DARBO GRUPĖS DARBO GRUPĖS IŠVADOS DĖL LEO LT, AB VEIKLOS TĘSTINUMO TEISINIO IR EKONOMINIO PAGRĮSTUMO Vilnius 2009 m. birželio 2 d. 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 163 sudaryta darbo grupė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. SV-S-228, kuriuo prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikti Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl LEO LT, AB veiklos tęstinumo teisinio ir ekonominio pagrįstumo, teikia išvadas pirmiau nurodytais klausimais. Darbo grupės nariai: A. Sekmokas – energetikos ministras (darbo grupės vadovas); Š. Adomavičius – užsienio reikalų viceministras; R. Švedas – energetikos viceministras; T. Vaitkevičius – teisingumo viceministras; A. Vitkauskas – LR Finansų ministerijos sekretorius; R. Žylius – ūkio viceministras. Vykdydama gautą pavedimą darbo grupė išanalizavo LEO LT, AB šiuos susitarimus bei teisės aktus: 2008 m. balandžio 29 d. Sutartį dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo, 2008 m. balandžio 29 d. Steigimo sutartį, 2008 m. gegužės 27 d. Akcininkų sutartį, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „NDX energija“, kitus su minėtomis sutartimis susijusius dokumentus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų ir 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau vadinama – Nutarimas), Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, kitus teisės aktus. Darbo grupė konstatuoja:
- Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 76-3004) 1 dalis ta apimtimi, kuria joje nenustatytas teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų įstatymo tikslo – sudaryti prielaidas naujos atominės elektrinės statybai – įgyvendinimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyti turto investavimo kriterijai, kurie inter alia leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei, taip pat į kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime pasisakydamas dėl valstybės kaip atitinkamų akcijų savininko interesų atstovavimo, taip pat dėl valstybei priklausančio turto valdymo inter alia taip pat nurodė, jog „nėra nustatyta, kokiais principais, užtikrinančiais veiksmingą atstovavimą valstybei kaip akcijų valdytojai įgyvendinant įstatymo tikslą - sudaryti finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai, turi būti vadovaujamasi parenkant valstybės akcijoms šioje bendrovėje atstovaujančius asmenis. Nėra nustatyta ir tai, kaip turi būti organizuojamas valdymas (nacionalinio investuotojo akcininkams įgyvendinant savo turtines ir neturtines teises), kad būtų sukaupta piniginių lėšų atominės elektrinės statybai. Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės turto investavimo santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų pažeistas iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylantis reikalavimas ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, nebūtų sudaryta prielaidų piktnaudžiauti valdant valstybės investuotą turtą.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime taip pat nurodė, jog „apibendrinant minėtą Atominės elektrinės įstatymo teisinį reguliavimą nacionalinio investuotojo steigimo ir jo veiklos tikslo aspektu konstatuotina, kad nors pareiškėjas savo prašyme nurodo, jog vienintelis nacionalinio investuotojo veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams, šis nacionalinio investuotojo tikslas nėra vienintelis. Atominės elektrinės įstatymo tikslas ir šiame įstatyme įtvirtintas Lietuvos strateginis tikslas elektros energetikos srityje suponuoja ir atitinkamus nacionalinio investuotojo steigimo tikslus, kurie savo ruožtu lemia nacionalinio investuotojo veiklos tikslus inter alia finansuoti naujos atominės elektrinės projektą (jo dalį) ar užtikrinti tokį finansavimą, taip pat dalyvauti įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, statant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis, kompleksiškai integruoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos valstybių elektros perdavimo sistemas ir elektros energijos vidaus rinkas, efektyviai įgyvendinti pagrindinį Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos uždavinį - neribotą laiką nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija. Taigi nacionalinio investuotojo veiklos tikslai aiškintini jų nepriešpriešinant Atominės elektrinės įstatymo tikslui ir šiame įstatyme įtvirtintam Lietuvos strateginiam tikslui bei nacionalinio investuotojo steigimo tikslui. Pažymėtina, kad Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės "socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams" turinys nei šiuose, nei kituose įstatymo straipsniuose nėra atskleistas. Toks formulavimas laikytinas nekorektišku, nes stinga teisinio aiškumo.“ Darbo grupė, išanalizavusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Nutarimo nuostatas, konstatuoja, jog, Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas turi būti pakeisti ne tik keičiant antikonstitucinėmis pripažintas pirmiau nurodytų įstatymų nuostatas, tačiau, kompleksiškai vertinant Nutarimo turinį, šiuose įstatymuose turi būti numatytos priemonės veiksmingam ir efektyviam valstybės turto valdymui, taip pat tinkamam valstybės interesų atstovavimui valdant, naudojant bei disponuojant valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Be to, nurodytų įstatymų nuostatos turi užtikrinti kitus strateginius Lietuvos tikslus (įskaitant, bet neapsiribojant naujos atominės elektrinės, elektros jungčių statyba).
- Darbo grupė, atsižvelgdama į Išvados 1 dalyje nurodytas aplinkybes bei priežastis, teikia šiuos įstatymų projektus, kurie turi užtikrinti, kad atominė elektrinė bus pastatyta, o elektros tiltai bus nutiesti ir bus užtikrintas tinkamas šių projektų finansavimas: 2.
- Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 3, 6, 8, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu ir priedu įstatymo projektą; 2.
- Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 1 ir 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą; 2.
- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą; 2.4.Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą; 2.
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Teikiamų įstatymų projektų nuostatos pašalina Konstitucinio Teismo Nutarime numatytas LR Atominės elektrinės įstatymo bei LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo antikonstitucines nuostatas. LR Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektas įtvirtina principus, kurie leis užtikrinti veiksmingą atstovavimą valstybei, kaip akcijų valdytojui, įgyvendinant įstatymo tikslą – sudaryti finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai. Įstatymo projekto tikslas taip pat yra nustatyti principus ir tvarką, kaip turi būti organizuojamas valdymas (nacionalinio investuotojo akcininkams veiksmingai įgyvendinant savo turtines ir neturtines teises), kad būtų tinkamai užtikrinti valstybės interesai ir šio įstatymo tikslai. LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teisės normas, reglamentuojančias valstybinio turto investavimą, taip pat patikslinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus bei jų turinį. Šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti atsakingo valdymo principą, reiškiantį, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi veikti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija, teise, tautos ir Lietuvos valstybės interesais. LR Akcinių bendrovių, taip pat LR Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymų bei LR Civilinio kodekso pakeitimo projektai teikiami, kadangi jų pakeitimai būtini šių įstatymų normas derinant su LR Atominės elektrinės įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo projektais. Šiuo atveju darbo grupė vadovaujasi bendromis teisėkūros proceso taisyklėmis, numatančiomis, jog rengiant atitinkamo teisės akto projektą, šiuos pakeitimus būtina įvertinti sistemiškai bei pateikti kitų su keičiamu teisės aktu susijusių teisės aktų projektus.
- Teikiami įstatymų projektai įtvirtina šias pagrindines nuostatas: 3.
- LEO LT, AB nestatys atominės elektrinės ir elektros tiltų. Juos statys Atominės elektrinės statytojas ir Elektros perdavimo jungčių statytojas - valstybei nuosavybės teise visiškai priklausantys juridiniai asmenys, kurių dalis akcijų Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, galės būti perleidžiama Europos Sąjungos valstybių narių kontroliuojamiems juridiniams asmenims (Estijai, Latvijai, Lenkijai); 3.
- Valstybė kaip pagrindinis LEO LT, AB akcininkas, turintis sprendžiamąjį balsą, turės teisę panaudoti LEO LT, AB turtą atominės elektrinės ir elektros tiltų statybos finansavimui arba reorganizuoti LEO LT, AB. Vyriausybė galės priimti tokius sprendimus, kurie užtikrintų Valstybės interesus, geriausiai panaudojant Valstybės turtą (ypač Kauno HES ir Kruonio hidroelektrinę); 3.
- Nei LEO LT, AB nei jos dukterinės įmonės nedisponuos jokiomis ES ar valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis naujos atominės elektrinės ar elektros tiltų statybai. Siūloma nedelsiant pateikti šį įstatymų paketą Seimui ir dar šioje Seimo sesijoje priimti šiuos įstatymų pakeitimus. PRIDEDAMA:
- Lietuvos Respublikos atominės elektrinės 3, 6, 8, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu ir priedu įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos atominės elektrinės 3, 6, 8, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu ir priedu įstatymo projekto lyginamasis variantas;
- Lietuvos Respublikos atominės elektrinės 3, 6, 8, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu ir priedu įstatymo projekto aiškinamasis raštas;
- Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 1 ir 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 1 ir 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis variantas;
- Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 1 ir 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas;
- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto lyginamasis variantas;
- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto aiškinamasis raštas;
- Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis variantas;
- Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas;
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis variantas;
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas. A. Sekmokas Energetikos ministras (darbo grupės vadovas) Š. Adomavičius Užsienio reikalų viceministras R. Švedas Energetikos viceministras T. Vaitkevičius Teisingumo viceministras A.Vitkauskas LR Finansų ministerijos sekretorius R. Žylius Ūkio viceministras