, teismas sistemiškai nenagrinėjo teisės aktų, reguliuojančių išmokų mokėjimą ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės politikams.
2. Atsakovė nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad išmokos merui ir mero pavaduotojui negalimos ir dėl to, kad savivaldybės administracija atlieka jų finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą, nes Vietos savivaldos įstatymo 29-1 str. 2 d. 6 p. numatyta savivaldybės administracijos pareiga atlikti ne tik mero ir jo pavaduotojo, bet ir savivaldybės sekretoriato, savivaldybės kontrolieriaus, o taip pat ir tarybos narių finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą. Pagal to paties įstatymo 24 str. 1 dalies 5 punktą tarybos narys turi teisę gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti. Taigi tarybos nariams, neatsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracija atlieka jų finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą įstatymas numato išmokų mokėjimą su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį kompensuoti. Juk, anot atsakovės, tarybos nario, tuo pačiu ir mero bei mero pavaduotojo kaip tarybos narių veikla neapsiriboja tik savivaldybės administracijos, kaip juos aptarnaujančios įstaigos, darbo laiku. Tarybos nariai (o daugiausia meras ir mero pavaduotojas) vyksta į susitikimus su gyventojais, bendrauja su rinkėjais, sprendžia jiems rūpimus klausimus ne darbo valandomis ir net ne darbo dienomis,o taip pat atostogų metu, todėl, atsakovės manymu, neteisinga tapatinti mero (mero pavaduotojo) kaip savivaldybės vadovų atliekamas funkcijas su jų kaip tarybos narių atliekamomis pareigomis. Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos savivaldybių asociacija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-06-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Ignalinos rajono savivaldybės tarybos priimtas šios tarybos veiklos reglamentas yra vidaus administravimo aktas Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, jis skirtas techniškai įgyvendinti Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narius liečiančias darbo ir tarnybos įstatymų nuostatas. Tokiu būdu byloje ginčijamas aktas – Ignalinos rajono savivaldybės tarybos priimtas šios tarybos veiklos reglamentas ir jo XX skyriaus 6 punktas neatitinka norminio administracinio akto požymių, norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Konstatavus tai, kad Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimo Nr. T-116 dalis, kur nustatyta, kad kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ir transporto išlaidoms kas mėnesį mero pavaduotojui mokama 1,5 minimalios mėnesio algos dydžio išmoka, o merui – 2,5 minimalios mėnesio algos dydžio, nėra norminis administracinis aktas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-06-25 sprendimas turi būti panaikintas ir byla nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3. Abejonių kelia Vyriausybės atstovui Utenos apskrityje atsiųstas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos dokumentas – apeliacinis skundas, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 11 str. 2 d., Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 23 p., 24 p., 56 p., 57 p., Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 8 p. bei 12.1 p. nuostatų, nes yra be rekvizitų: tikslios datos ir registracijos numerio. Kadangi nėra tikslios datos, nėra galimybės įsitikinti, kad atsakovas nepažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 str. 1 d. nustatyto sprendimo apskundimo termino.
4. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos apeliaciniame skunde pateikti argumentai taip pat kelia abejonių, nes atsakovas teigdamas, kad išmokų mokėjimo atskiriems tarybos nariams neriboja teisės aktai, todėl meras ir mero pavaduotojas, būdami tarybos nariais, kaip ir kiti tarybos nariai, turi teisę į išmokas su tarybos nario veikla susijusioms išmokoms kompensuoti, netaiko sisteminio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d. nuostatos aiškinimo būdo. Be to, abejotinas yra ir atsakovo teiginys, jog jeigu išmokų mokėjimo tarybos nariams teisės aktai neriboja, todėl galima jas mokėti ir merui bei mero pavaduotojui. Savivaldybių ir jų institucijų veikla priskiriama viešosios teisės reguliavimo sričiai, o viešosios teisės normos yra imperatyvios ir įsakomojo pobūdžio visiems teisinių santykių dalyviams, todėl galimas tik toks veikimas, kuris nurodytas teisės aktuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime taip pat konstatavo, kad LR vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d. nėra nustatyta, kad merui ir jo pavaduotojui gali būti kas mėnesį mokamos papildomos išmokos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ar transporto išlaidoms kompensuoti. Todėl, pareiškėjo nuomone, jeigu Vietos savivaldos ar kitame įstatyme ar teisės akte nėra nurodyta, kad merui ir mero pavaduotojui gali būti mokamos išmokos kanceliarijos, pašto, telefono ir transporto išlaidoms kompensuoti, tai savivaldybės taryba tokio sprendimo ir neturėtų priimti. Atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos savivaldybių asociacijos apeliacinį skundą pareiškėjas taip pat prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad kas, be kitų nuostatų, turėtų būti reglamentuota savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 29, 37, 48, 54 straipsniai. Šio įstatymo 14 str. 5 d. nustatyta, kad apie posėdžio laiką bei svarstyti parengtus klausimus meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys raštu praneša visiems tarybos nariams ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gyventojams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios; 14 str. 9 d. nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims leidžiama pasisakyti savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka; 15 str. 6 d. nustatyta, jog komitetų ir komisijų darbe patariamojo balso teise savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai, ekspertai ir valstybės tarnautojai; 37 str. 4 d. nustatyta, kad savivaldybės turi sudaryti sąlygas gyventojams savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka svarstyti biudžeto projektą. Iš šių keleto pateiktų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo normų analizės matyti, kad reglamente turi būti numatytos tam tikros teisės, pareigos ar procedūros, kurias turi teisę ir (ar) pareigą įgyvendinti ne tik tarybos nariai, meras ar jo pavaduotojai, bet ir visuomenė ar atskiri jos nariai. Kokia tvarka pasisakyti posėdžiuose, kaip galima svarstyti biudžeto projektą ir pan. visi suinteresuoti savivaldybės gyventojai gali sužinoti tik analizuodami savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Pareiškėjo manymu, kad iš šių teisės normų analizės galima daryti nedviprasmišką išvadą, kad savivaldybės tarybos veiklos reglamentas yra norminis teisės aktas. Taip pat, pareiškėjo nuomone, sprendimai, kurie keičia, papildo ar panaikina norminį teisės aktą ar atskiras jo nuostatas, savo pobūdžiu ir prasme negali būti nenorminiai teisės aktai, todėl Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymas konstatuoti, kad Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimo Nr. T-116 dalis, kur nustatyta, kad kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ir transporto išlaidoms kas mėnesį mero pavaduotojui mokama 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka, o merui – 2,5 minimalios mėnesinės algos dydžio nėra norminis administracinis aktas, yra nepagrįstas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005-06-10 sprendime administracinėje byloje Nr. A5-693/2005 taip pat yra konstatavusi, kad „..savo pobūdžiu Reglamentas – norminis teisės aktas, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais ir apimtimi detalizuojantis savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimą numatytą įstatyme“. Atsiliepime į trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos savivaldybių asociacijos apeliacinį skundą atsakovė Ignalinos rajono savivaldybės taryba nurodo, jog su šiuo skundu sutinka ir palaiko jo motyvus bei argumentus. Atsiliepime į atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos savivaldybių asociacija nurodo, kad su šiuo skundu sutinka ir palaiko jo motyvus bei argumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje inicijavo administracinę bylą, prašydamas ištirti Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo“, ta dalimi, kuria nustatyta, jog merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 2,5, o mero pavaduotojui – 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka, teisėtumą. Pareiškėjas prašė ištirti šios nuostatos atitiktį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 daliai, 29

(1)straipsnio 2 dalies 6 punktui ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas – subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti savivaldybių administravimo subjekto priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams, Vyriausybės norminiams aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, norminis administracinis aktas yra viena iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų). Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-907, atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas taip pat pripažintinas norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme: Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-907, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais ir apimtimi detalizuoja savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimą, numatytą įstatyme. Prašoma ištirti nuostata taip pat yra norminio pobūdžio, nes detalizuoja tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarką, numatytą Vietos savivaldos 26 straipsnyje. Įvertinus tai, kad savivaldybių biudžetuose kaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti, savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatos, susijusios su savivaldybės lėšų panaudojimu ir jo kontrole, pagal savo turinį nėra individualaus pobūdžio. Individualiu teisės aktu reikėtų pripažinti tokį administracinį aktą, kurio taikymas konkrečiai ir tiesiogiai yra nukreiptas konkrečiam asmeniui ar individualiais požymiais apibrėžtai asmenų grupei, siekiant sukurti, pakeisti ar panaikinti konkretų administracinį teisinį santykį. Pažymėtina, kad jeigu norminis administracinis aktas nustato elgesio taisykles rūšiniais požymiais apibūdintų asmenų grupei, nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybos nariams, merui ir jo pavaduotojui, jis nepraranda normatyvinio pobūdžio, todėl vien šiuo požymiu administracinis aktas, nustatantis elgesio taisykles, negali būti traktuojamas kaip individualus. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų teisėtumas gali būti tiriamas Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus šešioliktojo skirsnio nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje suformuluoto prašymo aišku, kokio norminio administracinio akto atitiktimi ir kokiam aukštesnės galios teisės aktui suabejota. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nors Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje prašo ištirti 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo“ dalies dėl merui ir jo pavaduotojui numatytų išmokų teisėtumą, tačiau Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. T-116 yra Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimas. Be to, Vietos savivaldos įstatymas bei Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas nuo jų priėmimo momento buvo keisti, o pareiškėjo kreipimesi jų tiksli redakcija ar individualaus ginčo kilimo metu galioję aktų pakeitimai nenurodyti. Atsižvelgusi į paminėtą, teisėjų kolegija, įvertinusi individualios bylos aplinkybes (ginčijamo akto taikymo momentą), patikslina Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje kreipimąsi. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tirs, ar Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-907 patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (su pakeitimu, atliktu Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T-116) (toliau – ir Reglamentas) XX skyriaus „Atlyginimas ir kompensacijos tarybos nariams“ 6 punktas ta apimtimi, kuria numatytos išmokos merui ir jo pavaduotojui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 daliai (2003 m. kovo 4 d. įstatymo Nr. IX-1354 redakcija), 29

(1)straipsnio 2 dalies 6 punktui (2005 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. X-396 redakcija) bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1254 redakcija). V. Dėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XX skyriaus „Atlyginimas ir kompensacijos tarybos nariams“ 6 punkto atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 daliai Iš norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą inicijavusio pareiškėjo motyvų matyti, kad abejojama, ar meras ir jo pavaduotojas turi teisę gauti išmokas su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms atlyginti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis (2003 m. kovo 4 d. įstatymo Nr. IX-1354 redakcija) numato, kad tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). <...> Tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Iš nuostatos matyti, kad teisė į tam tikrų išlaidų atlyginimą numatyta visiems tarybos nariams, jeigu ji patvirtinta tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Ignalinos rajono savivaldybės taryba tokią teisę numatė Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-907 patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XX skyriaus „Atlyginimas ir kompensacijos Tarybos nariams“ 6 punkte, kuris buvo pakeistas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T-116. Inter alia numatyta, kad merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 2,5, o mero pavaduotojui – 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka. Apie pakeitimą buvo paskelbta 2008 m. vasario 26 d. Ignalinos rajono laikraščio „Mūsų Ignalina“ Nr. 15

(316)(b. 1. 21), taip pat savivaldybės tarybos svetainėje www.ignalina.lt. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, matyti, kad Ignalinos rajono savivaldybės taryba pasinaudojo įstatymo leidėjo Vietos savivaldos įstatyme numatyta teise pasirinkti („kas mėnesį gali būti mokama išmoka“), ar tarybos nariams bus mokamos išmokos, bei nustatė jų dydį. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog aiškinant teisės normas preziumuojama, kad įstatymų leidėjas laikosi teisės kalbos ekonomijos principo ir nevartoja nereikalingų posakių ir žodžių, todėl įstatymo teksto negalima aiškinti taip, tarsi tam tikra dalis teksto neegzistuotų ar prarastų prasmę (2008 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-92/2008). Todėl manytina, kad įstatymo leidėjas, numatęs išimtį, jog tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama), sąmoningai nenumatė analogiškos išimties, kalbant apie išmokas tam tikroms išlaidoms atlyginti visiems tarybos nariams. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnis numato, kad meras renkamas iš tarybos narių, jis yra savivaldybės vadovas, o jo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis netenka tarybos nario mandato. Pažymėtina, kad Savivaldos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog meras ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą ir rinkėjams už savivaldybės veiklą. Kartu paminėtina, kad meras, kaip savivaldybės narys, yra saistomas Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje numatytos tarybos nario pareigos ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka. Be to, meras ir jo pavaduotojas, būdami tarybos nariais, kaip ir kiti tarybos nariai yra tarybos komitetų nariai, dalyvauja tarybos, tarybų komitetų posėdžiuose, balsuoja, teikia tarybos sprendimų projektus ir kt. Atsižvelgusi į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi tarybos nariai, neišskiriant tarybos narių, kurie eina mero ir jo pavaduotojo pareigas, turi teisę į išmokas už tam tikras išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas. Nustačius, kad visi tarybos nariai turi teisę į minėtas išmokas, svarstytina, ar savivaldybės tarybai suteikta teisė numatyti analogiškas išmokas merui ir jo pavaduotojui, t. y. ar Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XX skyriaus 6 punkto nuostata, numatanti, kad merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 2,5, mero pavaduotojui – 1,5, o tarybos nariui numatyta 0,5 MMA dydžio išmoka, yra teisėta. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Įstatymo leidėjas, nustatydamas, kad savivaldybių tarybų nariai turi teisę į išmokas, susijusias su minėtomis išlaidomis, siekė užtikrinti tarybos narių tinkamą materialinę, administracinę bazę įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti. Tuo tikslu ir buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto, merui ir jo pavaduotojui išlaidoms mokamos išmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant valstybės institucijų kompetenciją, viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“. Remiantis šiuo principu, savivaldybių tarybų teisė numatyti išmokas dėl patirtų išlaidų tarybos nariams negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti įgaliojimus numatyti išmokas ne tik tarybos nariams, bet ir papildomas išmokas merams bei jų pavaduotojams. Išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurias patiria tarybos nariai, vykdydami savo veiklą dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad išmokų, skiriamų kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms, kurias patiria meras ar jo pavaduotojas, klausimas nėra reguliuojamas Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje. Išmokos merams ar jų pavaduotojams nėra numatytos nei kituose Vietos savivaldos įstatymo straipsniuose, nei Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad už mero, tarybos narių, sekretoriato ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą yra atsakinga savivaldybės administracija (Vietos savivaldos įstatymo 29

(1)str. 2 d. 6 p.), kurios gaunamų lėšų panaudojime numatytas ir mero fondas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų išmokų tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką, todėl interneto sąnaudų priskyrimas šiai išlaidų grupei, tuo atveju, jei interneto ryšys yra naudojamas tarybos narių darbinei veiklai, yra pagrįstas ir neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 daliai. Atsižvelgusi į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-907 patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XX skyriaus „Atlyginimas ir kompensacijos Tarybos nariams“ 6 punktas ta apimtimi, kuria numatytos papildomos išmokos merui ir jo pavaduotojui, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 daliai. VI. Dėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XX skyriaus „Atlyginimas ir kompensacijos tarybos nariams“ 6 punkto atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29

(1)straipsnio 2 dalies 6 punktui ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai Pareiškėjas taip pat teigė, kad išmokos, skiriamos mero ir jo pavaduotojo patirtoms su veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 29

(1)straipsnio 2 dalies 6 punktui. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 29

(1)straipsnio 1 dalyje numatyti savivaldybės administracijos statusas ir funkcijos. Vietos savivaldos įstatymo 29

(1)straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog savivaldybės administracija atlieka sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą. Tačiau Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XX skyriaus „Atlyginimas ir kompensacijos tarybos nariams“ 6 punktas nenumato jokių įpareigojimų savivaldybės administracijai. Byloje nenustatyta, kad dėl Reglamento XX skyriaus 6 punkte numatytos teisės į išmokas savivaldybės administracija nevykdytų savo pareigos užtikrinti sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą. Kadangi Vietos savivaldos įstatymo 29

(1)straipsnio 2 dalies 6 punktas reguliuoja savivaldybės administracijos funkcijas, o Reglamento XX skyriaus 6 punktas – tarybos nariams skiriamas išmokų dėl su jų veikla susijusių tam tikrų išlaidų dydį, pripažintina, kad šios nuostatos reguliuoja skirtingus teisinius klausimus, todėl tarp jų ir negali būti prieštaravimo. Analogiška išvada darytina ir dėl Reglamento XX skyriaus 6 punkto prieštaravimo Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pažymėtina, kad išmokos, mokamos tarybos nariams su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto, merui ir jo pavaduotojui išlaidoms, negali būti priskiriamos darbo užmokesčiui. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas nereguliuoja minėtų išmokų klausimo: jame nėra nei draudimo mokėti išmokas tam tikroms su veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti, nei leidimo tokias išmokas numatyti. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-907 patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (su pakeitimu, atliktu Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T-116) XX skyriaus „Atlyginimas ir kompensacijos Tarybos nariams“ 6 punktas ta apimtimi, kuria numatytos išmokos merui ir jo pavaduotojui, prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1254 redakcija). Reglamento XX skyriaus 6 punktas ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis reguliuoja skirtingus teisinius klausimus, todėl tarp jų negali būti prieštaravimo. Atsižvelgusi į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimas keistinas: sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XX skyriaus „Atlyginimas ir kompensacijos Tarybos nariams“ 6 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 2,5, o mero pavaduotojui – 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29

(1)straipsnio 2 dalies 6 punktui (2005 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. X-396 redakcija) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1254 redakcija), naikinama. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-907 patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (su pakeitimu, atliktu Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T-116) XX skyriaus „Atlyginimas ir kompensacijos Tarybos nariams“ 6 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 2,5, o mero pavaduotojui – 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29

(1)straipsnio 2 dalies 6 punktui (2005 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. X-396 redakcija) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1254 redakcija). Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Roma Sabina Alimienė Stasys Gagys Romanas Klišauskas _________________