LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO D E K R E T A S LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO DEKRETAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPILNAMEČIŲ APSAUGOS NUO NEIGIAMO VIEŠOSIOS INFORMACIJOS POVEIKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2009 m. birželio 26 d. Nr. 1K-1905 Vilnius 1 straipsnis. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. birželio 16 d. priimtu Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-295, pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti, konstatuoju: Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) paskirtis – nauja redakcija išdėstant Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą nustatyti viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus, jos skleidimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų bei jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokia viešoji informacija yra laikoma darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Kriterijai, kuriais remiantis viešoji informacija yra priskiriama šiai kategorijai, yra suformuluoti abstrakčiai ir neaiškiai, todėl iš esmės beveik visa viešoji informacija gali būti pripažinta darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi (pvz., sukelianti baimę ar siaubą, paniekinanti šeimos vertybes, skatinanti fizinio pasyvumo įpročius ir kt.). Tokie pat abstraktūs ir neaiškūs kriterijai įtvirtinti ir 5 straipsnyje, nustatančiame, kokia viešoji informacija nepriskiriama neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai. Pabrėžtina, kad abstrakčiai ir neaiškiai suformuluoti kriterijai sudaro galimybes viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų veiklos priežiūrą atliekančioms institucijoms itin plačiai ir laisvai interpretuoti, kokia viešoji informacija turėtų būti laikoma darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, o kuri – ne, tuo joms suteikiant nepagrįstai plačią įstatymo taikymo diskreciją. Kartu itin apsunkinamos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų pastangos laikytis Įstatymo nuostatų ir įvertinti, kokia informacija, remiantis šiais kriterijais, bus pripažinta darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Tuo taip pat yra sukuriamos prielaidos pažeisti Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą įsitikinimų bei informacijos laisvę. Šios laisvės konstitucinis įtvirtinimas reiškia, jog valstybė įpareigojama garantuoti ir saugoti žmogaus teisę turtėti ir laisvai reikšti įsitikinimus, teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas: teisinis reguliavimas privalo būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, tai yra: teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrintas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Pagal šį principą teisės normas būtina formuluoti aiškiai ir suprantamai visiems teisės subjektams, nes tik taip būtų apsaugotos teisinių santykių subjektų teisės, teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai. Pripažįstant būtinumą užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, šio tikslo negalima siekti pažeidžiant konstitucinius principus. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo įsigaliojimas numatytas tik nuo 2010 metų kovo 1 dienos, siūlau artimiausiu metu ištaisyti teisinio reguliavimo trūkumus ir užtikrinti, kad jo nuostatos atitiktų konstitucinius teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus bei nepažeistų atviros visuomenės ir pliuralistinės demokratijos garantijų. 2 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi: 1) grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymą; 2) siūlau šį Įstatymą laikyti nepriimtu. 3 straipsnis. Pavedu Respublikos Prezidento patarėjai Aušrai Rauličkytei pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS _________________
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.