Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-339, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 54, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-341
(2)ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-342
(2)2009 m. lapkričio 11 d. Nr. 1483 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-396 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-339, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui suderinti šiame projekte ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2633) 15 straipsnio 4 dalyje vartojamas sąvokas „susitarimai su asmenimis dėl slapto bendradarbiavimo“ ir „rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys ir žodiniai slapto bendradarbiavimo susitarimai“.
- Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 54, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-341
(2)(toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-341
(2)ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-342
(2)(toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-342
(2)dėl šių priežasčių: 2.1. Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2005, Nr. 71-2556) nustatytos minimalios pensinės garantijos nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, neįgijusiems teisės gauti valstybinės socialinio draudimo pensijos. Sukakus senatvės pensijos amžių, šiems asmenims skiriamos ir mokamos 0,9 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydžio šalpos pensijos. Įstatymo projekte Nr. XIP-341
(2)ir Įstatymo projekte Nr. XIP-342
(2)siūlomas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, draudimas valstybės lėšomis pagrindinei pensijos daliai suteiktų jiems teisę gauti tik pagrindinę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kuri asmenims, įgijusiems ne mažiau kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, sudaro 110 procentų bazinės pensijos. Asmenims, kurie pagrindinei pensijos daliai buvo drausti trumpesnį laikotarpį, skiriama proporcingai mažesnė pensija. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą minimalų pensinį aprūpinimą, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų šiems asmenims drausti ir būsimų šių asmenų pensijų dydžių santykį, akivaizdu, kad Įstatymo projekto Nr. XIP-341
(2)ir Įstatymo projekto Nr. XIP-342
(2)tikslas nebūtų pasiektas. 2.2. Esama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklė neleidžia prisiimti papildomų įsipareigojimų – kiekvieną mėnesį mokėti už Įstatymo projekte Nr. XIP-341
(2)ir Įstatymo projekte Nr. XIP-342
(2)nurodytus asmenis pusės bazinės pensijos dydžio įmokas, sumokėti už Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius valstybinio socialinio draudimo įmokas už 1995–2009 metus ir prilyginti socialinio draudimo stažui laikotarpius, buvusius iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) įsigaliojimo, t. y. iki 1995 m. sausio 1 d., kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. 341
(2). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime (Žin., 2004, Nr. 181-6708) konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (Žin., 1992, Nr. 33-1014) įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokio įstatymo ar kito teisės akto įgyvendinimui būtinas lėšas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų yra neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. 2.3. Atsižvelgiant į tai, kad esant ekonominiam sunkmečiui valstybės finansinės galimybės ribotos ir papildomų įsipareigojimų, kurių negalima įvykdyti, prisiėmimas pažeistų teisėtus lūkesčius ir sukeltų neigiamų padarinių, klausimas dėl operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių socialinių garantijų negali būti sprendžiamas prisiimant papildomų valstybės finansinių įsipareigojimų už praėjusį laikotarpį. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMUNDAS PALAITIS ______________