Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ 2009 M. LIEPOS 9 D. PASIŪLYMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 58, 91 IR 1251 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-782 2009 m. liepos 20 d. Nr. 747 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. SV-S-332 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių Artūro Zuoko, Laimonto Diniaus ir Žilvino Šilgalio 2009 m. liepos 9 d. pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 1251 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-782 (toliau vadinama – pasiūlymas) dėl šių priežasčių: 1.
- Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 1251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-782 teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10 straipsnių ir 1, 3, 4, 5, 11 priedėlių pakeitimo įstatymo projektu, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2009 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 743 „Dėl patobulintų Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10 straipsnių ir 1, 3, 4, 5, 11 priedėlių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos respublikos seimo nutarimo „dėl seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ pakeitimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, kur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) pajamos ir išlaidos suplanuotos atsižvelgiant į numatomą taikyti standartinį 21 procento pridėtinės vertės mokesčio (toliau vadinama – PVM) tarifą. 1.
- Pritarus pasiūlymui ir nustačius standartinį 20 procentų PVM tarifą, valstybės biudžetas 2009 metais, palyginti su planuotomis valstybės biudžeto pajamomis taikant standartinį 21 procento PVM tarifą, netektų apie 110 mln. litų, o 2010 metais – apie 300 mln. litų numatomų pajamų. 1.
- Europos Sąjungos direktyvos nėra tiesioginio taikymo teisės aktai. Jos įgyvendinamos nacionalinės teisinės sistemos instrumentais (įskaitant ir terminiją), o ne atliekant pažodinį nuostatų vertimą, todėl netikslinga atlikti pasiūlyme numatytus redakcinius pakeitimus – sąvoką „lengvatinis PVM tarifas“ keisti sąvoka „sumažintas PVM tarifas“. 1.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (toliau vadinama – Projektas dėl lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymo šilumos energijai ir karštam vandeniui), kuriame siūloma nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui, sunaudotam karštam vandeniui paruošti, ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą.
- Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nepritarti ir kokiems nors kitiems Lietuvos Respublikos Seimo narių registruotiems Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) pakeitimo projektams ir pasiūlymams dėl šių projektų, kuriuose siūloma plėsti lengvatinio PVM tarifo taikymo sritį daugiau, nei numatyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 77-3173) ir Projekte dėl lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymo šilumos energijai ir karštam vandeniui, dėl šių priežasčių: 2.
- Ekonominį sunkmetį išgyvena daugelis ūkio sektorių, todėl nebūtų pagrįsta išskirti vieną ar keletą sektorių ir jo (jų) tiekiamoms prekėms (teikiamoms paslaugoms) taikyti lengvatinį PVM tarifą. Jeigu kuriai nors prekių (paslaugų) grupei būtų nustatyta ši PVM lengvata, tai sudarytų sąlygas įvairioms interesų grupėms, argumentuojant sunkmečiu, socialiniais tikslais, produkcijos realizavimo ir kitomis problemomis, taip pat siekti PVM lengvatų savo tiekiamoms prekėms (teikiamoms paslaugoms). Be to, lengvatiniai PVM tarifai iškraipo santykines prekių (paslaugų) kainas, o tai lemia nevienodas konkurencijos sąlygas tarp tiesiogiai ar netiesiogiai pakaičių prekių (paslaugų). 2.
- Lengvatinių PVM tarifų taikymas daro neigiamą poveikį valstybės biudžeto pajamoms, be to, lengvatinių PVM tarifų nustatymo prekėms (paslaugoms) nauda galutiniam vartotojui yra abejotina, taip pat tai nėra lemiantis veiksnys, užtikrinantis lietuviškos kilmės prekių konkurencingumą, palyginti su kitų valstybių narių produkcija. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2006 m. gruodžio 19 d. ataskaitoje Nr. 8000-7P-31 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“ teigiama, kad ekonominiai tyrimai rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustatymas tiesioginio poveikio prekių ir paslaugų kainoms nepadarė. Šioje ataskaitoje taip pat konstatuota, kad didžiausią naudą dėl lengvatinio PVM tarifo gauna ne prekių (paslaugų) vartotojai, o įmonės, tiekiančios lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamas prekes (teikiančios paslaugas), nors lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS L. E. FINANSŲ MINISTRO PAREIGAS INGRIDA ŠIMONYTĖ ______________