← Lietuva

NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 7, 13, 14, 15, 17, 20, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 7, 13, 14, 15, 17, 20, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-618 2009 m. birželio 10 d. Nr. 703 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko 2009 m. gegužės 20 d. potvarkį Nr. PP-43, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 13, 14, 15, 17, 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-618 (toliau vadinama – Įstatymo projektas). 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui: 2.1. Tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje pateikiamą naują įmonės kreditorių sąvoką, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau vadinama – Civilinis kodeksas) 6.34 straipsnyje numatyta, kad negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos, išskyrus Civilinio kodekso 6.35 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, kai skolininkas netenka teisės remtis atidedamuoju prievolės įvykdymo terminu, ir numatyti, kad įmonės kreditoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Siekiant apsaugoti asmenų, kurie iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra įvykdę savo sutartinius įsipareigojimus (ar jų dalį) įmonei ir kuriems įmonės prievolių ir įsipareigojimų vykdymo terminai dar nesuėję, tačiau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo šie asmenys įgautų teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, interesus, numatyti Įstatymo projekte tokių asmenų apsaugos priemones. 2.2. Atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1012) 4 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią patyrė įmonės kreditoriai dėl nepagrįsto įmonės vadovo pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui tais atvejais, kai pareiškimas teismui pateikiamas įmonės vadovo siūlymu, nes nei Įstatymo projektas, nei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato įmonės vadovo teisės pateikti pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo be įmonės dalyvių sprendimo. Taigi atsakomybę už nepagrįstą ir (

  1. ar)pateiktą piktnaudžiaujant teise pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui turėtų prisiimti ir kiti sprendimus priimantys asmenys. 2.3. Atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių, Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies, 12 ir 13 straipsnių nuostatų, kurios numato atsisakyti reikalavimo prieš keliant restruktūrizavimo bylą teismui pateikti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Šio reikalavimo atsisakymas leistų iškelti restruktūrizavimo bylą įvykdžius tik formalius reikalavimus ir nereikalautų teismo analizuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo, sudarytų galimybę įmonei piktnaudžiauti restruktūrizavimo bylos iškėlimo teise. 2.4. Papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad tuo atveju, kai įmonės vadovas pateikia teismui pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo be kreditorių pritarimo, apie tai informuojami ir įmonės kreditoriai, kurie supažindinami su restruktūrizavimo plano metmenimis. Beje, Lietuvos bankų asociacija Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoms, numatančioms galimybę įmonei kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo be įmonės kreditorių pritarimo, iš esmės nepritarė, tačiau ši nuostata užtikrina operatyvesnį restruktūrizavimo proceso įgyvendinimą ir ypač svarbi per ekonominį nuosmukį, be to, tokia praktika taikoma ir kitose užsienio valstybėse (pvz., Nyderlanduose, JAV, Kanadoje). 2.5. Atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatos dėl laikinojo administratoriaus skyrimo, nes atsižvelgiant į kitas Įstatymo projekto nuostatas laikinasis administratorius savo pareigas vykdytų ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, todėl per tokį trumpą laiką negalėtų išsamiai susipažinti su įmonės veikla, jo veiklos išlaidos gali būti didesnės už gaunamą naudą. Be to, neaišku, kokie reikalavimai jam būtų taikomi, ar būtų taikomos Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos, reguliuojančios administratoriaus institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pakankamai užtikrintų kreditorių interesus. 2.6. Tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 9 straipsnio 5 dalyje numatytus restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atskirojo skundo išnagrinėjimo terminus, kurių dėl dabar teismuose esančio didelio teisėjų darbo krūvio, teisminių procedūrų trukmės ir kitų priežasčių nebūtų įmanoma laikytis. Numatyti, kad teismas iškelia restruktūrizavimo bylą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo, o atskirasis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jo padavimo. 2.7. Atsisakyti Įstatymo projekto 7 straipsnio, nustatančio, kad nenaudingos įmonei sutartys gali būti nutrauktos vienašališku įmonės sprendimu, įmonei nemokant baudų ar netaikant kitos atsakomybės už sutarties nutraukimą, nes tai iš esmės prieštarautų Civiliniam kodeksui. 2.8. Tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnį, nustatantį, kad kreditorių, kurie suteikė restruktūrizuojamai įmonei kreditus po įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo, reikalavimai tenkinami prioriteto tvarka prieš kitų kreditorių, suteikusių įmonei kreditus ar paskolas, reikalavimus, – nustatyti, kad kreditorių, suteikusių restruktūrizuojamai įmonei kreditus po įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo, reikalavimai tenkinami prioriteto tvarka, jeigu kreditai suteikti įmonės mokumui atkurti ar restruktūrizavimo procedūrai vykdyti. Taip pat nustatyti, kad šių kreditorių reikalavimai tenkinami sutartyse numatytais terminais kaip einamieji mokėjimai, o jeigu restruktūrizavimo proceso metu sutartiniai įsipareigojimai nevykdomi, šių kreditorių reikalavimų prioritetinis tenkinimas kitų kreditus suteikusių kreditorių atžvilgiu nustatomas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka pakeistame įmonės restruktūrizavimo plane. 2.9. Atsisakyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad kreditorių susirinkimui nepritarus pateiktam įmonės restruktūrizavimo planui įmonės vadovo sprendimu įmonės restruktūrizavimo planas gali būti pateiktas nepriklausomam ekspertui įvertinti, ir jeigu ekspertas pateikia išvadą, kad įvykdžius restruktūrizavimo planą įmonės mokumas bus atkurtas, toks planas gali būti teikiamas teismui tvirtinti. Priėmus šias nuostatas, gali būti pažeidžiami kreditorių interesai, nes Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme nenustatyti reikalavimai ekspertams, neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis įmonės vadovas turėtų nuspręsti pateikti planą ekspertams ir (
  2. ar)teismui (galimas piktnaudžiavimas). Be to, šios nuostatos nesuderintos su keičiamo Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, susijusiomis su valstybės pagalbos teikimu. 2.10. Atsisakyti Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies, nes pagrindas kelti įmonei bankroto bylą atsiranda esant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (Žin., 2001, Nr. 31-1010) nustatytoms sąlygoms, todėl ši nuostata Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme būtų perteklinė. 2.11. Atsisakyti Įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatos dėl įstatymo taikymo ir iki jo įsigaliojimo pradėtiems įmonių restruktūrizavimo procesams, nes ši nuostata pažeidžia teisinio reguliavimo srityje galiojančią taisyklę lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas nukreiptas į ateitį. 2.12. Atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), numatyta parengti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau vadinama – Įstatymo naujos redakcijos projektas). Įstatymo projekto nuostatos, taip pat susijusios su įmonės restruktūrizavimo plano pateikimu nepriklausomam ekspertui įvertinti ir teismui tvirtinti be kreditorių susirinkimo pritarimo, ekspertų registro įsteigimu ir tvarkymu, bus įvertintos teikiant Lietuvos Respublikos Seimui Ūkio ministerijos rengiamą Įstatymo naujos redakcijos projektą. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.