LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO MIŠKOTVARKOS PROJEKTO 2002–2011 METAMS PRIEŠGAISRINĖS DALIES PATIKSLINIMO TVIRTINIMO 2009 m. birželio 29 Nr. D1-360 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741), 22 ir 24 punktus, tvirtinu Kuršių nerijos nacionalinio parko miškotvarkos projekto 2002–2011 metams priešgaisrinės dalies patikslinimą (pridedama)*. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas _________________ KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO MIŠKOTVARKOS PROJEKTO 2002–2011 METAMS PRIEŠGAISRINĖS DALIES PATIKSLINIMO SANTRAUKA Kuršių nerijos NP 2002–2011 metams parengto miškotvarkos projekto priešgaisrinės sistemos dalies patikslinimą ir perspektyvinio priešgaisrinio miškų sutvarkymo projekto sudarymą Kuršių nerijos NP užsakymu įvykdė Valstybinis miškotvarkos institutas. Pagal gamtines sąlygas (gaisrams pavojingu laikotarpiu daugiau saulėtų ir vėjuotų dienų, mažesnis santykinis oro drėgnumas) ir miškų būklę (išskirtinė miškų rūšinė sudėtis, amžiaus struktūra, augaviečių sąlygos ir kt.) Kuršių nerijos miškuose tikimybė gaisrams kilti ir plisti ypač didelė. Pagal ES bendrijos miškų priešgaisrinės apsaugos sistemos reglamentą Kuršių nerijos miškai priskirti aukščiausiam gaisrų rizikos laipsniui. Todėl KNNP miškų priešgaisrinė apsauga išskirtinai svarbi. Esamų priešgaisrinių priemonių sistema įvertinta naudojant KNNP miškuose 1962–2008 m. laikotarpiu kilusių gaisrų statistinių duomenų analizę. Pažymėtina, kad KNNP miškų priešgaisrinės apsaugos sistema yra gana efektyvi, nes minėtu laikotarpiu kilusių gaisrų vidutinis vieno gaisro plotas, išskyrus kalninės pušies medynuose kilusius didelius lajinius gaisrus, apima tik 0,1–0,2 ha. Didžiausia problema yra Kuršių nerijos kalninės pušies medynuose, kur kad ir retai kylančių didelių lajinių gaisrų (karo metais išdegė 300 ha, 1957 m. – 150 ha, 1995 m. – 60 ha, 2006 m. – 235 ha kalnapušynų), gesinimas labai sudėtingas. Todėl parko miškų priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas pirmiausia sietinas su kalninės pušies medynų prevencinės ir operatyvinės apsaugos gerinimu. Projektas apima tokias pagrindines priešgaisrines priemones: 1) kalninės pušies medynų plotų atribojimą priešgaisrinėmis proskynomis, kurios padės šiuos medynus apsaugoti nuo pažeminių gaisrų židinių išplitimo; 2) kalninės pušies medynų didelių plotų suskirstymą į uždarus sklypus apie 100 ha ploto magistralinėmis priešgaisrinėmis 60 m pločio proskynomis, kurių paskirtis stabdyti kylančius lajinius gaisrus ir palengvinti jų gesinimą; 3) kalninės pušies medynų plotų mažinimą juos rekonstruojant plynais arba grupiniais kraštovaizdžio formavimo kirtimais. Ši priemonė ypač tikslinga, nes šiuose medynuose dėl gamtinės brandos, grybinių ligų pakenkimo ir kitų priežasčių vis daugiau atsiranda sausuolių židinių, didinančių gaisringumą; 4) priešgaisrinių kelių tinklo gerinimą. Nurodyti pirmoje eilėje tvarkytini keliai, einantys į kalninės pušies masyvus, priešgaisrines proskynas, prie vandens paėmimo vietų; 5) vandens paėmimo vietų įrengimą. Siūloma papildomai įrengti 10 vandens paėmimo vietų (yra 5 vandens paėmimo vietos ir 1 rezervuaras) marių pakrantėje. Viena vandens paėmimo vieta tektų 450 ha miško ir 100 ha kalninės pušies medynų. Nuo vandens paėmimo vietų tolimiausi magistralinių priešgaisrinių proskynų taškai būtų nutolę nuo 600–800 m iki 3 km; 6) projekte pateiktos bendros ir pagal girininkijas bei eiliškumą jose priešgaisrinių priemonių apimtys; jos pažymėtos ir planinėje medžiagoje (rekonstruotinų medynų apimtys pateiktos 1:10000 masteliu sudarytuose medynų planuose). Atskirai parengta Smiltynės girininkijos 2006 m. gaisravietės priešgaisrinės apsaugos sistema, kuri yra sudėtinė visų parko miškų priešgaisrinės apsaugos sistemos dalis. Pateiktos gaisrų gesinimo organizavimo rekomendacijos. _________________ _________________ * Dokumentų originalai saugomi ir su jais susipažinti galima Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, bei „Valstybės žinių“ tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).