← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KAUNO AUKŠTŲJŲ ŠANČIŲ LIETUVOS KARIŲ KAPŲ (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 16576) PASKELBIMO VALSTYBĖS SAUGOMU KULTŪROS PAVELDO OBJEKTU 2009 m. spalio 7 d. Nr. ĮV-547 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 10 straipsnio 5, 6 ir 8 dalimis, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-09-21 teikimą Nr. (13.1)2-2654:

  1. S k e l b i u kultūros paveldo objektą – Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapus (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 16576) valstybės saugomu.
  2. T v i r t i n u pridedamą Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 16576) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą).
  3. N u s t a t a u, kad: 3.
  4. Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai yra saugomi viešajai pagarbai; 3.
  5. Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis (jų derinys) yra istorinis-memorialinis; 3.
  6. šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 2 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiais planais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
  7. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos: 4.
  8. per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą) įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tinklalapyje; 4.
  9. Kultūros vertybių registre papildyti kultūros paveldo objekto – Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų duomenis. Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis _________________ Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos SPECIALUSIS PLANAS S P R E N D I N I A I BYLOS TURINYS TEKSTINĖ DALIS
  10. Įvadas: Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas; Planavimo tikslas ir uždaviniai; Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas; Specialaus plano rengėjas; Projektavimo eiga.
  11. Bendroji dalis: 2.
  12. Objekto apibūdinimas: Administracinė priklausomybė; Geografinė padėtis; Vertybės apimtis. 2.
  13. Objekto ir jo aplinkos istorinė raida. 2.
  14. Užstatymo struktūros raida ir poveikis tūrinei – erdvinei kompozicijai. 2.
  15. Išvados.
  16. Specialiojo plano projektas: 3.
  17. Vertybės teritorijos ir apsaugos zonų projektas. 3.
  18. Paveldotvarkos projekto sprendiniai.
  19. Literatūra ir šaltiniai. GRAFINĖ DALIS Esamos būklės analizė SP – 19

(2007)– A Sprendiniai: Teritorijos ribų planas ir paveldotvarkos projektas SP – 19
(2007)– P PLANAVIMO PROCEDŪRŲ DOKUMENTAI
  1. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės mėn. 30 d. įsakymas Nr. Į-
  2. „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“, 1 lapas;
  3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 3 d. įsakymas Nr. Į-333 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės mėn. 30 d. įsakymo Nr. Į-231 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ papildymo“, 1 lapas;
  4. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio teritorijos bei apsaugos zonos 2006 lapkričio 29 d planavimo darbų programa (užduotis);
  5. Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2006 m. spalio 30 d. planavimo užduotis, 1 lapas;
  6. Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2006 m. spalio 30 d. planavimo sąlygos specialiajam planui rengti Nr. R-5977, 1 lapas;
  7. Išvada dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo, 1 lapas;
  8. Kauno apskrities viršininko administracijos planavimo sąlygas specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti 2006-09-27, Nr. 5R-490-(10.30), 1 lapas;
  9. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinio planavimo sąlygos nacionalinio, regioninio, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. 631, 2006 m. rugsėjo 26 d., 2 lapai;
  10. Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus planavimo sąlygos 2006 rugsėjo mėn. 28 d. Nr. 55-8-283, 1 lapas;
  11. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus planavimo sąlygos bendrojo /specialiojo/ planavimo dokumentams rengti Nr. 755, 2006 rugsėjo 11, 1 lapas;
  12. Sąlygos detaliajam planui, 2005 m., 9 lapai;
  13. Aukštųjų Šančių kapinių detaliojo plano pagrindinio brėžinio kopija, 1 lapas;
  14. Aukštųjų Šančių kapinių plėtojimo projektas, 1996 m., 1 lapas;
  15. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos protokolas, 2007 m. lapkričio 15 d. (koncepcijos svarstymas), 2 lapai;
  16. Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų specialiojo plano koncepcijos derinimas, 2 lapai;
  17. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio raštas „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų“, 1 lapas;
  18. Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano viešo svarstymo su visuomene ataskaita, 9 lapai;
  19. Sprendinių pasekmių poveikio vertinimas, 4 lapai;
  20. Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. 40-12-SK110/2, 2009-07-15/16, 2 lapai;
  21. Kauno visuomenės sveikatos centro „Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo“ pažyma Nr. 66-452
(6), 2009-06-16, 1 lapas;
  1. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-97, 2004 m. rugsėjo 4d., 1 lapas;
  2. Architekto kvalifikacijos atestatas Nr. A032, 1 lapas;
  3. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas Nr. 0682, 2006-11-24, 1 lapas. PRIEDAI 1 priedas. Istorinė inkonografinė medžiaga, 5 lapai; 2 priedas. Foto-fiksacija, 5 lapai; 3 priedas. Aukštųjų Šančių kapinių vieta Kauno mieste, 1 lapas; 4 priedai. Lietuvos karių kapai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 1 lapas; 5 priedas. Lietuvos karių kapų apibrėžtų teritorijos ribų planas (IR326), 1 lapas. ĮVADAS Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai (unikalus kodas 16576, buvęs kodas IR 326 ) – Lietuvos karių, žuvusių už Tėvynę ar tarnavusių Lietuvos Respublikos kariuomenėje 1918-1940 m., kapavietė. Ji yra sudėtinė istorinių Aukštųjų Šančių karių kapinių dalis. Vizualiai kapavietę įprasmina kryžių, žyminčių palaidojimus, memorialinis laukas – Lietuvos karių kapų memorialas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. Į-231 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2348). Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576, buvęs kodas IR 326) išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus. Planavimo uždaviniai: Nustatyti (patikslinti) Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576, buvęs kodas IR 326) teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus; Nustatyti paveldosaugos reikalavimus bei konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576) teritorijoje bei apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių, įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius. Projektavimo eiga: Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576, buvęs kodas IR 326) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas pradėtas rengti vadovaujantis KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2006-05-30 d. įsakymu Nr. Į-230 Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Kauno teritorinis padalinys pateikė:
  4. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576) teritorijos bei apsaugos zonos 2006 m. lapkričio 29 d. planavimo darbų programą (užduotį);
  5. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2006 m. rugsėjo 26 d. Nr. 631 planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentui rengti;
  6. Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2006 m. spalio 30 d. užduotį ir planavimo sąlygas specialiajam planui rengti;
  7. Išvadą dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo;
  8. Kauno apskrities viršininko administracijos planavimo sąlygas specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti 2006-09-
  9. Nr. 5R-490-(10.30);
  10. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus planavimo sąlygas (2006 m. rugsėjo 22);
  11. Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus 2006-09-28 -planavimo sąlygas Nr. 55-8-283;
  12. Kitus darbo eigai reikalingus dokumentus: a) Sąlygų Aukštųjų Šančių karių kapinių detaliajam planui rengti kopiją, 2005 m., b) Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (IR 326) plano kopiją; c) Aukštųjų Šančių kapinių plėtojimo projekto kopiją. Projektavimo darbai buvo vykdomi etapais: I. Esamos būklės analizė: Esamos būklės analizės etape išnagrinėta Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų istorinė raida, jos įtakoje susiklostę tūrinės erdvinės struktūros ypatumai. Kadangi Lietuvos karių kapai yra sudėtinė istoriškai susiformavusių karių kapinių dalis, esama būklė nagrinėta santykyje su visa kapinių teritorija. Tyrinėjant istorinę raidą remtasi išsamiais istorikės D.Rūkienės tyrimais ir Kauno m. savivaldybės kultūros paveldo skyriuje sukaupta paminklotvarkine ir projektine kapinių tvarkymo medžiaga (žiūr. literatūros ir šaltinių sąrašą). Remiantis istoriniais ir natūroje atliktais apžvalginiais tyrimais parengtas esamos būklės analizės brėžinys (SP-19
(2007)-A) II. Koncepcijos rengimo stadija: Atsižvelgiant į atliktos esamos būklės analizės išvadas pasiūlytos vertybės teritorijos ribos. Apsaugos zona (fizinio ir vizualinio poveikio pozoniai) nenustatyta, kadangi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (20 skyriaus) ir Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatos riboto laidojimo statuso kapinių teritorijoje draudžia veiklą, galinčią turėti ryškesnį fizinį ir vizualinį poveikį vertybei. Reikalavimai teritorijos, statinių ir želdinių tvarkymui buvo pateikti paveldotvarkos projekto koncepcijoje. Vertybės teritorijos ribos ir paveldotvarkos projekto koncepcija aptarta Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos 2007 m. lapkričio 15 d, posėdyje, kuriame dalyvavo KPD atstovai, KPD Kauno padalinio ir Kauno m. savivaldybės kultūros skyriaus atstovai. Teritorijos ribų bei paveldotvarkos projekto koncepcijai taip pat pritarta Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriuje 2007-12-11 ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio skyriuje 2007-12-
  1. Kultūros paveldo skyrius įpareigotas inicijuoti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto sudarymą. Aktas Nr. KPD-RM-674 sudarytas 2008-04-
  2. Koncepcijos pagrindu konkretizuojamos vertybės teritorijos ribos, saugojimo ir naudojimo režimai, nustatomi konkretūs paveldosaugos reikalavimai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui.
  3. BENDROJI DALIS 2.
  4. Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576, buvęs kodas IR 326) apibūdinimas Administracinė priklausomybė Kauno miestas, Kauno miesto savivaldybė, Šančių seniūnija. Geografinė padėtis ir aplinka Lietuvos karių kapai yra Kauno miesto pietinėje dalyje, Nemuno dešiniajame krante, Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Kapinės įsiterpusios į miesto parko – Aukštųjų Šančių ąžuolyno, besidriekiančio Nemuno viršutine terasa ir šlaitais, teritoriją. Vakarinėje pusėje jas supa sodybinio tipo užstatymas. Lietuvos karių kapai (kapavietė) yra vakarinėje kapinių dalyje, į šiaurės vakarus nuo pagrindinių takų kryžkelės. Į šiaurę nuo objekto yra S. Jucevičiaus Dariaus – S. Girskio Girėno kapas (L1434). Vertybės apimtis Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576, buvęs kodas IR 326) apskaitos dokumentai yra Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-674, sudarytas ir patvirtintas 2008-04-
  5. Vertinimo tarybos akte nustatytos vertingosios savybės yra Antano Aleksandravičiaus ir Adomo Varno sukurtų antkapių – Lietuvos kario kryželių – formos tipas, memorialinių įrašų tipas ir tekstai, Lietuvos karių palaikai (palaidota apie 580 Lietuvos karių) bei kapų reljefas ir aplinka. Kultūros vertybės akte nustatytas vertingųjų savybių pobūdis yra istorinis – memorialinis. 2.
  6. Objekto ir jo aplinkos istorinė raida Lietuvos karių kapai yra sudėtinė dalis istoriškai susiformavusių Aukštųjų Šančių karių kapinių. Kapinės buvo įkurtos 1891m. už tuometinių Kauno miesto ribų Rusijos kariuomenės Kauno įgulos kariams, žuvusiems tarnyboje ar mirusiems nuo ligų. Jos apėmė apie 6 ha dydžio tarp miškų įsiterpusį pailgą stačiakampį sklypą, orientuotą šiaurės – pietų kryptimi. Kapines į keturias lygias dalis dalino susikertantys ašiniai takai, o kiekvieną dalį į mažesnius sklypus -vandens nuvedimo grioviai. Prie pagrindinio įėjimo stovėjo vienaukštis plytų stiliaus kapinių administracijos pastatas. 1932 m. Aukštieji Šančiai buvo prijungti prie Kauno miesto. Į vakarus ir pietus nuo kapinių esančiose teritorijose susidarė gatvių tinklas su padriku sodybiniu užstatymu. 1940 m. Šančių išplanavimo projekte (autoriai arch. J.Kovalskis ir inž. Prapuolenis) kapinių teritorija praplėsta į šiaurę. 1941 – 1944 m. prie kapinių prijungtas į rytus nuo jų buvusios šaudyklos sklypas. Istorijos bėgyje kapinėse susiformavo 7 laidojimo arealai: Carinės Rusijos karių kapai (1891 – 1914m.), Lietuvos karių kapai (unikalus kodas 16576), Karo lakūnų kapai (1963 – 1990 m.), Vokietijos karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, kapai, Sovietų sąjungos karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, ir Lietuvos revoliucionierių komunistų kapai, Sovietinių Antrojo pasaulinio karo belaisvių, mirusių fašistinėje koncentracijos stovykloje, kapai, bei Sovietų sąjungos vidaus kariuomenės dalinių karių ir jų artimųjų kapai. Lietuvos karių kapų sklype pradėta laidoti apie 1922 m. Beveik kvadratinėje teritorijoje, kurią į keturis maždaug vienodo dydžio sklypus dalino vandens nuvedimo grioviai, buvo laidojami tarnybos metu žuvę ar mirę nuo ligų Lietuvos kariuomenės kariai. Iki 1929 m. buvo užlaidotas ir sutvarkytas Lietuvos karių kapų sklypas Nr. 1, iki 1940 – sklypai Nr. 2 ir Nr.
  7. Sklype Nr. 2 kapų eilės atkartojo Gedimino stulpų piešinį (sklypo plano autorius atsargos kapitonas Lapuchinas). Traukiantis Vokietijos armijai 1944 m., keliolika žuvusių vokiečių kareivių buvo palaidota laisvame sklype Nr.
  8. XX a. šeštame – septintame dešimtmetyje, naikinant Kauno m. kapines (buvusias dab. Vytauto prospekte), ant šių palaikų buvo užlaidoti perkeltiniai savanorių palaikai. 2.
  9. Užstatymo struktūros raida ir poveikis tūrinei erdvinei objekto kompozicijai Skersinės ašies (pirminio įėjimo) takas Aukštųjų Šančių karių kapines dalina į dvi dalis: šiaurinę, kurioje yra trys memorialai (Lietuvos karių, Sovietų Sąjungos karių, Vokietijos karių) ir dvi originalios kapavietės (Dariaus ir Girėno bei R.Stankevičiaus), pietinę – sunykusią ir apleistą trijų laidojimo arealų (Rusijos karių, II pasaulinio karo belaisvių – sovietinių karių ir Sovietų sąjungos vidaus kariuomenės dalinių bei jų artimųjų kapų). Lietuvos karių kapai yra šiaurinėje vizualiai sutvarkytoje kapinių dalyje. Tvarkymo darbai, vykdyti gretimų laidojimo arealų teritorijose XX a. trečiame dešimtmetyje – XXI a. pradžioje, nulėmė šiandieninę tūrinę objekto aplinką: Arealas Vieta, kompozicija, poveikis nagrinėjamam objektui Carinės Rusijos karių kapai (1891 – 1914m.) yra į pietus nuo Lietuvos karių kapų, kitapus pirminio pagrindinio įėjimo tako. Teritorijoje esantys želdiniai ir statiniai (1981 m. praplėstas ir rekonstruotas kapinių administracinis pastatas) gerai matomi nuo Lietuvos karių kapų. XX a. devintame dešimtmetyje kapines pritaikant sovietinių karių memorialui, teritorijoje buvę pirminiai antkapiai sunaikinti, per sklypą (ir senus palaidojimus) įstrižai nutiestas naujas įėjimo takas. Naujas įėjimo takas pakeitė pirminę erdvių hierarchiją: einant taku akcentuojama tarybinio kario skulptūra – įvadas į Sovietinių karių memorialą; Lietuvos karių kapai liko nuošalyje. Karo lakūnų kapai (1963 – 1990 m.) yra į šiaurę nuo Lietuvos karių kapų. Sklypo želdiniai uždaro šiaurinę Lietuvos karių kapų erdvės karštinę ir atskiria kapavietės memorialą nuo Sovietų Sąjungos karių memorialo. Dariaus ir Girėno kapas (sutvarkytas pagal architektų A. ir V.Nasvyčių projektą, 1968m.;) atgręžtas į pagrindinį išilginį taką. Lakūnų didvyrišką poelgį įprasminanti stela (autorius skulptorius V.Mačiuika) išryškėja už kapo pasodintų eglių tamsaus guoto fone. Eglių guotas taip pat yra paminklo Lietuvos kariams fonas. Sovietų sąjungos karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, ir Lietuvos revoliucionierių komunistų kapai yra šiaurinėje kapinių dalyje, už karo lakūnų kapų. 1976 m paruoštas ir 1983-5 m. realizuotas dabartinio memorialo projektas (autoriai architektai A.Alekna, E.Brundzaitė). Palei pagrindinį išilginį taką Vokietijos karių kapų areale buvo įrengta simbolinių antkapių (kenotafų) eilė. Ji vizualiai sujungė priklaupusio „Kario“ ir „Motinos tėvynės“ skulptūras (kompozicijos autoriai skulptorius K.Bogdanas ir architektas V.Mačys). Skulptūros gerai matomos iš Lietuvos karių kapų. Vokietijos karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, kapai Lietuvos karių kapavietės neįtakoja, kadangi tarp jų įsiterpė Sovietų Sąjungos armijos karių simbolinių antkapių (kenotafų) eilė. Sovietinių Antrojo pasaulinio karo belaisvių, mirusių fašistinėje koncentracijos stovykloje, kapai bei Sovietų sąjungos vidaus kariuomenės dalinių karių ir jų artimųjų kapai, esantys pietinėje apleistoje dalyje, tiesioginės vizualinės įtakos nagrinėjamam objektui taip pat neturi. Lietuvos karių kapų (kapavietės) tūrinė erdvinė kompozicija suformuota pagal 1999 m. parengtą ir iki šiol įgyvendinamą „Lietuvos Nepriklausomybės Kovų savanorių sklypo sutvarkymo projektą“ (autorius St. Pūtvis). Atkurta autentiška (1922-1940 m.) Lietuvos karių kapų memorialo planinė ir principinė tūrinė erdvinė kompozicija. Kapavietė užima artimą kvadratui lygaus reljefo teritoriją, kurią susikertančios vejų juostos (žyminčios buvusių vandens nuvedimo kanalų trasas) dalina į keturis sklypus. Kiekvieną sklypą išilginiai ir skersiniai takeliai suskirsto į taisyklingus, veja užsodintus laidojimo laukus, kuriuose poromis suremti palaidotųjų kryžiai. Šiaurinėje teritorijos dalyje žaliojoje juostoje stovi granitinis paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems už Tėvynės laisvę kovose, kalėjimuose, tremtyje 1940-1991m., atminti (1992 m., autorius J.Lukšė). Teritorijoje auga seni didingi pavieniai ąžuolai ir keli kitų rūšių lapuočiai ir spygliuočiai medžiai, ją perimetru juosia apie 1m aukščio karpoma tujų gyvatvorė. Atkuriant memorialą sudėtinių dalių medžiagiškumas pakeistas. Palaidojimus žymintys kryžiai iškalti iš granito (buvo lieti iš betono1), takai iškloti trinkelėmis (buvo žvirgždo). 2.
  10. Išvados
  11. Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai (unikalus kodas 16576, buvęs kodas IR 326) – Lietuvos karių, žuvusių už Tėvynę ar tarnavusių Lietuvos Respublikos kariuomenėje 19181940 m., kapavietė. Vizualiai ją įprasmina Lietuvos karių kapų memorialas.
  12. Pirminė (1922-1940m.) memorialo planinė ir principinė tūrinė – erdvinė kompozicija atkurta 1999 – 2007 m.( projekto autorius architektas St. Pūtvis ). Ją sudaro takų ir vejų sistema, kryžiai, žymintys palaidojimus, želdiniai ir paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems už Tėvynės laisvę 1940-1991m. (pastatytas 1992 m., autorius J.Lukšė). Visi elementai yra tvarkingi ir geros būklės.
  13. Lietuvos karių kapai yra sudėtinė dalis istoriškai susiformavusių Aukštųjų Šančių karių kapinių (įsteigtų 1891 m.), kuriose palaidoti II pasauliniame kare žuvę įvairių tautų ir ideologijų kariai, bei kariuomenėse taikos metu tarnavę ir pasižymėję piliečiai.
  14. Kapinėse vykę ir vykstantys procesai darė ir daro įtaką kapavietės aplinkai ir jos būklei. Lietuvos karių memorialas yra šiaurinėje kapinių dalyje, kurioje yra dar du memorialiniai kompleksai (Vokietijos karių kapų ir Sovietų Sąjungos karių kapų) ir dvi vertingos kapavietės (tautos didvyrių Dariaus ir Girėno bei lakūno bandytojo – R.Stankevičiaus).
  15. Neigiamą poveikį vizualiniam Lietuvos karių kapavietės suvokimui daro naujas įėjimo takas, kuris pakeitė kapinių erdvių hierarchiją (einant taku akcentuojama tarybinio kario skulptūra – įvadas į Sovietinių karių memorialą; Lietuvos karių kapai lieka nuošalyje). Siekiant atstatyti pirminę erdvių hierarchiją, būtina atkurti pirminę pagrindinių takų sistemą.
  16. SPECIALIOJO PLANO PROJEKTAS 3.
  17. VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ PROJEKTAS Vertybės teritorijos ribos sutampa su Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-674, sudarytame 2008-04-09, nustatytomis ribomis. Teritorija apima Lietuvos karių laidojimo arealą, apribotą takų: šiaurinėje pusėje teritorijos riba yra tako, skiriančio Lietuvos karių ir karo lakūnų kapų sklypus, pietinis kraštas, rytų pusėje – pagrindinio išilginio tako vakarinis kraštas, pietų pusėje – ašinio skersinio (senojo įėjimo) tako šiaurinis kraštas, vakarų pusėje – apjungiamojo išilginio tako rytinis kraštas. Pietrytinėje dalyje ji sutampa su įžambia aikštelės riba. Vertybės teritorijos ribų taškų koordinatės pateiktos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano brėžinyje SP-19
(2007)-P. Vertybės teritorijos plotas – 0,51 ha. Apsaugos zonos (fizinio ir vizualinio pozoniai). Aukštųjų Šančių karių kapinėms nustatytas riboto laidojimo statusas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (20 skyriaus) ir Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatos šio statuso kapinių teritorijoje draudžia veiklą, galinčią turėti ryškesnį fizinį ir vizualinį poveikį vertybei. Todėl apsaugos zona (fizinio ir vizualinio poveikio pozoniai) nenustatoma. Neigiamą poveikį vizualiniam vertybės suvokimui darančio naujo pagrindinio tako panaikinimą numato Aukštųjų Šančių karių kapinių detalusis planas. 3.
  1. PAVELDOTVARKOS PROJEKTO SPRENDINIAI Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576) tvarkymo principai nustatomi tikslu išsaugoti vertybės pobūdį ir apimtį, t.y.:
  2. Išsaugoti Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapus (unikalus kodas 16576) kaip viešosios pagarbos ir istorijos memorialinį kultūros paveldo objektą, kurį sudaro Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-674 (sudarytas 2008-04-09) nustatytos vertingosios savybės – Antano Aleksandravičiaus ir Adomo Varno sukurtų antkapių – Lietuvos kario kryželių – formos tipas, memorialinių įrašų tipas ir tekstai, Lietuvos karių palaikai (palaidota apie 580 Lietuvos karių) bei kapų reljefas ir aplinka.
  3. Išsaugoti planinę ir principinę tūrinę – erdvinę kompoziciją, vizualiai įprasminančią vertingąsias savybes, atkurtą 1999- 2007 m. pagal pirminę (1922 – 1940 m.) kompoziciją (projekto autorius architektas St. Pūtvis). Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576, buvęs kodas IR 326) tvarkymo priemonės ir paveldosaugos reikalavimai: Autentiškos paskirties saugojimo režimas. Maksimalus pastatų aukštis: esamų statinių aukštis nekeičiamas. Užstatymo tankumas ir intensyvumas: teritorija neužstatoma. a – reikalavimai saugomiems objektams: galimi tvarkybos darbai – taikomieji tyrimai, remonto darbai, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimo, restauravimo darbai, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. b – reikalavimai kitiems pastatams: Kultūros vertybės Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576) teritorijoje pastatų nėra, naujų pastatų statyba negalima, todėl reikalavimai jiems nenustatomi. c – reikalavimai teritorijos tvarkymui: Išlaikoma planinė struktūra – takų ir vejų kompozicinė sistema; takai – vietinės natūralios medžiagos; veja – žema, lygi, pjaunama, atsėjama; auginama ir atsodinama perimetrinė karpoma gyvatvorė (h – apie 1m); d – reikalavimai žemės darbams: Paviršiniai teritorijos tvarkymo darbai. Vykdant žemės darbus (giliau nei 20 cm), būtina atlikti archeologinius tyrimus. Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybės pase. Aiškinamąjį raštą parengė: architektė Dalė Puodžiukienė
  4. Pagrindinė literatūra ir šaltiniai – D.Rūkienė. Aukštųjų šančių karių kapinės. Istoriniai tyrimai. Kaunas, 1995 m.; – Lietuvos Nepriklausomybės Kovų savanorių sklypo sutvarkymo projektas. Autorius architektas St. Pūtvis, 1999 m.; – Aukštųjų Šančių karių kapinių plėtojimo projektas. Ne pelno įmonė „Palikimas“ 1996 m.. Autorius architektas R.Pilkauskas; – Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242; – Auštųjų Šančių kapinių detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 lapkričio 15 d.; – Kultūros paveldo teritorinio memorialinio objekto paminklotvarkos sąlygos. (Sąlygas parengė A.Jakučiūnas, sąlygas išdavė KVAD teritorinio padalinio vyr. konservatorė I.Grigaitienė der. Nr. 97-s-95, 1997 06 12); _________________ SPRENDINIŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ
  5. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys.
  6. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas: UAB „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius.
  7. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas
  8. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais: Bendrieji planai: Kauno miesto bendrasis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T-242 2003 m. gegužės 29 d. Specialieji planai: – Detalieji planai: Aukštųjų Šančių kapinių detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2007 m. lapkričio 15 d.,
  9. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais: Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144
  10. Status quo situacija : Nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576) – apskaitos dokumentai yra Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-674, patvirtintas 2008-04-
  11. Akte nustatytos vertingosios savybės yra Antano Aleksandravičiaus ir Adomo Varno sukurtų antkapių – Lietuvos kario kryželių – formos tipas, memorialinių įrašų tipas ir tekstai, reljefas, Lietuvos karių palaikai; (palaidota apie 580 Lietuvos karių). Pirminė (1940m.) memorialo planinė ir principinė tūrinė – erdvinė kompozicija atkurta 1999 – 2007 m.( projekto autorius architektas St. Pūtvis ). Ją sudaro takų ir vejų sistema, kryžiai, žymintys palaidojimus, želdiniai. 1992 m. kompoziciją papildė paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems už Tėvynės laisvę kovose, kalėjimuose, tremtyje 1940-1991m., atminti (autorius J.Lukšė). Visi elementai yra tvarkingi ir geros būklės. Lietuvos karių kapai yra sudėtinė dalis istoriškai susiformavusių A. Šančių karių kapinių (įsteigtų 1891 m.).
  12. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius Užtikrinti Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas 16576) išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus.
  13. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas) Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis
  14. Sprendinio poveikis: 9.
  15. Teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai (nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai) Specialiojo plano sprendiniai turės teigiamą poveikį objekto išsaugojimui ir teritorijos vystymo darnai, kadangi Lietuvos karių kapai (unikalus kodas 16576) viena iš sudėtinių istorinių, savitos kompozicijos, XX a. karus ir istorinius kataklizmus atspindinčių Aukštųjų Šančių karių kapinių dalių. Lietuvos karių kapų tvarkyba didina visų kapinių vizualine ir memorialinę vertę. Neigiamo poveikio teritorijos vystymo darnai bei kultūros vertybių apsaugai nenumatoma. 9.
  16. Ekonominei aplinkai Paveldosaugos reikalavimų nustatytos aiškios teritorijos ir statinių tvarkybos darbų kryptys leis tikslingai skirti lėšas Lietuvos karių kapų apsaugai ir priežiūrai. Sprendinių konkretizavimas taip pat daro netiesioginį poveikį ekonominei aplinkai – aukštų moralinių nuostatų ugdymas įtakoja visuomenės darbo ir gyvenimo kokybės kilimą. Neigiamo poveikio ekonominei aplinkai nenumatoma. 9.
  17. Socialinei aplinkai Sprendinių įgyvendinimas daro teigiamą poveikį vietos bendruomenės, viso miesto ir Lietuvos Respublikos visuomenės raidai, jaunos kartos auklėjimui. Sutvarkyto objekto lankymas kultūrinės – pažintinės programos rėmuose praturtina gyventojų laisvalaikį (dvasinį ir kultūrinį individo pasaulį), skatina Lietuvos valstybės istorijos pažinimą ir suvokimą. Memorialinio objekto atkūrimas bendroje daugianacionalinių A. Šančių karių kapinių, sudėtyje, kelia valstybės ir kultūros paveldo institucijų prestižą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės akyse. Neigiamo poveikio socialinei aplinkai nenumatoma. 9.
  18. Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (urbanistikai, aplinkosaugai) Numatomas teigiamas poveikis gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui, kadangi Aukštųjų Šančių kapinės betarpiškai įsilieja į į miesto parko – Aukštųjų Šančių ąžuolyno, besidriekiančio Nemuno viršutine terasa ir šlaitais, teritoriją. Tvarkybos priemonės palankios kapinėse augančių vertingų želdinių apsaugai. Neigiamo poveikio gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui, urbanistikai ir aplinkosaugai nenumatoma. 9.
  19. Inžinerinei infrastruktūrai Inžinerinės infrastruktūros karių kapų teritorijoje apsiriboja minimaliomis vandens nuvedimo sistemomis, suformuotomis memorialo kūrimo ir sutvarkytos rekonstrukcijos metu. Neigiamo poveikio inžinerinei infrastruktūrai nenumatoma. 9.
  20. Transporto infrastruktūrai Lietuvos karių kapų teritorijoje transporto judėjimas yra Sprendiniai aplinkos transporto draudžiamas. infrastruktūrai poveikio neturės. Sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliktas remiantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos vertinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.
  21. Parengė architektė Dalė Puodžiukienė _________________ TVIRTINU Viršininkė .................... Laura Nalivaikienė 2009 m. rugsėjo 4 d. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP1-97 Tikrinanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius. Tikrinamasis dokumentas – Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16576, buvęs kodas IR326) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas -teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas ir paveldotvarkos projektas. Planavimo rūšis – specialusis planavimas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės. Planavimo organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Utenos teritorinis padalinys, Utenos a. 5, LT-28248 Utena. Dokumento rengėjas – VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT – 09309 Vilnius. Tikrinimui pateikti dokumentai – Kultūros vertybės teritorijos esamos būklės analizė, teritorijos ribų plano ir paveldotvarkos projekto sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). Patikrinimo apibendrinimas – Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo išvada – Teigiama. Siūlymas tvirtinančiai institucijai – Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16576, buvęs kodas IR326) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą siūloma tvirtinti. PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą. Dokumentą patikrino: Teritorijų planavimo ir statinių projektavimo priežiūros departamento vyriausioji specialistė Loreta Čiočienė, tel.
(85)272 81 86 Patikrinimo data: 2009 m. rugsėjo 4 d. Parašas .................. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.