KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI TURTUI ĮVERTINTI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS N U T A R I M A S DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1997 M. VASARIO 1 D. 1997 m. sausio 8 d. Nr. 1 Vilnius Komisija nutaria:
(3)) kainos, viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. 3. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai: 1) nesant vandentiekio – 8%; 2) nesant kanalizacijos – 5%; 3) nesant karšto vandens – 4%; 4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6%; 5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5%; 6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8%; 7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 10%; 8) jeigu butas įrengtas rūsyje – 20%; 9) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 10–15%. Jei gyvenamojo namo laiptinėje per visus aukštus iš bendrabučio tipo butai perdaryti į butus su visais patogumais – 3–5%; 10) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose-3%; 11) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4%; 12) jeigu butas be apdailos – 10%; 13) butų pradinė vidutinė rinkos kaina (pagal 3 pastabos 1–4 punktus) nemažinama, jeigu yra įrengti pagal šiuos punktus atitinkami vidaus inžineriniai tinklai; 14) butas monolitiniame name–3%; 15) rekonstrukcijos metu panaikinus patogumus (pagal 3 pastabos 11 punktą) vidutinė rinkos kaina nemažinama. 4. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 20%, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėje, vonioje, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.). 5. Gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą, atitinkamos apskrities valdytojo įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo arba notarinę sutartį. 6. Pajamos, panaudotos 1 lentelės 2.4–2.11 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį. 7. (*) – Vakarų šalių gamybos rezervuarų kainos nustatymui 1 lentelės 3.8 punkte nurodytas kainas dauginti iš koeficiento 1,8. 8. Įvertinant kiemo statinius ir įrenginius (stogines, terasas, tualetus ir kt.), esančius prie negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, taikomos kainos, nurodytos 1 lentelės 2.10 punkte (kiemo statiniai ir įrenginiai). 9. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos: 1) atitinkamo pastato pradinę kainą, priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, pakoreguojant vietovės pataisos koeficientu (2 lentelė); 2) nustatant rinkos kainą butams daugiabučiuose rąstų, karkasiniuose, žiogriniuose ir žiogriniuose apmūrytuose pastatuose (1 lentelės 1.4, 1.5 ir 1.6 punktai), taikomi gyvenamųjų namų ir kitų pastatų koeficientai (2 lentelės 3 skiltis); 3) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu pataisos koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant 1 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70% nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, inventorizavimo biurų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina; 4) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 50%, netaikant pastabų 3 punkto 9 papunktyje numatyto kainos mažinimo procento. 10. (**) – nustatyti koeficientai be nurodytiems 6 skiltyje objektams taikomi ir poilsio namams. 11. Suteikti teisę valstybės įmonei „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ ir jos filialams nustatyti koeficientus Komisijos nustatytose ribose: prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, bankams, privačioms gydymo įstaigoms, kirpykloms – 0,70–1,50 (žr. 2 lentelės 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams – 0,60–1,20 (žr. 2 lentelės 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktų 7 skiltį). Kitose kaimo tipo gyvenvietėse gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, – 0,20–0,30 (žr. 2 lentelės 72.1 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, bankams, privačioms gydymo įstaigoms, kirpykloms – 0,20–0,30 (žr. 2 lentelės 72.1 punkto 6 skiltį), kitos paskirties objektams – 0,15–0,25 (žr. 2 lentelės 72.1 punkto 7 skiltį). Gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, – 0,30–0,60 (žr. 2 lentelės 48.1, 48.2, 48.3 punktų 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, bankams, privačioms gydymo įstaigoms, kirpykloms – 0,30–0,50 (žr. 2 lentelės 48.1, 48.2, 48.3, 49.1 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams – 0,20–0,40 (žr. 2 lentelės 48.1, 48.2, 48.3, 49.1 punktų 7 skiltį). 12. Įkainojant nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, esant pamatams, sienoms, pertvaroms, perdengimams ir stogui, jų vertę nustato valstybės įmonė „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“. (Šis punktas taikomas nebaigtos statybos pirkimo, pardavimo, paveldėjimo, mainų, įkeitimo ir dovanojimo atvejais). 13. Apskaičiuojant pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių vidutinę rinkos kainą vietovės koregavimo koeficientai netaikomi naujos statybos objektams, kai leidimas statybai išduotas po 1991 m. sausio 1 d. (nebaigtai statybai) ir tais atvejais, kai objekto priėmimo naudoti aktas arba apskrities valdytojo įsakymas dėl nuosavybės teisių pripažinimo išduotas po 1996 m. vasario 1 d. 14. Įvertinant pastatus po rekonstrukcijos, kai nesikeičia pastato tūris ir plotas, tačiau pakeisti pagrindiniai elementai, pajamų deklaravimui vadovaujamasi pastato verčių skirtumu po ir prieš rekonstrukciją. II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKU IR VANDENS TELKINIAIS) 3 lentelė Žemės sklypo paskirtis Bazinė kaina ir pataisos koeficientai 1. Ne žemės ūkio ir miškų paskirties žemės sklypai Bazinė kaina-Lt/m2 1.1. Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose 40 1.2. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose 20 1.3. Miestuose, kurių dydis 100 000-20 001 gyventojų 10 1.4. Miestuose, kurių dydis 20 000-5 001 gyventojų 5 1.5. Kituose miestuose, miesteliuose ir urbanizuotose kaimų teritorijose 2 1.6. Kitose vietovėse 1 Pataisos koeficientai: K1-žemės sklypas neužstatytas ir yra neparengtoje užstatymui teritorijoje (nėra pagrindinių inžinerinių komunikacijų) -0,4 K2-žemės sklypas yra arti miesto visuomeninio centro -1,6 K3-žemės sklypas yra arti miesto kvartalo centro arba (kai sklypas yra kaimo vietovėje) arti (iki 2–5
- km)nuo miesto -1,2 K4-žemės sklypas naudojamas (numatomas nau-doti) ūkinei-komercinei veiklai -1,5 K5-žemės sklypas yra prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje -3,0 K6-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla arba maža paklausa -0,6 K7-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų paklausa -2,5 2. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai ir žemės ūkio paskirties žemė miestuose Bazinė kaina–150 Lt/a Pataisos koeficientai: K8-žemės (sodo) sklype yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti -1,5 K9-žemės (sodo) sklypas yra mieste arba arti jo, kai gyventojų skaičius mieste: daugiau kaip 100 000 -1,5 10 000–100 000 -1,2 K10-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa -0,5 3. Kiti kaimo vietovėje esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (įskaitant įsiterpusius miškus ir vandens telkinius) Bazinė kaina – 1 500 Lt/ha Pataisos koeficientai: K11 žemės sklypas yra arti (iki 2
- km)nuo miesto arba iki 100 m nuo magistralinio kelio: parduodant su sodyba -2,0 parduodant be sodybos -1,4 K12-žemės ūkio naudmenų našumo balas didesnis kaip 40 -1,1 K13-žemės ūkio naudmenos sudaro (proc. nuo bendro žemės sklypo ploto): iki 50 proc. -1,0 51–80 proc. -1,1 daugiau kaip 80 proc. -1,2 K14-žemė yra prastos ūkinės vertės, toli nuo gerų kelių -0,6 K15-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir jame yra: gyvenamasis namas -1,2 leidimas statyti gyvenamąjį namą (pakeičiant tikslinę paskirtį) -2,0 K16-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir išsidėstęs prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje -5,0 K17-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa -0,5 4. Miškų ūkio paskirties žemė (įskaitant stačiojo miško kainą) Bazinė kaina-3 000 Lt/ha Pataisos koeficientai: K18-miškas brandaus amžiaus ir (arba) jame leidžiami kirtimai -3,0 K19-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa -0,6 Pastaba. Žemės rinkos kaina apskaičiuojama bazinę kainą dauginant iš atitinkamų koeficientų. Šiuos koeficientus nustato apskrities valdytojo administracijos miestų (rajonų) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos, išduodamos pažymas žemės sklypų perleidimo įforminimui. III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES 4 lentelė Automobilio markė Variklio Naujo automobilio vidutinė rinkos kaina AJ kW darbinis tūris, cm3 BMW 90–110 66–81 1,6–1,8 115 932 BMW 111–115 82–84 1,8–2,5 155 843 BMW 116–145 85–106 1,8–2,5 174 990 BMW 146–150 107–110 2,0–2,5 194 693 BMW 151–192 111–141 2,0–2,5 222 495 BMW 193–220 142–161 2,8–3,5 256 640 BMW 221–290 162–213 4,0 325 999 BMW 291–340 214–250 5,0 452 632 BMW 341–380 251–279 5,0 603 578 Wolkswagen 60–90 44–66 1,6–1,9 111 021 Wolkswagen 91–120 67–88 2,0 115 532 Wolkswagen 121–150 89–110 2,0 122 241 Wolkswagen 151–175 111–129 2,8 154 323 Mersedes-Benz 95–125 70–92 1,8–2,5 182 413 Mersedes-Benz 126–140 93–103 2,0–3,0 220 241 Mersedes-Benz 141–170 104–125 2,2–3,5 287 451 Mersedes-Benz 171–220 126–161 2,8–3,2 290 133 Mersedes-Benz 221–280 162–206 4,2 538 711 Mersedes-Benz 281–395 207–290 5,0–6,0 628 842 Citroen 55–60 40–44 1,0–1,8 40 354 Citroen 61–75 45–55 1,4–1,9 63 699 Citroen 76–100 56–73 1,4–2,5 80 621 Citroen 101–110 74–81 1,8–2,5 100 243 Citroen 111–135 82–99 2,0–2,5 110 999 Citroen 136–170 100–123 2,0–3,0 130 728 Fiat 50–65 37–48 1,0–1,9 39 987 Fiat 66–75 49–55 1,1–1,9 46 452 Fiat 76–95 56–70 1,4–2,0 48 132 Toyota 70–90 53–65 1,4–2,4 73 352 Toyota 91–120 66–88 1,6–2,4 79 641 Toyota 121–140 89–103 2,0–2,2 107 352 Toyota 141–175 104–128 3,0–4,2 154 620 Toyota 176–190 129–138 3,0 170 533 Mazda 73–90 54–66 1,3–2,2 61 520 Mazda 91–115 67–84 1,8 72 441 Mazda 116–140 85–103 2,0 84 820 Mazda 141–170 104–125 2,0–2,5 93 900 Renault 50–70 37–51 1,3–1,9 57 320 Renault 71–100 52–73 1,4–2,2 88 865 Renault 101–115 74–84 1,8–2,5 125 998 Renault 116–155 85–113 1,8–2,8 137 742 Renault 156–170 114–125 3,0 196 840 Honda 90 65 1,5 81 520 Honda 133 98 2,0 94 640 Volvo 89–135 65–99 1,8–2,3 105 642 Volvo 136–145 100–106 2,5 140 321 Volvo 146–170 107–125 2,4 161 322 Volvo 171–225 126–165 2,3–2,9 190 803 Nissan 76–100 56–73 1,4–1,6 85 201 Nissan 101–125 74–92 2,4–4,2 102 541 Nissan džipai 101–125 74–92 2,4–4,2 143 362 * Nissan 126–140 93–103 2,0 111 410 Chrysler Jup 116–155 85–114 2,0–2,5 101 420 Chrysler Jup 156–180 115–132 2,5–4,0 119 210 Hyundai 80–100 53–73 1,5–2,5 56 143 Hyundai 101–115 74–84 1,8–2,0 65 204 Ford 60–90 44–65 1,2–1,8 60 342 Ford 91–115 66–84 1,8–2,0 87 122 Ford 116–145 85–106 2,0 99 241 Ford 146–160 107–117 3,8 103 047 Ford 161–210 118–154 2,9 139 122 Audi 80–100 58–73 1,9 131 541 Audi 101–120 74–88 1,9–2,5 139 261 Audi 121–150 89–110 1,8–2,6 148 452 Audi 151–175 111–129 2,8 174 233 Audi 176–195 130–143 2,8 208 919 Audi 196–300 144–221 3,7–4,2 310 452 Škoda 60–70 44–51 1,3 39 542 Škoda 71–75 52–55 1,6 42 730 B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ (išskyrus išvardytas A lentelėje) IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS 5 lentelė Transporto priemonės pavadinimas Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) 1. Lengvieji automobiliai 1.1. Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai 1.1.1. 51–60 AJ (38–44 kW) 38 1.1.2. 61–75 AJ (45–55 kW) 54 1.1.3. 76–90 AJ (56–66 kW) 65 1.1.4. 91–100 AJ (67–73 kW) 67 1.1.5. 101–115 AJ (74–85 kW) 71 1.1.6. 116–125 AJ (86–92 kW) 82 1.1.7. 126–135 AJ (93–99 kW) 94 1.1.8. 136–150 AJ (100–110 kW) 112 1.1.9. 151–175 AJ (111–128 kW) 121 1.1.10. 176–200 AJ (129–147 kW) 140 1.1.11. 201–250 AJ (148–184 kW) 183 1.1.12. 251–300 AJ (185–221 kW) 233 1.1.13. 301–350 AJ (222–257 kW) 326 1.1.14. 351–400 AJ (258–294 kW) 465 1.1.15. daugiau kaip 400 AJ (daugiau kaip 294 kW) 805 1.2. NVS gamybos lengvieji automobiliai 1.2.1. 201–300 AJ (148–221 kW) 39 1.2.2. 301–400 AJ (222–294 kW) 56 2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniaivežimėliai 2.1. 61–80 AJ (45–59 kW) 49 2.2. 81–100 AJ (60–73 kW) 75 2.3. 101–150 AJ (74–110 kW) 97 3. Autobusai 3.1. Vakarų valstybių gamybos autobusai 3.1.1. iki 30 sėdimų vietų 387 3.1.2. 31–50 sėdimų vietų 921 3.1.3. daugiau kaip 50 sėdimų vietų 1 744 3.2. NVS valstybių gamybos autobusai 3.2.1. iki 30 sėdimų vietų 48 3.2.2. daugiau kaip 30 sėdimų vietų 124 3.3. Mikroautobusai 3.3.1. Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai 3.3.1.1. iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 116 3.3.1.2. 10–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 131 4. Krovininiai automobiliai 4.1. Vilkikai 4.1.1. Vakarų valstybių gamybos vilkikai 4.1.1.1. iki 200 AJ (iki 147 kW) 187 4.1.1.2. 201–300 AJ (148–221 kW) 313 4.1.1.3. 301–400 AJ (222–294 kW) 396 4.1.1.4. 401–500 AJ (295–368 kW) 462 4.1.1.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW) 564 4.1.2. NVS valstybių gamybos vilkikai 4.1.2.1. iki 200 AJ (iki 147 kW) 67 4.1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW) 96 4.1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW) 128 4.1.2.4. 401–500 AJ (295–368 kW) 179 4.1.2.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW) 211 4.2. Sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1. Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės 108 4.2.1.2. 3,6-6 t bendros masės 131 4.2.1.3. 6,1–10 t bendros masės 158 4.2.1.4. 10,1–20 t bendros masės 259 4.2.1.5. daugiau kaip 20 t bendros masės 359 4.2.2. NVS valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.2.1. 6,1–10 t bendros masės 63 4.2.2.2. daugiau kaip 10 t bendros masės 84 4.3. Automobiliai-refrižeratoriai 4.3.1. Vakarų valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai 4.3.1.1. iki 4 t bendros masės 102 4.3.1.2. 4,1–8 t bendros masės 126 4.3.1.3. daugiau kaip 8 t bendros masės 180 4.3.2. NVS valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai 4.3.2.1. 4,1–8 t bendros masės 71 4.3.2.2. daugiau kaip 8 t bendros masės 87 5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės 5.1. iki 10 t bendros masės 71 5.2. 10,1–20 t bendros masės 114 5.3. 20,1–30 t bendros masės 131 5.4. daugiau kaip 30 t bendros masės 172 6. Priekabos 6.1. Vakarų valstybių gamybos priekabos 6.1.1. 4,1–10 t bendros masės 87 6.1.2. daugiau kaip 10 t bendros masės 141 7. Puspriekabės-refrižeratoriai 7.1. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės-refrižeratoriai 7.1.1. iki 10 t bendros masės 97 7.1.2. 10,1–20 t bendros masės 148 7.1.3. 20,1–30 t bendros masės 179 7.1.4. daugiau kaip 30 t bendros masės 239 7.2. NVS valstybių gamybos puspriekabės-refrižeratoriai daugiaukaip 20 t bendos masės 73 PASTABOS: 1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ). 2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų – 25%, po dvejų metų – 34%, po trejų metų – 44%, po ketverių metų – 55%, po penkerių metų – 67%, po šešerių metų – 80%, po septynerių metų – 94%. 3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai. 4. (*) – Kitų markių ir kitų galingumų džipų kainos prilyginamos analogiškų lengvųjų automobilių kainoms. IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS 6 lentelė Vandens transporto priemonės pavadinimas Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) (%) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas 1. Transportiniai laivai 1.1. Jūrų laivai 1.1.1. Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai 1.1.1.1. iki 3 000 t vandentalpos 24 000 6,25 1.1.1.2. 3 001–10 000 t vandentalpos 47 400 6,25 1.1.1.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos 80 000 6,25 1.1.2. Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai 1.1.2.1. iki 5 000 t vandentalpos 13 100 6,25 1.1.2.2. 5 001–10 000 t vandentalpos 20 000 6,25 1.1.2.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos 23 000 6,25 1.1.3. Ro-Ro tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos 20 000 6,25 1.1.4. Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5 000–10 000t vandentalpos 10 000 6,25 1.1.5. Transportiniai refrižeratoriai 1.1.5.1. iki 10 000 t vandentalpos 30 000 6,25 1.1.5.2. 10 001–20 000 t vandentalpos 35 000 6,25 1.1.6. Tanklaiviai 5 000–10 000 t vandentalpos 30 000 6,25 1.1.7. Kiti jūrų laivai 1.1.7.1. Vilkikai 1.1.7.1.1. 1 200 AJ 6 000 6,25 1.1.7.1.2. 3 000 AJ 20 000 6,25 1.1.7.1.3. 7 800 AJ 39 000 6,25 1.1.7.2. Locmanų kateriai 2 000 6,25 1.1.7.3. Naftos-šiukšlių surinktuvai 500 6,25 1.1.7.4. Reido kateriai 375 6,25 2. Žvejybiniai laivai 2.1. Didieji traleriai-šaldytuvai 2.1.1. ik 85 m ilgio 40 000 6,25 2.1.2. 86–105 m ilgio 60 000 6,25 2.1.3. 106–125 m ilgio 89 000 6,25 2.2. Vidutiniai traleriai-seineriai 2.2.1. iki 55 m ilgio 14 100 6,25 2.2.2. 56–65 m ilgio 35 000 6,25 2.3. Mažieji traleriai 2.3.1. iki 26 m ilgio 1 200 6,25 2.3.2. 27–35 m ilgio 6 000 6,25 2.4. Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio 270 000 6,25 PASTABOS: 1. 6 lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą paskutinėje 6 lentelės skiltyje nurodytu procentu. 2. Jeigu laivas po 10–15 metų eksploatacijos buvo atnaujintas (kapitališkai suremontuotas ir panašiai), tai konkretaus laivo vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti bus nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Kapitono valdybos specialistais. 3. Pajamos visų kitų 6 lentelėje nenurodytų vandens transporto priemonių (upių laivų, pramoginių laivų, žvejybinių botų ir kt.) įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, jei jų kaina registravimo momentu viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. Konkrečios tokios transporto priemonės vidutinė rinkos kaina bus nustatoma Valstybinio mažųjų ir sportinių laivų registro ekspertų grupės, kuri išduos pirkėjui pažymą, reikalingą pristatyti mokesčių inspekcijai. V. CIVILINIAI ORLAIVIAI 7 lentelė Orlaivio tipas Pagaminimo metai Priskraidyta valandų Variklio tipas Variklio pagaminimo metai Variklio priskraidytos valandos Papildoma įranga Vidutinė rinkos kaina (litais) AN-2 1979 6215 1983 1920 - 9956 AN-2 1979 6302 1976 3673 - 9956 AN-2 1980 5488 1982 3591 - 11196 AN-2 1980 4930 1981 1907 - 11196 AN-2 1981 5315 1984 1997 - 11196 AN-2 1982 5345 1970 4637 - 11944 AN-2 1983 3857 1971 4991 - 12444 AN-2 1984 3023 1984 3023 - 13688 AN-2 1984 3754 1973 4956 - 13688 AN-2 1984 3453 1988 6 - 20000 AN-2 1985 2212 1976 3406 - 15832 AN-2 1985 3210 1984 2060 - 15432 AN-2 1986 2467 1979 3405 - 14932 AN-2 1986 1830 1973 3309 - 20688 AN-2 1986 1703 1979 2759 - 20688 AN-2 1986 2295 1986 2295 - 20688 Cessna 172 K 1970 1985 Lyncoming 0-320 1970 1986 Atsakiklis 41000 PASTABOS: 1. 7 lentelėje pateiktos kainos nurodomos konkrečiam orlaivio tipui, pagamintam atitinkamais metais. Kadangi šie orlaiviai buvo įsigyti galiojant įvairiems minimaliems deklaravimui priklausančio turto kainos dydžiams, 7 lentelėje nurodomos kainos ir tų orlaivių, kurių vertė yra mažesnė už šiuo metu galiojantį minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. 2. Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, jei jų kaina registravimo momentu viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. Konkretaus orlaivio vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti bus nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais. VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA 8 lentelė Žemės ūkio technikos pavadinimas Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%) 1. Traktoriai 1.1. NVS šalių gamybos traktoriai 1.1.1. 200-270 AJ („Kirovec“ ir kt.) 210 11 1.1.2. 150-165 AJ (T-150; T-150K ir kt.) 120 11 1.1.3. 80-90 AJ (DT-75 ir kt.) 60 11 1.1.4. 75 AJ (MTZ-82) 50 11 1.1.5. 57 AJ (MTZ-552) 50 11 1.1.6. 75 AJ (MTZ-80) 43 11 1.2. Lenkijos Respublikos gamybos traktoriai 1.2.1. 38 AJ (Ursus-2812) 46 6,7 1.2.2. 47 AJ (Ursus-3514) 60 6,7 1.2.3. 60 AJ (Ursus-4512) 59 6,7 1.2.4. 60 AJ (Ursus-4514) 67 6,7 1.2.5. 66 AJ (Ursus-5314) 75 6,7 1.2.6. 80 AJ (Ursus-934) 109 6,7 1.2.7. 96 AJ (Ursus-1134) 113 6,7 1.2.8. 119 AJ (Ursus-1234) 119 6,7 1.2.9. 155 AJ (Ursus-1634) 125 6,7 1.3. Čekijos Respublikos gamybos traktoriai 1.3.1. 45 AJ (Zetor-3320) 50 6,7 1.3.2. 52 AJ (Zetor-4320) 55 6,7 1.3.3. 63 AJ (Zetor-5320) 58 6,7 1.3.4. 68 AJ (Zetor-6320) 63 6,7 1.3.5. 78 AJ (Zetor-7320) 70 6,7 1.3.6. 82 AJ (Zetor-8540) 100 6,7 1.3.7. 92 AJ (Zetor-9540) 104 6,7 1.4. Suomijos Respublikos gamybos traktoriai 1.4.1. 53 AJ (Valmet 255-4GHX) 110 6,7 1.4.2. 70 AJ (Valmet 465-4GHX) 135 6,7 1.4.3. 80 AJ (Valmet 665-4GHX) 140 6,7 1.4.4. 85 AJ (Valmet 6300X) 170 6,7 1.4.5. 100 AJ (Valmet 800X) 190 6,7 2. Javų kombainai 2.1. NVS šalių gamybos javų kombainai 2.1.1. Don-1500 450 11 2.1.2. SK-5 Niva 200 11 2.1.3. Jenisej-1200 160 11 2.2. Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai 2.2.1. Sampo-2020 226 6,7 2.2.2. Sampo-2050 258 6,7 2.2.3. Sampo-2060 270 6,7 2.2.4. Bizon-Sampo 155 6,7 2.2.5. Bizon-Rekord 210 6,7 2.2.6. E-524 530 6,7 2.2.7. E-525 645 6,7 2.2.8. Claas Dominator 68S 340 6,7 3. Savaeigės šienapjovės 3.1. E-281 350 6,7 3.2. E-304 211 6,7 3.3. E-303 ir kt. 182 6,7 4. Ekskavatoriai 4.1. Boreks-2101 88 11 4.2. Boreks-2102 80 11 4.3. Boreks-2103 85 11 4.4. Boreks-2201 114 11 4.5. Boreks-2203 112 11 5. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.) 65 11 PASTABOS: 1. Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą paskutinėje 8 lentelės skiltyje nurodytu procentu. 2. Kitų, 8 lentelėje nenurodytų, traktorių vidutinėmis rinkos kainomis galima laikyti pagal variklio galingumą 8 lentelėje artimiausių tos šalies traktorių kainas. VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI PASTABA. Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 40 700 Lt, todėl pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos. VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI 9 lentelė Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas 1. Kėlimo kranai 1.1. Ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios 1.1.1. 20 m ilgio angos 160 6,7 1.1.2. 32 m ilgio angos 175 6,7 1.2. Automobiliniai kranai 1.2.1. 6,3 t kėlimo galios 65 8,3 1.2.2. 10 t kėlimo galios 75 8,3 1.3. Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios 1.3.1. 10,5 m ilgio angos 109 6,7 1.3.2. 16,5 m ilgio angos 156 6,7 1.4. Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios 180 8,3 2. Liftai 2.1. Elektriniai (NVS šalių) 2.1.1. keleiviniai 2.1.1.1. devynių sustojimų 0,4 t kėlimo galios 76 4,0 2.1.1.2. devynių sustojimų 0,5 t kėlimo galios 97 4,0 2.1.2. krovininiai 2.1.2.1. šešių sustojimų 1,0 t kėlimo galios 76 4,0 2.1.2.2. šešių sustojimų 2,0 t kėlimo galios 84 4,0 2.1.2.3. šešių sustojimų 5,0 t kėlimo galios 110 4,0 2.1.3. ligoninių 2.1.3.1. šešių sustojimų 84 4,0 2.1.3.2. devynių sustojimų 96 4,0 2.2. Hidrauliniai Schindler firmos 0,32 t kėlimo galios 2.2.1. dviejų sustojimų 75 4,0 2.2.2. trijų sustojimų 90 4,0 3. Užsienio šalių (išskyrus NVS) garo ir vandens šildymo katilinių įrenginiai 3.1. 105 kW galingumo 42 5,0 3.2. 130 kW galingumo 46 5,0 3.3. 170 kW galingumo 50 5,0 3.4. 225 kW galingumo 57 5,0 4. Autocisternos skystoms dujoms pervežti 50 5,0 5. Atrakcionai 5.1. Atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“ 900 6,7 5.2. Atrakcionas „Apžvalgos ratas“ 150 5,0 PASTABOS: 1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574). 2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą paskutinėje 9 lentelės skiltyje nurodytu procentu. 3. Visų Technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilinių įrenginių (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 40 700 Lt ir, įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardyta 9 lentelėje), pajamos deklaruojamos. ______________