Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-376 2009 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 880 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. SV-S-282, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-376 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kompensuojamasis uždarbis socialinio draudimo ligos pašalpoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų (toliau vadinama – ligos pašalpos) būtų apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Šiuo metu ligos pašalpa apskaičiuojama pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Draudėjai neteikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) ir jos teritoriniams skyriams duomenų apie apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas kas mėnesį, todėl draudėjas ligos pašalpai paskirti ir kompensuojamajam uždarbiui apskaičiuoti apdraustajam asmeniui privalėtų išduoti pažymą apie jo draudžiamąsias pajamas, turėtas 3 paskutinius mėnesius. Tai padidintų administracinę naštą tiek draudėjams, tiek apdraustiesiems.
- Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytas argumentas, kad pagal galiojančią tvarką apskaičiuojamos mažesnės nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, šiuo laikotarpiu gali būti vertinamas kaip noras sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas. Kadangi 2009 metais mažėja darbo užmokesčio fondai, gali susidaryti situacijos, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, apskaičiuotos pagal šiuo metu galiojančią tvarką (tai yra iš užpraeito kalendorinio ketvirčio, kai darbo užmokestis buvo didesnis), bus didesnės negu tos, kurios bus apskaičiuotos pagal Įstatymo projekte siūlomą tvarką. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2009 metų I ketvirtį vidutinis darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, buvo 1 817,7 lito, o 2008 metų IV ketvirtį – 1 989,5 lito.
- Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 punkte teigiama, kad „žinoma atvejų, kai įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, asmenims kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai buvo apskaičiuotas pagal užpraeitą kalendorinį ketvirtį, kurio metu jie laikinai nedirbo. Tokiu atveju šie asmenys labai nukenčia finansiniu požiūriu. Dėl trumpalaikio nedarbo (nors iki tol gali būti dirbęs daugelį metų) asmuo gali patekti į situaciją, kai jam kompensuojamasis uždarbis bus skaičiuojamas nuo trumpo nedirbto laikotarpio“. Pastebėtina, kad šie aiškinamojo rašto teiginiai apskritai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Manytina, kad Įstatymo projekte pateiktas siūlymas tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą yra pagrįstas keliomis konkrečiomis situacijomis. Be to, net ir nustačius Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, vargu ar būtų išvengta situacijų, kai įvykus nelaimingam atsitikimui darbe kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai asmenims būtų skaičiuojamas nuo kalendorinio ketvirčio, kurio metu jie taip pat laikinai nedirbo.
- Aiškinamajame rašte Įstatymo projekto tikslas nurodomas kaip siekis „suvienodinti kompensuojamojo uždarbio ligos pašalpoms ir darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką“. Manytina, kad šis tikslas nebus pasiektas, kadangi ligos socialinio draudimo pašalpai apskaičiuoti į kompensuojamąjį uždarbį įskaitomos visos asmens gautos draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, nedarbo socialinio draudimo išmokos. Tačiau į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nedarbo socialinio draudimo išmoka, materialinės pašalpos arba pašalpos, gautos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS DONATAS JANKAUSKAS _________________