LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL BIKUŠKIO DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 1741) PASKELBIMO VALSTYBĖS SAUGOMU KULTŪROS PAVELDO OBJEKTU 2009 m. spalio 2 d. Nr. ĮV-540 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 10 straipsnio 4, 6 ir 8 dalimis, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-09-15 teikimą Nr. (1.36)2-2598: 1. S k e l b i u kompleksinį kultūros paveldo objektą – Bikuškio dvaro sodybą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 1741) valstybės saugomu. 2. T v i r t i n u pridedamą Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 1741) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą). 3. N u s t a t a u, kad: 3.1. Bikuškio dvaro sodyba (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 1741) saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui; 3.2. Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 1741) reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis (jų derinys) yra architektūrinis-istorinis; 3.3. šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 2 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiais planais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 4. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos: 4.1. per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 1741) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą) įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tinklalapyje; 4.2. Kultūros vertybių registre papildyti kultūros paveldo objekto – Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 1741) duomenis. Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis _________________ Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas 1741) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas AIŠKINAMASIS RAŠTAS BIKUŠKIO DVARO SODYBOS (unikalus kodas 1741) NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALUSIS PLANAS SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIAI AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS I. ĮVADAS 1. PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 2. PROJEKTAVIMO EIGA II. BENDROJI DALIS III. PROJEKTINĖ DALIS 1. VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMAS 1.1. Bikuškio dvaro sodybos teritorijos ribų nustatymas 1.2. Bikuškio dvaro sodybos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio nustatymas 1.3. Bikuškio dvaro sodybos vizualinės apsaugos pozonio nustatymas 2. PAVELDOTVARKOS PROJEKTO SPRENDINIAI 2.1. Teritorijos tvarkymo principai 2.2. Paveldosaugos reikalavimai 2.3. Teritorijos atgaivinimo ir atkūrimo priemonės. Tolimesnės plėtros gairės IV. PAGRINDINĖ LITERATŪRA, ŠALTINIAI I. ĮVADAS 1. PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. Į-228 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2346). Planavimo tikslas – specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas 1741) ir jos teritorijos išsaugojimą, taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą. Planavimo uždaviniai: 1. Nustatyti (patikslinti) Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas 1741) ir jos teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus; 2. Nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas 1741) teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą. Plano tipas: Specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens, susidedantis iš Bikuškio dvaro sodybos teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano ir paveldotvarkos projekto. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinis padalinys. Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius. 2. PROJEKTAVIMO EIGA Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. Į-228 pradėtas rengti Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas 1741) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Utenos teritorinis padalinys pateikė: 1. KPD prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentams rengti (14 lapų); 2. Išrašą iš Teritorijų planavimo dokumentų registro apie planuojamoje teritorijoje galiojančius, pradėtus rengti, rengiamus teritorijų planavimo dokumentus (1 lapą, 1 egz.); 3. Kultūros paveldo objekto apskaitos ir apsaugos dokumentus (jų kopijas):

1. a)kultūros paminklo – pastato 1974-04-24 ir 1975-10-22 apžiūros aktų kopijas (8 lapus, 1 egz.);
2. b)statinio būklės 1997-11-26 anketos kopiją (3 lapus, 1 egz.);
3. c)teritorijos žemės naudmenų eksplikacijos – Bikuškio dvaro parko inventorizacijos medžiaga. Paruošė RŽPI. – V., 1989, kopiją (1 lapą, 1 egz.);
4. d)teritorijos, apsaugos, reguliuojamo užstatymo ir saugomo landšafto zonų nustatymo 1991-06-20 akto kopiją (1 lapą, 1 egz.). 4. Atliktų tyrimų medžiagą:
5. a)D. Tamulynaitė. Bikuškio dvaro paminklosauginė užduoties. – V., Paminklų restauravimo projektavimo institutas, 1994, kopiją (19 lapų, 1 egz.). Projektavimo darbai buvo vykdomi trimis stadijomis: I. Esamos būklės analizės stadijoje: • Atlikta Bikuškio dvaro sodybos istorinės raidos, tūrinės-erdvinės kompozicijos analizė. • Surinkti duomenys apie pastatus, statinius įrašytus į kultūros vertybių registrą. • Susipažinta su esamais bei anksčiau rengtais vertybės apsaugos ir apskaitos dokumentais. • Atlikti žvalgomieji natūriniai tyrimai, fotofiksacija; • Įvertinta objekto aplinkos urbanistinė, gamtinė situacija. Susipažinta su patvirtintais ir rengiamais teritorijos planavimo dokumentais. II. Koncepcijos rengimo stadijoje: • Atsižvelgiant į pirmajame etape atliktos esamos būklės analizės išvadas, pasiūlyta: – patikslinti Bikuškio dvaro sodybos teritorijos ribas – pateiktas ribų koregavimo variantas; – nustatyti vizualinės apsaugos pozonio ribas; – nustatyti apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ribas; – pasiūlyti saugojimo, tvarkymo ir naudojimo reikalavimai teritorijos, statinių ir želdinių tvarkymui (paveldotvarkos projekto koncepcija). • 2008-11-10 Bikuškio dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcija pristatyta KPD Utenos teritoriniame padalinyje. Svarstymo metu pritarta esminiams koncepcijos sprendiniams su pastabomis. • Atlikti papildomi Bikuškio dvaro sodybos natūriniai tyrimai (2008-11-10). Papildyta esamos būklės analizė. Papildyta ir patikslinta koncepcija. • 2008-11-27 Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinis padalinys pritarė Bikuškio dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijai, kuri esminiai NKV ribų nekeičia. Iš vertybės teritorijos ribų išjungiamai teritorijos daliai nustatomas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis. III. Sprendinių konkretizavimo stadija: • Patvirtintos koncepcijos pagrindu konkretizuotos vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribos, saugojimo ir naudojimo režimai, nustatyti reikalavimai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir numatomai naujai statybai. Parengta erdvinės struktūros ir želdynų formavimo principinė schema, galimam sunykusios dvaro sodybos struktūros atkūrimui. II. BENDROJI DALIS 1. BIKUŠKIO DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS 1741) APIBŪDINIMAS Unikalus objekto kodas: 1741. Senasis kodas: AtV 761. Adresas: Bikuškio k., Sudeikių sen., Utenos r. sav., Utenos apskritis. Teritorijos plotas: 10,8 ha. Geografinė padėtis. Bikuškio dvaro sodyba yra šiaurrytinėje Lietuvos dalyje, Alaušo ežero vakarinio kranto kyšulyje. Situacija: Vertybę iš šiaurės rytų, rytų, ir pietų pusių skalauja Alaušo ežeras, vakarų ir pietvakarių pusėje ji ribojasi su Bikuškio kaimu. Įvažiavimas į sodybą yra teritorijos pietvakarinėje pusėje ties griova, atskiriančia sodybvietę nuo kaimo. Apibūdinimas Bikuškio dvaro sodybos vertę sudaro kraštovaizdinių, istorinių, ir architektūrinių vertingųjų savybių derinys. Sodyba yra gamtinio karkaso teritorijoje – regioninės svarbos vidinio stabilizavimo areale (silpno potencialo). Vertybės teritorija apima kyšulio aukštumą, kuri vakaruose persilieja į atvirų erdvių kaimo kraštovaizdį. Sodybos tūrinė erdvinė struktūra – trijų etapų istorinės raidos pasekmė. XVII- XVIII a. buvo suformuotas sodybos teritorijos reljefas: plynaukštė su stačiais šlaitais į ežerą ir terasa šiaurinėje dalyje bei istorines dvaro sodybos ribas žyminčiomis dirbtinės ir natūralios kilmės griovomis šiaurinėje ir vakarinėje pusėse. To laikotarpio užstatymo neišliko. Antrajame etape (XVIII a. pab. – XX a pr.) sodyba buvo suplanuota pagal klasicizmo reikalavimus. Ją sudarė du besiribojantys kiemai (reprezentacinis ir ūkinis) bei atokiau, aukštumos papėdėje, buvusi kluonena. Reprezentacinio veidrodinės simetrijos kiemo užstatymą formavo XVIII a pab. naujai pastatyti rūmai (Nr. 1), arklidė (neišliko) bei pritaikyti pagal poreikius pirmojo etapo pastatai (du XVII a. mūriniai namai (Nr. 4, 6)). Trečiajame etape, XX a. antroje pusėje – 1990 m., pertvarkant sodybą į Utenos statybos tresto poilsiavietę, dauguma senųjų pastatų buvo nugriauta (arklidė – Nr. 5, tvartas – Nr. 9, XVII a. pastatai, įvardijami kumetynu – Nr. 4 ir kalve – Nr. 6), kiti apleisti (klojimas – Nr. 3, daržinė – Nr. 7) ar nevykusiai rekonstruoti (rūmai -Nr. 1). Kultūros paveldo objekto – Bikuškio dvaro sodybos – užstatymo ir želdinių fragmentai -klasicistinės tūrinės erdvinės struktūros reliktai. Pastatai ir jų liekanos, želdiniai ir jų fragmentai nusako pirmines sodybos dalių vietas. Reprezentacinis ir ūkinis (tvartų) kiemai užėmė plynaukštės teritoriją. Reprezentacinė dalis buvo vakarinėje aukštumos pusėje. Kiemo ašyje tebestovi rūmai (Nr. 1). Priešais juos įrengtas ovalus parteras. Į šiaurę nuo partero betoniniai sovietmečio pamatai žymi apytikslę XVII a. mūrinio pastato, įvardijamo kumetynu (oficina) – Nr. 4, vietą. Už jų šlaito terasose auga sodas. Į rytus nuo namo sovietmečiu įrengti grubūs laiptai link ežero. Paežerėje pastatyta to paties laikotarpio blogos architektūros pirtis (Nr. 12). Ūkinio kiemo, buvusio į vakarus nuo reprezentacinės dalies, vietoje yra atvira erdvė su 1979 m. sodybos pertvarkymo metu įrengtomis sporto aikštelėmis (Nr. 14) ir neproporcingo dydžio tvenkiniu. Į šiaurės rytus nuo jų tebestovi dvaro daržinių akmens mūro fragmentai (Nr. 7 ir Nr. 8). Klojimas (Nr. 3) stovi buvusioje kluonienoje, į pietvakarius nuo ūkinio kiemo, aukštumos papėdėje. Sodybos kelias – Bikuškio kaimą kertančio kelio tąsa – nuosekliai jungia visas sodybos dalis. Ūkinio kiemo prieigose kelias daro linkį link reprezentacinės dalies. Posūkio pietinėje pusėje stovi XIX a. pab. medinis svirnas (Nr. 2). Kelias yra asfaltuotas, prie partero įrengta mašinų stovėjimo aikštelė. Dvaro namą supa, parterą ir pietinę teritorijos pusę iki svirno dengia mišrus parkas. Jame dominuoja lapuočiai medžiai: klevai, bukai, guobos, itin dažni – paprastasis uosis, trapusis gluosnis. Parko pietiniame šlaite, prie pat ežero, išlikę terasų, medžių (klevų) eilių fragmentai, XIX a. pab. – XX a. pr. pastatų (statinių) pamatai. III. SPECIALIOJO PLANO PROJEKTAS 1. VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PROJEKTAS 1.1. VERTYBĖS – BIKUŠKIO DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS 1741) -TERITORIJOS RIBŲ NUSTATYMAS Vertybės teritorijos ribos nustatomos atsižvelgiant į:
6. a)Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin. 2004, Nr. 153-5571) 11 str. nuostatas, pagal kurias kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis;
7. b)istorinę, ikonografinę medžiagą;
8. c)tikslu sudaryti prielaidas darniai teritorijos plėtrai. Koreguojamos vertybės teritorijos ribos sutapdinamos su sklypo kad. Nr. 826400090151 ribomis bei apima privažiavimo kelio dalį tarp abipus jo esančių sklypų. Iš vertybės teritorijos išeliminuojama sklypo kad. Nr. 826400090024 dalis. Vertybės teritorija sumažinama, atsižvelgus į esamos būklės analizės išvadas, kad atribotoje dalyje nėra vertingųjų savybių turinčių objektų. Šiaurinės vakarų teritorijos dalyje, už istorinių dvaro sodybos ribų, suformuojamas naujas sklypas esamai transformatorinei. Jis taip pat išjungiamas iš vertybės teritorijos. Šiuo projektu nustatomos Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas 1741) vertybės teritorijos plotas – 9,60 ha. 1.2. VERTYBĖS – BIKUŠKIO DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS 1741) -APSAUGOS NUO FIZINIO POVEIKIO POZONIO NUSTATYMAS Iš vertybės teritorijos išjungtai sklypo kad. Nr. 826400090024 daliai nustatomas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis, kadangi: – teritorija vizualiai neatsietina nuo dvaro sodybos; – joje gali būti archeologinio paveldo objektų. Šiuo projektu nustatomos Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas 1741) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio plotas – 0,13 ha. 1.3. VERTYBĖS – BIKUŠKIO DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS 1741) – VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIO NUSTATYMAS Vizualinės apsaugos pozonis nustatomas įvertinus dabartinę teritorijos situaciją bei jos plėtros tendencijas. Nustatant vizualinės apsaugos pozonio ribas vadovaujamasi Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis LR vyriausybės nutarimu, 2006m. gegužės 29 d. Nr. 486 (Žin., 2006, Nr. 61-2197), objekto aplinkos vizualiniais tyrimais, istorine medžiaga. Vizualinės apsaugos pozonis nustatomas tikslu:
9. a)Išryškinti pagrindinį (istorinį) į sodybą vedantį kelią – alėją.
10. b)Reglamentuoti artimiausioje dvaro sodybos aplinkoje esančių teritorijų plėtrą, tuo būdu užkertant jose kelią veiklai, galinčiai pakenkti kultūros paveldo objekto apžvalgai ar kitais būdais sumažinti jo kultūrinę – estetinę vertę. Vizualinės apsaugos pozonis apima už šiaurinės vertybės ribos esantį sklypą kad. Nr. 826400090152, pietinę dalį sklypo kad. Nr. 826400090171, sklypus kad. Nr. 826400090169 ir 826400090170, toliau – pirmąją eilę sklypų besiribojančių su šiaurės vakarų vertybės riba (privažiavimo alėja). Pietvakarinėje pusėje, vizualinio pozonio riba atitraukta 50 m nuo vertybės teritorijos ribos ir apima eilę sklypų bei Alaušo ežero pakrantės zoną. Šiuo projektu nustatomo Bikuškio dvaro sodybos vizualinės apsaugos pozonio plotas – 15,94 ha. 2. PAVELDOTVARKOS PROJEKTO SPRENDINIAI 2.1. TERITORIJOS TVARKYMO PRINCIPAI Siūlomas dvaro sodybos apsaugos tikslas – saugoti viešam pažinimui ir naudojimui, t.y. sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis. Teritorijos tvarkymo tikslas – išryškinti ir atgaivinti Bikuškio dvaro sodybos kultūrinę vertę; sudaryti prielaidas darniai sodybos plėtrai, nepažeidžiančiai objekto vertingųjų savybių. Pagrindiniai Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas 1741) tvarkymo principai yra: – sudaryti prielaidas vertingųjų savybių išryškinimui, apsaugai; – atkurti pažeistus kompozicinius ir funkcinius ryšius vertybės teritorijoje; – vertybės teritoriją darniai integruoti į ją supantį kaimo kraštovaizdį; – pritaikyti visuomeninei-kultūrinei funkcijai bei šiuolaikinėms reikmėms. 2.2. PAVELDOSAUGOS REIKALAVIMAI. TERITORIJOS TVARKYMO PRIEMONĖS Konkrečių tvarkymo priemonių sistema bei paveldosaugos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į vertingųjų savybių pobūdį. Todėl skirtingo pobūdžio teritorijose (vertybės teritorijoje, apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio teritorijoje, vizualinės apsaugos pozonio teritorijoje) siūlomi skirtingi saugojimo režimai bei skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai. Atskirame lape pateikiama dvaro sodybos erdvinės struktūros ir želdynų formavimo principinė schema. 2.2.1 KULTŪROS VERTYBĖS TERITORIJA Visai vertybės teritorijai nustatomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas. Teritorija Nr. 1: Vertybės teritorija saugojimo režimas T * 6 leistinas pastatų aukštis žemės sklypo užstatymo tankumas 4% - žemės sklypo užstatymo intensyvumas tvarkybos darbai saugomų objektų a b 1 tvarkybos darbai kitų objektų reikalavimai teritorijos tvarkymui c 1 d reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai Saugojimo režimas: tausojamojo naudojimo. * – saugomų pastatų ir statinių aukštis nustatomas pagal tyrimų duomenis. Maksimalus leistinas kitų pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus – 6 m. Užstatymo tankumas: 4% (tikslinamas pagal tyrimų duomenis). Tvarkymo priemonės: a – reikalavimai saugomiems objektams Galimi tvarkybos darbai saugomuose objektuose yra šie: – taikomieji ir ardomieji tyrimai; avarijos grėsmės pašalinimo darbai; remontas konservavimas, restauravimas; pritaikymas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybės pase. Dvaro sodybos pastatų vertingosios savybės aprašytos priede Nr. 4. Atkūrimo darbai vykdomi remiantis tyrimų duomenimis. Galimos dvaro rūmų paskirtys – gyvenamoji, poilsio, kultūros. Galimos kitų dvaro sodybos statinių paskirtys – visos paskirtys, artimos autentiškai funkcijai bei kitos veiklos, nesusijusios su intensyvia gamyba ir žalojančios vertingųjų savybių. Pasiūlymai pastatų tvarkymui ir naudojimui pateikti priede Nr. 4. b 1 – reikalavimai kitiems statiniams Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – galima statyba buvusių dvaro statinių vietose, nepažeidžianti autentiškų dvaro statinių liekanų, aptiktų tyrimų metu; – galimas laikinų statinių, susijusių su dvaro sodybos kultūrine veikla, įrengimas. – remontas; rekonstravimas nedidinant aukštingumo; – nevertingų statinių griovimas sunykus jų funkcijai (transformatorinė, rūsys su kaminu, pirtis). Reikalavimai naujiems statiniams: – atkurti principinius tūrinius parametrus pagal tyrimų duomenis; – statybai naudoti aukštos kokybės natūralias medžiagas. Reikalavimai statinių apdailai: – apdailos medžiagos: tinkas, plytų, akmens mūras, medis (tikslinama pagal tyrimų duomenis). – stogų ir fasadų apdailai nenaudoti ryškių ir blizgių medžiagų. Galimos atkuriamų statinių paskirtys – visos paskirtys, artimos dvaro sodybos funkcijai bei kitos veiklos, nesusijusios su intensyvia gamyba bei nežalojančios vertybės vertingųjų savybių. Prioritetas teikiamas poilsio, kultūros, pagalbinio ūkio, kitos (ūkio), gyvenamajai, paskirčiai. Pasiūlymai pastatų tvarkymui ir naudojimui pateikti priede Nr. 4. Pirties pastatą siūloma rekonstruoti suteikiant jam kontekstualumo. c 1 – reikalavimai teritorijos tvarkymui: – atkuriama parko erdvinė struktūra; saugomi ir tvarkomi vertingi želdiniai ir jų sistemos bei vandens telkiniai; atsodinami sunykę vertingi želdiniai ir jų sistemos; atkuriamas principinis parko takų, kelių tinklas. Vertingų medžių alėjos, eilės, pavieniai medžiai ar jų grupės turi būti tvarkomos pagal parko regeneracijos projektą, parengtą remiantis dendrologinių tyrimų išvadomis ir rekomendacijomis. Siūloma atsodinti medžius, formuojančius pagrindinę alėją, vedančią į dvaro sodybą. Siūlomos medžių rūšys – kaštonai, liepos, klevai. Teritorijoje esantys ežero pakrantės ir kiti želdynai tvarkomi taikant įstatymuose numatytus reikalavimus. Mažosios architektūros elementai (suolai, tilteliai, tvorelės, šviestuvai) įrengiami naudojant natūralias medžiagas: medį, metalą, akmenį. Takų dangos gruntinės, galimas fragmentiškas lauko akmenų ar medžio dangų panaudojimas. Tveriant tvoras vadovautis 1 priede pateikta medžiaga. d – reikalavimai žemės darbams: – prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20
11. cm)būtina atlikti archeologinius tyrimus. 2.2.2 APSAUGOS ZONOS APSAUGOS NUO FIZINIO POVEIKIO POZONIS Teritorija Nr. 2: Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis saugojimo režimas – 0 leistinas statinių aukštis žemės sklypo užstatymo tankumas 0 0 žemės sklypo užstatymo intensyvumas tvarkybos darbai saugomų objektų – – tvarkybos darbai kitų objektų reikalavimai teritorijos tvarkymui c 2 d reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai Teritorija neužstatoma. Tvarkymo priemonės: c 2 – reikalavimai teritorijos tvarkymui: – Išsaugoma atvira erdvė (šienaujama pieva). Teritorija tvarkoma pagal LR Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) XXIX skyriuje „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“ nustatytus reikalavimus. Tveriant tvoras vadovautis 1 priede pateikta medžiaga. d – reikalavimai žemės darbams: – prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20
12. cm)būtina atlikti archeologinius tyrimus. 2.2.3 APSAUGOS ZONOS VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIS Teritorija Nr. 3.1: Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis saugojimo režimas – 8 leistinas statinių aukštis žemės sklypo užstatymo tankumas – – žemės sklypo užstatymo intensyvumas tvarkybos darbai saugomų objektų – b 2 tvarkybos darbai kitų objektų reikalavimai teritorijos tvarkymui c 3 – reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai Maksimalus statinių aukštis: 8 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo. Tvarkymo priemonės: b 2 – reikalavimai kitiems statiniams Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – remontas; rekonstravimas; griovimas; naujų statinių ir pastatų statyba. Užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo, naujo užstatymo liniją formuojant ne arčiau nei 20 m atstumu nuo vertybės teritorijos ribos. Formuojant užstatymą taikomi LR Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) XXIX skyriuje „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“ nustatyti reikalavimai. Reikalavimai statinių apdailai: – stogų ir fasadų apdailai nenaudoti ryškių ir blizgių medžiagų. c 3 – reikalavimai teritorijos tvarkymui Siūloma ties sklypų riba atsodinti sunykusius medžius, išilgai kelio suformuojant lapuočių medžių alėją. Siūlomos medžių rūšys – kaštonai, liepos, klevai. Ežero pakrantės želdynai tvarkomi taikant įstatymuose numatytus reikalavimus. Teritorijos tvarkymui taikomi LR Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) XXIX skyriuje „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“ nustatyti reikalavimai. Tveriant tvoras vadovautis 1 priede pateikta medžiaga. Teritorija Nr. 3.2: Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis saugojimo režimas – 8 leistinas statinių aukštis žemės sklypo užstatymo tankumas 3% 0,05 žemės sklypo užstatymo intensyvumas tvarkybos darbai saugomų objektų – b 3 tvarkybos darbai kitų objektų reikalavimai teritorijos tvarkymui c 4 – reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai Maksimalus statinių aukštis: 8 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo. Užstatymo tankumas: 3%. Užstatymo intensyvumas: 0,05. Tvarkymo priemonės: b 3 – reikalavimai kitiems statiniams Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – naujų statinių ir pastatų statyba. Užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo, naujo užstatymo liniją formuojant ne arčiau kaip 20 m atstumu nuo vertybės ribos. Formuojant užstatymą taikomi LR Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) XXIX skyriuje „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“ nustatyti reikalavimai. Reikalavimai statinių apdailai: – stogų ir fasadų apdailai naudoti regiono tradicinei architektūrai būdingas medžiagas ir spalvas. c 4 – reikalavimai teritorijos tvarkymui Įveisiami tradiciniam kaimo kraštovaizdžiui būdingi želdiniai (ąžuolai, uosiai, beržai, drebulės, eglės ir kt.; vaismedžiai ir vaiskrūmiai). Ežero pakrantės želdynai tvarkomi taikant įstatymuose numatytus reikalavimus. Teritorijos tvarkymui taikomi LR Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) XXIX skyriuje „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“ nustatyti reikalavimai. Tveriant tvoras vadovautis 1 priede pateikta medžiaga. 2.2.4. TRANSPORTO DALIS Kelias į Bikuškio dvaro sodybą (išlikusi istorinė kelio trasa) atsišakoja nuo kelio Nr. 4901 Utena–Sudeikiai–Alaušas–Dusetos. Kitų įvažiavimų motorizuotoms transporto priemonėms nenumatoma. Sodybos vidaus kelias yra įvažiavimo kelio tąsa. Jis nuosekliai jungia visas sodybos dalis. Šiuo metu partero ŠV pusėje yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelę siūloma perkelti į dvaro sodybos ūkinę dalį. Masinių renginių metu papildomos parkavimo vietos galimos šiaurinėje buv. dvaro ūkinės dalies teritorijoje, pievoje. Dvaro sodybos vakarinėje dalyje, išilgai sklypo ribos suformuojamas servitutinis kelias šiauriau nuo vertybės teritorijos esančių sklypų bei transformatorinės aptarnavimui. Patekimas į vertybės teritoriją iš aplinkinių rekreacinių teritorijų, esančių Alaušo ežero pakrantėse, taip pat galimas vandeniu (vandens transporto priemonėmis). Tam tikslui sodybos rytinėje dalyje siūloma įrengti valčių prieplauką. 2.2.5. INŽINERINIAI TINKLAI Paveldotvarkos projekte inžineriniai tinklai nesprendžiami ir nenagrinėjami. Ši dalis būtina rengiant detalųjį planą. 2.3.TERITORIJOS ATGAIVINIMO IR ATKŪRIMO PRIEMONĖS. TOLIMESNĖS PLĖTROS GAIRĖS Bikuškio dvaro sodyba istoriniu, kultūriniu ir urbanistiniu požiūriu nedaloma teritorija. Šiuo metu ji priklauso vienam valdytojui. Esama situacija palanki vertybės apsaugai, nuosekliam ir kokybiškam jos tvarkymui. Feodalizmo epochoje dvarai buvo vieni svarbiausių kultūros židinių. Visuomeninė veikla vykdoma Bikuškio dvaro sodyboje tęsia šią tradiciją. Kiekvienais metais čia vyksta tapybos plenerai, pritraukiantys į sodybą daug lankytojų. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (1994 m. gruodžio 22 d., Nr. I-733, Vilnius) 26 straipsnyje skelbiama, kad „nekilnojamasis paveldas integruojamas į visuomenės gyvenimą, pritaikant jį taip naudoti, kad geriausiai atsiskleistų paveldo vertingosios savybės ir būtų sudarytos galimybės jį pažinti“. Bikuškio dvaro sodybos atkūrimui ir vientisumo išsaugojimui siūloma: • sovietmečio naujadarų šalinimas; • sunykusių pastatų atkūrimas arba nauja statyba sunykusių statinių vietose išsaugant principinius tūrinius parametrus; • ašinės kompozicijos elementų, istorinių erdvių atkūrimas/ išryškinimas; • parko struktūros atkūrimas/ išryškinimas; • tinkamas istoriškai susiformavusių funkcinių zonų (ūkinės, reprezentacinės) naudojimas, kad pirminė šių zonų paskirtis liktų atpažįstama. Siekiant efektyvios vertybės apsaugos ir naudojimo siūlomi šie pirminiai veiksmai: – suremontuoti ar užkonservuoti avarinės būklės statinius (klojimą); – atlikti išsamius teritorijos istorinius, archeologinius tyrimus. Numatytų veiksmų finansavimui būtina parengti projektus, pritrauksiančius ES ir kitų fondų (įskaitant valstybės) paramą. Aiškinamąjį raštą parengė architektė Dalė Puodžiukienė architektė Sigita Puodžiukaitė PAGRINDINĖ LITERATŪRA, ŠALTINIAI IR TEISINIAI DOKUMENTAI Pagrindinė literatūra ir šaltiniai: 1. Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva II. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas : 1998, Vilnius, I t. II dalis, p. 143-145; 2. Br. Kvyklys. Mūsų Lietuva. Mintis : 1991, II t., p. 116-119; 3. Bikuškio buv. dvaro sodybinis ansamblis AtV761. Paminklosauginė užduotis. Paminklų restauravimo, projektavimo institutas, Vilnius, 1993. 4. Algis Kazulėnas. Dvarai – reikšmingas Lietuvos kultūros palikimas. Rokiškio krašto muziejus, http://www.museums.lt/Biblioteka/kazulenas.htm; 5. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Lietuvos dvarų savitumai: kaip juos išsaugoti? Pranešimas, gegužės 5-6 d., Biržų pilis, http://www.dvarai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=14&Itemid=32. Teisiniai dokumentai: 6. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (1994 m. gruodžio 22 d., Nr. I-733, Vilnius); 7. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, (2005 m. birželio 23 d, Nr. ĮV- 261/d1-322, Vilnius); 8. LR saugomų teritorijų įstatymas, patvirtintas 1993 m. lapkričio 9 d. Nr. I-301, Vilnius. 9. LR Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1962, Vilnius; 10. LR Vyriausybės nutarimas dėl „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2006 m. gegužės 29 d. Nr. 486, Vilnius (Žin., 2006, Nr. 61-2197); 11. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652); 12. LR Aplinkos ministro įsakymas „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“, 2007 m. vasario 14 d. Nr. D1-96, Vilnius (Žin., 2007, Nr. 22-858); 13. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie LR Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl dvarų paveldo objektų naujos paskirties parinkimo metodinių reikalavimų patvirtinimo“, 2004 m. birželio 30 d. Nr. Į-224, Vilnius. SPRENDINIŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ 1. Teritorijų planavimo dokumento organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinis padalinys. 2. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius. 3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas 1741) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. 4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais: Bendrieji planai:
13. a)Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (Žin., 2002, Nr. 110-4852);
14. b)Utenos apskrities bendrasis planas, rengiamas nuo 2003 m. balandžio mėn. (rengėjas -UAB „Urbanistika“);
15. c)Utenos rajono bendrasis planas (KPD Utenos TP 2005 m. lapkričio 11 d. Planavimo sąlygos Nr. 2U-441). 5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais:
16. a)Sudeikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas;
17. b)Bikuškio dvaro sodybos (AtV761) teritorijos planas, 1990-10-23, patvirtintas Utenos rajono valdybos 1991-06-20 sprendimu Nr. 830;
18. c)Utenos rajono alternatyvi miškų išdėstymo žemėtvarkos schema M 1 : 60000;
19. d)Žemės sklypų formavimo projektai kultūros paveldo teritorijoje;
20. e)Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas (rengiamas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto). 6. Status quo situacija : Bikuškio tūrinė erdvinė kompozicija – XVII a. – XX a. sodybos raidos pasekmė. Ją sudaro XIX a. – XX a. vid. pastatai ir jų liekanos, išsidėstę teritorijoje, kurios reljefas (sodybvietės terasa) ir principinė struktūra (įvažiavimo kelias ir pagrindinio kiemo vieta rytinėje kyšulio dalyje) galėjo būti suformuoti dar XVII a. Šiaurinėje ir vakarinėje pusėse sodybos teritorijoje ir jos prieigose yra kelios griovos. Pietvakarinėje pusėje griova žymi sodybos ribą. Už jos, judant sodybos centro link, pietinėje kelio pusėje yra laukymė, kurios šiaurrytinėje dalyje, šlaito papėdėje, galu į kelią stovi dvaro kluonas. Pagrindinis kelias apsodintas mišrių lapuočių medžių alėja. Pastatai ir jų liekanos žymi buvusių kiemų – pagrindinio ir ūkinio – vietas. Dvaro rūmai ir priešais juos įkurtas parteras – pagrindiniai XIX a. klasicistinės tūrinės erdvinės sodybos kompozicijos reliktai. Kiti to laikotarpio formantai sunaikinti. Už kumetyno (oficinos) vietos šlaite suformuotose terasose auga sodas. Į rytus nuo namo, šlaite, tarybiniais metais įrengti grubūs laiptai, vedantys ežero link. Paežerėje pastatyta pirtis. Ūkinio kiemo vietą žymi atvira erdvė su centrinėje dalyje neproporcingai išdidintu tvenkiniu. Nuo kelio jį dengia alyvų guotai. Kiemo teritoriją į pietryčius nuo tvenkinio užima 1979 m. rekonstrukcijos metu įrengtos sporto aikštelės. Į šiaurės rytus nuo tvenkinio ties želdinių masyvu stūkso vienos iš daržinių akmenų mūro stulpai. Kitos daržinės liekanas gožia želdiniai. XIX a. pabaigoje statytas svirnas yra pietinėje pagrindinio sodybos kelio pusėje ties posūkiu į reprezentacinę jos dalį – dvaro kiemą. Kelias yra asfaltuotas, prie partero įrengta mašinų stovėjimo aikštelė. Dvaro namą supa, parterą ir pietinę teritorijos pusę iki svirno dengia mišraus parko fragmentai. Jame dominuoja lapuočiai medžiai: klevai, bukai, guobos, itin dažni -paprastasis uosis, trapusis gluosnis. Parko pietiniame šlaite prie pat ežero išlikę terasų, medžių (klevų) eilių fragmentai, XIX a. pab. – XX a. pr. pastatų pamatai. Dvaro sodybos aplinkoje dominuoja atvirų erdvių kaimo kraštovaizdis. Išilgai privažiavimo kelio įsikūręs Bikuškio kaimas. Senųjų sodybų išlikę nedaug. Jų vietoje kuriasi naudos. Sodybos kuriasi taip pat į šiaurę nuo vertybės teritorijos. Nagrinėjama teritorija dėl esamos gamtinės situacijos labai patraukli rekreacijos plėtrai. 7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius: Specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas 1741) ir jos teritorijos išsaugojimą, taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą. 8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas) Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis 9. Sprendinio poveikis: 9.1. Teritorijos vystymo darnai ir (
21. ar)planuojamai veiklos sričiai (nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai) Įgyvendinus specialiojo plano sprendinius tikimasi atgaivinti Bikuškio dvaro sodybą, išryškinti ir atskleisti jos kraštovaizdinę, architektūrinę, istorinę vertę. Specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei patvirtintiems ilgalaikiams strateginio planavimo dokumentams, taip pat dokumentams nustatantiems LR dvarų paveldo išsaugojimo strategiją ir principus. Specialiojo plano sprendiniai turės teigiamą poveikį teritorijos vystymo darnai, nes numatomas sunaikintų kompozicinių elementų atkūrimas, vieningas sodybos tūrinės-erdvinės kompozicijos formavimas. Parengus Bikuškio dvaro sodybos specialųjį planą, objektas galės būti paskelbtas saugomu, jam bus užtikrinta teisinė apsauga, sustiprinta jo priežiūra, sudarytos sąlygos visuomenės lankymui ir pažinimui. Tikimasi ilgalaikio teigiamo poveikio kultūros vertybės apsaugai, nes specialiajame plane tikslinamos vertybės teritorijos ribos sutapdinamos su nekilnojamojo turto kadastre registruotų sklypų ribomis, nustatomos konkrečios teritorijos apsaugos priemonės, kuriomis bus grindžiamas objekto išsaugojimas ir tolimesnis jo teritorijos tvarkymas. Neigiamas poveikis teritorijos vystymo darnai bei kultūros vertybių apsaugai nenumatomas. 9.2. Ekonominei aplinkai Paveldosaugos reikalavimų konkretizavimas turės teigiamą poveikį ekonominei aplinkai, nes bus nustatytos aiškios teritorijos ir statinių tvarkybos darbų kryptys, pritaikymo galimybės. Projekto realizavimui ir vertybės priežiūrai tikimasi pritraukti ir tarptautinių fondų lėšas. Neigiamas poveikis ekonominei aplinkai nenumatomas. 9.3. Socialinei aplinkai Numatomas teigiamas poveikis vietos bendruomenės raidai, švietimui, kultūrai, nes paveldotvarkos projekte siūlomas kultūros paveldo objekto sutvarkymas, jo kultūrinės vertės išryškinimas, kultūrinio kraštovaizdžio atgaivimas (stiprinamas socialinis-kultūrinis aspektas akcentuotas tarptautinėse konvencijose1 ir kt. dokumentuose). Specialusis planas neprieštarauja LR turizmo plėtros programoms ir strategijai. Įgyvendinus plano sprendinius numatomas teigiamas poveikis rajono turizmo plėtrai. Neigiamas poveikis socialinei aplinkai nenumatomas. 9.4. Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (urbanistikai, aplinkosaugai) Sodyba yra gamtinio karkaso teritorijoje – regioninės svarbos vidinio stabilizavimo areale. Siekiant stiprinti teritorijų ekologinio kompensavimo funkcijas teritorijoje, prioritetas teikiamas parkų, kitų rekreacinės ir ekologinės paskirties želdynų įveisimui, darniam teritorijos tvarkymui. Numatomas teigiamas poveikis gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui, nes planuojamas parko restauravimas, sunykusių apželdinimo elementų atkūrimas. Planuojamas želdynų tvarkymas, istorinės želdinių struktūros atkūrimas teigiamai paveiks biologinę įvairovę, gamtos vertybes, estetinę kraštovaizdžio kokybę. Visa planuojama teritorija patenka į vandens telkinio (Alaušo ežero) apsaugos zoną (500 m). Alaušo ežero pakrantės apsaugos juostos plotis nagrinėjamoje teritorijoje siekia 10 m. Statybos darbų reglamentavimas, užstatymo plėtros, teritorijos tvarkymo apribojimai atitinka LR Vyriausybės nutarime „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) keliamus reikalavimus. Neigiamas poveikis gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui, urbanistikai ir aplinkosaugai nenumatomas. 9.5. Inžinerinei infrastruktūrai Specialusis planas nesprendžia inžinerinės infrastruktūros klausimų, todėl šiai sričiai tiesioginio poveikio nebus. Galimas netiesioginis teigiamas poveikis, nes planuojamas, vieningas teritorijos tvarkymas turės teigiamą poveikį inžinerinei infrastruktūrai. Neigiamas poveikis inžinerinei infrastruktūrai nenumatomas. 9.6 Transporto infrastruktūrai Specialiojo plano sprendiniai esamos transporto infrastruktūros nekeis. Pagrindinis kelias, vedantis į sodybą, tarnauja tiek lankytojų, tiek specialiųjų tarnybų autotransportui. Vertybės teritorijoje numatomas servitutas gretimų sklypų aptarnavimui. Šiuo metu įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė centrinėje sodybos dalyje. Projekte siūloma ją iškelti iš reprezentacinės dalies į ūkinę. Taip pat numatoma papildoma parkavimo galimybė lankytojų automobiliams pievoje masinių renginių metu. Neigiamas poveikis transporto infrastruktūrai nenumatomas, nes planuojama veikla teritorijoje esminiai nekeis transporto srautų. ________________ 1 Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija (Žin., 1997, Nr.19-411), Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija (Žin., 1999. Nr.100-2895), Europos kraštovaizdžio konvencija (Žin., 2002, Nr. 104-4621) Sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliktas remiantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos vertinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920. Sprendinių pasekmių poveikio vertinimą atliko Irena Staniūnienė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, ekspertė (atest. Nr. 0441) _________________ TVIRTINU Viršininkė .................... Laura Nalivaikienė 2009 m. rugpjūčio 25 d. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP1-96 Tikrinanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius. Tikrinamasis dokumentas – Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas kultūros vertybių registre 1741, buvęs kodas AtV 761) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas, paveldotvarkos projektas. Planavimo rūšis – specialusis planavimas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės. Planavimo organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Utenos teritorinis padalinys, Utenos a. 5, LT-28248 Utena. Dokumento rengėjas – VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT – 09309 Vilnius. Tikrinimui pateikti dokumentai – Kultūros vertybės teritorijos esamos būklės analizė, teritorijos ribų ir jos apsaugos zonų ribų plano ir paveldotvarkos projekto sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). Patikrinimo apibendrinimas – Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo išvada – Teigiama. Siūlymas tvirtinančiai institucijai – Bikuškio dvaro sodybos (unikalus kodas kultūros vertybių registre 1741, buvęs kodas AtV 761) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą siūloma tvirtinti. PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą. Dokumentą patikrino: Teritorijų planavimo ir statinių projektavimo priežiūros departamento vyriausioji specialistė Loreta Čiočienė, tel.