LR ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO GINTARO STEPONAVIČIAUS

LR ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO GINTARO STEPONAVIČIAUS LR ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO GINTARO STEPONAVIČIAUS ATSAKYMAI Į LR SEIMO NARIŲ 2009 M. SPALIO 8 D. PATEIKTOS INTERPELIACIJOS KLAUSIMUS Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Poniai Irenai DEGUTIENEI Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, Aš, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 str., Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 220 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 10 str., atsakau į grupės Seimo narių pasirašytos interpeliacijos, įregistruotos 2008 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Seime, keliamus klausimus. Interpeliacijos iniciatoriai labiausiai pabrėžia klausimą, ar aš jaučiu atsakomybę už mokslo ir studijų sistemos reformą bei jos pasekmes. Būtent iš atsakomybės ir kilo mūsų pradėta reforma. Dar 2006 m. paskelbtų, o dabar įgyvendinamų reformos gairių rengėjai jautė atsakomybę dėl to, kad ilgą laiką Lietuvos aukštajame moksle nebuvo vykdomos esminės permainos. Tai lėmė, kad mūsų universitetai buvo vis mažiau konkurencingi bendra tapusioje Europos Sąjungos mokslo ir studijų erdvėje, geriausieji mokyklų absolventai vis gausiau ėmė vykti studijuoti į užsienį, jauni mokslininkai matė labai ribotas perspektyvas vykdyti mokslo veiklą čia, Lietuvoje. Suvokdama bendrą atsakomybę, koalicinė Vyriausybė ekonomikos sunkmečiu ryžosi pradėti esminę mokslo ir studijų pertvarką. Pritardamas reformos nuostatoms Seimas šį pavasarį priėmė Mokslo ir studijų įstatymą. Turėjome labai mažai laiko parengti poįstatyminius teisės aktus šių metų priėmimui į aukštąsias mokyklas pagal naująją tvarką. Turėjome skubiai informuoti abiturientus apie pasikeitimus stojant į aukštąsias mokyklas. Nepaisant kai kurių nesklandumų, kuriuos pripažįstu ir kuriuos nedelsiame taisyti, su užduotimi susidorojome sėkmingai. Ieškant geriausių sprendimų, mums talkino ir talkina partneriai – aukštosios mokyklos, studentai, moksleiviai. Būtent moksleivių ir studentų organizacijos daug nuveikė informuodamos abiturientus apie stojimo tvarkos pokyčius. Reformos šalininkai ir rėmėjai, taip pat geravaliai kritikai mūsų prisiimtą bendrą atsakomybę skatina suvokti dar geriau. Jei reforma būtų sustabdyta šiandien, ši nesėkmė lemtų ilgalaikį nusivylimą mūsų mokslo ir studijų sistema, drįsčiau teigti, ir mūsų politine sistema. Jaučiu atsakomybę prieš visus rinkėjus, visuomenę. Tesiu pažadus, kurie buvo duoti rinkėjams, – mokslo ir studijų reformą inicijavome remdamiesi Vyriausybės programa kaip vieną svarbiausių dabartinio ministrų kabineto prioritetų. Didžiausią atsakomybę jaučiu prieš jaunąją kartą, studentus. Pagal mūsų parengtus siūlymus, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. kiekvienas studentas, gavęs „studijų krepšelį“ (o tokių yra 21 tūkstantis pirmakursių), finansuojamas visu 100 proc. (skirtingai nei 47 proc., kaip buvo anksčiau). Reforma žengia pirmuosius žingsnius ir tęsis ne vienerius metus. Didelių permainų procese buvo identifikuota taisytinų dalykų. Esu pasirengęs siūlyti pakeitimus Mokslo ir studijų įstatymą įgyvendinantiems teisės aktams. Yra ir toliau bus vykdoma nuolatinė reformos vyksmo analizė ir pasekmių stebėsena. Visa tai daro pertvarką valdomą ir prognozuojamą, lanksčiai reaguojant ir koreguojant išryškėjusius netobulumus. Šiandien klausiama, ar reforma jau pasiekė tikslus, apie kuriuos buvo kalbama svarstant Įstatymą. Nėra jokių abejonių, kad pirmosios permainos negalėjo išsyk sukurti nei daug didesnės kokybės, nei reikšmingai pagerinti aukštųjų mokyklų būklės. Pirmieji aiškūs rezultatai, kaip ir prognozavome, bus matomi 2012 m., o reformos tikslai bus pasiekti 2015 m. Atsakydamas interpeliacijos autoriams toliau laikysiuosi pateiktų klausimų sekos.

1. Kodėl mokslo ir studijų reforma pradėta vykdyti nesilaikant Švietimo strategijos, neparengus naujo Aukštojo mokslo strateginės plėtros plano, nesilaikant Partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo strategijos plėtros krypčių ir neturint aiškios vizijos, ko siekia reforma? Kodėl paviršutiniškai atlikta aukštojo mokslo padėties analizė, nenumatytos reformos teigiamos ir neigiamos pasekmės ? Mokslo ir studijų statymu įtvirtinti LRV siūlymai tiesiogiai kilo iš Lietuvos parlamentinių politinių partijų 2007 m. birželio 14 d. susitarimo dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. Balandžio 30 d. Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas įkūnija ir reprezentuoja strategiją, de facto ir yra strategija, kurią jau pradėjome realiai įgyvendinti įstatyme numatytais žingsniais (atsižvelgdami į pereinamuosius laikotarpius) ir poįstatyminiais teisės aktais. Sistemingai rengto ir nuosekliai išdiskutuoto įstatymo pagrindas yra ES patvirtintos Bolonijos proceso nuostatos ir nacionalinė Lisabonos strategija. Aukštojo mokslo reforma iš esmės orientuojasi į Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatas (LRS 2003-07-04 nutarimas Nr. IX-1700). Joje numatyta: · siektinas didesnis aukštųjų mokyklų savarankiškumas ir autonomija; · visuomenės kontrolė ir aukštųjų mokyklų atskaitomybė jai; · lėšų paskui besimokantįjį principas; · lengvatinės studijų paskolos ir dalies studijų įmokų kompensavimas; · remiami gabiausieji jaunuoliai; · numatytos socialinės stipendijos; · pasirūpinta dėstytojų atlyginimais; · konsoliduojamos aukštosios mokyklos; · paisoma rinkos poreikių; · pritaikytas europinis studijų kreditas; · numatyti studijų programų akreditavimo tvarkos principai; · numatytos papildomos lėšos reformai įgyvendinti. Pateikiamoje lentelėje apie tai detaliau: Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos Mokslo ir studijų įstatymas
2. Kad būtų užtikrinamas švietimo plėtotės efektyvumas ir darna: 1) įdiegiama atsakingo valdymo sistema, pagrįsta periodiška visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. Šiam tikslui pasiekti: Išankstinės analizės prieš įgyvendinant reformą. http://www.mokslas.lt/lt/mokslo_ir_studiju_sistemos_per/dabartine_mokslo_ir_studiju_bu/ http://www.mokslas.lt/lt/mokslo_ir_studiju_sistemos_per/reformos_padariniu_analize/ – sustiprinama aukštųjų mokyklų atsakomybė už studijų kokybę, glaudų ryšį su darbo rinka, regionų ekonominę plėtrą. Didinama jų atskaitomybė visuomenei, nepažeidžiant universitetų autonomijos principo. Pasiekiama racionali pusiausvyra tarp aukštųjų mokyklų autonomijos ir atskaitomybės visuomenei; Didesnis aukštųjų mokyklų savarankiškumas ir autonomija. Visuomenės kontrolė ir aukštųjų mokyklų atskaitomybė jai. Įstatymais įtvirtinta autonomija apima naujas teises disponuoti įsigytu ir valstybės patikėtu turtu, priimti finansinius, struktūrinius sprendimus ir kt. Aukštosios mokyklos taryba sudaroma perpus iš visuomenės ir mokyklos atstovų. 2) švietimo finansavimas ir išteklių naudojimas reformuojamas taip, kad padėtų švietimo sistemai geriau prisitaikyti prie laisvos rinkos ir užtikrintų geresnį švietimo prieinamumą bei kokybę: – švietimo naujovės, susijusios su naujų funkcijų atsiradimu arba funkcijų ir atsakomybės perskirstymu, pagrindžiamos finansiškai; Numatytos papildomos lėšos reformai įgyvendinti. Į universitetus įstojusiems pirmakursiams finansuoti rugsėjo-gruodžio mėnesiais skirta 51 mln. litų, o kolegijose – 19,4 mln. litų (dėl to šiemet papildomai skirta per 18 mln. Lt). – švietimas finansuojamas iš kelių šaltinių. Švietimui atnaujinti greta valstybės biudžeto išteklių veiksmingai naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir privatus kapitalas. Panaudojami ES fondų pinigai ir privatus kapitalas (įmokos, paskolos). ES struktūrinių fondų parama 2007 – 2012 m. siekia beveik 3 mlrd. litų. Valstybės nefinansuojami studentai moka mokyklos nustatytą studijų kainą. Bankai teikia paskolas studijoms. – lėšų paskirstymo metodikos principas „pinigai paskui mokinį“ laipsniškai įgyvendinamas visose švietimo grandyse; Pritaikytas „studijų krepšelio“ principas; Tai valstybės lėšos, visiškai padengiančios didesnės dalies studentų studijų išlaidas. Studijų krepšelį pirmakursis gali „neštis“ į pasirinktą Lietuvos aukštąją mokyklą, taip pat ir privačią. – taikomos finansinės priemonės privačioms investicijoms į švietimą skatinti. Įteisinamos mokesčių lengvatos, kad būtų skatinama investuoti į mokymą ir mokymąsi; Lengvatinės studijų paskolos ir dalies studijų įmokų kompensavimas. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas gali pasiimti lengvatinę paskolą su valstybės garantija, palankiu paskolų grąžinimo terminu, dalies palūkanų kompensavimu. Daliai geriausiai baigusių studijas kompensuojama sumokėta studijų kaina. – efektyvinant ugdymą, mokymą ir studijas, keliami dėstytojų ir mokytojų atlyginimai. Pasiekiama, kad žemiausias dėstytojų ir mokytojų atlyginimas viršytų vidutinį dirbančiųjų valstybės sektoriuje atlyginimą; Pasirūpinta dėstytojų atlyginimais. Aukštosios mokyklos gali vykdyti savarankišką atlyginimų politiką, laisvai skatinti dėstytojus mokėdamos didesnius atlyginimus, sukurdamos geresnes socialines sąlygas. Su du kartus iš eilės konkursą užimti pareigas laimėjusiu asmeniu sudaroma neterminuota darbo sutartis. 3) sukuriama lanksti ir atvira švietimo struktūra, sujungianti bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijas, formalaus, neformalaus mokymosi ir savišvietos formas į bendrą švietimo erdvę: – Lietuvos aukštasis mokslas įjungiamas į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę; – išplečiamos bendrojo lavinimo, profesinių ir ypač aukštųjų mokyklų tęstinio mokymosi paslaugos jaunimui ir suaugusiesiems. Atsižvelgta į ES Bolonijos procesą; pritaikytas europinis studijų kreditas. Dėl studijų programos akreditavimo galima kreiptis į bet kurią Europos aukštojo mokslo erdvės kompetentingų institucijų pripažintą agentūrą. Studijų programos skirstomos į laipsnį suteikiančias (bakalauro/profesinio bakalauro, magistro), ir nesuteikiančias. Studijų formos – nuolatinė ir ištęstinė. Europinis studijų kreditas, grindžiamas studijų rezultatais ir studento darbo laiku (1600 valandų – 60 kreditų). – sukuriama tiek formalaus, tiek neformalaus švietimo programų ir modulių akreditavimo tvarka; Numatyti studijų programų akreditavimo tvarkos principai. Studijų programos akredituojamos bent kartą per šešerius metus SKVC arba kitoje Europos kompetentingų institucijų pripažintoje agentūroje. 4) sukuriamas efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantis mokyklų tinklas: Konsoliduojamos aukštosios mokyklos į šį procesą įtraukiant akademines bendruomenes, patikint būtent joms kardinalius sprendimus ir užtikrinant paskatas. Aukštųjų mokyklų tinklui optimizuoti numatoma skirti 150 mln. litų iš ES struktūrinių fondų programų.
3. Kad būtų užtikrinamas švietimo plėtotės prieinamumas, tęstinumas ir socialinis teisingumas: 6) užtikrinamos socialiai teisingos mokymosi ir studijų sąlygos: – sukuriama ir išplėtojama paramos ypač gabiems vaikams ir jaunimui sistema; Remiami gabiausieji jaunuoliai. Valstybės finansavimas atitenka pagal gabiausių stojančiųjų pasirinkimą. I ir II pakopų studentai gali gauti skatinamąsias stipendijas (už gerus studijų rezultatus). Daliai geriausiai baigusių studijas valstybės nefinansuojamose studijų vietose kompensuojama sumokėta studijų kaina. – išplėtojama lanksti ir efektyvi finansinės paramos studentams sistema: studijų kreditavimas, diferencijuotos socialinės stipendijos, diferencijuoti mokesčiai už bendrabutį. Visiems studentams tampa prieinamos paskolos; Numatytos socialinės stipendijos. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas gali pasiimti lengvatinę paskolą (iš jos gali apmokėti gyvenimo išlaidas). I ir II pakopų studentai gali gauti socialines stipendijas.
4. Kad būtų užtikrinta švietimo plėtotės kokybė: – profesinio mokymo ir studijų programos suderinamos su tarptautiniais standartais ir darbo rinkos poreikiais. Paisoma rinkos poreikių. Dėl studijų programos akreditavimo galima kreiptis į bet kurią Europos kompetentingų institucijų pripažintą agentūrą. Atsižvelgiant į būtiniausius valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius studijos gali būti finansuojamos konkurso tvarka tiksliniu būdu. Mokslo ir studijų institucijos suinteresuotos, kad jose dirbtų kuo geresni mokslininkai, nes nemažą dalį lėšų sudarys konkursų keliu gaunamas finansavimas mokslui. Mokslo ir studijų reforma pradėta vykdyti turint aiškius tikslus. Siekiame, kad būtų sukurti pasaulinio lygio mokslo centrai; aukšta studijų kokybė; profesionalūs dėstytojai; moderni mokymo bazė; garantuota socialinė parama studentams; patogūs bendrabučiai; adekvatus studijų finansavimas; modernus aukštųjų mokyklų valdymas; daugiau galimybių studentams, dėstytojams, mokslininkams, visai šaliai. Modernizuodami mokslo ir studijų sistemą siekiame sudaryti sąlygas kilti aukštojo mokslo kokybei. Pagrindiniai reformos tikslai yra trys: kokybė, efektyvumas, prieinamumas. Švietimo ir mokslo ministerijos kaip reformos iniciatorės tikslas yra sudaryti sąlygas, kad visos suinteresuotos šalys ir plačioji visuomenė siektų kokybiškų mokslo ir studijų sistemos permainų ir kad tos permainos būtų įgyvendintos. Švietimo ir mokslo ministerija pertvarkai pasitelkia ES struktūrinių fondų lėšas. Modernizuojama studijų ir mokslo sistema, kuriamos sąlygos ir paskatos, kad studijoms ir mokslui būtų sukurtas aukštos kokybės pagrindas. Ligšiolinės mokslo ir studijų būklės ir numatomų reformos padarinių analizės buvo atliktos ir visuomenei pateiktos prieš Seimui priimant Mokslo ir studijų įstatymą. Šios analizės ir dabar prieinamos internete tiems, kurie nori su jomis susipažinti. Kaip autoritetingą atskaitos tašką galėtume minėti naujausią 2009 m. Pasaulio banko ataskaitą (Lithuania - Social sectors public expenditure review)[1], kurioje nurodyti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kriziniai aspektai ir būdai problemoms įveikti visiškai atitinka tiek mūsų pateiktą padėties vertinimą, tiek įstatymu ir jo įgyvendinimu realizuojamas teigiamų pokyčių kryptis.
5. Kodėl iki šiol nepradėta rengti ilgalaikė valstybinė mokslo ir studijų strategija, kurioje būtų aiškiai išdėstyta Lietuvos aukštojo mokslo, mokslo tiriamosios, inovacinės veiklos, studijų, mokslo, verslo jungčių prasmingumo tikslai, prioritetai, numatomi rezultatai ? Rengti naują ilgalaikę valstybinę mokslo ir studijų strategiją yra prasminga remiantis jau vykdomos dabartinės reformos kryptimis, įvertinus pirmuosius realius poslinkius. Numatoma parengti kryptingą ateities įžvalgą, kuriai uždaviniai jau yra suformuluoti. Jai reikalingus tyrimus ir ekspertizes šiuo metu atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Jos tikslai apima ir tarptautinės aukštojo mokslo erdvės kūrimo principus, įtvirtintus Bolonijos procese ir Lisabonos strategijoje. Permainos vyksta ne tik pas mus. Bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę kuriantis Bolonijos procesas nėra statiškas ir uždaras, priešingai – jis labai aktyviai reaguoja į nuolat kylančius naujus iššūkius. Globali erdvė sąlygoja nepaprastai dinamišką Europos ir pasaulio mokslo ir studijų realybę. Vis dažniau orientuojamasi į siauro lauko, o ne į visa apimančias, monolitines ir statiškas strategijas, kurios pasensta jų dar nepabaigus formuoti. Todėl šiandien, kai Lietuvoje vyksta spartūs pokyčiai, svarstome, kaip strategavimą paversti dinamiška ir adekvačia valstybine veikla.
6. Kodėl iki šiol nevykdomas 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr.XI-244 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti Lietuvos Respublikos studijų finansavimo įstatymo projektą“, kuriame būtų išdėstyti paramos strateginiai prioritetai, rėmimo principai ir sąlygos, valstybės remiamų paskolų skyrimo bei grąžinimo sąlygos ir tvarka, stipendijų, taip pat ir socialinių, skyrimo sąlygos ir tvarka, valstybės garantijos, atsižvelgiant į socialinę studentų padėtį – šeimos turtą, pajamas ir išlaidas, šeimos dydį ir kitus socialinius veiksnius? Studijų finansavimo principai yra aiškiai apibrėžti Mokslo ir studijų įstatyme. Konkretūs mechanizmai nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Pagrindinės studijų finansavimą reglamentuojančios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo VII skyriuje „Mokslo ir studijų finansavimas“. Čia nustatytas naujas studijų finansavimo modelis, pagal kurį pirmosios pakopos ir vientisosios studijos finansuojamos „lėšos paskui studentą“ principu. Antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančios studijos finansuojamos atsižvelgiant į mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatus bei stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar mokslo kryptį. Minėtame skyriuje įtvirtinta nuostata, kad studentai gali gauti valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas. Taip pat reglamentuotas socialinių ir skatinamųjų stipendijų mokėjimas studentams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija jau patvirtino pagrindinius teisės aktus, detaliai reglamentuojančius Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo VII skyriaus nuostatų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 402 „Dėl Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijoms finansuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr.59-2292) patvirtinti Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašas bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijoms finansuoti tvarkos aprašas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1085 „Dėl Studentų, priimamų 2009 metais į aukštąsias mokyklas, norminių studijų kainų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 63-2517) patvirtintos studentų, priimamų 2009 metais į aukštąsias mokyklas, norminės universitetinių ir koleginių studijų kainos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 64-2569) patvirtintas Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašas. Pažymėtina, kad aukštosiose mokyklose besimokančių asmenų galimybės gauti studijoms būtiną valstybės remiamą paskolą priklauso nuo valstybės finansinių galimybių. Sprendimą dėl skolinimosi apimčių kasmet priims Lietuvos Respublikos Seimas, nes pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnio 3 dalį valstybės remiamų paskolų limitas nustatomas Lieutuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimas „Dėl 2009 metų finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis“ (Žin., 2009, Nr. 59-2293). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1021 „Dėl Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 58-2257) patvirtintas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 metais tvarkos aprašas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. ISAK-1086 „Dėl Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 63-2516) patvirtintas Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašas. Parengti ir patvirtinti ir kiti studijų finansavimą bei paramą studentams reglamentuojantys teisės aktų projektai. Rengiant atskirą Lietuvos Respublikos studijų finansavimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios studijų finansavimą, taip pat susiję poįstatyminiai teisės aktai turėtų būti pripažinti netekusiais galios. Iš Įstatymo dirbtinai būtų atskirta dalis nuostatų, kurios įstatymo logikos, reglamentavimo nuoseklumo, sistemiškumo ir aiškumo prasme yra neatsiejamos nuo kitų įstatymo nuostatų. Tų pačių mokslo ir studijų institucijų finansavimas būtų reglamentuojamas dviejuose įstatymuose (pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir meno veiklos finansavimas būtų reglamentuojamas viename įstatyme, studijų finansavimas – kitame). Būtų sudarytos prielaidos atsirasti nesuderinamumui tarp atskirų įstatymų.
7. Kodėl nevykdoma specialistų poreikio analizė? Ar aukštajame moksle taikomas laisvosios rinkos principas, kai studentai patys renkasi studijų sritis, nepažeidžia Lietuvos, kaip valstybės, strateginių tikslų parengti reikiamą skaičių atitinkamų specialistų, be kurių neįmanomas valstybės gyvenimas? Ar aukštajame moksle taikomas nereguliuojamos rinkos principas nesukurs tokių sąlygų, kad būsime priversti daug svarbių specialistų importuoti iš užsienio, taip tapdami priklausomi nuo kitų šalių? Priimant studentus atsižvelgiama į Lietuvos specialistų poreikį. Labai aiškiai nustatomas valstybės finansuojamų vietų skaičius pagal studijų sritis. Numatoma, kad kitais metais valstybės finansuojamų vietų skaičius bus nustatytas ir pagal krypčių grupes. Labai tiksliai visų specialybių absolventų poreikį ir įsidarbinimo galimybes prognozuoti sunku ar net neįmanoma. Kitos ES šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, tokio prognozavimo atsisakė po daugkartinių nesėkmių. Dabartinės ekonominės krizės sukeltų darbo rinkos pokyčių analizė yra dar vienas įrodymas, jog valdžia negali imtis visos atsakomybės numatyti, kokių profesijų atstovai bus labiau reikalingi po penkių, dešimties metų. Taip pat numatoma keisti universitetinių, koleginių studijų studentų ir profesinio mokymo mokinių proporciją, kad ji atitiktų visuomenei būdingą rinkos poreikio struktūrą, kuri Lietuvoje yra „apversta“. Tokius sprendimus diktuoja įvairios Lietuvoje atliktos studijos. Viena jų – 2008 m. studija „Valstybės užsakomų studijų vietų planavimas aukštosiose mokyklose“ (http://www.npi.lt/news/145). Detalesnį planavimą tikslinga patikėti aukštosioms mokykloms, kurios yra sukaupusios nemažą tokio planavimo patirtį; drauge tai turi būti derinama su atitinkamomis žinybomis. Įgyvendinant reformą į šį procesą svarbu įtraukti ir verslą, padėsiantį apčiuopti realius darbo rinkos poreikius. Mokslo ir studijų įstatymas numato studijų vietų planavimą pagal studijų sritis ir studijų krypčių grupes. Šiuo metu intensyviai diskutuojant su akademine bendruomene keičiamas studijų krypčių klasifikatorius, kuris leis lanksčiau skirstyti valstybės finansuojamas studijų vietas.
8. Kodėl buvo pažeistas studentų teisėtų lūkesčių principas, kai ministerija, tvirtindama priėmimo sąlygas, pakeitė kai kurių valstybinių egzaminų ir mokomųjų dalykų svorius, skaičiuojant stojamąjį balą? Kodėl buvo pažeistas Mokslo ir studijų įstatymo 52 str. 1 d., priėmimo sąlygas pakeitus staiga, nesuteikiant galimybės mokyklų bendruomenei ir abiturientams tinkamai pasirengti baigiamiesiems egzaminams, dėl ko stojantieji nepateko į pasirinktas studijų programas? Priėmimo sąlygos, kurios apima priėmimui į aukštąsias mokyklas būtinus dalykus ir jų pažymių perskaičiavimą, nesikeitė. Keitėsi priėmimo taisyklės, kurias ir anksčiau aukštosios mokyklos galėjo keisti tais pačiais metais. Šiemet aukštosios mokyklos nustatė bendrus dalykų pažymių svertinius koeficientus ir apsisprendė, kurių dalykų bus įskaitomi brandos egzaminų pažymiai ir kurių metiniai pažymiai. Toks aukštųjų mokyklų susitarimas patvirtintas ministro įsakymu. 2009 m. gegužės 12 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui, pagal šio įstatymo 70 str. 1 dalį Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina ne priėmimo sąlygas, kaip formuluojama klausime, o geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę. Šios eilės aprašas nustato, kaip 2009 m. skirstomas valstybės finansavimas studijoms, ir nereguliuoja priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos, kurią pagal kitus įstatymo straipsnius nustato aukštosios mokyklos. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nenustato, kad valstybės finansavimo paskirstymo tvarka turėtų atitikti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkas. Tačiau aukštojo mokslo sistemos dalyvių patogumui ir tam, kad nebūtų pažeisti jų lūkesčiai, šiame apraše patvirtinti konkursiniai dalykai sutampa su prieš dvejus metus suderintose sąlygose dėl studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas 2009 m. nurodytais dalykais. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš dvejus metus su Švietimo ir mokslo ministerija suderintose priėmimo sąlygose nurodyti tik konkursiniai mokomieji dalykai, iš kurių aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse formuoja konkursinio balo mokomųjų dalykų sandarą į atskiras studijų programas. Aukštosios mokyklos kasmet patvirtintose priėmimo taisyklėse nustato ir mokomųjų dalykų svorius – svertinius koeficientus, kurie būna skirtingi. 2009 m. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkoje nurodytų konkursinių dalykų svoriai buvo nustatyti, atsižvelgus į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, kuriems pritarė universitetai ir kolegijos. Bendri mokomųjų dalykų brandos egzaminų ir metinių pažymių svoriai nustatyti tam, kad stojantieji į tą pačią studijų kryptį skirtingose aukštosiose mokyklose konkuruotų vienodomis sąlygomis. 2009 m. asmenys, stojusieji į aukštąsias mokyklas buvo priimti pagal prieš dvejus metus, t. y. dar 2007 m. suderintas studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas 2009 m. sąlygas. Todėl manome, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1021 patvirtintas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 m. tvarkos aprašas nepažeidžia teisėtų lūkesčių principo.
9. Kodėl Lietuvos visuomenė tinkamai neinformuojama, kaip vyksta ir bus vykdoma reforma? Kodėl vangiai bendraujama su reformos vykdytojais – šalies akademine bendruomene: studentais, dėstytojais, mokslininkais, taip pat su socialiniais partneriais, verslo atstovais? Kodėl neplėtojamas konstruktyvus socialinis dialogas su aukštųjų mokyklų darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis, studentų organizacijomis ? Siekdami kokybinių permainų mokslo ir studijų sistemoje puikiai suvokiame, kad visuomenės informavimas apie sprendimų priėmimą, reformos tikslų ir priimamų sprendimų aiškinimas, visuomenės ir visų suinteresuotų šalių įtraukimas į svarstymus ir sprendimų priėmimą yra labai svarbi sudėtinė reformos dalis. Suprantame ir tai, kad mokslo ir studijų reformos sėkmė priklauso ne tik nuo permainas apibrėžiančio įstatymo ir poįstatyminių aktų, bet ir nuo to, kaip įsitrauks į jų įgyvendinimą visos suinteresuotos šalys – mokiniai, studentai, aukštosios mokyklos, dėstytojai, tyrėjai, socialiniai partneriai, verslo atstovai, politikai ir plačioji visuomenė. Apie reformos tikslus ir priemones informaciją skleidžiame nuolat ir nuosekliai. Tiek per žiniasklaidą plačiajai visuomenei, tiek susitikimuose su visomis suinteresuotomis šalimis, kurių jau buvo ne viena dešimtis. Detali informacija apie reformos pagrindinius principus ir nuostatas taip pat buvo nuolat teikiama Seimo nariams. Visą laiką buvome atviri naujiems pasiūlymams. Seime vykstant reformos nuostatų svarstymams, tariantis su akademine bendruomene buvo priimti kompromisai dėl aukštųjų mokyklų valdymo, persitvarkymo terminų, valstybės finansuojamų vietų paskirstymo, įvestas rotacijos principas po dvejų studijų metų. Kai Vyriausybė sausio mėnesį pateikė Seimui naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų grupės apvažiavo visą Lietuvą, į susitikimus kvietėme visų Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovus, dėstytojus, studentus. Gegužės mėnesį apsilankėme visose Lietuvos apskrityse ir rajonuose, kur į susitikimus sukvietėme abiturientus ir mokytojus. Susitikimuose ne vien skleidėme informaciją, bet ir klausėme pasiūlymų. Visoms Lietuvos mokykloms keletą kartų siuntėme informacijos paketus apie 2009 m. priėmimą į aukštąsias mokyklas. Per apskritis ir savivaldybes mokykloms dalinome reformos informacinius lankstinukus. Informacija, susijusi su bendruoju priėmimu į aukštąsias mokyklas ir su atskirų aukštųjų mokyklų priėmimo tvarka, buvo paskelbta leidinyje „Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2009 metais taisyklės“. Taip pat įdėta Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) interneto svetainėje www.lamabpo.lt . Susitikimai su studentų, dėstytojų profesinių sąjungų, universitetų rektorių ir kolegijų direktorių organizacijomis vyko ir vyksta nuolat. Juose aptariame savo siūlomus pakeitimus ir atsiklausiame nuomonės. Šių organizacijų atstovai dalyvavo visose su reformos vykdymu susijusiose darbo grupėse. Kiekvieną siūlomą teisės aktą siunčiame visoms suinteresuotoms šalims, kviesdami įsitraukti į tobulinimo darbus. Rugsėjo mėn. rengėme kelis susitikimus su akademinės bendruomenės atstovais, siekdami išsiaiškinti, kokie svarbiausi šių metų priėmimo trūkumai. Sudaryta darbo grupė, kuri svarstys ir teiks siūlymus, kaip pagerinti priėmimo į menų studijas tvarką. Siekdami, kad informacija apie reformą būtų nuolat prieinama kiekvienam besidominčiam, ją skelbiame reformai skirtoje interneto svetainėje: www.mokslas.lt . Apie numatomus pakeitimus ir priimtus sprendimus siunčiame pranešimus visai nacionalinei, regionų ir rajonų žiniasklaidai. Nuolat veikia Švietimo ir mokslo ministerijos „vieno langelio“ tarnyba, atsakymus į rūpimus klausimus galima gauti pasiteiravus telefonu ar elektroniniu paštu. Suprasdami, kad visuomenė jautriai priima greitai vykstančias permainas, darome viską, kad pedagogams ir moksleiviams reikalinga informacija būtų prieinama kuo plačiau, o reformos procesas vyktų visiškai skaidriai.
10. Kodėl reformos iniciatoriai, suabsoliutinę studento krepšelio principą, pažeidė Bolonijos deklaracijos, Bergeno komunikato nuostatas – mažinti socialinę atskirtį Europos studijų ir mokslo erdvėje, dėti pastangas, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas? Aukštųjų mokyklų finansavimas stojančiojo pasirinkimo pagrindu – „studijų krepšelio“ principu – nepažeidžia tarptautinių Europos studijų ir mokslo erdvės nuostatų ir nedidina socialinės atskirties. Pagal bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenis, 2009 m. gerokai padidėja valstybės finansuojamų studentų procentas – šiemet už mokslą visiškai nieko nemokės 60 proc. pirmakursių, pernai tokių buvo 22,7 proc., 29,6 proc. studentų mokėjo dalinį 520 Lt mokestį už semestrą, o visą kainą mokėjo 48 proc. įstojusiųjų. Paminėtina, kad šiemet į valstybės finansuojamas vietas pateko daugiau kaip pusę į aukštąsias mokyklas stojusių abiturientų. Šiemet aukštosios mokyklos, gavusios visas reikalingas lėšas vienai studijų vietai finansuoti, tai yra dvigubai daugiau negu pernai, sudarys galimybes išpildyti į valstybės finansuojamas vietas įstojusiųjų teisėtus lūkesčius – gauti pakankamai finansuojamą išsilavinimą. Pritaikyta nauja valstybės remiamų paskolų sistema studentams, patekusiems į mokamas vietas, šiemet pirmą kartą leidžia pasiskolinti studijoms lengvatinėmis sąlygomis – už mažesnes nei rinkos palūkanas ir be paskolos garantinių veiksnių. Anksčiau mokantieji už mokslą tokių galimybių neturėjo, todėl ir studijų prieinamumas buvo mažesnis. Tie, kuriems reikia lėšų pragyvenimui, šiemet gali gauti trečdaliu didesnę sumą. Socialiai jautriausioms studentų grupėms, nepriklausomai nuo paskolos rūšies, visas palūkanas studijų metu apmokės valstybė. Studentams, imantiems paskolą studijų kainai sumokėti, studijų metu valstybė kompensuos palūkanų dalį, viršijančią 5 proc. Mūsų įvestas principas „lėšos paskui studentą“ ne pažeidžia Bolonijos deklaracijos ir Bergeno komunikato nuostatas, o skatina dėl studento konkuruoti aukštąsias mokyklas ir studijų programas siūlant stojančiajam kuo kokybiškesnį išsilavinimą. Grantai, arba studijų kainos dengimas asmeniui, nėra mūsų išgalvotas dalykas. Toks principas – ne vienoje šalyje taikoma studijų finansavimo schema. Pirminė šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas analizė taip pat neduoda prielaidų nuogąstavimams, kad įvedus studijų krepšelio principą padidėjo socialinė atskirtis. Pavyzdžiui, šiemet proporcija tarp valstybės finansavimą gavusiųjų abiturientų iš didžiųjų miestų ir provincijos išlieka panaši kaip ir pernai. Dabartinėmis finansinėmis sąlygomis darome viską, kad nesumažėtų socialinė parama studentams. Nemažinamas socialinių stipendijų dydis, teikiama valstybės parama neįgaliesiems.
11. Kodėl neskaidriai buvo vykdomas kandidatų parinkimas į Lietuvos aukštojo mokslo tarybą? Ar tuo siekiama politizuoti aukštųjų mokyklų valdymą, parenkant ministerijai lojalius asmenis į svarbiausią patariančiąją instituciją? Kodėl buvo atmestas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, kuri atstovauja akademinei bendruomenei, deleguotas atstovas, siūlytas į Lietuvos aukštojo mokslo tarybą? Ar tai reiškia, kad ministerijai visiškai nesvarbi Lietuvos akademinių institucijų vadovų nuomonė, ar kad, formuojant tarybą, siekiama paskirti valdantiesiems lojalius aukštųjų mokyklų tarybų narius? Kodėl, rengiant poįstatyminius aktus, neatsižvelgiama į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos nuomonę? Kandidatų į Aukštojo mokslo tarybą vykdyta kaip niekad atsakingai ir skaidriai. Ministras neturi galių įtakoti nei kandidatų teikimo, nei atrankos komisijos sprendimų. Informacija apie naujosios tarybos sudarymo principus ir kiekvieną iš atrankos etapų buvo nuolat viešinama – visą reikalingą informaciją galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje www.smm.lt . Pagal Vyriausybės patvirtintus Tarybos nuostatus, kandidatas į Aukštojo mokslo tarybos narius turi būti pripažintas visuomenėje nepriekaištingos reputacijos asmuo, pasiekęs mokslo, kultūros, švietimo ar kitos srities rezultatų, išmanąs apie Lietuvos bei pasaulio aukštojo mokslo tendencijas. Kadangi Aukštojo mokslo taryba turi atrinkti ir Švietimo ir mokslo ministrui siūlyti kandidatus į „išorinius“ aukštųjų mokyklų tarybų narius, į ją atrenkami asmenys, kurie atstovauja plačiosios visuomenės interesui. Remiantis liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Aukštojo mokslo tarybos nuostatais atrankos komisija buvo sudaryta iš penkių narių: du narius pasiūlė ministras, tris – ankstesnė Aukštojo mokslo taryba. Vieno iš dviejų savo siūlomų narių kandidatūrą ministras pasirinko pagal studentų ir jaunųjų mokslininkų organizacijų pateiktą rekomendaciją. Rugpjūčio 11 d. aukštosioms mokykloms, visuomeninėms organizacijoms, socialiniams partneriams Švietimo ir mokslo ministerija išsiuntė kvietimus teikti pasiūlymus dėl kandidatų į Aukštojo mokslo tarybos narius. Viešas kvietimas taip pat buvo išplatintas žiniasklaidai. Rugsėjo 4 d. pakartotinai buvo išsiųstas viešas kvietimas plačiam organizacijų ratui ir žiniasklaidai. Rugsėjo 10 d. pasibaigus terminui buvo gauta 90 kandidatų į tarybos narius anketų. Kandidatus pasiūlė aukštosios mokyklos, mokslo institutai, savivaldybės, asociacijos, kitos visuomeninės organizacijos bei fiziniai asmenys. Iš pasiūlytų kandidatų Tarybos narius slaptu balsavimu išrinko atrankos komisija, Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją paskyrė švietimo ir mokslo ministras. Rugsėjo 28 d. švietimo ir mokslo ministras patvirtino Aukštojo mokslo tarybą, kurią sudaro 15 narių. Rengdama aukštojo mokslo poįstatyminius aktus, Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiauja su visomis suinteresuotomis šalimis – studentais, dėstytojais, aukštosiomis mokyklomis, tarp jų ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija. Visos interesuotos šalys su poįstatyminių aktų projektais yra supažindinamos ir į jų pastabas yra atsižvelgiama.
12. Kokie atrankos kriterijai taikomi kandidatams į Lietuvos aukštojo mokslo tarybą ir aukštosios mokyklos tarybas? Ar nesudarant sąlygų aukštajai mokyklai pačiai kviestis kandidatus į mokyklos tarybą, nepažeidžiami Universitetų didžiosios chartijos principai, kurie apibrėžia universitetų autonomiją, kaip svarbiausią įrankį kokybei užtikrinti? Kodėl ministerija siūlo kitose šalyse netaikomą aukštųjų mokyklų valdymo modelį - universitetų tarybas, kurių pusę narių asmeniškai deleguoja pats ministras, ir kurios neatsako už priimamus sprendimus; ir tokios tarybos skiria rektorių bei kitus aukštosios mokyklos vadovus? Ar neglūdi prieštaravimas pačiame mokslo ir studijų įstatyme? Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus, kandidatas į Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narius turi būti pripažintas visuomenėje, nepriekaištingos reputacijos, švietimo, mokslo, kultūros, verslo arba viešojo sektoriaus atstovas, pasiekęs reikšmingų savo veiklos srities rezultatų, išmanąs Lietuvos ir pasaulio aukštojo mokslo plėtros tendencijas, Lietuvos aukštąjį mokslą reglamentuojančius teisės aktus. Tarybos nariu negali būti asmuo, atliekantis Aukštosios mokyklos tarybos nario funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus, kandidatais į švietimo ir mokslo ministro skiriamus aukštųjų mokyklų tarybų narius negali būti asmenys, priklausantys aukštųjų mokyklų personalui, studentai, Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai bei politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Kandidatai į švietimo ir mokslo ministro skiriamus aukštųjų mokyklų tarybų narius turi atitikti šiuos kriterijus: būti nepriekaištingos reputacijos, būti ėję ar eiti atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis kriterijus netaikomas studentų atstovams), turėti žinių ir gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Kandidatams pranašumą teikiantys kriterijai nustato, kad kandidatai turi būti sąžiningi ir nešališki, gebėti atstovauti viešajam interesui, turėti vadybinės ir (ar) ekspertinės patirties bent vienoje aukštosios mokyklos specialistų rengimo srityje, turėti personalo valdymo patirties, turėti aukštosios mokyklos tarybos funkcijoms vykdyti būtiną kompetenciją, gebėti dirbti kolegialių valdymo organų komandose, prisiimti jų lyderių vaidmenis. Mokslo ir studijų įstatymas aiškiai atskiria valstybinės aukštosios mokyklos tarybos ir senato funkcijas. Universitetų ir kolegijų tarybos numatys strateginius aukštųjų mokyklų tikslus. Jos tvirtins aukštosios mokyklos misiją, rektoriaus (direktoriaus) teikiamus struktūrinių pertvarkymų planus, studijų kainas, nustatys mokyklos lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, rinks rektorių (direktorių), užtikrins aukštosios mokyklos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais. Pusę jų narių sudarys akademinės bendruomenės nariai, pusę – visuomenės atstovai, kuriuos paskirs švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu. Dėl vieno tarybos nario švietimo ir mokslo ministras tarsis su aukštosios mokyklos senatu. Senatas arba akademinė taryba yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas ir sprendžia tiesiogiai su studijomis ir akademine veikla susijusius klausimus, yra tiesiogiai atsakingas už vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą. Senatas arba akademinė taryba sudaromi pačios aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka. Universitetų didžiosios chartijos principai kaip svarbiausią įrankį kokybei užtikrinti apibrėžia akademinę universitetų autonomiją. Mokslo ir studijų įstatyme aiškiai atskirtos tarybos ir senato atsakomybės ne tik sudaro sąlygas aukštosioms mokykloms puoselėti savo akademinę autonomiją, bet ir ją nedviprasmiškai įtvirtina ir saugo. Toks valdymo modelis jau ne vienerius metus veikia Lietuvos valstybinėse kolegijose.
13. Kodėl neakcentuojama aukštojo mokslo kokybės problema, nors ji buvo svarbiausia rengiant Partijų susitarimą dėl aukštojo mokslo reformos krypčių? Kodėl nereformuojamas Studijų kokybės vertinimo centras, kad jo veikla atitiktų Bergeno komunikate