LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO R E Z O L I U C I J A DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KREIPIMOSI Į EUROPOS BENDRIJŲ TEISINGUMO TEISMĄ 2009 m. lapkričio 10 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuris pagal Konstitucijos 150 straipsnį yra sudedamoji Lietuvos Respublikos Konstitucijos dalis ir kurio 1 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybe nare, dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus šiose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis“; vadovaudamasis Seimo statuto 182 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Seimo nuomonė išreiškiama valstybei ypač svarbiu klausimu; remdamasis Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 dalimi, pagal kurią Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, o normos, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, t. y. steigimo sutartys, taikomos tiesiogiai ir turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus; siekdamas paraginti Lietuvos Respublikos Vyriausybę pasinaudoti Europos bendrijos steigimo sutarties 230 straipsnyje valstybei narei suteikiama galimybe pareikšti ieškinius Europos Bendrijų Teisingumo Teismui dėl kompetencijos trūkumo; atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, ypač į šio reglamento 4 straipsnį; įvertinęs tai, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, kurioje išreiškė susirūpinimą, kad „šio įstatymo, ypač jo 4 straipsnio, formuluotės yra miglotos ir teisiniu požiūriu neaiškios ir gali būti prieštaringai interpretuojamos“, taip pat susirūpinimą dėl tam tikrų kitų įstatymų pakeitimų, kurie šuo metu yra svarstomi Lietuvos Respublikos Seime; manydamas, kad Europos Parlamento rezoliucijoje konkrečiai remiamasi direktyvomis 2000/43/EB ir 2000/78/EB, „kuriomis draudžiama tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos“, ir Komisijos 2008 m. liepos 2 d. pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM
(2008)0426), ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalimi, kuria „draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, prigimties, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos“, ir tuo būdu daroma prielaida, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas ir kiti svarstomi įstatymų projektai gali prieštarauti išvardytoms Europos Sąjungos direktyvoms, direktyvų projektams ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai; būdamas susirūpinęs dėl to, kad Rezoliucijos 1 punkte Europos Parlamentas ragina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, įsteigtą Tarybos reglamentu (EB) Nr. 168/2007, kurio 2, 3 ir 4 straipsniuose yra aiškiai apibrėžti Agentūros tikslai, kompetencija ir uždaviniai, „pateikti savo nuomonę apie šį įstatymą bei pakeitimus atsižvelgiant į ES sutartis ir ES teisę“; atsižvelgdamas į tai, kad pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 168/2007 4 straipsnio 1 dalies d punktą vienas iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros uždavinių yra savo iniciatyva arba Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu rengti ir skelbti „išvadas bei nuomones tam tikrų sričių teminiais klausimais, skirtas Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms, joms įgyvendinant Bendrijos teisę“; būdamas įsitikinęs, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 168/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiose išvadose, nuomonėse ir ataskaitose „nenagrinėjamas (...) klausimas, ar valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimo pagal Sutartį, kaip apibrėžta Sutarties 226 straipsnyje“, o kai įtariama, kad valstybė narė nevykdo įsipareigojimo pagal Europos bendrijos steigimo sutartį, klausimas sprendžiamas Sutarties 226 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. Komisija pateikia pagrįstą nuomonę valstybei narei, pirma suteikusi jai galimybę išdėstyti savo samprotavimus; pabrėždamas, kad šiuo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai pateiktu prašymu siekiama „turėti teisinių pasekmių trečiosioms šalims“ Europos bendrijos steigimo sutarties 230 straipsnyje nurodyta prasme; reikšdamas susirūpinimą dėl teiginio, kad Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas prieštarauja Bendrijos teisei, įskaitant direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB, o tai reiškia, kad Lietuvos Respublika neva nevykdanti įsipareigojimo pagal Europos bendrijos steigimo sutartį, ir tokiu atveju turėtų būti taikomas Europos bendrijos steigimo sutarties 226 straipsnis; tai būtų taikoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, kai tik ši įsigalios, arba bet kuriai kitai direktyvai, kuri bus priimta ateityje ir kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; manydamas, kad dėl minėtų priežasčių Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra pagal ES teisę neturi teisės teikti nuomonę apie Lietuvos Respublikos įstatymą ir jo pakeitimus atsižvelgiant į ES sutartis ir ES teisę, o Europos Parlamentas neturėjo teisės prašyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą pateikti tokią nuomonę apie Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą; atsižvelgdamas į tai, kad Europos bendrijos steigimo sutarties 230 straipsnyje nustatyta, jog „Teisingumo Teismas prižiūri Europos Parlamento aktų, galinčių turėti teisinių pasekmių trečiosioms šalims, (...) teisėtumą“ ir kad „šiuo tikslu Teisingumo Teismas turi teisę nagrinėti valstybės narės pareikštus ieškinius (...) dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, šios Sutarties ar kokios nors su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais“, mano, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, ypač jos 1 punktas, remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 230 straipsniu, yra neteisėtas veiksmas dėl kompetencijos trūkumo; reiškia susirūpinimą, kad jeigu ši Europos Parlamento rezoliucija nebus oficialiai pripažinta negaliojančia, ji gali tapti pavojingu precedentu, kuris sudarytų sąlygas Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai kėsintis į Europos Komisijos ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prerogatyvas pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 226 straipsnį; ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę, remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 230 straipsniu, iki 2009 m. lapkričio 17 d. pareikšti ieškinį Europos Bendrijų Teisingumo Teismui dėl Europos Parlamento priimtos rezoliucijos teisėtumo ir pareikalauti, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, ypač jos 1 punktas, būtų paskelbti negaliojančiais; apgailestauja ir reiškia ypatingą nerimą dėl Europos Parlamento mėginimo abejoti valstybės narės didžiąja demokratiškai išrinkto parlamento narių balsų dauguma priimto įstatymo teisėtumo, nors šis klausimas, manytina, nepriklauso Europos Parlamento kompetencijai; paveda Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui pateikti šią rezoliuciją Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai ir Europos Tarybai. Rezoliucija įsigalioja nuo priėmimo. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė _________________