2009-11-13 Nr. 40-6890 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei I.Degutienei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui S.Šedbarui Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui K.Glaveckui Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui R.Dagiui Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui V.Matuzui Teisingumo ministrui R.Šimašiui Socialinės apsaugos ir darbo ministrui D.Jankauskui Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai S.Cirtautienei Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui N.Udrėnui Gerbiamieji, Siunčiame Jūsų dėmesiui pažymą dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų mažinimo ir kompensavimo mechanizmo konstitucinės doktrinos. Atkreipiame dėmesį į tai, kad krizės laikotarpiu laikinai mažinant pensijas pagal Konstitucinio Teismo doktriną neatsiranda prievolė numatyti vėlesnį tokių sumažinimų kompensavimą. Prievolė kompensuoti atsirastų tik tuo atveju, jeigu būtų pertvarkoma įstatymais nustatytų, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai nenurodytų, pensijų sistema ir tai būtų atliekama nesant ypatingų krizės aplinkybių. Pagarbiai Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius PAŽYMA Dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų mažinimo ir kompensavimo mechanizmo konstitucinės doktrinos Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. Konstitucijos 52 straipsnio formuluotė „valstybė laiduoja“ reiškia, kad įstatymu turi būti nustatytos šiame straipsnyje išvardytos pensijos (senatvės, invalidumo) ir socialinės paramos rūšys (nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais), taip pat, kad įstatymu gali būti nustatytos ir kitos (Konstitucijos 52 straipsnyje nenurodytos) pensijos bei socialinės paramos rūšys. Senatvės pensija – tai viena iš Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytų pensijų rūšių. Konstitucinis Teismas 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime yra pažymėjęs, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį įstatymu turi būti nustatytas amžius, kurį sukakęs asmuo turi teisę gauti senatvės pensiją, šios pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai. Tai nustatydamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų. Konstitucinis Teismas 2002 m. balandžio 23 d. nutarime konstatavo, kad įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, dydžius, sąlygas, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, jeigu asmeniui senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, tai ji turi būti mokama ir toliau, t. y., negalima nutraukti jos mokėjimo arba mažinti mokamos pensijos dydžio. Tačiau Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad tam tikrais atvejais pensinio aprūpinimo sąlygos gali keistis, nurodydamas, kaip tokiais atvejais turi būti suprantami konstituciniai teisėti lūkesčiai bei valstybės atsakomybė. Konstitucinis Teismas yra nagrinėjęs atskiras problemas, susijusias su pensinio aprūpinimo pakeitimais. Iš Konstitucinio Teismo doktrinos matyti, kad: pirma, Konstitucinio Teismo doktrinoje buvo nuosekliai išaiškinta kaip su pensiniu aprūpinimu turi būti elgiamasi ypatingų situacijų ar krizių laikotarpiu, antra, kaip su pensiniu aprūpinimu turi būti elgiamasi tuo atveju, kai ne krizės laikotarpiu yra pertvarkoma pensijų sistema (jei pertvarkant pensijų sistemą neliktų įstatymais nustatytų, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai nenurodytų pensijų arba šių pensijų teisinis reguliavimas būtų iš esmės pakeistas). Šiais dviem skirtingais atvejais konstitucinė doktrina nėra identiška. I. Konstitucinė doktrina dėl laikino pensijų mažinimo ekonominės krizės laikotarpiu. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. ir kt. nutarimai), kad valstybėje gali susidaryti tokia ypatinga situacija (ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti. Tokiais išimtiniais atvejais pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant senatvės pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Sumažintos senatvės pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y., tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija. Pažymėtina, kad net ir tokiais išimtiniais atvejais senatvės pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems numatytas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisės ir visuomenės bei valstybės interesų; senatvės pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą. Konstitucinis Teismas pabrėžė (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas), kad „esant itin sunkai ekonominei, finansinei padėčiai paprastai turėtų būti peržiūrimas ir mažinamas visų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų biudžetinis finansavimas, taip pat įvairių iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų sričių finansavimas“. II. Konstitucinė doktrina dėl kompensavimo mechanizmo, kai pertvarkoma pensijų sistema. Taip pat Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs (2003 07 04, 2003 12 03, 2004 12 13, 2007 09 26, 2007 10 22, 2007 11 22, 2008 12 24 nutarimai), kad „jeigu pertvarkant pensijų sistemą neliktų įstatymais nustatytų, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai nenurodytų pensijų arba šių pensijų teisinis reguliavimas būtų iš esmės pakeistas, įstatymų leidėjas privalėtų asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, nustatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą“. Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucija saugo ir gina įgytąsias teises, todėl bet koks valstybės socialinės politikos koregavimas, socialinių garantijų sistemos ar atskirų socialinių garantijų struktūros pertvarkymas turi būti konstituciškai pagrįstas; jeigu pertvarkant socialinių garantijų sistemą ar atskirų socialinių garantijų struktūrą yra sumažinama socialinių garantijų apimtis, juo labiau jeigu tam tikrų socialinių garantijų nebelieka, turi būti nustatytas teisingas patirtų praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tos socialinės garantijos buvo pagrįstai nustatytos, mechanizmas, o jeigu tos garantijos turi kompensuoti praradimus, kuriuos asmuo gali patirti dėl savo veiklos (inter alia dėl tarnybos valstybei), turi būti numatytas ir laikotarpis, kurio pakaktų, kad tie asmenys (dirbantys atitinkamą darbą ar atliekantys atitinkamą tarnybą, pagal ankstesnį teisinį reguliavimą turintys teisę į atitinkamas socialines garantijas) galėtų pasirengti atitinkamiems pakeitimams.“ Taigi akivaizdu, kad ekonominės ir finansinės krizės laikotarpiu pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną socialinį ir pensinį aprūpinimą galima mažinti, bet laikantis šių kertinių principų: - Tai turi būti daroma laikinai (tik krizės laikotarpiu); - Toks mažinimas turi būti taikomas visoms grupėms; - Toks mažinimas turi atitikti proporcingumo principą. Be to, konstitucinėje doktrinoje nėra numatyta, kad krizės laikotarpiu įvykdytą socialinio ar pensinio aprūpinimo finansavimo sumažinimą turi lydėti koks nors vėlesnis kompensavimas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad susidariusių praradimų kompensavimas turi būti numatytas tik tuo atveju, kai pertvarkoma įstatymais nustatytų, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai nenurodytų pensijų sistema. Atkreipiame dėmesį, kad praradimų kompensavimo privalomumas yra siejamas su minėtų pensijų sistemos pertvarkymu, bet ne su ypatingomis krizės aplinkybėmis. Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo bei socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimo laikinojo įstatymo projektą, savo teikime ir aiškinamajame rašte konstatavo, kad atsižvelgiant į šiuo metu valstybėje susidariusią krizinę finansinę situaciją ir remiantis krizės laikotarpiui skirtu Konstitucinio Teismo išaiškinimu, valstybė turi prievolę nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris apsaugotų svarbias konstitucines vertybes, t.y., išlaikant pusiausvyrą tarp asmens ir visuomenės interesų, leistų užtikrinti pakankamas lėšas įvykdyti valstybės prisiimtiems esminiams įsipareigojimams išmokų gavėjų atžvilgiu, t.y., garantuotų savalaikį nors ir sumažintų, bet gyvybiškai svarbių išmokų finansavimą. Taip pat Vyriausybė akcentavo, kad teikiamu Įstatymo projektu socialinių garantijų sistema nėra pertvarkoma, jame siūlomos priemonės nekeičia socialinių garantijų struktūros ir taikomos tik laikinai krizės laikotarpiu, todėl šiame įstatymo projekte nėra nustatytas Konstitucinio Teismo nutarimuose minimas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad praradimų kompensavimo mechanizmo nenustatymas krizės laikotarpiu nepažeistų Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuluotų tokio kompensavimo mechanizmo taikymo principų. Ministro Pirmininko tarnybos Teisės skyriaus vedėja Veronika Baliūnienė 2009 m. lapkričio 13 d.
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.