← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ VERTINIMO IR REIKŠMINGUMO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2009 m. liepos 8 d. Nr. D1-393 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 23 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo, įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.19 punktu, tvirtinu Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašą (pridedama). Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-393 GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ VERTINIMO IR REIKŠMINGUMO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠAS I. Bendrosios nuostatos 1. Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja gamtos paveldo objektų vertinimą, vertinimo kriterijus bei jų taikymą, nustatant gamtos paveldo objektų vertę bei reikšmingumą, atrenkant gamtos paveldo objektus, kuriems reikalinga teisinė apsauga, ir skelbiant juos saugomais. 2. Šiuo Tvarkos aprašu privalo vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys, inicijuojantys gamtos paveldo objektų skelbimą saugomais, gamtos paveldo objektus skelbiančios institucijos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys gamtos paveldo objektų apskaitą. II. SĄVOKOS 3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos: Vertinimas – gamtos paveldo objektų (toliau – Objektų) vertės atskleidimas pagal Objektų parametrus (savybes) bei jų kompleksiškumą. Reikšmingumo nustatymas – vertinimo proceso išdavoje, remiantis informacijos analize, Objekto vertės nustatymas gamtiniu, moksliniu ir estetiniu požiūriu, siekiant Objektui suteikti teisinę apsaugą (jį skelbiant saugomu). Reikšmingumo lygmenys – reikšmingumo kategorijos, skirstomos pagal Objektų parametrų (savybių) gausą, kompleksiškumą ir Objektų reikšmę Lietuvos visuomenei arba bendruomenėms. 4. Kitos sąvokos šiame Tvarkos apraše suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902). III. gamtos paveldo objektŲ VERTINIMAS, reikšmingumO IR JO LYGMENŲ NUSTATYMAS 5. Vertinimas vykdomas remiantis šiais parametrais (savybėmis) (Objektų parametrų (savybių) sąrašas pateikiamas Tvarkos aprašo 1 priede): 5.1. kiekybiniais – ilgis, plotis, aukštis, apimtis, skersmuo, gylis, debitas, mineralizacija, amžius, kiekis. Riedulių, medžių, dendrologinių rinkinių ir dendrologinę vertę turinčių parkų parametrai, kuriuos rekomenduojama taikyti vertinant Objektus, pateikiami Tvarkos aprašo 2 priede. Taikant šiuos parametrus, turi būti atsižvelgiama į atskirų Lietuvos regionų ypatumus, riedulių arba tam tikros rūšies medžių gausą kiekviename Lietuvos regione; 5.2. kokybiniais – genezė, forma, dekoratyvinės ir architektūrinės savybės, sudėtis (petrografinė, mineraloginė, cheminė), skaidrumas, temperatūra, organoleptinės savybės. 6. Reikšmingumas, atsižvelgiant į parametrų (savybių) visumą, Objektui nustatomas pagal šiuos kriterijus: 6.1. svarbumą – kriterijų, rodantį gamtinę, informacinę, mokslinę, pažintinę reikšmę; 6.2. retumą – kriterijų, kuriuo apibūdinamas negausiai išlikęs ar retai pasitaikantis objektas; 6.3. išskirtinumą – kriterijų, kuriuo apibūdinamos išskirtinės objekto savybės. 7. Kad Objektas būtų pripažintas reikšmingu, pakanka, kad jis atitiktų nors vieną kriterijų. 8. Objektas turi būti vertinamas neatsiejamai nuo gamtinės aplinkos. 9. Nustatant reikšmingumą, Objekto būklė negali būti pripažįstama kaip reikšmingumą menkinanti aplinkybė. 10. Nustačius, kad Objektas atitinka svarbumo, retumo, išskirtinumo kriterijus arba nors vieną iš šių kriterijų, t. y. pripažinus Objektą reikšmingu, jį palyginant su panašiais žinomais objektais, nustatomas reikšmingumo lygmuo: 10.1. nacionalinis lygmuo – Objektas yra pripažįstamas reikšmingu Lietuvos visuomenei (valstybės mastu). Šiuo atveju Objektas skelbiamas gamtos paminklu; 10.2. regioninis lygmuo – Objektas yra pripažįstamas reikšmingu įvairioms bendruomenėms (apskrities ar kelių gretimų apskričių mastu). Šiuo atveju Objektas skelbiamas valstybės saugomu; 10.3. vietinis lygmuo – Objektas yra pripažįstamas reikšmingu vietos bendruomenei (savivaldybės mastu). Šiuo atveju Objektas skelbiamas savivaldybės saugomu. 11. Objektus skelbiant saugomais, turi būti atsižvelgiama į: 11.1. eksponavimo, lankymo, panaudojimo galimybes. Lankymas neturi kelti grėsmės jų būklei; 11.2. išsaugojimo tikimybę; 11.3. asmeninę žemės savininkų ar valdytojų iniciatyvą – valstybei nepriklausančių Objektų valdytojų asmeninę iniciatyvą ir konkrečius pasiūlymus bei įsipareigojimus Objektą išsaugoti. 12. Jeigu nustatant Objekto reikšmingumą galima taikyti tik retumo ir (

  1. ar)išskirtinumo kriterijus, reikšmingumą nustato institucija, priimanti sprendimą dėl Objekto paskelbimo saugomu. 13. Jeigu nustatant Objekto reikšmingumą taikomas svarbumo kriterijus, institucija, priimanti sprendimą dėl Objekto paskelbimo saugomu, raštu kreipiasi į atitinkamas mokslo įstaigas, prašydama pateikti rekomendacinę išvadą dėl Objekto reikšmingumo. iV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 14. Nustačius Objekto reikšmingumą, jis skelbiamas saugomu Saugomų teritorijų įstatymo ir Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56 (Žin., 2006, Nr. 9-335), nustatyta tvarka. 15. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos metodiškai vadovauja šio Tvarkos aprašo taikymui. _________________ Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašo 1 priedas VERTINAMŲ OBJEKTŲ PARAMETRŲ (SAVYBIŲ) SĄRAŠAS Vertinamų objektų parametrai (savybės) gali būti: 1. Geologinių: 1.1. riedulių: 1.1.1. matmenys, nusakantys riedulių tūrį (didžiausia apimtis, ilgis, plotis, aukštis); 1.1.2. forma (neįprastumas, įdomumas, specifiškumas); 1.1.3. mokslinė vertė (genezė, petrografinė sudėtis ir kt.); 1.1.4. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 1.1.5. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 1.1.6. galimybė įjungti į turistinį maršrutą; 1.2. atodangų, uolų, konglomeratų: 1.2.1. mokslinė vertė (stratigrafinio vieneto, ribos stratotipinis pjūvis, atskleidžiantis, demonstruojantis geologinių darinių genezę, procesus, vaizdžiai charakterizuojantis darinius, formas, geologinius procesus); 1.2.2. matmenys (aukštis, ilgis, plotis (atodangoms – aukštis nuo papėdės iki atodangos briaunos, ilgis pagal šlaito apačią)); 1.2.3. atodangoms papildomai – statumas (laipsniais), atidengtumas; 1.2.4. forma (neįprastumas, įdomumas, specifiškumas); 1.2.5. informatyvumas, parodantis objekto sanklodos raidą bei pažintinę reikšmę; 1.2.6. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 1.2.7. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 1.2.8. galimybė įjungti į turistinį maršrutą; 1.3. smegduobių ir olų: 1.3.1. mokslinė vertė; 1.3.2. matmenys (gylis, skersmuo); 1.3.3. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 1.3.4. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 1.3.5. galimybė įjungti į turistinį maršrutą; 1.4. fosilijų ir mineralų radviečių: 1.4.1. mokslinė vertė (apytikris radinių tankis ir unikalumas, savitumas, tipiškumas); 1.4.2. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime. 2. Geomorfologinių: 2.1. kalvų, gūbrių, atragių ir kitų teigiamų reljefo formų: 2.1.1. mokslinė vertė; 2.1.2. matmenys (ilgis, aukštis, plotis, plotas); 2.1.3. šlaitų pobūdis; 2.1.4. forma (neįprastumas, įdomumas, specifiškumas); 2.1.5. atvirumas apžvalgai; 2.1.6. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 2.1.7. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 2.1.8. galimybė įjungti į turistinį maršrutą; 2.2. daubų, raguvų, dubaklonių ir kitų neigiamų reljefo formų: 2.2.1. mokslinė vertė; 2.2.2. matmenys (gylis, ilgis, skersmuo ir kt.); 2.2.3. šlaitų statumas; 2.2.4. forma (neįprastumas, įdomumas, specifiškumas); 2.2.5. atvirumas apžvalgai; 2.2.6. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 2.2.7. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 2.2.8. galimybė įjungti į turistinį maršrutą. 3. Hidrogeologinių (šaltinių, versmių): 3.1. mokslinė vertė; 3.2. tipas; 3.3. debitas; 3.4. mineralizacija; 3.5. cheminė sudėtis; 3.6. savybės (skaidrumas, temperatūra, organoleptinės savybės – skonis, kvapas, spalva); 3.7. realioji fizinė būklė, nusakanti objekto praktinio panaudojimo tikslingumą; 3.8. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 3.9. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 3.10. galimybė įjungti į turistinį maršrutą. 4. Hidrografinių: 4.1. ežerų: 4.1.1. forma; 4.1.2. kilmė, 4.1.3. bendra išvaizda (krantų raiškumas, salų kiekis ir kt.); 4.1.4. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 4.1.5. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 4.1.6. galimybė įjungti į turistinį maršrutą; 4.2. rėvų: 4.2.1. matmenys; 4.2.2. raiška upės vagoje; 4.2.3. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 4.2.4. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 4.2.5. galimybė įjungti į turistinį maršrutą; 4.3. salų: 4.3.1. matmenys; 4.3.2. forma; 4.3.3. raiška kraštovaizdyje; 4.3.4. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 4.3.5. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 4.3.6. galimybė įjungti į turistinį maršrutą; 4.4. pusiasalių: 4.4.1. matmenys; 4.4.2. forma; 4.4.3. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 4.4.4. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 4.4.5. galimybė įjungti į turistinį maršrutą; 4.5. senvagių: 4.5.1. mokslinė vertė; 4.5.2. forma; 4.5.3. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 4.5.4. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 4.5.5. galimybė įjungti į turistinį maršrutą. 5. Botaninių: 5.1. medžių, krūmų: 5.1.1. matmenys (medžio kamieno apimtis 1,3 m aukštyje, aukštis); 5.1.2. estetinė vertė: kamieno struktūra, lajos forma ir dydis, lapų spalva, forma ir dydis, stiebo ir žiedų spalva, vaisių išraiškingumas; 5.1.3. amžius (introdukuotiems medžiams ne mažesnis kaip 50 metų, krūmams – 20 metų); 5.1.4. dendrologinė vertė; 5.1.5. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 5.1.6. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 5.1.7. galimybė įjungti į turistinį maršrutą; 5.2. saugomų augalų ir grybų rūšių augaviečių (buveinių), unikalių ir nykstančių augalų bendrijų: 5.2.1. mokslinė vertė; 5.2.2. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 5.3. dendrologinių rinkinių, dendrologinę vertę turinčių parkų ir skverų: 5.3.1. medžių ir krūmų (tarp jų introdukuotų) taksonų skaičius; 5.3.2. ypatingai retų rūšių skaičius; 5.3.3. amžius (tik dendrologiniams rinkiniams); 5.3.4. medžių ir krūmų, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, skaičius; 5.3.5. želdinimo principai ir kompozicijos; 5.3.6. tinkamumas būti demonstraciniu objektu gamtamoksliniame auklėjime, švietime; 5.3.7. infrastruktūros elementai, aplinkos būklė arba teritorinė lokalizacija, nusakanti objekto lankymo bei apžiūrėjimo vietoje galimybes; 5.3.8. galimybė įjungti į turistinį maršrutą. 6. Zoologinių (saugomų gyvūnų rūšių radviečių (veisimosi ir maitinimosi vietų), gyvūnų kolonijų, unikalių paukščių lizdų, kitų gyvūnų veiklos retenybių): 6.1. mokslinė vertė; 6.2. estetinė vertė. _________________ Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašo 2 priedas Riedulių, medžių, DENDROLOGINIŲ RINKINIŲ IR DENDROLOGINĘ VERTĘ TURINČIŲ PARKŲ IR SKVERŲ KIEKYBINIAI parametrai Rieduliai Gamtos paminklais skelbiami rieduliai, kurių matomos dalies tūris ne mažesnis kaip 15 m3. Valstybės saugomais Objektais skelbiami rieduliai, kurių matomos dalies tūris ne mažesnis kaip 10 m3. Savivaldybės saugomais Objektais skelbiami rieduliai, kurių matomos dalies tūris ne mažesnis kaip 5 m3. Medžiai ir krūmai Lietuviškas rūšies pavadinimas Lotyniškas rūšies pavadinimas Gamtos paminklais skelbiami medžiai, kurių: Valstybės saugomais Objektais skelbiami medžiai, kurių: Savivaldybės saugomais Objektais skelbiami medžiai, kurių: kamieno apimtis (
  2. m)1,3 m aukštyje yra ne mažesnė kaip aukštis (
  3. m)yra ne mažesnis kaip kamieno apimtis (
  4. m)1,3 m aukštyje yra ne mažesnė kaip aukštis (
  5. m)yra ne mažesnis kaip kamieno apimtis (
  6. m)1,3 m aukštyje yra ne mažesnė kaip aukštis (
  7. m)yra ne mažesnis kaip Pušūnai Europinis kukmedis Taxus baccata L. 1,5 11,0 1,2 9 1,0 7 Europinis kėnis Abies alba Mill. 3,0 35 2,8 30 2,5 25 Paprastoji eglė* Picea abies (L.) H.Karst. 3,5 40-45 3,0 35-40 2,5 30-35 Serbinė eglė Picea omorica (Pančič) Purk. 3,0 40 2,5 35 2,0 30 Europinis maumedis Larix decidua Mill. 3,0 40 2,5 35 2,0 30 Lenkinis maumedis Larix polonica Racib. 3,0 45 2,5 40 2,0 35 Rusinis maumedis (sin. Sukačiovo maumedis) Larix archangelica Lawson 3,0 25 2,5 20 2,0 15 Kurilinis maumedis Larix kamtschatica (Rupr.) Carr. 1,8 12 1,6 10 1,4 8 Paprastoji pušis* Pinus sylvestris L. 4,0 40 2,5-3,0 20-30 2,0-2,5 15-20 Veimutinė pušis Pinus strobus L. 3,2 40 2,2 30 1,8 25 Kedrinė pušis Pinus Cembra L. 1,2 15 1,0 12 0,8 10 Vakarinė tuja Thuja occidentalis L. 2,0 20 1,5 15 1,3 12 Didžioji tuja Thuja plicata Donn ex D.Don 3,0 20 2,5 18 2,0 15 Paprastasis kadagys* Juniperus communis L. 0,8 12 0,6 10 0,5 8 Virgininis kadagys Juniperus virginiana L. 1,1 15 0,8 12 0,6 10 Magnolijūnai Gelsvažiedis tulpmedis Liriodendron tulipifera L. 2,7 20 2,4 18 2,0 15 Paprastasis bukas Fagus sylvatica L. 3,0 20 2,5 15 2,0 15 Paprastasis ąžuolas* Quercus robur L. 6,0 25-30 4,0-4,5 20-25 3,0-3,5 15-20 Raudonasis ąžuolas Quercus rubra L. 5,0 25 4,0 22 3,0 18 Karpotasis beržas* Betula pendula Roth 3,5-4,0 35 3,0 30 2,5 25 Juodalksnis* Alnus glutinosa (L.) Gaertn. 4,0 30 3,0-3,5 25 2,5-3,0 22 Baltalksnis* Alnus incana (L.) Moench 2,5 25 2,0 20 1,5 15 Paprastasis skroblas* Carpinus betulus L. 3,0 30 2,5 25 2,0 20 Turkinis lazdynas Corylus colurna L. 1,2 14 1,0 12 0,8 10 Pilkasis riešutmedis Juglans cinerea L. 3,0 18 2,5 12 2,0 10 Graikinis riešutmedis Juglans regia L. 4,0 20 3,0 15 2,5 12 Drebulė* Populus tremula L. 3,3 35 3,0 30 2,7 25 Baltoji tuopa Populus alba L. 7,0 30 5,5-6,0 30 4,0-4,5 25 Pilkoji tuopa Populus x canescens (Aiton) Sm. 7,0 30 5,5-6,0 30 4,0-4,5 25 Kanadinė tuopa Populus x canadensis Moench 3,5 30 3,0 25 2,5 20 Baltasis gluosnis* Salix alba L. 6,0 25 5,0 20 4,0 17 Trapusis gluosnis* Salix fragilis L. 3,2 25 3,0 20 2,5 17 Blindė* Salix caprea L. 2,5 22 2,0 18 1,6 15 Mažalapė liepa* Tilia cordata Mill. 6,0 30-35 3,5-4,0 25-30 3,0 20 Didžialapė liepa Tilia platyphyllos Scop. 6,5 35 4,5 32 3,5 28 Paprastoji liepa Tilia x vulgaris Hayne 5,0 30 4,0 25 3,0 20 Kalninė guoba* Ulmus glabra Huds. 5,5-6,0 30 4,5 25 3,5 20 Paprastasis skirpstas* Ulmus minor Mill. 4,0 30 2,3 25 2,0 20 Paprastoji vinkšna* Ulmus laevis Pall. 5,5 30 4,5 25 3,5 20 Miškinė kriaušė* Pyrus pyraster (L.) Burgsd. 3,5-4,0 16 3,0 14 2,5 12 Miškinė obelis* Malus sylvestris (L.) Mill. 3,5 15 3,0 12 2,5 10 Paprastasis šermukšnis* Sorbus aucuparia L. 2,0 20 1,8 18 1,6 15 Paprastoji ieva* Padus avium Mill. 2,0 22 1,8 18 1,5 15 Baltažiedė robinija (sin. baltoji akacija, baltažiedis vikmedis) Robinia pseudoacacia L. 2,5 15 2,0 12 1,5 10 Paprastasis klevas* Acer platanoides L. 4,5 28 3,5 25 2,5 20 Platanalapis klevas Acer pseudoplatanus L. 4,5 30 3,8 25 3,0 20 Sidabrinis klevas Acer saccharinum L. 4,0 25 3,5 20 2,7 18 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum L. 4,5-5,0 25 3,5-4,0 20 3,0 15 Paprastasis uosis* Fraxinus excelsior L. 5,5-6,0 30 4,0-4,5 25 3,0-3,5 20 Amerikinis uosis Fraxinus americana L. 4,0 20 3,0 15 2,5 12 * Lietuvoje auga savaime Dendrologiniai rinkiniai Rodikliai Skelbiami gamtos paminklais Skelbiami valstybės saugomais Objektais Skelbiami savivaldybės saugomais Objektais Medžių ir krūmų rūšių, porūšių varietetų ar formų skaičius* Ne mažiau kaip 300 introdukuotų sumedėjusių augalų Ne mažiau kaip 100 introdukuotų sumedėjusių augalų Ne mažiau kaip 70 introdukuotų sumedėjusių augalų Dendrologinio rinkinio amžius Ne mažiau kaip 50 proc. augalų vyresni nei 20 metų Ne mažiau kaip 50 proc. augalų vyresni nei 12 metų Ne mažiau kaip 50 proc. augalų vyresni nei 10 metų * Šis skaičius gali būti 30 proc. mažesnis, jei dendrologiniame rinkinyje auga ypatingai retos rūšys: dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.), kininė (tikroji) metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides Hu et W. C. Cheng), dvieilis taksodis (Taxodium distichum (L.) Rich.), gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.) Dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai Rodikliai Skelbiami gamtos paminklais Skelbiami valstybės saugomais Objektais Skelbiami savivaldybės saugomais Objektais Medžių ir krūmų rūšių, porūšių varietetų ar formų skaičius 40 20 10 Plotas (tik dendrologinę vertę turintiems parkams), ha Ne mažesnis kaip 4 ha Ne mažesnis kaip 3 ha - Želdinimo principai ir kompozicijos Parkai, įkurti pagal žinomų XIX a. kraštovaizdžio architektų (L. Stuokos-Gucevičiaus, E. Andre, G. Kuphaldto, M. Knakfuso, K. Podčašinsko, J. Paulavičiaus) projektus Parkai, įkurti pagal architektų A. Tauro, T. Šešelgienės, Rūtos ir Alfonso Kiškių, A. Gaulios ar kitų žymių architektų projektus Parkai, įkurti prisilaikant kraštovaizdžio architektūros principų _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.