NUTARIMAS DĖL lietuvos respublikos energetikos ministerijos 2009 metų sutrumpinto strateginio veiklos plano 2009 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1202 Vilnius Vad

(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831) 22 straipsnio 3 punktu ir įgyvendindama Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879; 2009, Nr. 6-167, Nr. 36-1378), 59 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2009 metų sutrumpintam strateginiam veiklos planui (pridedama). MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ENERGETIKOS MINISTRAS ARVYDAS SEKMOKAS _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1202 Lietuvos Respublikos ENERGETIKOS MINISTERIJOS 2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS 2009 metai Lietuvos energetikai yra lūžio metai, nes 2009 metų pabaigoje bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, planuojama pradėti įgyvendinti kelis svarbiausius infrastruktūros projektus, tęsti ir naują pagreitį suteikti energijos rinkos reformai. Atsižvelgdama į šią daugialypę ir kompleksišką Lietuvos energetikos darbotvarkę, 2009 metais Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) ypatingą dėmesį skirs tiek naujiems infrastruktūros projektams, tiek visapusiškai energetikos sektoriaus reformai įgyvendinti. Energetikos sektoriaus reforma bus įgyvendinama vadovaujantis Energetikos ministerijos misija ir vizija. Energetikos ministerijos misija – užtikrinti energijos vartotojų interesų tenkinimą. Ilgalaikė Energetikos ministerijos vizija – darni ir į europines energetikos sistemas integruota Lietuvos energetikos sistema, veikianti bendroje ES energijos rinkoje, naudojanti įvairius pirminių energijos išteklių šaltinius ir eliminavusi priklausomybę nuo vienintelio energijos išteklių tiekėjo. Įgyvendindama ilgalaikę viziją, Energetikos ministerija prioritetą teikia penkioms svarbiausioms priemonėms: 1) sukurti bendrą Baltijos šalių energijos rinką; 2) integruoti šalies energetikos sistemą į Europos Sąjungos energetikos sistemas ir dalyvauti Europos energijos rinkoje; 3) įgyvendinti projektus, užtikrinančius alternatyvų energijos tiekimą; 4) didinti atsinaujinančių ir vietinių energijos šaltinių naudojimą; 5) skatinti energijos vartojimo efektyvumą. Visos šios penkios ilgalaikės priemonės yra strategiškai svarbios siekiant užtikrinti vartotojų interesus ir stiprinti Lietuvos energetinį saugumą. 2009 metais šios priemonės bus įgyvendinamos pirmiausia šiomis kryptimis: parengiant ir įgyvendinant apsirūpinimo elektros energija planą; numatant galimus veiksmus gamtinių dujų tiekimo sutrikimo atveju; aktyviai prisidedant prie Baltijos šalių energijos rinkos kūrimo; stiprinant valstybės institucijų, energijos rinką prižiūrinčių institucijų ir vartotojų interesams atstovaujančių organizacijų dialogą; steigiant Energetinio saugumo tarybą. 2009 metais Energetikos ministerijos parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Lietuvos elektros rinkos plėtros planas – svarbus žingsnis numatant konkrečias priemones ir gaires apsirūpinti elektros energija nuo 2010 metų sausio 1 dienos, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Šiame plane numatyti būtini sprendimai, siekiant sukurti laisvą elektros energijos rinką, ir apibrėžti šios rinkos veikimo principai. Parengus Lietuvos elektros rinkos plėtros planą, ne mažiau svarbu numatyti būtinus veiksmus tuo atveju, jei sutriktų gamtinių dujų, kurių reikšmė Lietuvai po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo tik padidės, tiekimas. Lietuvos elektros rinkos plėtros plano ilgalaikis tikslas – įgyvendinant elektros jungčių projektus sukurti bendrą Baltijos šalių energijos rinką, kuri ir būtų svarbiausia Lietuvos energetinio saugumo prielaida. Bendra Baltijos šalių energijos rinka yra viena svarbiausių sąlygų vartotojų interesams užtikrinti, todėl bus parengtos konkrečios priemonės šiai rinkai sukurti. Viena svarbiausių šios rinkos kūrimo prielaidų – parengtas ir nuosekliai įgyvendinamas Baltijos energijos rinkos jungčių planas. Lietuva ypač aktyviai prisidėjo kuriant šį planą, kuriame numatyti projektai kartu yra ir Lietuvos integracijos į ES energetikos sistemas priemonė. Šiuo metu ypatingas dėmesys bus skiriamas plane numatytiems projektams įgyvendinti laikantis plane nustatytų terminų: Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų integracijai sąlygas sukurianti „NordBalt“ elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos; elektros jungtis ir planuojama gamtinių dujų jungtis su Lenkija; nauja atominė elektrinė; suskystintų gamtinių dujų terminalas ir požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose; bendradarbiavimas su Latvija dėl galimo Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos panaudojimo. Vienas svarbiausių 2009 metais pradedamų įgyvendinti energetikos projektų – „NordBalt“ elektros jungtis. Ši jungtis sudarys sąlygas Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų integracijai ir išplės Lietuvos galimybes dalyvauti ne tik rytinėje–vakarinėje, bet ir šiaurinėje–pietinėje elektros energijos sistemose. Šio bei kitų minėtų projektų įgyvendinimas sudarys sąlygas Lietuvai dalyvauti bendroje Baltijos jūros regiono energijos rinkoje ir kartu padės užsitikrinti alternatyvų energijos išteklių tiekimą. Didelė Lietuvos priklausomybė nuo iškastinio kuro lemia būtinybę radikaliai padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. 2009 metai turi tapti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo proveržio metais, tiek didinant jų naudojimą, tiek padedant pagrindus tolesnei atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtrai. Vidinių šalies energetinių išteklių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimas sumažins energetinę priklausomybę nuo iškastinių energijos išteklių ir kartu nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo, padės apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekį. 2009 metais bus siekiama, kad metų pabaigoje atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 12 procentų pirminės energijos bendrajame balanse ir kad iš jų pagaminta elektros energija siektų 7 procentus visos suvartojamos elektros energijos. Šiuos tikslus bus siekiama įgyvendinti didžiuosiuose Lietuvos miestuose statant naujo tipo termofikacines elektrines, naudojančias atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, tobulinant atsinaujinančių energijos šaltinių teisinę bazę. Ypatingas dėmesys skatinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą bus skiriamas geresniam vėjo, saulės, geoterminės energijos potencialo išnaudojimui. Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą, bus skatinamas energijos efektyvumo didinimo priemonių taikymas ir įgyvendinimas. Elektros perdavimo ir skirstymo tinkluose bus įdiegiamos skaitmeninės energijos taupymo, kaštų (nuostolių) mažinimo ir tiekimo patikimumo sistemos (angl. smart grids). Taip pat bus stengiamasi ugdyti visuomenės suvokimą apie vartojimo efektyvumo didinimo galimybes bei naudą ir taip vartotojus skatinti pakeisti energijos vartojimo elgseną neprastinant gyvenimo kokybės. Lietuvos interesai dalyvauti Europos Sąjungos elektros energijos rinkoje turi būti užtikrinti ne tik įgyvendinant infrastruktūros projektus, bet ir aktyviai dalyvaujant ES energetikos politikos formavimo procese. Lietuva, dalyvaudama ES energetikos politikoje, sieks stiprinti energetinį solidarumą, įvairinti energijos tiekimo ES šaltinius bei tranzito trasas, skaidyti vertikaliai integruotas monopolijas, atskirti energijos gavybos ar gamybos, perdavimo ir paskirstymo grandis ir sukurti konkurencingą ES energijos rinką. Naujos atominės elektrinės statyba – ilgalaikis, kompleksinis ir sudėtingas procesas, o šio projekto sėkmingas įgyvendinimas – viena svarbiausių Lietuvos energetinio saugumo sąlygų. Įgyvendinant šį projektą būtent 2009 metais tikimasi pasiekti proveržį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 22 d nutarimu Nr. 300 buvo patvirtintos naujos atominės elektrinės projekto Lietuvoje įgyvendinimo strateginės kryptys ir projekto įgyvendinimo orientacinis planas iki naujos atominės elektrinės statybos pradžios. 2009 metais planuojama atlikti visus svarbiausius projekto parengiamuosius darbus: sukurti verslo modelį, galimų partnerių ir jų dalyvavimo projekte sistemą, pritraukti strateginį investuotoją, spręsti atominės elektrinės optimalios galios ir vieno elektrinės bloko vienetinės galios klausimus atsižvelgiant tiek į elektros rinkos poreikius, tiek į Visagino atominės elektrinės projekto suderinamumą su kitais Lietuvos strateginiais energetikos tikslais. 2009 metų pabaigoje galutinai sustabdomas Ignalinos atominės elektrinės antrasis blokas – vienas didžiausių iššūkių Lietuvos energetikai, todėl 2009 metai Lietuvai yra ne tik išbandymų laikotarpis, bet ir didelių galimybių erdvė spręsti įsisenėjusias energetikos problemas. Siekiant nuolat užtikrinti vartotojų interesus ir efektyviai spręsti kylančias problemas, bus stiprinamas valstybės institucijų, energijos rinką prižiūrinčių (reguliuojančių) institucijų ir vartotojų interesams atstovaujančių organizacijų dialogas kuriant nuolatines arba specialias darbo grupes. Toks dialogas bus veiksminga priemonė naujai bendradarbiavimo energetikos klausimais kultūrai formuoti ir konkrečioms rekomendacijoms dėl energetikos sektoriaus įstatymų projektų teikti. Siekiant sukurti darnią ir efektyviai veikiančią energetinio saugumo sistemą, 2009 metais bus steigiama Energetinio saugumo taryba. Ši taryba padės nubrėžti strategines Lietuvos energetinio saugumo gaires ir nustatyti svarbiausias Lietuvos energetikos politikos kryptis. Energetinio saugumo taryba taip pat nuolat vykdys Lietuvos energetikos politikos stebėseną (monitoringą). 2009 metų Energetikos ministerijos tikslų įgyvendinimas bus svarbus žingsnis siekiant ilgalaikių ES bendrųjų ir Lietuvos nacionalinių tikslų. Atsižvelgiant į bendruosius ES tikslus, bus kryptingai siekiama iki 2020 metų 20 procentų padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, 20 procentų padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 20 procentų sumažinti aplinkos taršą. Vadovaujantis Lietuvos nacionaliniais tikslais, bus siekiama sudaryti sąlygas sėkmingai įgyvendinti Lietuvai strategiškai svarbius energetikos projektus – „NordBalt“ elektros jungties, elektros jungties ir planuojamos gamtinių dujų jungties su Lenkija, Visagino atominės elektrinės statybos, suskystintų dujų terminalo bei požeminės dujų saugyklos Syderiuose statybos. Siekiant tiek 2009 metų, tiek ilgalaikių tikslų, darnios plėtros principai bus Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros pagrindas, užtikrinsiantis energetikos, aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinių tikslų tarpusavio suderinamumą. ENERGETIKOS MINISTRAS ARVYDAS SEKMOKAS S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI Energetikos ministerijos misija – užtikrinti energijos vartotojų ilgalaikių interesų tenkinimą ir nenutrūkstamą energijos tiekimą priimtinomis bei ekonomiškai pagrįstomis kainomis. ENERGETIKOS ministerijos strateginis tikslas – mažinti priklausomybę nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo, sujungiant Lietuvos energetines sistemas su ES sistemomis, integruojantis į ES vidaus energijos rinką ir didinant energijos išteklių vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių dalį pirminės energijos išteklių balanse. Efekto kriterijus – energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, procentais (2009 m. – 1 procentas). Sukuriama BVP vertė palyginamosiomis 2000 m. kainomis sunaudojus 1 toną kuro naftos ekvivalentu * Prognozė Efekto kriterijus – vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių dalis bendrame pirminės energijos išteklių balanse metų pabaigoje. Valstybinės energetikos inspekcijos PRIE ENERGETIKOS MINISTERIJOS misija – kontroliuoti energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą, jų rekonstravimą ir statybą. Valstybinės energetikos inspekcijos PRIE ENERGETIKOS MINISTERIJOS strateginis tikslas – siekti, kad statant ir eksploatuojant energetikos objektus bei įrenginius nebūtų pažeidžiami norminių teisės aktų reikalavimai, o šie objektai ir įrenginiai būtų eksploatuojami patikimai, efektyviai ir saugiai. Efekto kriterijus – teisės aktų, reglamentuojančių energetikos veiklą, pažeidimų sumažėjimas energetikos objektuose ir įrenginiuose (vieno patikrinimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų kiekio vidurkio sumažėjimas procentais, palyginti su praėjusiais metais). S2 forma III. TRUMPAS VYKDOMŲ PROGRAMŲ APRAŠYMAS Programa Tikslai Siekiami rezultatai 009 metais 1. Energetikos plėtros politikos formavimas ir įgyvendinimas (programą vykdys Energetikos ministerija) Užtikrinti Lietuvos energetikos plėtros politikos formavimą ir įgyvendinimą Parengtas atnaujintos nacionalinės energetikos strategijos projektas – 1 2. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimas (programą vykdys Energetikos ministerija) 1. Siekti darnios energetikos sektoriaus plėtros 1. Energijos transformavimo santykinių nuostolių sumažėjimas – 1 procentiniu punktu 2. Energijos transportavimo santykinių nuostolių sumažėjimas – 0,1 procentinio punkto 2. Didinti energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą visose šalies ūkio srityse 1. Energijos intensyvumo, t. y. galutinės energijos, tenkančios BVP vienetui, sumažėjimas – 1 procentu 2. Atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo padidėjimas – 0,6 procentinio punkto 3. Kontroliuoti priemonių, būtinų branduolinės saugos lygiui užtikrinti, įgyvendinimą eksploatuojant Ignalinos AE ir rengiantis jos galutiniam sustabdymui Ignalinos AE II bloko licencijos eksploatavimui galiojimas (Ignalinos AE II bloko branduolinės saugos lygio atitiktis eksploatavimo licencijoje nustatytoms sąlygoms) – 100 procentų 3. Specialioji Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa (programą vykdys Energetikos ministerija) Tęsti pasirengimą saugiai nutraukti Ignalinos AE eksploatavimą Eksploatavimo nutraukimo projektų, įgyvendinant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo programą, skaičius – 20 4. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa – bendrojo finansavimo lėšos (programą vykdys Energetikos ministerija) VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai pasirengti sutvarkyti ir palaidoti Lietuvoje radioaktyviąsias atliekas VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros pasirengimas saugaus trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų kapinyno projektavimui ir statybai – 100 procentų 5. Specialioji Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa (programą vykdys Energetikos ministerija) Sukaupti naftos produktų valstybės atsargas, įgyvendinant ES ir nacionalinės teisės reikalavimus Valstybės lėšomis sukauptų naftos produktų valstybės atsargų kiekio užtenka 30 dienų 6. Energetikos objektų ir įrenginių valstybinės kontrolės vykdymas (programą vykdys Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos) Užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos išteklių tiekimą ir vartojimą bei patikimą energijos gamybą, vykdant efektyvią jų valstybinę kontrolę Vieno patikrinimo metu nustatyta teisės aktų pažeidimų (vidurkis 14,3) 7. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų (programą vykdys Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos) Užtikrinti naujų arba rekonstruotų energetikos objektų ir įrenginių tinkamumą naudoti Padengti 6 programos trūkstamą finansavimą (2009 m. – 1 300 tūkst. litų) S3 forma IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2009 METAI 1. 2. Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Pareigybės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos (nurodomi šaltiniai) iš viso iš jų ES lėšos I. ENERGETIKOS MINISTERIJA 72 3. Energetikos plėtros politikos formavimas ir įgyvendinimas 6 142 4. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimas 5 987 5. Specialioji Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa 226 900 213 400 147 251,4 (pereinantis lėšų likutis) 6. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa (bendrojo finansavimo lėšos) 17 69 (pereinantis lėšų likutis) 7. Specialioji valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa 7 060 Iš viso Energetikos ministerijos programoms 246 106 213 400 147 320,4 II. Valstybinė energetikos inspekcija PRIE ENERGETIKOS MINISTERIJOS 127 8. Energetikos objektų ir įrenginių valstybinės kontrolės vykdymas 5 875 9. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų 1 300 329,6 (pereinantis lėšų likutis) Iš viso Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos programoms 7 175 329,6 _________________