Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LITO PATIKIMUMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XiP-465 2009 m. rugsėjo 2 d. Nr. 973 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-283 1 punkto 2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-465 (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1. Įstatymo projekte numatyta, kad nepaprastųjų aplinkybių buvimą, kurioms esant nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus nepaprastųjų aplinkybių buvimą, Lietuvos bankas bazinę valiutą ar oficialų lito kursą galėtų keisti tik suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Tokiu atveju tampa neaiškus kompetencijos paskirstymas tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų. Be to, įstatymo projekte aiškiai nenustatyta, kuriai institucijai tektų atsakomybė už priimtą sprendimą dėl bazinės valiutos ir (
- ar)oficialaus lito kurso keitimo (nekeitimo). 2. Lietuva 2004 m. birželio 28 d. prisijungė prie Antrojo valiutų kurso mechanizmo ir įsipareigojo išlaikyti esamus fiksuoto valiutos kurso režimą ir lito bei euro kursą be jokio svyravimo. Lito kurso režimas esamo ekonomikos nuosmukio sąlygomis svarbus Lietuvos makroekonomikos stabilumo veiksnys, kuris neleidžia manipuliuoti lito kursu ieškant trumpalaikių sprendimų ilgalaikių pastangų reikalingoms ekonomikos problemoms spręsti, todėl aiškinamajame rašte nurodytas laukiamas įstatymo poveikis (esą siūlomos naujos nuostatos užkirstų kelią staigiam lito devalvavimui ir padidintų pasitikėjimą nacionaline valiuta) nepagrįstas. 3. Esamo ekonomikos nuosmukio sąlygomis visuomenė itin jautriai reaguoja į visokią informaciją, susijusią su nacionaline valiuta. Taigi nacionalinės valiutos reglamentavimo pokyčiai galėtų sukelti visuomenės susirūpinimą. 4. Lietuvos bankas – Europos centrinių bankų sistemos dalis ir vadovaujasi Europos Bendrijos steigimo sutartimi (toliau vadinama – EB sutartis), kitais Europos Sąjungos, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktais tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. EB sutarties protokolo Nr. 18 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 7 straipsnyje įtvirtinta, kad Europos centrinių bankų sistemos bankai ar jų sprendimus priimantys organų nariai, naudodamiesi jiems suteiktais įgaliojimais ir vykdydami pavestas užduotis, nesiekia gauti ir nepriima Bendrijos institucijų ar organų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurios kitos organizacijos nurodymų. Minėtame EB sutarties protokole taip pat nustatyta valstybių narių ir Bendrijos institucijų pareiga gerbti tokį Europos centrinių bankų sistemos bankų nepriklausomumą. Įteisinus Lietuvos Respublikos Seimo papildomą dalyvavimą keičiant bazinės valiutos ir (
- ar)oficialų lito kursą, ši pareiga būtų neįvykdoma. 5. Europos centrinis bankas, išnagrinėjęs įstatymo projektą, 2009 m. liepos 20 d. pateikė nuomonę dėl oficialaus lito kurso keitimo tvarkos (CON/2009/61), kurioje pažymėjo, kad įstatymo projekto nuostatos dėl oficialaus lito kurso keitimo procedūros pakeitimo, kai joje dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimas, nesuderinamos su Lietuvos banko įstatymu (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890), kuriame Lietuvos bankui pavedama nepriklausomai nustatyti lito kurso reguliavimo sistemą. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________