LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL PRIEMONIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO VEIKLAI IR GYVENTOJŲ APRŪPINIMUI EKONOMINĖS BLOKADOS SĄLYGOMIS STABILIZUOTI 1990 m. balandžio 28 d. Nr. 133 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Pavesti Materialinių išteklių ministerijai ir Prekybos ministerijai kartu su suinteresuotomis ministerijomis bei žinybomis imtis priemonių tiesioginiams prekių mainams su kaimyninėmis valstybėmis, TSRS respublikomis, miestais ir sritimis, visų pirma Leningrado ir Maskvos miestais, Tiumenės, Lvovo sritimis, organizuoti, racionaliai panaudoti maisto produktų valstybinius išteklius ir kitas Lietuvoje gaminamas prekes svarbiausioms žaliavoms ir produktams įsigyti. Susisiekimo ministerija turi pasirūpinti šių prekių transportavimu.
- Lietuvos muitinė, Materialinių išteklių ministerija, Prekybos ministerija turi sugriežtinti produkcijos eksporto kontrolę, imtis priemonių, kad nebūtų pažeidžiami Respublikos ūkio funkcionavimo ekonominės blokados sąlygomis interesai.
- Ryšium su TSRS Ministrų Tarybos įvestomis ekonominėmis sankcijomis iki atskiro nurodymo atleisti, pradedant 1990 m. balandžio mėnesiu, Respublikos įmones ir organizacijas nuo baudų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą mokėjimo, taip pat netaikyti įmonėms ir organizacijoms, gaunančioms ir siunčiančioms krovinius geležinkeliu, sankcijų už viršnormatyvines vagonų bei konteinerių prastovas juos iškraunant ir nepanaudotus vagonus bei konteinerius produkcijai išvežti. Lietuvos specializuotieji ir kiti bankai turi užtikrinti, kad jų pavaldžios įstaigos nepriimtų iš Respublikos ir TSRS klientų mokėjimo dokumentų, kuriuose pateikiama pretenzijų dėl baudų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą išieškojimo.
- Leisti įmonėms ir organizacijoms, kai dėl medžiagų, žaliavų ar energijos trūkumo mažinama gamybos (darbo) apimtis ar kitaip sutrinka gamyba, mokėti (ne ilgiau kaip tris mėnesius) darbuotojams, jeigu nėra galimybių nustatytąja tvarka perkelti juos į kitą darbą, ne mažiau kaip du trečdalius nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos). Pasibaigus šiam terminui, suteikti darbuotojams, jiems sutikus, iki trijų mėnesių neapmokamas atostogas. Atostogų metu jiems taikyti visas socialines garantijas, palikti tą pačią arba analogišką darbo vietą. Trūkstant darbo užmokesčio ir materialinio skatinimo (darbo apmokėjimo) fondo lėšų, numatytosioms šiame punkte kompensacijoms mokėti panaudoti socialinio vystymo fondo lėšas. Leisti ministerijoms ir susivienijimams išimtiniais atvejais perpaskirstyti įmonių materialinio skatinimo (darbo apmokėjimo) ir socialinio vystymo fondų lėšas.
- Nustatyti, kad įmonės ir organizacijos privalo visų kategorijų darbuotojų laisvas darbo vietas registruoti miestų ir rajonų darbo centruose (biuruose). Respublikinis darbo centras turi organizuoti pagal sutartis su įmonėmis ir organizacijomis laikinai neturinčių darbo darbuotojų apmokymą ir perkvalifikavimą. Išlaidas, susijusias su darbuotojų mokymu, kompensuoja įmonė, įstaiga ir organizacija, sudariusi sutartį su Respublikiniu darbo centru.
- Vietos savivaldybių valdymo organai kartu su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ir piliečiais turi organizuoti, jeigu yra lėšų, viešuosius darbus, kuriuose galėtų dirbti laikinai neturintys darbo asmenys.
- Prekybos ministerija kartu su Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga ir vietos savivaldybių valdymo organais turi per savaitę įvesti normuotą svarbiausiųjų maisto ir ne maisto prekių paskirstymą.
- Pramonės ministerija kartu su Miškų ūkio ministerija turi įgyvendinti priemones esamų medienos išteklių panaudojimui iš esmės pagerinti, siekti, kad būtų kompensuota jų nepatiekimo iš TSRS apimtis.
- Ministerijos, žinybos, įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo užtikrinti, kad būtų labai taupiai naudojami materialiniai ištekliai, ieškoti vidinių rezervų jiems papildyti. LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRĖ PIRMININKĖ K. PRUNSKIENĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS REIKALŲ VALDYTOJAS A. MIKULIS