LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS HIPODROMŲ PLĖTROS 2009–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2009 m. birželio 17 d. Nr. 3D-440/4-294 Vilnius Vadovaudamiesi Nacionaline turizmo plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 (Žin., 2007, Nr. 97-3939) ir įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), tvirtiname Lietuvos hipodromų plėtros 2009–2013 metų programą (pridedama). ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS KAZYS STARKEVIČIUS ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS SUDERINTA Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacijos 2009 m. kovo 30 d. raštu Nr. (18-SD-274) _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 3D-440/4-294 LIETUVOS HIPODROMŲ PLĖTROS 2009–2013 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos hipodromų plėtros 2009–2013 metų programa (toliau – Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268) bei vadovaujantis Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 (Žin., 2007, Nr. 97-3939).
2. Programa nustato Lietuvos hipodromų infrastruktūros vystymo prioritetus ir priemones bei yra skirta valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar kitiems asmenims.
3. Programa parengta remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos paruošta Lietuvos hipodromų plėtros studija.
4. Programoje vartojamos sąvokos: Hipodromas – objektas, skirtas žirgų sporto renginiams organizuoti ir žiūrovams aptarnauti. Hipodromo infrastruktūra – žirgų bėgimo takai, varžybų aikštelės, žiūrovų tribūnos, teisėjų bokštelis, higienos poreikių tenkinimo, informacijos teikimo, žirgų priežiūros ir kiti statiniai ir įrenginiai, būtini žirgų sporto renginiams organizuoti. Viešoji hipodromo infrastruktūra – valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti hipodromo infrastruktūra, naudojama visuomenės poreikiams tenkinti. Žirgininkystė – veikla, apimanti žirgų veisimą, auginimą, laikymą, priežiūrą, transportavimą, treniravimą, prekybą žirgais ir jų priežiūros priemonėmis ir kt. II. HIPODROMŲ PLĖTROS PRIORITETAI BEI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
5. Programos tikslas – nustatyti Lietuvos hipodromų plėtros prioritetus ir jų įgyvendinimo priemones, siekiant skatinti žirgininkystės veiklą ir puoselėti žirgininkystės tradicijas, bei didinti hipodromų patrauklumą vietos ir užsienio turistams bei privačioms investicijoms pritraukti.
6. Užtikrinant racionalią Lietuvos hipodromų tinklo plėtrą bei atsižvelgiant į Lietuvos hipodromų plėtros studijos pasiūlymus, nustatomi šie hipodromų infrastruktūros plėtros prioritetai: 6.
7. Hipodromų infrastruktūros atnaujinimas žirgininkystės tradicijas turinčiuose regionuose; 6.
8. Pirmaeilis hipodromų žirgų bėgimo takų bei žiūrovų tribūnų atnaujinimas, siekiant užtikrinti minimalią infrastruktūrą žirgų treniruotėms ir žirgų sporto renginiams organizuoti; 6.
9. Optimalaus hipodromų tinklo sukūrimas, formuojant vietinės reikšmės (Lazdijų rajono, Raseinių rajono, Varėnos rajono, Zarasų rajono savivaldybėse), Europos ristūnų sąjungos reikalavimus atitinkančio (Utenos Rašės) ir tarptautinio lygmens (Vilniaus rajono Riešės) hipodromų tinklą; 6.
10. Hipodromų veiklos gyvybingumo didinimas, juos aktyviau panaudojant vietiniam ir atvykstamajam turizmui; 6.
11. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principų skatinimas, įgyvendinant hipodromų infrastruktūros plėtros projektus ir užtikrinant operatyvų nuosavybės ir teritorijų planavimo klausimų sprendimą.
12. Programai įgyvendinti numatomi šie uždaviniai: 7.
13. Vietinės reikšmės hipodromų infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas ilgametes žirgininkystės tradicijas turinčiuose regionuose, pritraukiant privačias investicijas; 7.
14. Tarptautinio lygmens hipodromo infrastruktūros sukūrimas ir plėtra, panaudojant esamo hipodromo galimybes, siekiant sudaryti palankias sąlygas žirginio sporto tarptautiniams renginiams organizuoti;
15. Programos įgyvendinimo priemonės numatytiems uždaviniams pasiekti pateikiamos Programos priede. III. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ
16. Lietuva turi senas žirgininkystės tradicijas: lietuviškas žirgų veisles, žirgynus, žirgų bėgimo takus, hipodromų infrastruktūrą bei žirgų sportinius renginius. Lietuvoje užregistruotos 44 žirgų veislės. Svarbus uždavinys arklių veislininkystėje yra Lietuvoje sukurtų arklių veislių genofondo, kuris šiuo metu yra pavojingoje situacijoje, išsaugojimas. Perspektyvoje vietinės arklių veislės šalies viduje galėtų būti naudojamos veislei, darbui, sporto mokyklose, turizmo, pramogų versle, hipoterapijai. Kaip eksporto prekė – veislei, pramogai, mėsai.
17. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2008 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo apie 60,9 tūkst. arklių, iš jų 4500 – veisliniai. Arklių skaičiumi 1000 gyventojų Lietuva neatsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio (Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 16,2 arklio), tačiau nuo Europos Sąjungos šalių Lietuva skiriasi tuo, kad Lietuvoje net 95 proc. veislinių arklių yra darbiniai arkliai, tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse darbinių veislių arklių yra tik 5 proc.
18. Augant susidomėjimui žirginiu sportu, kaip aktyvia laisvalaikio praleidimo forma, patrauklia turizmo kryptimi, auga ir žirgininkyste užsiimančių juridinių asmenų skaičius, į ją vis daugiau lėšų investuojant privatiems asmenims. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 58 žirgininkyste užsiimantys juridiniai asmenys, centrai, klubai. Iš jų yra 3 Lietuvos valstybei priklausantys žirgynai, 64 arklių veislynai, 19 žirginio sporto klubų, centrų, mokyklų. Palyginimui Norvegijoje yra 960 žirginio sporto klubų, taigi Lietuvoje tokių klubų ir žirgynų yra labai mažai.
19. Tarybiniais metais Lietuvos žirgynuose buvo sukurta gana aukšta techninė bazė (žirgų bėgimo takai, pastatai, maniežai, aikštynai), tačiau šiuo metu, norint konkuruoti su Europos Sąjungos šalimis, turimos bazės nepakanka, ją būtina modernizuoti, steigti daugiau profesionalių žirginio sporto mokyklų, rekonstruoti pastatus, maniežus, aikštynus ir kitą infrastruktūrą. Lietuvos sporto informacijos centro duomenimis, šalyje yra 19 žirginiam sportui skirtų kūno kultūros ir sporto infrastruktūros objektų, iš jų 13 žirgų sporto maniežų ir 6 hipodromai. Tai tikrai nepakankama, siekiant patenkinti augantį žmonių susidomėjimą žirgų sportu, rekreacine ar terapine arklininkyste. Be to, daugelis šių objektų buvo projektuoti dar tarybiniais metais, nebeatitinka nūdienos reikalavimų, jų materialinė būklė prasta.
20. Lyginant žirgininkystės būklę Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, Lietuvoje nėra efektyviai veikiančios kompleksinės veislinių žirgų įvertinimo ir pardavimo sistemos, žirgų veislininkystė finansiškai mažai pelninga, todėl populiarėja labai lėtai. Viena iš pagrindinių vangaus žirgininkystės vystymosi priežasčių – jaučiamas didelis sportinės žirgininkystės infrastruktūros trūkumas, pradedant infrastruktūra, skirta žirgų sporto varžybų organizavimui, baigiant mokslinių ir praktinio mokymo bazių trūkumu gyvulių veislininkystės srityje. Esama žirgų bėgimo takų ir hipodromų infrastruktūra yra nepakankama, jos kokybė neatitinka tarptautinių reikalavimų, jai būtina rekonstrukcija ir atnaujinimas.
21. Išskiriami šie hipodromai, kurių infrastruktūros plėtrai teikiamas prioritetas: 14.
22. Dusetų (Zarasų rajonas) hipodromas. Hipodromas pastatytas prie vieno iš trijų šiuo metu veikiančių valstybinių žirgynų – UAB Sartų žirgynas. Žirgynas naudojamas krašto žirgininkystės ūkių reikmėms. Be vietinės reikšmės ristūnų žirgų lenktynių, UAB Sartų žirgyno hipodrome kasmet organizuojamos tradicinės respublikinės ristūnų žirgų varžybos „Sartai“ ir mugė „Kol bėga žirgai“, sutraukiančios iki 75 000 žiūrovų iš visos Lietuvos, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių. Ristūnų žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo nuo 1905 m. tapo tradicinėmis, o nuo 1955 m. – paskelbtos respublikinės reikšmės lenktynėmis. Pastaraisiais metais dėl atšilusio oro varžybos pradėtos vykdyti ne ant Sartų ežero ledo, o neseniai modernizuotame UAB Sartų žirgyno hipodrome. Žirgų varžybos „Sartai“ yra unikali žiemos šventė, puoselėjanti krašto žirgininkystės tradicijas, todėl šiuos renginius svarbu išsaugoti. Kasmet atliekami nedidelės apimties UAB Sartų žirgyno hipodromo infrastruktūros modernizavimo darbai – sutvarkyta žiūrovams skirta dengta tribūna, aptverta hipodromo teritorija, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Tačiau hipodromo infrastruktūrą būtina toliau vystyti, kadangi hipodromo takas neatitinka keliamų reikalavimų, jo danga nekokybiška, nepakanka automobilių stovėjimo aikštelių, būtina įrengti patalpas teisėjams, sukurti kitą hipodromo lankytojų patogumui būtiną infrastruktūrą. 14.
23. Lazdijų rajono hipodromas. Lazdijų rajonas yra svarbus šalies žirgininkystės centras, turintis ilgametes žirgininkystės tradicijas. Čia nuolat vykdomi su žirgininkyste susiję renginiai ir šventės. Pagrindinis su žirgininkyste susijęs Lazdijų rajono infrastruktūros objektas – nebaigtas įrengti Lazdijų hipodromas, nuosavybės teise priklausantis Lazdijų rajono savivaldybei. Hipodromas užima 134 tūkst. m2 plotą, su 1400 m ilgio žirgų bėgimo taku ir žiūrovų tribūna. Tačiau kita hipodromo veiklai būtina infrastruktūra nėra sukurta: hipodromo tako kokybė neatitinka tarptautinių standartų, takas neaptvertas, būtina įrengti žiūrovų tribūnas, teisėjų bokštelį, arklių išlaipinimo vietas, arklių laikymo vietas, privažiavimo kelius, automobilių stovėjimo aikšteles ir pan. Nepakankama hipodromo infrastruktūra nesudaro sąlygų hipodrome vykdyti tarptautinių renginių, vietos ir užsienio turistams teikti su žirgininkyste susijusių kokybiškų paslaugų, vystyti žirgų veislininkystės, plėsti Lazdijų ir aplinkinių rajonų žirgininkystės ūkių veiklos. 14.
24. Raseinių rajono hipodromas. Tai lygiosioms žirgų lenktynėms organizuoti skirtas hipodromas, kurio žirgų bėgimo tako ilgis – 1000 m. Šio hipodromo infrastruktūra apie 15 metų nebuvo naudojama. 2006 metais hipodromą iš Raseinių rajono savivaldybės išnuomojo VšĮ Nacionalinis žirgų lenktynių klubas. 2007 metais Raseinių hipodrome suorganizuotos 8 lenktynių dienos. Raseinių rajono savivaldybė siekia renovuoti esamą hipodromo infrastruktūrą. Raseinių hipodromo renovacijai ir plėtrai vykdyti yra įsteigta VšĮ Raseinių hipodromas. Siekiant organizuoti tarptautinio masto lygiąsias žirgų lenktynes, hipodrome numatoma ilginti žirgų bėgimo taką, rekonstruoti esamą ir įrengti papildomas žiūrovų tribūnas, renovuoti esamas bei pastatyti pagalbines arklides, žirgų apžiūros aikštelę, sutvarkyti teritorijos aptvėrimą, įrengti tako apšvietimo sistemą, privažiavimo kelius, asfaltuotas aikšteles lankytojų transporto priemonėms. 14.
25. Utenos Rašės hipodromas. Pirmosios žirgų lenktynės Utenos Rašės hipodrome 1000 metrų ilgio trasoje įvyko dar 1955 m. Nuo 1966 m. žirginio sporto lenktynės vasarą šiame hipodrome tapo tradicinėmis. 1988 m. įkurtas žirgų treniravimo punktas. 1985 m. Utenos rašės hipodromas rekonstruotas, tuo metu jis atitiko Europoje keliamus reikalavimus. Regione senos žirgų veislininkystės tradicijos, veikia žirginio sporto klubas, žirgų mokykla, ruošiami žirginio sporto treneriai, hipodrome organizuojami žirginio sporto renginiai. Atsižvelgiant į ilgametes Utenos Rašės hipodromo žirginio sporto tradicijas, Utenos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą atgaivinti ir plėtoti hipodromo veiklą, pritraukiant privataus kapitalo investicijas. 2007 m. buvo pasirašyta koncesijos sutartis, užtikrinant privačių lėšų pritraukimą į savivaldybės turto modernizaciją. Hipodrome būtina tako rekonstrukcija, teritorijos aptvėrimas, teritorijos apšvietimo ir įgarsinimo įrengimas, teisėjų bokštelio, arklidžių ir kt. ūkinės-komercinės infrastruktūros įrengimas. Utenos Rašės hipodromas yra strategiškai patogiausioje ir patraukliausioje turizmo plėtros zonoje ir vienas iš perspektyviausių, turintis ilgametes žirgų sporto tradicijas Lietuvoje. Rekonstravus hipodromą, atsirastų dar vienas turistų traukos centras, padėsiantis plėtoti ne tik Utenos krašto, bet ir visos Aukštaitijos ir net dalies Dzūkijos turizmą. Hipodromas visiškai atitiks Europos Sąjungos reikalavimus – standartus. Bus sudarytos tinkamos sąlygos organizuoti tarptautinio lygio varžybas, atgaivinti ristūnų sporto šakos tradicijas. 14.
26. Varėnos rajono hipodromas. Atsižvelgdama į ilgametes regiono žirgininkystės tradicijas bei palankią regiono geografinę padėtį (nedidelis atstumas iki Vilniaus, Kauno, Druskininkų ir Baltarusijos Respublikos, Lenkijos Respublikos sienų) bei siekdama didinti regiono patrauklumą turistams, Varėnos rajono savivaldybė siekia pastatyti daugiafunkcės paskirties hipodromą. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje veikia Dubičių ŽŪB, turinti per 50 ristūnų žirgyną, kuris daugiausiai orientuotas į profesionalius sportininkus. Siekiant užtikrinti tolesnę Varėnos rajono žirgyno veiklos plėtrą, būtina sukurti infrastruktūrą sportininkų varžyboms bei treniruotėms. Vertinama, jog daugiafunkcės hipodromo infrastruktūros sukūrimas padidintų regiono patrauklumą turistams, skatintų paslaugų sektoriaus vystymąsi regione, mažintų sezoniškumo įtaką regiono turizmo sektoriui. Varėnos rajono hipodromui statyti Varėnos rajono savivaldybė yra parinkusi sklypą, yra atliktos šio sklypo detalaus planavimo procedūros. Numatoma hipodrome įrengti žirgų bėgimo taką, dengtas tribūnas, arklides, daugiafunkcės paskirties ūkinę-komercinę hipodromo infrastruktūrą. 14.
27. Vilniaus rajono Riešės hipodromas. Tai pagrindinis Lietuvos hipodromas, įsteigtas UAB „Vilniaus žirgynas“, kurio 85 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Žirgynas užima 256 ha teritoriją, turi senas žirgų veislininkystės bei sportinės žirgininkystės tradicijas. Hipodrome reguliariai organizuojami žirgų sporto renginiai, respublikinės ir zoninės arklių augintojų konkūrų varžybos. UAB „Vilniaus žirgynas“ išsiskiria ne tik dideliu įdirbiu vystant sportinę žirgininkystę (žirgyne veisiama daugiau kaip 10 % visų šalies veislinių arklių), tačiau taip pat turi būtiną infrastruktūrą sportinei žirgininkystei bei hipodromų paslaugoms vystyti, yra išlaikęs kvalifikuotų šios srities specialistų komandą. Hipodrome yra 2 takai (kietos ir smėlio dangos), todėl hipodrome galima organizuoti ne tik ristūnų, tačiau ir lygiąsias žirgų lenktynes. Žirgyne yra 200 vietų arklidės, kumelių sėklinimo laboratorija, treniruočių maniežas, ūkinis hipodromas, aikštynai, arklidės, pagalbinės patalpos (sandėliai, garažai), todėl žirgams treniruoti ir turizmo paslaugoms vystyti žirgyne yra sudarytos palankios sąlygos. Esami hipodromo žirgų bėgimo takai bei kita hipodromo infrastruktūra buvo projektuojami bei įrengti dar tarybiniais metais, todėl nebeatitinka tarptautiniams renginiams organizuoti keliamų reikalavimų. Siekiant sukurti turistų traukos centrą, hipodromo infrastruktūrą būtina renovuoti: modernizuoti žirgų bėgimo takus, įrengti žirgų bėgimo takų apšvietimo sistemą, aptverti hipodromo teritoriją, renovuoti žiūrovų tribūną ir teisėjų bokštelį, sutvarkyti privažiavimo prie hipodromo kelius, įrengti parkavimo aikšteles hipodromo lankytojams, sukurti pagrindinę komercinę infrastruktūrą, kuri užtikrintų hipodromo patrauklumą lankytojams.
28. Hipodromų infrastruktūros plėtrai teikiamas prioritetas pagal Lietuvos hipodromų plėtros studijoje bei šioje Programoje nustatytus kriterijus: 15.
29. Hipodromas yra nacionalinės reikšmės turistiniame maršrute; 15.
30. Hipodromas yra regione su ilgametėmis žirgų veislininkystės tradicijomis; 15.
31. Hipodrome yra išlikusi esama hipodromo infrastruktūra/bazė; 15.
32. Hipodrome yra vykdoma veikla, organizuojami žirgų sporto renginiai; 15.
33. Hipodromo veiklos indėlis į bendrą regiono patrauklumo turistams didinimą, atvykstamojo ir vietos turizmo skatinimą; 15.
34. Hipodromo veiklos ekonominis gyvybingumas, kurį lemia hipodromo galimybės pritraukti didesnius lankytojų srautus; 15.
35. Projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu (privataus kapitalo dalis, proc. nuo visų investicijų); 15.
36. Yra išspręsti žemės sklypo, kuriame bus įgyvendinamas projektas, detalaus planavimo klausimai, parengta projektinė dokumentacija. IV. HIPODROMŲ PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR LAUKIAMI REZULTATAI
37. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 16.
38. Įgyvendintų hipodromų infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektų skaičius; 16.
39. Privačių investicijų atnaujinant hipodromų infrastruktūrą lyginamasis kiekis.
40. Laukiami programos įgyvendinimo rezultatai: 17.
41. Parengti ir įgyvendinti keli vietinės reikšmės hipodromų infrastruktūros atnaujinimo ir išplėtimo projektai; 17.
42. Parengtas ir įgyvendintas bent vienas tarptautinio lygmens žirgų varžyboms ir renginiams organizuoti hipodromo infrastruktūros plėtros projektas; 17.
43. Pritraukta ne mažiau kaip 20 proc. privačių investicijų atnaujinant (plėtojant) hipodromų infrastruktūrą; 17.
44. Išaugus modernių žirginio sporto bazių skaičiui šalyje, gerėtų Lietuvos sportininkų parengimas, būtų sumažintos sportininkų treniruočių apimtys užsienio žirginio sporto centruose, daugėtų besidominčių žirgų sportu, didėtų regionų patrauklumas turistams, būtų skatinamas atvykstamasis ir vietos turizmas. V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
45. Lėšos Programai įgyvendinti bus skiriamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. Finansavimo šaltiniai – valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir kitos lėšos. _________________ Lietuvos hipodromų plėtros 2009–2013 metų programos priedas LIETUVOS HIPODROMŲ PLĖTROS 2009–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Eil. Nr. Uždaviniai Priemonės pavadinimas Atsakingi vykdytojai Vykdymo terminai
46. Vietinės reikšmės hipodromų infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas ilgametes žirgininkystės tradicijas turinčiuose regionuose, pritraukiant privačias investicijas Projektinės ir techninės dokumentacijos viešosios hipodromų infrastruktūros atnaujinimui ir modernizavimui vietinės reikšmės hipodromuose parengimas ir įgyvendinimas Savivaldybės 2009–2013 m.
47. Europos ristūnų sąjungos reikalavimus atitinkančio hipodromo infrastruktūros sukūrimas, panaudojant esamo hipodromo galimybes ir siekiant sudaryti palankias sąlygas ristūnų žirginio sporto europiniams renginiams organizuoti Utenos Rašės hipodromo rekonstrukcijos techninės dokumentacijos parengimas ir darbų atlikimas Savivaldybė, privatus operatorius (koncesininkas) 2009–2013 m.
48. Tarptautinio lygmens nacionalinio hipodromo infrastruktūros sukūrimas, panaudojant esamo hipodromo galimybes ir siekiant sudaryti palankias sąlygas žirginio sporto tarptautiniams renginiams organizuoti Galimybių studijos dėl Vilniaus rajono Riešės hipodromo, kaip nacionalinio (centrinio) šalies hipodromo, atitinkančio tarptautinius reikalavimus, statybos projekto ekonominio gyvybingumo parengimas ir tolesnio veiksmų plano nustatymas Žemės ūkio ministerija 2009 m.
49. Teisinės aplinkos formavimas siekiant užtikrinti kompleksinę hipodromų plėtrą ir sudaryti palankią aplinką privačioms investicijoms pritraukti Teisės aktų, susijusių su hipodromų plėtra, privačių investicijų pritraukimu ir jų veiklos organizavimu, projektų parengimas ir tvirtinimas. Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija 2009–2010 m. _________________