Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-916 2009 m. rugsėjo 2 d. Nr. 984 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. SV-S-341 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-916 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488) 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Teisingumo ministerija dalyvauja formuojant ir įgyvendinant vartotojų teisių apsaugos politiką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41
(1)-1131) 26 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad ministras Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos administracijos struktūrą. Taigi siekiant užtikrinti efektyvų biudžetinių įstaigų valdymą ir joms pavestų funkcijų atlikimą Lietuvos Respublikos įstatymuose įstaigų administracijos struktūros nustatymo klausimas priskiriamas vykdomosios valdžios kompetencijai. Pritarus Įstatymo projektui ir neužtikrinus teisingumo ministrui galimybės, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliekamas funkcijas, esamą valstybės finansinę būklę ir kitus objektyvius kriterijus (pvz., pakitusias Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas), tvirtinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos struktūrą, Teisingumo ministerija negalės tinkamai atlikti jai pavestų vartotojų teisių apsaugos funkcijų.
- Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos regioniniai skyriai būtų steigiami Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat galėtų būti steigiami ir kituose savivaldybių centruose, tačiau nenurodyta, kuo vadovaujantis ir kas priimtų sprendimą dėl šių skyrių kituose savivaldybių centruose steigimo. Be to, šiems skyriams prireiktų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, tačiau atsižvelgiant į ekonominės krizės laikotarpiu esančią valstybės finansinę būklę skirti papildomų lėšų nebūtų galimybės.
- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2009 m. kovo 26 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-40-20P-5 „Vartotojų teisių apsauga“ yra pažymėjusi: „Rinkos priežiūros institucijos turi regioninius skyrius apskrityse, kurie koordinuojami iš centro, be to, vartotojų teises gina ir savivaldybių institucijos. Nežiūrint to, įkurti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos regioniniai skyriai apskrityse. Šių skyrių funkcionavimo tikslingumas regioniniame lygmenyje kelia pagrįstų abejonių, nes Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra koordinuojanti institucija, o regioniniai skyriai sprendimų nepriima ir koordinavimo procese iš esmės nedalyvauja.“ Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė minėtoje ataskaitoje Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomendavo spręsti klausimą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos regioninių padalinių tikslingumo. Beje, ši rekomendacija nebuvo siejama su pablogėjusia šalies finansine būkle, kaip teigiama Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, o pateikta išanalizavus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS TEISINGUMO MINISTRAS REMIGIJUS ŠIMAŠIUS _________________