LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL VILKAVIŠKIO KUNIGŲ SEMINARIJOS PASTATŲ KOMPLEKSO (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 32406) PASKELBIMO VALSTYBĖS SAUGOMU KULTŪROS PAVELDO OBJEKTU 2009 m. spalio 1 d. Nr. ĮV-539 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 10 straipsnio 4, 6 ir 8 dalimis, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-09-15 teikimą Nr. (1.36)2-2598: 1. S k e l b i u kompleksinį kultūros paveldo objektą – Vilkaviškio kunigų seminarijos pastatų kompleksą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 32406) valstybės saugomu. 2. T v i r t i n u pridedamą Vilkaviškio kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 32406; buvęs kodas: IP1422AtV) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą). 3. N u s t a t a u, kad: 3.1. Vilkaviškio kunigų seminarijos pastatų kompleksas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 32406) saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui; 3.2. Vilkaviškio kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 32406) reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis; 3.3. šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 2 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiais planais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 4. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos: 4.1. per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Vilkaviškio kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 32406; buvęs kodas IP1422AtV) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą) įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tinklalapyje; 4.2. Kultūros vertybių registre papildyti kultūros paveldo objekto – Vilkaviškio kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 32406) duomenis. Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis _________________ Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas 32406) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas SPRENDINIŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS SPRENDINIŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS 1. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ 1 Teritorijų planavimo dokumento organizatorius: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Marijampolės teritorinis padalinys 2 Teritorijų planavimo dokumento rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 3 Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas 32406, buvęs kodas IP1422AtV) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas 4 Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais: Bendrieji planai:

1. a)Vilkaviškio miesto generalinio plano korektūra (patvirtintas 1977-10-31 d. LTSR MT VSRK įsakymu Nr. 274);
2. b)Vilkaviškio m. dalies tarp S.Daukanto, Kapų, Vytauto ir Taikos g. Generalinio plano korektūros pakeitimo projektas (patvirtintas 2004-09-24 Vilkaviškio r. sav. Tarybos sprendimu Nr. B-TS-474);
3. c)Vilkaviškio m. dalies prie Nepriklausomybės ir Lobiškių g. Generalinio plano korektūros pakeitimo projektas (patvirtintas 2004-07-16 Vilkaviškio r. sav. Tarybos sprendimu Nr. B-TS-433). Specialieji planai:
4. a)Vilkaviškio, Kybartų, Virbalio miestų, Pilviškio mstl., Paežerių k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav. šilumos ūkio specialusis planas (patvirtintas 2005-01-28 Vilkaviškio r. sav. tarybos sprendimu Nr. B-TS-614);
5. b)Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso apibrėžtų teritorijos ribų planas (2008-09-04); Detalieji planai: Nėra. 5 Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais:
6. a)Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas (2008-10-08, Nr. KPD-RM-881) 6 Status quo situacija: Nekilnojamosios kultūros vertybės Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas 32406) apskaitos dokumentas yra Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-881, parengtas 2008-10-08 d. (Inicijavimas skelbti saugomu priimtas 2006-07-28 d. Kultūros paveldo departamento įsakymu Nr. Į-354). Apibrėžtos Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso teritorijos ribos sutampa su kadastrinio sklypo (žemės sklypo Nr. 3963-0005-0212) ribomis, kurio pietvakarinė riba eina palei Vytauto g. Apsaugos zonos nėra nustatytos. Kompleksas turi architektūrinę vertę pagal reikšmingumo lygmenį priskirtas regioniniam. Pagrindinis komplekso pastatas – seminarijos pastatas išplėstas ir pritaikytas siuvimo fabrikui, tačiau pirminis tūris išlikęs, tik uždengtas prietarais. Šiuo metu yra nenaudojamas buvęs ūkinis pastatėlis rytinėje seminarijos pusėje. Jis pilnai išlaikęs savo pirminį vaizdą, stogo formą. Šiaurinėje sklypo dalyje pristatyta silikatinių plytų ūkinių pastatų, sandėlių ir kitų pagalbinių pastatų. Teritorijoje tebėra išlikę seminarijos laikų vaismedžių sodas, sklypo perimetrinis apsodinimas medžių eile. 7 Tikslas, kuriuo siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius: Užtikrinti Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas 32406) išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus. 8 Galimo sprendinių poveikio vertinimas: (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas) Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis 9 Sprendinio poveikis: 9.1 Teritorijos vystymo darnai ir (
7. ar)planuojamai veiklos sričiai (nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai) Įgyvendinus specialiojo plano sprendinius tikimasi Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso teritorijos atgaivinimo, kultūrinės vertės išryškinimo ir atskleidimo, išsaugant specifinės paskirties kultūros paveldo objektą. Specialiojo plano sprendiniai turės teigiamą poveikį teritorijos darniai plėtrai, nes numatomas kompozicinės ašies atkūrimas, kietųjų (asfalto) dangų mažinimas, istorinio sodo atgaivinimas. Tikimasi ilgalaikio teigiamo poveikio kultūros vertybių apsaugai, nes specialiajame plane numatoma apsaugos zona, nustatomos konkrečios teritorinės apsaugos priemonės. Neigiamo poveikio teritorijos vystymo darnai bei kultūros vertybių apsaugai nenumatoma. 9.2 Ekonominei aplinkai Paveldosaugos reikalavimų konkretizavimas turės teigiamą poveikį ekonominei aplinkai, nes sprendiniuose nustatomos aiškios teritorijos ir statinių tvarkybos darbų kryptys, pritaikymo galimybės. Numatomas seminarijos pastatui su sodu tausojamo naudojimo saugojimo režimas, o autentiškos paskirties saugojimo režimas -vaismedžių sodo fragmentui. Vertybės teritorijos suskirstymas pagal tvarkymo režimus, sudarys sąlygas pritraukti investicijas naujoms leistinoms veikloms, subalansuos tų zonų vystymą. Objekto tvarkyba užtikrins Kunigų seminarijos kaip pastatų komplekso su sodu Vilkaviškio rytinėse prieigose atgaivinimą, jo specifinės kompozicijos išryškinimą, tam kryptingai skiriant finansines lėšas. Neigiamo poveikio ekonominei aplinkai nenumatoma. 9.3 Socialinei aplinkai Numatomas teigiamas poveikis vietos bendruomenės raidai, švietimui, kultūrai, pagarbos objektui ir jo aplinkai ugdymui, nes paveldotvarkos projekte siūloma apleistų objektų, aplinkotvarkos elementų sutvarkymas, jų kultūrinės vertės išryškinimas, nevertingų statinių šalinimas. Planuojamas seminarijos sodo regeneravimas, žalios erdvės vystymas teigiamai veiks ne tik objektą naudojančią visuomenę, bet jame besilankančius asmenis. Galimas teigiamas poveikis planuojamoje teritorijoje esančių ir aplink gyvenančių žmonių sveikatai, nes dėl nustatomų transporto apribojimų vertybės teritorijoje bei apsaugos zonoje sumažės automobilių kiekis. Neigiamo poveikio socialinei aplinkai nenumatoma. 9.4 Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (urbanistikai Numatomas teigiamas poveikis gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui, Neigiamo poveikio gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui, ir aplinkosaugai) nes istorinio sodo restauravimas, urbanistikai ir aplinkosaugai prarastų žaluma apjuostų erdvių atkūrimas. Planuojama išlaikyti statinių komplekso buvimo sode kompozicinį sumanymą, užtikrinant žaliojo ruožo teritorijos vakarinėje (link miesto) dalyje išlikimą. Šios priemonės teigiamai paveiks ekosistemas bei biologinę įvairovę, gamtos vertybe, estetinę kraštovaizdžio kokybę dviejų upių santakoje. Reglamentuojant kietųjų dangų plotus, sumažės transporto srautas vertybės teritorijoje, o tuo pačiu ir oro tarša. Statybos darbų reglamentavimas, užstatymo plėtros apribojimai apsaugos zonos vizualinės apsaugos polonyje taip pat turės teigiamą poveikį, nes bus užtikrinta vakarinių miesto prieigų kraštovaizdžio apsauga. nenumatoma. 9.5 Inžinerinei infrastruktūrai Specialusis planas nesprendžia inžinerinės infrastruktūros klausimų, todėl šiai sričiai tiesioginio poveikio nebus. Galimas netiesioginis teigiamas poveikis, nes numatomas apleistų, nenaudojamų, bet kapitalinių pastatų atgaivinimas, vieningas teritorijos tvarkymas turės teigiamą poveikį inžinerinei infrastruktūrai. Neigiamo poveikio inžinerinei infrastruktūrai nenumatoma. 9.6 Transporto infrastruktūrai Tiesioginiai apribojimai transporto srautui nenumatomi, o seminarijos pastatų komplekso teritorijoje sumažinus kietųjų dangų plotus bei reglamentavus esamų statinių intensyvumą, susidarys mažesni trukdžiai eismui Vytauto g. Neigiamo poveikio transporto infrastruktūrai nenumatoma. Sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliktas remiantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos vertinimo aprašu, patvirtintu 2004-07-16 d. LRV nutarimu Nr. 920. Strateginio poveikio aplinkai vertinimas neat liekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1282 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4650; Žin., 2007, 131-5292). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė (KPD atest. Nr. 0682, A 032), ekspertė (KPD atest. Nr. 0447) Giedrė Filipavičienė I. ĮVADAS Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų kompleksas formavosi tarpukario laikotarpyje rytinėse miesto prieigose, buvusios dvarvietės teritorijoje. Pagrindinis seminarijos pastatas yra garsaus Lietuvos architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio autorinis darbas. Jo architektūroje atsispindi XX a. 3-4 deš. vyravusios retrospektyvizmo tendencijos, o konstruktyviniai sprendimai pasižymi sudėtingumu. Ypatingą vertę turi iki mūsų dienų išlikusio suformuoto aplink seminarijos pastatą didžiulio sodo elementai, jo struktūros liekanos bei to meto landšafto ir gerbūvio fragmentai. Dabartinės Kunigų seminarijos pastatų komplekso teritorijos ribos sutampa su aiškiomis, medžių eilėmis bei buvusios tvoros fragmentais žymimomis buvusios teritorijos istorinėmis ribomis. Šiuo metu teritorija naudojama ir tvarkoma netolygiai. Šiaurinėje dalyje yra pastatyta ūkinės paskirties silikatinių plytų pastatų, metalinis angaras. Dideli teritorijos plotai padengti asfaltu, o vaismedžių sodas, ypač šiaurės rytinėje dalyje apleistas. Be vertingų medžių rūšių yra peraugusių menkaverčių medžių (uosialapiai klevai). Seminarijos pastate įsikūręs siuvimo fabrikas. Kai kurie pastatai stovi nenaudojami. Siekiant apsaugoti šį kompleksą, būtina Valstybės parama, kryptingas tvarkymo veiksmų planas, jo realizavimo priežiūra ir kontrolė. Labai svarbu subalansuotas, atitinkantis šio objekto apimtį, panaudojimas. Tuo tikslu ir yra rengiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. Į-232 „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2348). Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas 32406, IP 1422/AtV) išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus. Planavimo uždaviniai: 1. Nustatyti (patikslinti) Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas 32406) teritorijos bei apsaugos zonų ribas ir jų plotus; 2. Nustatyti paveldosaugos reikalavimus bei konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas 32406) teritorijoje bei apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių, įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Marijampolės teritorinis padalinys. Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius. Projektavimo eiga Vadovaujantis KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. Į-232 pradėtas rengti Buv. kunigų seminarijos pastato (unikalus kodas 2462, buvęs kodas IP 1422/AtV) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Marijampolės teritorinis padalinys pateikė: 1. Buv. Kunigų seminarijos pastato (unikalus kodas 2462, buvęs kodas AtV 365) teritorijos ir apsaugos zonos planavimo darbų programa (užduotis). 2. KPD Marijampolės teritorinio padalinio Planavimo sąlygos bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti. 2006-06-30 d. Nr. 16. 3. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus Planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens ir bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti. 2006-06-23 d. Nr. 2006/32. 4. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus Planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentams rengti. 2006- 06-21 d. Nr. S-577. 5. Išrašai apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (5 lapai). 6. Pastato (buv. Kunigų seminarija) – išaiškinamo istorijos ir kultūros paminklo IP1422/At (unikalus kodas 2462) apibrėžtų teritorijos ribų planas. 7. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas. 2008-10-08 Nr. KPD-RM-881. Planavimo dokumentų rengimas, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, buvo vykdomas stadijomis: I. Esamos būklės analizės stadija: Atlikta buv. Kunigų seminarijos pastato ir jo teritorijos analizė, išnagrinėta teritorijoje esančių pastatų architektūra, parengta statybos laikotarpius atspindinti kartograma, išryškinta išlikusio senojo seminarijos sodo struktūros elementai – perimetru sodintos medžių eilės, vaismedžių sodo dalys, pagrindinio privažiavimo dangos tipas, pagrindinio tako į seminariją trasa, buvusio aptvėrimo pamatas ir raudonų plytų tvoros fragmentai. Esama padėtis užfiksuota fotonuotraukose. Parengta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ribų schema. Surinkti duomenys apie pastatus, įrašytus į kultūros vertybių registrą, jų apsaugos reglamentavimą. II. Koncepcijos rengimo stadija: Remiantis atlikta esamos būklės analize, išnagrinėjus aplinkinių teritorijų vizualinius ryšius su seminarijos pastatu ir įvertinus galimą urbanizacijos plėtrą, buvo nuspręsta nustatyti apsaugos zoną, siekiant išsaugoti objekto, esančio žalumos apsuptyje, situaciją. Parengti 3 teritorijos ir apsaugos zonų ribų plano variantai. Saugojimo, tvarkymo ir naudojimo reikalavimai teritorijos, statinių ir želdinių tvarkymui nustatyti paveldotvarkos projekte. Atitinkamai ribų plano variantams parengti 2 paveldotvarkos variantai. Koncepcija, dalyvaujant Marijampolės teritorinio padalinio specialistams, aptarta KPD. Vertybės teritorijos ir apsaugos zonų ribų plano koncepcijai (III variantas) pritarta 2008-08-21. Po objekto svarstymo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje bei peržiūrėjus jo vertingąsias savybes, 2008-10-08 aktu Nr. KPD-RM-881 buvo nustatyta, kad objektas Kultūros vertybių registre turi būti registruojamas kaip kompleksinis objektas (jam suteiktas unikalus kodas 32406), kurį sudaro Kunigų seminarijos pastatas ir ūkinis pastatas. III. Sprendinių konkretizavimo stadija: Remiantis koncepcija konkretizuojamos vertybės teritorijos ir apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio ribos, saugojimo ir naudojimo režimai, nustatomi konkretūs paveldosaugos reikalavimai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui. Rengiant Vilkaviškio kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas 32406, buvęs kodas IP1422AtV) Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialųjį planą, paaiškėjo, kad į jo galiojimo ribas (apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonį) patenka Vilkaviškio miesto generalinio plano korektūroje (patvirtinta 1977-10-31 d. LTSR MT VSRK įsakymu Nr. 274) numatyta Šiaurės gatvės trasos atkarpa. Atsižvelgiant į tai, kad: • 1977 m. generalinio plano sprendiniai yra seniai realizuoti, o jo teisinis egzistavimas nebeatitinka šių dienų poreikių, • Generalinio plano brėžinys yra nekoordinuotas ir sprendiniai (tame tarpe ir gatvės trasa) nėra tikslūs, • Šiaurės gatvės įrengimas generaliniame plane numatytoje vietoje darytų neigiamą poveikį saugomai vertybei – Kunigų seminarijos pastatui, keldamas grėsmę jo vertingosioms savybėms, trukdydamas jo apžvalgai, • Specialiojo plano sprendiniai yra koordinuoti ir vertybės bei apsaugos zonos ribos yra tiksliai nustatytos, • Specialusis planas pagal tvirtinančią instituciją yra aukštesnio – vyriausybinio lygmens, nei generalinis planas – savivaldybės lygmens, Šiaurės gatvės trasa tarp Vilkaujos upės ir Vytauto gatvės , vadovaujantis specialiojo plano sprendiniais, turi būti tikslinama, perkeliant ją už specialiojo plano galiojimo ribų. Turint omenyje, kad šiuo metu pradedamas rengti Vilkaviškio miesto bendrasis planas, specialiojo plano sprendiniai turi būti traktuojami, kaip viena iš kultūros paveldo apsaugos sąlygų. II. BENDROJI DALIS 1. VILKAVIŠKIO KUNIGŲ SEMINARIJOS PASTATŲ KOMPLEKSO (UNIKALUS KODAS 32406) APIBŪDINIMAS 1.1. SITUACIJA Administracinė priklausomybė: Vilkaviškio miestas (Vilkaviškio miesto sen.), Vilkaviškio rajono savivaldybė, Marijampolės apskritis. Geografinė padėtis. Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų kompleksas yra Vilkaviškyje, rytinėje miesto dalyje, prie kelio į Marijampolę, kairiajame Vilkaujos upės krante. Vertybės apimtis. Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso (unikalus kodas 32406) apskaitos dokumentai yra Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-881, parengtas 2008-10-08 d. Apibrėžtos Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso teritorijos ribos sutampa su kadastrinio sklypo ribomis. ( žr. priedą 1). Kultūros vertybių registre įrašyti šie objektai: 1. Kunigų seminarijos pastatas 2. Ūkinis pastatas Vertinimo tarybos akte nustatytos vertingosios savybės, vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus). Sprendimas dėl inicijavimo skelbti saugomu priimtas 2006-07-28 Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu Nr. Į-354. 1.2. ISTORINĖS RAIDOS APŽVALGA 1926 m. popiežiui Pijui XI įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, jo bule „Lituanorum gente“ buvo įsteigta Vilkaviškio diecezija su vyskupo būstine Vilkaviškyje. Vilkaviškyje įkurta kunigų seminarija. 1930 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio – Žemkalnio projektą baigtas statyti kunigų seminarijos pastatas, kuriame įrengtos klasės, kambariai, salė, koplyčia, panaudoti modernūs įrengimai. 1930 m. buvusi Seinų kunigų seminarija iš Gižų perkelta į Vilkaviškį ir šiuose rūmuose įkurdinta. 1928 m. minint Lietuvos nepriklausomybės dešimties metų sukaktį, miesto rytinėje dalyje ( prie Marijampolės plento) buvo atidarytas miesto sodas, kuriam iš buv. Vilkaviškio dvaro buvo išskirta 3 ha žemės. Šalia sodo buvo iškastos dirbtinės maudyklės, įruoštos sporto bei žaidimų aikštės. Pastatyta daug naujų valdiškų ir privačių pastatų, jų tarpe didžiuliai kunigų seminarijos rūmai. 1940 m. okupavus Lietuvą, Vilkaviškyje atsirado rusų kariuomenė; dalis jos buvo apgyvendinta kareivinėse, kita dalis – seminarijos rūmuose. 1941 m. nuo vokiečių okupacijos smarkiai nukentėjo vakarinė miesto dalis, kurioje buvo daug medinių namų. Rytinėje pusėje esantieji naujieji mūriniai namai, tarp jų ir kunigų seminarijos pastatas, išliko. Pokario metais Vilkaviškis apvalytas nuo griuvėsių ir iki 1965 m. miestas naujai perplanuotas ir žymia dalimi atstatytas. Buvusios kunigų seminarijos rūmuose, kurie išliko beveik visiškai sveiki, panaikinus kunigų seminariją ir išgainiojus klierikus bei profesūrą, įruoštas didelis siuvimo fabrikas, kuris veikia iki šiol. 1.3. UŽSTATYMO STRUKTŪROS RAIDOS APŽVALGA 1930 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio – Žemkalnio projektą baigtas statyti kunigų seminarijos pastatas, šiuo metu yra smarkiai pakitęs. 1965 m. įkurdinant šiame pastate siuvimo fabriką, iš kiemo pusės, prie tarpinių tūrių simetriškai pristatyti du silikatinių plytų priestatai, suardę tiek buvusias tūrio proporcijas, tiek estetinį vaizdą. Prie rytinio korpuso, kiemo pusėje taip pat pristatytas priestatas. Pastato pagrindinis fasadas išlaikęs pirminį vaizdą, tačiau bendra pastato būklė prasta. Įrengus fabriką visiškai suardyta kunigų seminarijos planinė struktūra. Teritorijoje daug XX a. antroje pusėje statytų, šiuo metu apleistų ir nenaudojamų pastatų. Šiaurinėje teritorijos dalyje stovi apleisti masyvių tūrių silikatinių plytų mūro pagalbiniai statiniai, taip pat metalinis angaras. Teritorijoje tebėra neveikiantis vandens rezervuaras, stovi metalinės cisternos. Vakarinėje sklypo dalyje, arčiau Vytauto gatvės, stovi sovietmečiu statytas kontrolinio punkto pastatas, taip pat neturintis jokios architektūrinės vertės. Priešais reprezentacinį kunigų seminarijos pastato fasadą, nedideliu atstumu nuo pastato, sodo teritorijoje stovi buvęs parduotuvės pavilijonas. Rytinėje teritorijos pusėje stovi stalinistinio laikotarpio buvusio vaikų darželio pastatas ir buvusi pavėsinė. Taip pat 7-ojo dešimtmečio statybos buvusios transformatorinės pastatas. Kiek vertingesnis, rytinėje dalyje stovintis nedidelio tūrio, kaip spėjama XX a. pirmoje pusėje statytas pastatėlis, kuris, gal būt, galėjo būti sodininko namelis. Jo fizinė būklė šiuo metu taip pat prasta. Šiaurinėje teritorijos dalies riboje išlikę raudonų plytų mūro reljefinės tvoros su stulpeliais fragmentų. Visoje priekinėje teritorijos riboje, einančioje palei Vytauto gatvę, išlikęs buvusios ažūrinės tvoros betoninis pamatas, su aiškiai matomais buv. tvoros pasikartojančiais segmentais ir stulpeliais tap jų. Pagal tai, jog vietomis jie skirtingi, galima numanyti buvus įvažiavimo ar įėjimo vartus. Tvoros betoninio pamato išlikusių fragmentų yra rytinėje, taip pat šiaurės vakarų ribose. 1.4. TŪRINĖ – ERDVINĖ KOMPOZICIJA. Buvusios kunigų seminarijos pastatas stovi teritorijos gilumoje, arčiau vakarinės teritorijos ribos, asimetriškai visos teritorijos atžvilgiu. Su kitais teritorijoje esančiais pastatais jokių kompozicinių ryšių pastatas neturi. Priešingai, šiaurinėje dalyje esantys masyvūs ir brutalūs tūriai menkina seminarijos pastato ir buvusio, šiuo metu apleisto sodo aplinką ir yra ryškūs svetimkūniai joje. Rytinėje teritorijos dalyje esantys buvusio vaikų darželio, pavėsinės, buvusios katilinės ir transformatorinės pastatai yra kur kas mažesnių ir kompaktiškesnių tūrių, be to šie statiniai yra pridengti senų vertingų medžių grupėmis, tad didesnės įtakos seminarijos pastatui neturi. Tačiau buvusios parduotuvės paviljonas yra reprezentacinėje seminarijos zonoje, priešais pagrindinį fasadą, vaismedžių sodo teritorijoje. Kontrolinis punktas su nedidele automobilių stovėjimo aikštele, nors ir patenka į reprezentacinę seminarijos zoną, tačiau yra nedidelis ir pakankamai nutolęs nuo seminarijos. Be to, jis prisišliejęs prie pagrindinio įvažiavimo, esančio prie pat vakarinės teritorijos ribos, todėl vizualiai nėra toks agresyvus kaip paviljonas. Žiūrint nuo Vytauto g. aiškiai matyti buvusio pagrindinio tako trasa, vedusi į centrinį įėjimą pagrindiniame buvusios kunigų seminarijos pastato fasade. Pagrindiniame asfaltuotame įvažiavime į teritoriją matyti išlikusių buvusio akmenimis grįsto kelio fragmentų. Didžiulis vidinio seminarijos kiemo plotas asfaltuotas, ryškesnės takų sistemos neužfiksuota. Visą teritoriją perimetru juosia senų medžių (senų tuopų ir liepų) eilės. Iš abiejų pagrindinio įvažiavimo pusių augančios klevų eilės formuoja jaukią alėją. Teritorijoje aiškiai matomos išlikusio sodo zonos. Rytinėje sklypo dalyje, šalia esančių pastatų išlikusios senų medžių grupės (tarp jų: ąžuolas, eglės, uosiai, kaštonas). Priešais pagrindinį seminarijos pastato fasadą, lygiagrečiai jam ir Vytauto gatvei, per visą teritorijos plotį auga riešutmedžių ir kitų medžių eilė, skirianti sodo zoną. 1.5. IŠVADOS 1. Buvęs Kunigų seminarijos pastatas neturi ypatingos istorinės reikšmės. 2. Pastato tūris yra pakitęs, tačiau jam gali būti grąžintas pradinis pavidalas, pagal turimą gana detalią istorinę grafinę medžiagą. 3. Teritorijoje daug apleistų ir nenaudojamų pastatų, su seminarijos pastatu neturinčių jokių erdvinių kompozicinių ryšių. 4. Priešais pagrindinį buvusios kunigų seminarijos pastato fasadą, reprezentacinėje ir sodo zonoje stovintis buvęs parduotuvės paviljonas yra akivaizdus svetimkūnis, kurį vertėtų nugriauti. 5. Rytinėje seminarijos pastato pusėje esantis vienaaukštis pastatėlis su valminiu stogu turi tarpukario laikotarpiui būdingas mūro sienas ir turi būti traktuojamas kaip seminarijos komplekso statinys. 6. Seminarijos teritorija yra išlaikiusi aiškias istorines ribas, apie kurias galima spręsti pagal senų medžių eiles ir likusius tvoros fragmentus ir ištisinį tvoros pamatą. 7. Teritorijoje yra vertingų landšafto elementų ir jų fragmentų, kuriuos būtų tikslinga atkurti. 8. Teritorijoje svarbu išsaugoti senojo sodo zonas, senųjų medžių eiles bei jų grupes. 9. Įvertinus šio komplekso vizualinę apžvalgą, galimą statybų plėtrą ir jų tendencijas, siūloma nustatyti apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonį už vertybės teritorijos vakarinės ribos. III. SPECIALIOJO PLANO PROJEKTAS 1. VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PROJEKTAS Projekto sprendiniai parengti pagal Marijampolės teritorinio padalinio 2008-08-21d. aprobuotą III-ąjį koncepcijos variantą, kuriame už vertybės teritorijos šiaurės vakarinės ribos nustatytas apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis. 1.1. VERTYBĖS TERITORIJOS RIBOS Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso teritorijos ribos (apibrėžtų teritorijos ribų planas patvirtintas 2008-09-04 d. Kultūros paveldo centro direktoriaus parašu) sutampa su kadastrinėmis sklypo ribomis. Jas žymi aplink seminarijos teritoriją buvusios tvoros pamatai ir dar išlikę raudonų degto molio plytų tvoros liekanos teritorijos šiaurės rytinėje pusėje. Šias ribas pabrėžia brandžių liepų, topolių ar klevų eilės. Nustatytas vertybės teritorijos plotas – 62727 m2. 1.2. APSAUGOS ZONŲ (VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIO) RIBOS Vizualinės apsaugos pozonis nustatomas atsižvelgus į komplekso vizualinį reikšmingumą Vilkaviškio miesto rytinėse prieigose, taip pat įvertinus jo formavimosi gamtinės aplinkos kontekste idėją bei dabartines miesto plėtros tendencijas. Apsaugos zonos vizualinio apsaugos pozonio buvimas sudaro galimybę tų tendencijų reguliavimui. Vizualinės apsaugos pozonis nustatomas vertybės teritorijos vakarinėje pusėje, jo plotis 82 m. Vakarinė pozonio riba yra lygiagreti vertybės teritorijos ribai. Nustatytas vizualinės apsaugos pozonio teritorijos plotas – 99411 m2. 1.3. PAVELDOTVARKOS PROJEKTO SPRENDINIAI (PAVELDOSAUGOS REIKALAVIMAI IR KONKREČIŲ TVARKYMO PRIEMONIŲ SISTEMA) Pagrindiniai Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso tvarkymo principai: • išsaugoti komplekso kompozicinio išplanavimo principą – vieną dominuojantį tūrį sodo aplinkoje; • restauruoti prarastą kompozicinę ašį; • riboti naujų statinių statybą vertybės teritorijoje; • išsaugoti žaliąsias zonas apie seminarijos pastatą; • nustatytais tvarkybos darbais, maksimaliai grąžinti seminarijos pastatui pirminį vaizdą; • reglamentuoti užstatymą, ribojant nesubalansuoto mastelio naujų statinių apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonyje statybą; Konkretūs paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės nustatomi, atsižvelgus į vertingųjų savybių pobūdį. Tuo tikslu atskiroms komplekso dalims siūlomi skirtingi saugojimo režimai ir skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai. Visam Vilkaviškio Kunigų seminarijos pastatų komplekso sklypui nustatoma konservacinė (saugojimo) paskirtis. Teritorija Nr. 1.1 – (buvusios) kunigų seminarijos pastato su sodu teritorija Brėžinys SPRENDINIAI, SP-