Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL NACIONALINIO KOMERCINIO BANKO STEIGIMO“ PROJEKTO NR. XiP-463 2009 m. spalio 14 d. Nr. 1289 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-283 1 punkto 9 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio komercinio banko steigimo“ projektui Nr. XIP-463 (toliau – nutarimo projektas) dėl šių priežasčių:
- Nutarimo projekte nurodytam tikslui – gaivinti ekonomikos nuosmukį patiriantį ūkį ir užtikrinti racionalų ūkiui gaivinti skolintų lėšų panaudojimą – pasiekti siūloma steigti Nacionalinį komercinį banką. Minėtam bankui steigti reikia lėšų. Į steigiamą banką valstybė turėtų investuoti valstybės biudžeto lėšas. Tačiau dabartinė valstybės finansų būklė neleidžia skirti iš valstybės biudžeto net minimalios bankui steigti reikalingos sumos.
- Kad Nacionalinis komercinis bankas reikšmingai prisidėtų prie šalies ūkio gaivinimo, jo kreditavimo veiklai reikėtų nemažų finansinių išteklių. Nacionalinis komercinis bankas, tiek siekdamas pritraukti finansinius išteklius, tiek ir siūlydamas finansines paslaugas, turėtų konkuruoti su kitais šalyje veikiančiais bankais, nes nepaisant laisvos ir sąžiningos konkurencijos principų būtų pažeisti nacionaliniai ir Europos Sąjungos teisės aktai. Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė turėjo įtakos tiek ūkio subjektų, tiek ir valstybės skolinimosi palankiomis sąlygomis galimybėms – skolinimosi kaina pakilo. Su tomis pačiomis finansavimo problemomis susidurtų ir naujas steigiamas bankas. Nacionalinio komercinio banko finansinių išteklių kaina būtų ne mažesnė negu valstybės skolinimosi kaina. Vyriausybės skolinimosi vidaus ir užsienio rinkose patirtis, įskaitant skolinimosi iš gyventojų platinant taupymo lakštus patirtį, patvirtina, kad Nacionalinis komercinis bankas pagal finansinių išteklių kainą neturėtų didesnio pranašumo prieš šiuo metu rinkoje veikiančias kredito įstaigas. Tarptautinės finansų institucijos, kurios skolina valstybei palankiomis sąlygomis, negalėtų tokių pačių sąlygų taikyti skolindamos Nacionaliniam komerciniam bankui. Valstybė, gavusi lėšų iš tarptautinių finansų institucijų, pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo, negalėtų jų panaudoti šalies ūkiui kredituoti per Nacionalinį komercinį banką, nes tai neatitiktų šios institucijos veiklos tikslų ir teikiamų paskolų paskirties. Tarptautinės finansų institucijos finansinius susitarimus su Nacionaliniu komerciniu banku sudarytų kaip su bet kuriuo kitu komerciniu banku, įvertinusios banko reitingą, patirtį, padalinių tinklą, klientų skaičių ir kitus kriterijus. Dėl nurodytų priežasčių Nacionalinis komercinis bankas negalėtų pasiūlyti ūkio subjektams išskirtinai geresnių kreditavimo sąlygų.
- Nacionalinis komercinis bankas taip pat turėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais šalies komerciniais bankais ir dėl finansų inžinerijos priemonių, skirtų ekonomikai skatinti, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Pavyzdžiui, siekiant padidinti finansavimo šaltinių prieinamumą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, įsteigtas JEREMIE kontroliuojantysis fondas, valdomas Europos investicijų fondo, bei INVEGOS fondas ir Garantijų fondas, valdomi UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Šių fondų lėšos pervedamos atrinktiems finansų tarpininkams, kurie teikia paskolas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ar investuoja į jų kapitalą, taip pat fondų lėšomis teikiamos paskolų garantijos. Vykdant finansų tarpininkų atranką vertinama bankų patirtis, gebėjimai, turimos rizikos valdymo sistemos, klientų aptarnavimo tinklas ir kiti kriterijai.
- Nutarimo projekte pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsvarstyti Nacionalinio komercinio banko steigimo, reorganizuojant akcinę bendrovę Turto banką, tikslingumą. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. birželio 3 d. pasitarime (protokolo Nr. 45, 5 klausimas) pritarė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2009 m. balandžio 10 d. potvarkiu Nr. 136 sudarytos darbo grupės pateiktiems pasiūlymams dėl valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir akcinės bendrovės Turto banko (prieš tai pakeitus šios bendrovės teisinę formą į valstybės įmonę) reorganizavimo jungimo būdu, po reorganizavimo veiksiančią įmonę paskiriant valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką įgyvendinančiu juridiniu asmeniu. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Finansų ministerijai parengti ir iki 2009 m. spalio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių akcinės bendrovės Turto banko veiklą, pakeitimo projektus. Atsižvelgiant į tai, steigti Nacionalinį komercinį banką reorganizuojant akcinę bendrovę Turto banką būtų netikslinga. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________