LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

(1)–X

(2))/(X

(1)+X

(2))

(1)čia: X

(1)– pirmoji arba prieš tai išmatuota vertė, miligrėjais miliamperui per sekundę; X

(2)– antroji arba po to išmatuota vertė, miligrėjais miliamperui per sekundę; filmo ir ekrano sistema – analoginė radiologinė sistema, kurioje vaizdui gauti naudojami rentgeno filmai ir stiprinantieji ekranai. Paprastai filmo ir ekrano sistema susideda iš kasetės, stiprinančiojo ekrano ir rentgeno filmo; filtro storis – sugeriamųjų medžiagų, skirtų rentgeno spinduliuotei slopinti bei jos spektrui pakeisti, visumos storis. Filtro storis išreiškiamas aliuminio ar kitų medžiagų (vario, molibdeno ir kt.) ekvivalentu; jautrio indeksas – nustatytu šviesos srautu eksponuoto filmo optinio tankio vertė. Šio šviesos srauto dydis atitinka optinį tankį, esantį arčiausiai: D = 1,0 + Dmin

(2)čia: Dmin – šydo optinis tankis; jautrio profilis – sistemos, skirtos kompiuterinei tomografijai, santykinio atsako priklausomumas nuo taško tiesėje, statmenoje topografinei plokštumai [LST EN 60601-2-44+A1]; kokybės kontrolė – operacijų (programų kūrimas, koordinavimas, įdiegimas) visuma, kuriomis palaikoma arba gerinama kokybė. Kokybės kontrolė apima visų įrenginio darbinių charakteristikų, kurios gali būti nustatytos, išmatuotos ir kontroliuojamos, monitoringą, įvertinimą ir reikiamų lygių palaikymą [4.1.]; kokybės laidavimas – visi planuoti ir sistemiški veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad struktūros, sistemos, komponentai arba procedūros atitiktų visus kokybės reikalavimus [4.1.]; kompiuterinės tomografijos dozės indeksas (CTDI) – dozės profilio D(z) integralas, padalytas iš vienetinio pjūvio storio T; kompiuterinės tomografijos skaičius (KT skaičius) – skaičius, parodantis vidutinį rentgeno spinduliuotės silpnėjimą; kontrastingumo indeksas – dviem skirtingų dydžių šviesos srautais eksponuoto filmo optinių tankių skirtumas. Šie šviesos srautų dydžiai yra arčiausiai optinių tankių: D1= 1,0 + Dmin

(3)D2= 2,0 + Dmin

(4)čia: D1 – pirmasis optinis tankis; D2 – antrasis optinis tankis; Dmin – šydo optinis tankis; kontrastingumo slenkstis – žmogaus akimis mažiausias matomas dviejų objektų optinių tankių skirtumas; kontrasto ir triukšmo santykis – objekto kontrasto ir triukšmo santykis (KTS), apskaičiuojamas pagal formulę: KTS=(signalas–fonas)/((SN(signalo)^2 + SN(fono)^2)/2)^1/2

(5)čia: signalas – objekto signalo vidutinė pikselių vertė; fonas – fono vidutinė pikselių vertė; SN – fono arba signalo pikselių verčių standartinis nuokrypis; mažo kontrastingumo skiriamoji geba – galimybės atskirti struktūras vaizde, kurių silpninimo savybės beveik nesiskiria, matas; nuokrypis nuo vardinės vertės (e) – nuokrypis nuo vardinės vertės (santykinis nuokrypis), procentais, apskaičiuojamas pagal formulę: eepsilon = (x(i)–x(v))/x(v)*100

(6)čia: x(

1. i)– išmatuota vertė; x(
2. v)– vardinė vertė; optinis tankis (D) – statmenai krintančios į medžiagą šviesos stiprio ir praėjusios pro ją šviesos stiprio santykio logaritmas. Optinis tankis (OT) apskaičiuojamas pagal formulę: D = log10 I(K)/I(P)

(7)čia: IK – krintančios šviesos stipris, kandelomis; IP – praėjusios šviesos stipris, kandelomis; papildomas filtro storis – filtro, kuris papildomai patalpinamas pirminiame rentgeno spinduliuotės pluošte, rentgeno vamzdžio išorėje, storis; pasikartojimas – kelių matavimų, atliktų tokiomis pačiomis sąlygomis, rezultatų svyravimas nustatytose ribose. Pasikartojimui kiekybiškai įvertinti naudojamas svyravimų koeficientas (s); pastovumas – matuojamo parametro savybė neviršyti nustatytų ribų, keičiant atitinkamus nustatomus parametrus. Pastovumui kiekybiškai įvertinti naudojamas svyravimų koeficientas (s); periodiniai bandymai – priemonių, kuriomis periodiškai kontroliuojami objekto kokybės rodikliai, visuma; pikselio vertė – pikselį apibūdinanti diskretinė vertė. Paprastai ji yra nuo 1024 (10 bitų) iki 16384 (14 bitų) ir priklauso nuo detektoriaus tipo; pikselis – skaitmeninis plokštuminio vaizdo elementas, mažiausias vaizdo vienetas; priėmimo bandymai – priemonių, skirtų patikrinti naujai sumontuoto, permontuoto ar modifikuoto objekto techninių ir konstrukcinių charakteristikų atitiktį to objekto dokumentacijai ir kokybės rodikliams, visuma; pusvertės sluoksnis (d1/2) – silpninimo sluoksnio vienkrypčio pluošto storis, srovės tankį sumažinantis iki pusės jo vertės [LST ISO 31 – 10]; savasis filtro storis – rentgeno vamzdžio (įskaitant gaubės elementus) sugeriamųjų medžiagų storis, pro kurį iki rentgeno vamzdžio išorinės dalies paviršiaus prasiskverbia darbinis rentgeno spinduliuotės pluoštas; signalo ir triukšmo santykis – atitinkamo ploto vaizde signalo ir triukšmo santykis (STS), apskaičiuojamas pagal formulę: STS = (VPV–PPV)/SN

(8)čia: VPV – vidutinė pikselių vertė; PPV – papildoma pikselių vertė. Kai kuriose sistemose prie visų pikselių vertės pridedama pastovi vertė vadinama papildoma pikselių verte; SN – pikselių verčių standartinis nuokrypis; skaitmeninė kompiuterinės rentgenografijos sistema – skaitmeninės technologijos radiologinė sistema, kurioje vaizdui gauti naudojamos fotostimuliuojančios fosforo plokštelės (angl. compiuted radiography (CR); skaitmeninė tiesioginės rentgenografijos sistema – rentgenografijos aparate sumontuota uždara radiologijos sistema, kurioje naudojama skaitmeninė technologija, skirta detektuotą rentgeno spinduliuotę paversti skaitmeniniu rentgeno vaizdu (angl. direct radiography (DR); skiriamoji geba – televizijos sistemos, filmo ir vaizdo gavimo ir rodymo priemonių gebėjimas atskirti erdvėje arti išdėstytus objektus arba jų detales; apibūdinama atskirai regimų linijų porų skaičiumi viename vaizdo milimetre (lp/mm); spinduliuotės išeiga – išmatuota ore kerma, kai yra nustatytas atstumas iki rentgeno vamzdžio židinio ir kiti rentgeno aparato parametrai, neįskaitant išsklaidytosios spinduliuotės, tenkanti vienam rentgeno vamzdžio srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos vienetui (mA×s). Spinduliuotės išeiga Y apskaičiuojama pagal formulę: Y = (K(I)*r2)/(I(V)*t(V)), µGy×m2×(mA×s)-1

(9)čia: K(I) – išmatuota dozės (kermos) vertė, mikrogrėjais; r– atstumas nuo židinio iki detektoriaus, metrais; I(V) – nustatyta vardinė srovės stiprio vertė, miliamperais; t(V) – nustatyta vardinė ekspozicijos trukmė, sekundėmis; svyravimų koeficientas (s) – vidutinio kvadratinio nuokrypio ir aritmetinio vidurkio santykis. Svyravimų koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę: s = (SUMA(X(i)–VID(X))^2)^1/2/VID(X)

(10)čia: X(i) – i-tojo matavimo vertė; VID(X) – aritmetinis vidurkis; n – matavimų skaičius; „šešėlių“ vaizdo faktorius – „šešėlių“ vaizdo faktorius apskaičiuojamas pagal formulę: „šešėlių“ vaizdo faktorius = (R3–R2)/(R1–R2)

(11)čia: R1 – pirmojo ploto vidutinė pikselių vertė; R2 – antrojo ploto vidutinė pikselių vertė; R3 – trečiojo ploto vidutinė pikselių vertė; šydo optinis tankis (Dmin) – neeksponuoto ir išryškinto filmo optinis tankis; taikinio optinis tankis – optinis tankis atraminiame taške, gautas nustačius dažniausiai naudojamus ekspozicijos parametrus, kuriuos pasirenka personalas kaip optimalius ir kuris paprastai yra nuo 1,4 iki 1,9, įskaitant ir šydo optinio tankio vertę; tomografinė plokštuma – geometrinė plokštuma, statmena sukimosi ašiai [LST EN 60601-2-44+A1]; tomografinio pjūvio aukštis – gamintojo nustatytas aukštis, kuriame paprastosios tomografijos aparatu arba įrenginiu atlikus ekspoziciją bus gautas tiriamojo objekto vaizdas; tomografinio pjūvio storis – jautrio profilio plotis ties puse didžiausios jautrio profilio vertės tomografinės plokštumos izocentre [LST EN 60601-2-44+A1]; tomografinis pjūvis – tūris, iš kurio surenkami rentgeno spinduliuotės perėjimo duomenys, atliekant vieną ašinį skenavimą [LST EN 60601-2-44+A1]; triukšmas – signalo fliuktuacijos, nesusijusios su vaizduojamu objektu; vaizdo imtuvas – įtaisas, skirtas priimti, apdoroti bei fiksuoti rentgeno spinduliuote teikiamą informaciją (filmas, stiprinantis ekranas, fosforo plokštelė, vaizdo stiprintuvas ir kt.); vardinė vertė – fizikinio dydžio vertė, suteikta gamybos metu, laikantis norminių techninių dokumentų reikalavimų ir paprastai nurodyta rentgeno aparato valdymo pulte; vidutinis gradientas (Sv) – santykinis dydis, parodantis srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos (mA×s) logaritminės kreivės dalies, esančios tarp taškų D1 = 0,25 + Dmin ir D2 = 2,0 + Dmin, statumą. Vidutinis gradientas apskaičiuojamas pagal formulę: Sv = (D

(2)–D

(1))/(log

(10)E

(2)–log

(10)E

(1))

(12)čia: D1 – pirmasis optinis tankis; D2 – antrasis optinis tankis; Dmin – šydo optinis tankis; log10E1 – srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos logaritminis dydis, sąlygojantis filmo optinį tankį D1; log10E2 – srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos logaritminis dydis, sąlygojantis filmo optinį tankį D2. IV. Bendrosios nuostatos 6. Medicininės rentgenodiagnostikos kokybės kontrolės tikslas yra užtikrinti darbuotojų ir pacientų radiacinę saugą rentgenologinių tyrimų metu bei tinkamą rentgenodiagnostikos įrangos darbą ir laiku nustatyti bei pašalinti atsiradusius neatitikimus. 7. Kiekvienas licencijos turėtojas turi parengti ir vykdyti kokybės laidavimo programą, kaip numatyta teisės akte [4.1]. 8. Kokybės laidavimo programoje turi būti įvardyti už šios higienos normos 1 punkte išvardytų objektų kokybės kontrolės vykdymą atsakingi asmenys. 9. Už kokybės kontrolės vykdymą atsako licencijos turėtojas. Jis privalo organizuoti ir vykdyti kokybės kontrolę arba įgalioti asmenį ar tarnybą atlikti minėtas funkcijas. 10. Jei licencijos turėtojas negali įvykdyti kurio nors šios higienos normos reikalavimo, jis gali kreiptis į kitas organizacijas, turinčias Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti šias funkcijas. 11. Kokybės kontrolė susideda iš priėmimo bandymų ir periodinių bandymų. 11.1. Naujai sumontuotos, permontuotos bei modifikuotos rentgenodiagnostikos įrangos priėmimo bandymai turi būti atliekami prieš pradedant ją naudoti klinikiniams tikslams. Priėmimo bandymų tikslas – nustatyti, ar įranga atitinka gamintojo nurodytas technines charakteristikas. 11.2. Priėmimo bandymų mastą nustato licencijos turėtojas, atsižvelgdamas į įrangos gamintojo pateiktus dokumentus, įskaitant visus šioje higienos normoje nustatytus reikalavimus. 11.3. Periodinių bandymų mastas turi būti nustatytas priėmimo bandymų metu. Periodiniai bandymai turi būti vykdomi iki rentgenodiagnostikos įrangos naudojimo pabaigos. 12. Kokybės kontrolę atlieka asmenys, susipažinę su kokybės kontrolės principais ir metodais. 13. Kokybės kontrolė atliekama ne rečiau kaip nurodyta šios higienos normos 1 priede, taip pat pakeitus pagrindinius rentgenodiagnostikos įrangos mazgus bei po remonto ir derinimo, jei tai gali turėti įtakos šioje higienos normoje nurodytiems kontroliuojamiems parametrams. 14. Kokybės kontrolės bandymų rezultatų registravimas. 14.1. Kokybės kontrolės bandymų rezultatai turi būti registruojami žurnaluose arba protokoluose, kurių formą nustato licencijos turėtojas, atsižvelgdamas į naudojamos įrangos technines galimybes, atliekamus matavimus ir patikrinimus, jų ypatumus bei šioje higienos normoje nustatytus reikalavimus. 14.2. Rezultatų registravimo žurnaluose ar protokoluose turi būti nurodyta, kas ir kada atliko matavimus ir patikrinimus (įstaiga, adresas, telefonas, pareigos, vardas, pavardė, data, parašas), matavimų sąlygos (nustatytos įtampos, srovės, ekspozicijos trukmės ar kiti parametrai, reikalingi rezultatams įvertinti ar atkartoti), kuriomis remiantis galima būtų pakartoti kokybės kontrolės bandymą, taip pat naudoti prietaisai ir priemonės bei bandymų išvados. 14.3. Kokybės kontrolės bandymų rezultatai gali būti registruojami ir saugomi kompiuterinėje laikmenoje. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad kompiuterinėje laikmenoje saugomi kokybės kontrolės bandymų duomenys neprapultų, neišsitrintų ar nebūtų kitaip prarasti iki objekto naudojimo pabaigos. 15. Kokybės kontrolės bandymai atliekami specialiais prietaisais ir priemonėmis, vadovaujantis instrukcijomis ir metodais, atsižvelgiant į reikalavimus, nurodytus šioje higienos normoje. Matavimo prietaisai ir priemonės bei darbo su jais metodai turi būti įteisinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir turėti atitinkamus dokumentus. 16. Kokybės kontrolės bandymus rekomenduojama atlikti pagal LST EN 61223 serijos standartuose nurodytas metodikas arba Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų išleistas metodikas. 17. Atliekant kokybės kontrolės bandymus turi dalyvauti rentgeno įrangą prižiūrintis techninis personalas, dirbantis su ta įranga asmuo (radiologijos technologas arba gydytojas), įrangą montavusios įmonės atstovas. Įrangą montavusios įmonės atstovas dalyvauja tik priėmimo bandymuose, kai atliekami naujai sumontuotos, permontuotos ar modifikuotos rentgeno įrangos bandymai. Šis reikalavimas netaikomas periodiniams kokybės kontrolės bandymams, kuriuos licencijos turėtojas atlieka savo jėgomis. 18. Kituose šios higienos normos skyriuose nurodyti atskiri kokybės kontrolės bandymai neatliekami tik tuo atveju, jeigu jų negalima atlikti dėl rentgeno įrangos techninių ir konstrukcinių galimybių. 19. Draudžiama naudoti šios higienos normos 1 punkte išvardytus objektus, neatitinkančius šios higienos normos reikalavimų, jei tai turi įtakos vaizdo kokybei arba papildomai pacientų bei darbuotojų apšvitai. 20. Rentgenodiagnostikos aparato kokybės kontrolės bandymų metu nustačius, kad kuris nors iš kontroliuojamųjų parametrų neatitinka šios higienos normos reikalavimų, matavimus ar patikrinimus atliekantis asmuo nedelsiant privalo informuoti apie tai asmenis, atsakingus už radiacinę saugą, arba licencijos turėtoją. Licencijos turėtojas privalo imtis visų įmanomų priemonių neatitikimams pašalinti ir radiacinei saugai užtikrinti. 21. Rentgenodiagnostikos įrangos bei kitų priemonių, skirtų rentgenodiagnostiniams vaizdams gauti, rodyti, spausdinti ir archyvuoti (kaulų densitometrai, vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistemos (PACS), dantų skaitmeninės radioviziografinės sistemos ir pan.), kurioms šioje higienos normoje nėra išdėstytų reikalavimų, kokybės kontrolė turi būti atliekama ir rezultatai vertinami pagal gamintojo rekomendacijas bei reikalavimus, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų išleistas rekomendacijas arba IEC standartus. V. RENTGENOGRAFIJOS APARATAMS KELIAMI REIKALAVIMAI 22. Rentgeno generatoriaus anodinės įtampos kreivės forma turi atitikti jo dokumentacijoje nurodytus techninius reikalavimus. 23. Anodinė įtampa. 23.1. Rentgeno vamzdžio anodinės įtampos nuokrypis nuo vardinės vertės neturi skirtis daugiau kaip 10 %. Matavimai atliekami nustačius skirtingas anodinės įtampos vertes taip, kad būtų apimtas visas praktikoje naudojamas anodinių įtampų intervalas. 23.2. Anodinės įtampos svyravimo koeficientas keičiant rentgeno vamzdžio srovės stiprį neturi būti didesnis kaip 0,1. Matavimai atliekami nustačius pastovią (rekomenduojama 80 kV) anodinę įtampą ir keičiant rentgeno vamzdžio srovės stiprį. Tais atvejais, kai rentgeno aparatai turi tik srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos (mA×

1. s)nustatymo keitiklį, matavimai atliekami keičiant mA×s. 23.3. Anodinės įtampos matavimų tokiomis pačiomis sąlygomis svyravimo koeficientas, atliekant ne mažiau kaip penkis matavimus, neturi būti didesnis kaip 0,05. Matavimai atliekami nekeičiant nustatytų anodinės įtampos parametrų (rekomenduojama anodinė įtampa – 80 kV). 24. Bendrojo filtro storis, jei tyrimai atliekami tik suaugusiesiems, turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm Al. Atliekant tyrimus vaikams, bendrojo filtro storis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm Al. Tiesiogiai išmatuoti bendrojo filtro storį yra neįmanoma. Šį storį galima nustatyti ne su visa įranga, skirta kokybės kontrolei. Galima atlikti pusvertės sluoksnio storio d1/2 matavimus ir, naudojantis šios higienos normos 2 priede pateikta lentele, įvertinti, ar šis reikalavimas įvykdytas. 25. Ekspozicijos trukmė. 25.1. Ekspozicijos trukmės nuokrypis nuo vardinės vertės neturi skirtis daugiau kaip 10 %, išskyrus atvejus, kuriems reikalavimai nustatyti šios higienos normos 25.2–25.4 punktuose. 25.2. Rentgeno aparatų su dviejų, šešių ir dvylikos impulsų generatoriais ekspozicijos trukmės nuokrypis nuo vardinės vertės, kai nustatyta ekspozicijos trukmė mažesnė arba lygi 0,1 s, neturi skirtis daugiau kaip ± 0,01 s. 25.3. Rentgeno aparatų su šešių ir dvylikos impulsų generatoriais ekspozicijos trukmės nuokrypis nuo vardinės vertės, kai nustatyta ekspozicijos trukmė yra mažesnė kaip 0,04 s, neturi skirtis daugiau kaip ± 0,0034 s. 25.4. Rentgeno aparatų su vieno impulso generatoriais ekspozicijos trukmės nuokrypis nuo vardinės vertės, kai nustatyta ekspozicijos trukmė yra mažesnė arba lygi 0,2 s, neturi skirtis daugiau kaip ± 0,02 s. 26. Dozė. 26.1. Dozės matavimų tokiomis pačiomis sąlygomis svyravimo koeficientas, atliekant ne mažiau kaip penkis matavimus, neturi būti didesnis kaip 0,1 (rekomenduojama anodinė įtampa – 80 kV). Matavimai atliekami nekeičiant nustatytų parametrų. 26.2. Dozės svyravimo koeficientas, atsižvelgiant į keičiamo rentgeno vamzdžio srovės stiprį, neturi būti didesnis kaip 0,15. Matavimai atliekami keičiant rentgeno vamzdžio srovės stiprį ir parenkant ekspozicijos trukmę taip, kad srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandauga (mA×
2. s)išliktų pastovi. 26.3. Dozės tiesiškumo koeficientas keičiant srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugą (mA×
3. s)neturi būti didesnis kaip 0,1. Matavimai atliekami nustačius pastovią anodinę įtampą ir keičiant srovės stiprį. Tais atvejais, kai rentgeno aparatai turi tik srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos (mA×
4. s)nustatymo keitiklį, matavimai atliekami keičiant mA×s. Turi būti atliekami ne mažiau kaip penki matavimai. 27. Spinduliuotės išeiga. 27.1. Spinduliuotės išeigos Y nuokrypis nuo nustatytos spinduliuotės išeigos YN vertės neturi skirtis daugiau kaip 30 %. Matavimai atliekami su 25 mm A1 papildomu filtru. Nustatytos spinduliuotės išeigos YN vertės nurodytos šios higienos normos 1 lentelėje. 1 lentelė. Nustatyta spinduliuotės išeigos priklausomybė nuo vardinės anodinės įtampos vertės skirtingų tipų rentgeno generatoriams Eil. Nr. Spinduliuotės išeiga YN, µGy×m2×(mA×s)-1 Vardinė anodinės įtampos vertė UV, kV Aukšto dažnio arba 12 impulsų generatorius 6 impulsų generatorius 2 impulsų generatorius 1 2 3 4 5 1. 0,6 62 63 71 2. 0,9 66 68 76 3. 1,3 71 73 82 4. 1,6 74 75 86 5. 2,0 77 79 91 6. 2,3 79 81 94 7. 2,8 82 85 99 8. 3,5 87 89 104 27.2. Pacientų gaunamai apšvitai įvertinti turi būti išmatuota ir pavaizduota grafiškai spinduliuotės išeigos priklausomybė nuo anodinės įtampos praktikoje naudojamame anodinių įtampų intervale, ne mažesniame kaip 50–125 kV, atsižvelgiant į rentgenografijos aparato technines galimybes. Ši priklausomybė turi būti nustatyta visiems galimiems bendrojo filtro storiams. 28. Automatinė ekspozicijos valdymo (AEV) sistema. 28.1. Atliekant priėmimo bandymus, AEV turi būti suderinta su naudojama vaizdo gavimo sistema (filmo ir ekrano deriniu, ryškinimo aparatu, skaitmenine sistema). 28.2. Didžiausia vienos ekspozicijos trukmė neturi būti didesnė kaip 6 s. 28.3. Filmo optinis tankis, nustačius tokius pačius ekspozicijos parametrus ir naudojant AEV sistemą, neturi skirtis daugiau kaip 0,3 OT vienetų nuo atraminės OT vertės. 28.4. Filmų, gautų nustačius skirtingas anodines įtampas, optiniai tankiai neturi skirtis daugiau kaip 0,3 OT vienetų. Turi būti tikrinama ne mažiau kaip prie trijų skirtingų anodinių įtampų. Rekomenduojamos anodinės įtampos 60 kV, 80 kV ir 120 kV. 28.5. Filmų, gautų nustačius tokius pačius ekspozicijos parametrus su AEV sistema ir su skirtingo storo fantomais, optiniai tankiai neturi skirtis daugiau kaip 0,3 OT vienetų nuo vidutinės OT vertės. Turi būti tikrinama ne mažiau kaip su trimis skirtingo storio fantomais. 28.6. Šios higienos normos 28.3–28.5 punktų reikalavimai taikomi tais atvejais, kai naudojama filmo ir ekrano sistema. 29. Nuotėkinė spinduliuotė nuo rentgeno vamzdžio gaubės vieno metro atstumu, kai diafragma uždaryta, nustačius didžiausius rentgeno aparato ekspozicijos parametrus, gamintojo nurodytoje techninėje dokumentacijoje, neturi būti didesnė kaip 1 mGy/val. 30. Išmatuotas židinio dėmės dydis turi atitikti vardines židinio dėmės vertes, gamintojo nurodytas lydimuosiuose dokumentuose arba IEC 60336 standarte. 31. Dozės ir ploto sandaugos matuoklio rodmenys nuo nustatytos bandymo metu dozės ir ploto sandaugos vertės neturi skirtis daugiau kaip 25 %. 32. Nesutapimas. 32.1. Diafragmos sklendės nuo centrinių diafragmos linijų turi atsidaryti tolygiai į abi puses. Tai įvertinama vizualiai. 32.2. Vizualiai nustatyto šviesos lauko ir atitinkamo rentgeno lauko kraštų nesutapimas bet kuria kryptimi neturi būti didesnis kaip 1 % atstumo tarp židinio ir vizualiai nustatyto lauko centro. 32.3. Šviesos lauko centro žymės nesutapimas su rentgeno lauko centru neturi būti didesnis kaip 1 % atstumo tarp židinio ir filmo. 32.4. Rentgeno lauko ir vaizdo imtuvo centrų nesutapimas neturi būti didesnis kaip 2 % atstumo tarp židinio ir vaizdo imtuvo. 33. Nustačius trumpiausią praktikoje taikomą ekspozicijos trukmę, ne didesnę kaip 50 kV anodinę įtampą, ir eksponavus bei išryškinus filmą, jame neturi matytis judančio tinklelio plokštelių atvaizdo. 34. Tomografijos darbo režimas. 34.1. Nustatytas ir išmatuotas tomografinio pjūvio aukštis neturi skirtis daugiau kaip ± 5 mm. 34.2. Dviejų gretimų tomografinių pjūvių aukščių nuokrypių skirtumas neturi būti didesnis kaip 2 mm. 34.3. Nustatytas ir išmatuotas apšvitos kampas neturi skirtis daugiau kaip ± 5° įrenginiams, dirbantiems ne mažesniu kaip 30° kampu. 34.4. Tomografinio įrenginio skiriamoji geba neturi būti didesnė kaip 1,6 lp/mm. VI. Filmų ryškinimui, vaizdo imtuvams, vaizdų vertinimo sąlygoms ir Negatoskopams KELIAmi reikalavimai 35. Stiprinamieji ekranai ir kasetės. 35.1. Visos rentgeno kabinete naudojamos kasetės turi būti sunumeruotos įvertinus kasetėse naudojamų stiprinamųjų ekranų tipus ir jautrumą. 35.2. Eksponuotame filme neturi matytis jokių pašalinių dėmių. 35.3. Kasetėje esančio neeksponuoto filmo kraštai neturi patamsėti iš abiejų pusių apšvietus (kiekvieną pusę po 10 minučių) negatoskopu, kurio skaistis ne mažesnis kaip 1000 cd/m2. Bandymo metu kasetė su filmu turi būti priglausta prie negatoskopo. 35.4. Kasetė neturi būti rentgenogramoje atsiradusių neryškių plotų arba plotų su matomais tankio skirtumais priežastis. 35.5. Tokio paties tipo filmų, eksponuotų tokiomis pačiomis sąlygomis (vienoda dozė, anodinė įtampa, filtro storis ir t.t.), naudojamų su tokio paties jautrumo stiprinančiaisiais ekranais, optiniai tankiai neturi skirtis daugiau kaip ± 0,3 OT vienetų. 36. Filmų ryškinimo procesas. 36.1. Šydo optinis tankis neturi būti didesnis kaip 0,3 OT vienetų. 36.2. Jautrio indekso nuokrypis nuo jautrio indekso atraminės vertės neturi skirtis daugiau kaip ± 0,2 OT vienetų. 36.3. Kontrastingumo indekso nuokrypis nuo kontrastingumo indekso atraminės vertės neturi skirtis daugiau kaip ± 0,2 OT vienetų. 37. Fotolaboratorija. 37.1. Fotolaboratorijoje, išjungus visas šviesas, įskaitant ir prožektorius, kai žmogaus akys prisitaiko prie tamsos (ne mažiau kaip po 5 min.), neturi matytis jokių pašalinių šviesų. 37.2. Fotolaboratorijoje eksponuoto filmo optinis tankis, eksponavus jį kasetės užtaisymo vietoje, kai prožektoriai įjungti 3 min., neturi skirtis daugiau negu ± 0,1 OT vienetų nuo tokio pat tipo neeksponuoto filmo. Turi būti kontroliuojami visų fotolaboratorijoje naudojamų tipų filmai. 38. Rentgenogramų vertinimo sąlygos. 38.1. Negatoskopo ekrano skaistis turi būti ne mažesnis kaip 1700 cd/m2, šviesos lauko netolygumas neturi būti didesnis kaip 30 %. 38.2. Kambaryje, kuriame yra negatoskopas, aplinkos apšvieta neturi būti didesnė kaip 50 lx. VII. SKAITMENINĖmS rENTGENOgrafijos sistemoms keliami reikalavimai 39. Šios higienos normos 40–48 punktų reikalavimai netaikomi skaitmeninėms rentgenografijos sistemoms, naudojamoms mamografijoje. 40. Kasetės vidus (fosforo plokštelių paviršius) neturi būti dulkėtas, suteptas ar pažeistas. 41. Vaizduose neturi matytis artefaktų. Turi būti tikrinami vaizdai, gauti su visomis naudojamomis kasetėmis (fosforo plokštelėmis). 42. Informacijos ištrynimas. Vaizde neturi matytis prieš tai buvusio „šešėlių“ vaizdo. Šis punktas taikomas tik skaitmeninėms tiesioginės rentgenografijos sistemoms. 43. Skaitmeninių vaizdų monitorių ir spausdintuvų kokybės kontrolė turi būti atliekama ir vertinama naudojant gamintojų rekomenduojamus testus ir vertinimo kriterijus (SMPTE, TG18 ar kt.). 44. Vaizdo vienodumas. Vizualiai įvertintame vaizde matomos linijos ar stačiakampio formos objektai rodo, kad turi būti atliktas detektoriaus kalibravimas. 45. Dozės indeksų nuokrypiai nuo atraminių verčių neturi skirtis daugiau kaip 20 %. 46. Išmatuotos penkių ekrane esančių plotų, ne mažesnių kaip 100×100 pikselių dydžio, pikselio verčių standartinių nuokrypių vertės nuo vidutinės vertės neturi skirtis daugiau kaip 10 %. 47. Vaizdo kokybė. Vaizdo kokybei įvertinti turi būti naudojami fantomai, turintys kontrastingumo (žemo kontrasto jautrumo) ir skiriamosios gebos testus. Vaizdo kokybė turi būti tikrinama ir vertinama pagal fantomų metodikas, skirtas skaitmeninėms sistemos įvertinti, atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas. 48. AEV sistema. 48.1. Atlikus ekspoziciją srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos vertė (mA·
5. s)ir dozės indekso vertės nuokrypiai nuo atraminių verčių neturi skirtis daugiau kaip 30 %. 48.2. Atlikus ekspozicijas su kiekviena AEV sistemos kamera srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos (mA·
6. s)ir dozės indekso vertės nuo vidutinės vertės neturi skirtis daugiau kaip 20 %. 48.3. Srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugų bei dozės indekso vertės, atlikus ekspozicijas su skirtingomis anodinėmis įtampomis bei skirtingo storio fantomais, neturi skirtis daugiau kaip 20 % nuo atraminių verčių. VIII. RENTGENOskopiJOs aparatams keliami reikalavimai 49. Dozės galia. 49.1. Didžiausia dozės galia vaizdo stiprintuvo ekrano (ekrano skersmuo 25
7. cm)paviršiuje be tinklelio, kai dozė ir ryškumas kontroliuojami automatiškai, o spinduliuotė slopinama 25 mm A1 fantomu, neturi būti didesnė kaip 0,8 µGy/s. Rentgenoskopijos aparatų, skirtų rentgenologiniams tyrimams operacijų metu atlikti, didžiausia dozės galia neturi būti didesnė kaip 1,0 µGy/s (vaizdo stiprintuvo ekrano skersmuo 25 cm). Kitokių dydžių įėjimo ekranų dozės galia apskaičiuojama pagal formulę: K= (a×252)/b2

(13)čia: a – leidžiama dozės galia, µGy/s; b – atitinkamo ekrano skersmuo, cm. 49.

1. Turi būti atlikti dozės galios matavimai, įskaitant sklaidą, pacientą imituojančio fantomo paviršiuje (20 cm organinio stiklo arba vandens fantomo), į kurį krinta tiesioginės spinduliuotės pluoštas, su visais galimais lauko dydžiais ir dozės galios režimais, o intervencinei radiologijai skirtai įrangai – su visais naudojamais rentgenoskopijos ir kino ar skaitmeninės atimamosios angiografijos režimais.
2. TV monitoriaus vaizdo skiriamoji geba turi būti ne mažesnė kaip: 50.
3. 0,8 lp/mm, kai rentgeno lauko dydis yra 30–35 cm; 50.
4. 1,0 lp/mm, kai rentgeno lauko dydis yra 23–25 cm; 50.
5. 1,4 lp/mm, kai rentgeno lauko dydis yra 15–18 cm.
6. TV monitoriaus vaizdo kontrastingumo slenkstis, nusistovėjus vaizdui, neturi būti didesnis kaip 4 %.
7. Rentgeno lauko ir vaizdo stiprintuvo ekrano plotų santykis neturi būti didesnis kaip 1,
9. Laikmatis turi išjungti aparatą automatiškai ne vėliau kaip po 10 minučių eksponavimo, įskaitant ir prieš tai susumuotą laiką. Garsinis signalas turi įspėti operatorių apie numatomą aparato išjungimą, likus ne mažiau kaip 30 s iki aparato išsijungimo. IX. DAntų rentgeno aparatams keliami reikalavimai
10. Anodinė įtampa. 54.
11. Rentgeno generatoriaus anodinės įtampos kreivės forma turi atitikti jo dokumentacijoje pateiktus techninius reikalavimus. 54.
12. Rentgeno vamzdžio anodinė įtampa turi būti ne mažesnė kaip 50 kV. 54.
13. Rentgeno vamzdžio anodinės įtampos nuokrypis nuo vardinės vertės neturi būti didesnis kaip 10 %. 54.
14. Anodinės įtampos matavimų tokiomis pačiomis sąlygomis svyravimo koeficientas, atliekant ne mažiau kaip penkis matavimus, neturi būti didesnis kaip 0,
16. Bendrasis filtro storis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 mm Al, kai anodinė įtampa mažesnė arba lygi 70 kV, ir ne mažesnis kaip 2,5 mm Al, kai anodinė įtampa didesnė kaip 70 kV.
17. Išmatuotas židinio dėmės dydis turi atitikti vardines židinio dėmės vertes, nurodytas jo lydimuosiuose dokumentuose arba IEC 60336 standarte.
18. Atstumas tarp židinio ir odos turi būti ne mažesnis kaip: 57.
19. 20 cm, kai anodinė įtampa yra didesnė kaip 60 kV; 57.
20. 10 cm, kai anodinė įtampa yra mažesnė arba lygi 60 kV.
21. Didžiausias rentgeno lauko dydžio skersmuo tubuso gale turi būti ne didesnis kaip 60 mm. Kitų formų tubusų rentgeno lauko dydžiai turi būti ne didesni nei jo lydimuosiuose dokumentuose pateikti geometriniai matmenys.
22. Ekspozicijos trukmė. 59.
23. Ekspozicijos trukmės nuokrypis nuo vardinės vertės neturi būti didesnis kaip 20 %, o dantų rentgeno aparatų, kurių generatorius aukšto dažnio, ne didesnis kaip 10 %. 59.
24. Ekspozicijos trukmės svyravimo koeficientas neturi būti didesnis kaip 0,
26. Dozė. 60.
27. Dozė tubuso gale, nustačius ekspozicijos parametrus, reikalingus apatinio krūminio (lot. Mandibular molar) danties rentgeno vaizdui gauti, neturi būti didesnė kaip 5 mGy, kai anodinė įtampa yra iki 60 kV arba lygi jai, ir 2,5 mGy, kai anodinė įtampa yra didesnė kaip 60 kV. 60.
28. Dozės matavimų tokiomis pačiomis sąlygomis svyravimo koeficientas, atliekant ne mažiau kaip penkis matavimus, neturi būti didesnis kaip 0,
29. 60.
30. Dozės tiesiškumo koeficientas, keičiant srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugą (mA×s), neturi būti didesnis kaip 0,
32. Spinduliuotės išeiga vieno metro atstumu nuo židinio, kai anodinė įtampa nuo 50 kV iki 70 kV, turi būti nuo 30 µGy/(mA×s) iki 100 µGy/(mA×s). X. PANORAMINIAMS DANTŲ RENTGENO APARATAMS KELIAMI REIKALAVIMAI
33. Rentgeno vamzdžio anodinės įtampos nuokrypis nuo vardinės vertės neturi būti didesnis kaip 10 %.
34. Rentgeno spinduliuotės lauko dydis turi būti kolimuotas taip, kad rentgeno spinduliuotės lauko aukštis būtų ne didesnis už filmo arba detektoriaus aukštį, o lauko pločio nesutapimas ne didesnis kaip 5 mm.
35. Dozės matavimų tokiomis pačiomis sąlygomis svyravimo koeficientas, atliekant ne mažiau kaip penkis matavimus, neturi būti didesnis kaip 0,
37. Panoraminių dantų rentgeno aparatų su skaitmeniniais detektoriais bandymai vaizdo kokybei įvertinti turi būti atliekami bei jų rezultatai vertinami taip, kaip nurodyta jų lydimuosiuose dokumentuose.
38. Panoraminių dantų rentgeno aparatų cefalometrijos darbo vietai yra taikomi rentgenografijos aparatams keliami kokybės kontrolės reikalavimai. XI. Mamografijos ĮRANGAI keliami reikalavimai
39. Atstumas nuo rentgeno vamzdžio židinio iki vaizdo imtuvo turi būti ne mažesnis kaip 600 mm.
40. Rentgeno laukas krūtinės pusėje turi uždengti filmą iki krašto ir turi būti ne toliau kaip 5 mm į išorę nuo rentgeno filmo krašto.
41. Rentgeno laukas šoninėse dalyse turi uždengti filmą iki kraštų. Nedidelis nesutapimas į išorės pusę gali būti priimtinas.
42. Nesutapimas tarp rentgeno lauko ir vaizdo imtuvo turi būti tikrinamas kiekvienam vaizdo imtuvo dydžiui.
43. Nuotėkinė spinduliuotė vieno metro atstumu nuo židinio, nustačius didžiausią rentgeno vamzdžio apkrovą, nurodytą mamografijos aparato lydimuosiuose dokumentuose, neturi būti didesnė kaip 1 mGy/h.
44. Rentgeno vamzdžio anodinė įtampa. 72.
45. Rentgeno generatoriaus anodinės įtampos kreivės forma turi atitikti jo dokumentuose nurodytus techninius reikalavimus. 72.
46. Anodinės įtampos nuokrypis nuo vardinės vertės neturi skirtis daugiau kaip 1 kV, kai matavimai atliekami klinikinėje praktikoje naudojamų anodinių įtampų diapazone kas 1 kV. 72.
47. Anodinės įtampos pakartotinių matavimų nuokrypis nuo vidutinės vertės neturi būti didesnis kaip ±0,5 kV. Turi būti atliekami ne mažiau kaip penki matavimai, kai nustatyta viena, dažniausiai naudojama, anodinė įtampa (rekomenduojama 28 kV anodinė įtampa).
48. Pusvertės sluoksnio storis, kai anodinė įtampa yra 28 kV, turi būti ne mažesnis kaip 0,30 mm Al ekvivalento rentgeno vamzdžiams su molibdeno taikiniu ir molibdeno filtru (Mo/Mo). Kitokių modifikacijų rentgeno vamzdžių pusvertės sluoksnio storio reikalavimai pateikti šios higienos normos 2 priede.
49. Rentgeno vamzdžio spinduliuotės išeiga vieno metro atstumu nuo židinio iki detektoriaus, nenaudojant suspaudimo įrenginio, turi būti ne mažesnė kaip 30 µGy/(mA×s). Turi būti apskaičiuota arba išmatuota dozės galia filmo paviršiuje.
50. Vidutinės liaukinio audinio dozės turi neviršyti šios higienos normos 2 lentelėje nurodytų verčių atliekant paviršiaus oro kermos matavimus visų šioje lentelėje nurodytų storių fantomais. 2 lentelė. Vidutinės liaukinio audinio dozės Eil. Nr. Organinio stiklo (PMMA) fantomo storis, mm Vidutinė liaukinio audinio dozė, mGy
51. 20 1,0
52. 30 1,5
53. 40 2,0
54. 50 3,0
55. 60 4,5
56. 70 6,5
57. Automatinio suspaudimo įrenginio maksimali suspaudimo jėga turi būti nuo 130 N iki 200 N, (13–20 kg). Skirtumas tarp indikuojamos ir išmatuotos vertės neturi būti didesnis kaip 20 N.
58. Reikalavimai naudojant filmo ir ekrano sistemą. 77.
59. Automatinė ekspozicijos valdymo sistema. 77.1.
60. Dozės nuokrypis nuo vidutinės vertės naudojant 45 mm organinio stiklo fantomą, atlikus dešimt ekspozicijų, neturi būti didesnis kaip 5 %. Jei sistema suderinta taip, kad naudojamo storio fantomu bandymų metu ji persijunginėja tarp dviejų spektrų, reikia pridėti 5–10 mm storio papildomą organinio stiklo plokštelę ir bandymą pakartoti. 77.1.
61. Taikinio optinis tankis turi būti nuo 1,4 iki 1,9 OT vienetų. Optinio tankio nuokrypis nuo nustatytos taikinio optinio tankio vertės neturi būti didesnis kaip 0,2 OT vienetų. 77.1.
62. Optinio tankio valdymo įtaisas turi būti suderintas taip, kad tarp gretutinių patamsėjimo laipsnių filmo optinis tankis skirtųsi nuo 0,05 iki 0,2 OT vienetų. 77.1.
63. Optinio tankio nuokrypis nuo taikinio optinio tankio vertės, keičiant organinio stiklo fantomo storį nuo 20 mm iki 70 mm, kas 10 mm neturi būti didesnis kaip 0,15 OT vienetų. Pusmetinis bandymas atliekamas naudojant visų storių fantomus. Savaitinis bandymas atliekamas naudojant 20, 40 ir 60 mm storio fantomus. 77.1.
64. Optinio tankio nuokrypis nuo taikinio optinio tankio vertės, keičiant anodinę įtampą ir naudojant 45 mm organinio stiklo fantomą, neturi būti didesnis kaip 0,15 OT vienetų. 77.1.
65. Jei automatinėje ekspozicijos valdymo sistemoje naudojami nepriklausomi detektoriai, jų sąlygojamų optinių tankių, išmatuotų konkretaus aktyvinto detektoriaus vietoje, skirtumas neturi būti didesnis kaip 0,2 OT vienetų.
66. Visų naudojamų to paties tipo stiprinamųjų ekranų jautrio tarpusavio patikrinimas naudojant to paties tipo ir jautrio filmus: 78.
67. ekspozicijos nuokrypis, išreikštas mGy arba mA×s, neturi būti didesnis kaip 5 % vidutinės vertės; 78.
68. filmo optinio tankio nuokrypis nuo vidutinės vertės neturi būti didesnis kaip 0,20 OT vienetų.
69. Tolygiai eksponuotame filme neturi matytis jokių neryškių plotų arba skirtingų optinių tankių plotų, atsirandančių dėl blogo filmo ir ekrano kontakto.
70. Filmų ryškinimo procesas: 80.
71. šydo optinis tankis turi būti 0,15–0,25 OT vienetų ribose ir neturi svyruoti daugiau kaip ± 0,03 OT vienetais nuo nustatytos atraminės vertės; 80.
72. jautrio indekso nuokrypis nuo jautrio indekso atraminės vertės neturi svyruoti daugiau kaip ± 0,05 OT vienetų; 80.
73. vidutinis gradientas turi būti 3,0– 4,0 OT vienetų ribose ir neturi svyruoti daugiau kaip ± 10 % nuo nustatytos atraminės vertės.
74. Fotolaboratorijoje, išjungus visas šviesas, įskaitant ir prožektorius, kai žmogaus akys prisitaiko prie tamsos (ne trumpiau kaip po 5 min.), neturi matytis pašalinių šviesų.
75. Fotolaboratorijoje eksponuoto filmo optinis tankis, eksponavus jį, kasetės užtaisymo vietoje su prožektoriais, įjungtais 2 min., gali padidėti ne daugiau kaip 0,10 OT vienetų, palyginti su tokio pat tipo neeksponuotu filmu. Tikrinami visų tipų ir jautrių filmai, naudojami fotolaboratorijoje.
76. Vaizdo kokybė: 83.
77. skiriamoji geba dviem statmenomis kryptimis turi būti ne mažesnė kaip 12 lp/mm; 83.
78. vaizdo kontrastingumas, kai yra matomos 6 mm dydžio detalės, turi būti mažesnis kaip 1,3 %. Vaizdo kontrastingumas gali būti vertinamas kitaip, atsižvelgiant į naudojamo fantomo tipą. Tuo atveju vertinimas atliekamas pagal fantomo aprašyme nustatytus kriterijus.
79. Negatoskopo skaistis turi būti 2000–6000 cd/m
81. Darbo vieta prie negatoskopo turi būti įrengta taip, kad aplinkos apšvietą galima būtų sumažinti iki 50 lx.
82. Reikalavimai skaitmeninėms sistemoms. 86.
83. Automatinė ekspozicijos valdymo sistema. 86.1.
84. Ekspozicijos žingsnių valdymas turi būti sureguliuotas taip, kad nustačius centrinį žingsnį vaizdo kokybė būtų tinkama ir atitiktų kontrastingumo slenksčio matomumo matavimo reikalavimus, pateiktus šios higienos normos 88.1 punkte. Skirtumas tarp gretutinių žingsnių, išreikštas mGy arba mA*s, neturi būti didesnis kaip 15 %. 86.1.
85. Dozės nuokrypis nuo vidutinės vertės naudojant 45 mm organinio stiklo fantomą, atlikus dešimt ekspozicijų, neturi būti didesnis kaip 5 %. Jei sistema suderinta taip, kad naudojamo storio fantomu bandymų metu ji persijunginėja tarp dviejų spektrų, reikia pridėti 5–10 mm storio papildomą organinio stiklo plokštelę ir bandymą pakartoti. 86.1.
86. Signalo ir triukšmo santykio nustatytame plote ir dozės svyravimai neturi būti didesni kaip 10 %. 86.1.
87. Objekto storio ir anodinės įtampos kompensacijai įvertinti 20, 30, 40, 50, 60 ir 70 mm organinio stiklo fantomų su 0,2 mmAl plokštele vaizdų kontrasto ir triukšmo santykių vertės, palyginus jas su 50 mm organinio stiklo fantomo vaizdo kontrasto ir triukšmo santykio verte (atramine verte), turi atitikti šios higienos normos 3 lentelėje nurodytus skirtumus. 3 lentelė. Kontrasto ir triukšmo verčių skirtumai Eil. Nr. Organinio stiklo (PMMA) fantomo storis, mm Kontrasto ir triukšmo verčių skirtumas, %
88. 20 > 115
89. 30 > 110
90. 40 > 105
91. 50 > 100
92. 60 > 95
93. 70 > 90
94. Vaizdo imtuvai. 87.
95. Vaizdo imtuvo priklausomybės funkcijos (pikselių vertės priklausomybės nuo paviršiaus įėjos oro kermos) apskaičiuotas koreliacijos koeficiento kvadratas (R2) turi būti didesnis kaip 0,99 ir turi būti palygintas su atramine verte, nustatyta priėmimo bandymų metu. 87.
96. Triukšmo įvertinimas. Turi būti apskaičiuotas signalo ir triukšmo kvadrato (STR2) priklausomybės nuo paviršiaus įėjos oro kermos, sistemoms, kurių priklausomybės funkcija linijinė, ir pikselių vertės standartinio nuokrypio kvadrato priklausomybės nuo atvirkštinės paviršiaus oro kermos (1/oro kerma), sistemoms, kurių priklausomybė logaritminė, koreliacijos koeficiento kvadratas (R2). Bet koks priklausomybių netiesiškumas ar neatitikimas, palyginti su atraminėmis vertėmis, parodo, kad yra papildomų triukšmo šaltinių. 87.
97. Neatvaizduotų krūtinės audinių dėl tarp krūties palaikymo stalelio krašto ir vaizduojamo ploto krašto esančio tarpo plotis neturi būti didesnis kaip 5 mm. 87.
98. Vaizdo imtuvo homogeniškumas. 87.4.
99. Nustatyto ploto (rekomenduojama 1 cm2) vidutinės pikselių vertės nuokrypis nuo viso vaizdo vidutinės pikselių vertės ir nustatyto ploto signalo triukšmo santykio nuokrypis nuo visų nustatytų plotų vidutinio signalo triukšmo santykio neturi būti didesnis kaip 15 %. 87.4.
100. Ekspozicijos, išreikštos mGy arba mA×s, ir vaizdo signalo triukšmo santykio svyravimai tarp vaizdų, gautų savaitinių patikrinimų metu, neturi būti didesni kaip 10 %. 87.
101. Skaitmeninėse tiesioginės rentgenografijos sistemose turi būti tikrinamas ir kontroliuojamas detektoriaus elementų gedimas bei nepataisomai sugedusių detektoriaus elementų skaičius. 87.
102. Tikrinant skaitmeninių kompiuterinės rentgenografijos sistemų plokštelių tarpusavio jautrumą, signalo ir triukšmo santykio svyravimas tarp naudojamų plokštelių neturi būti didesnis kaip 15 %, o ekspozicijos, išreikštos mGy arba mA*s, svyravimas neturi būti didesnis kaip 10 %. 87.
103. Kompiuterinės radiografijos sistemose turi būti įvertinta kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių įtaka plokštelėms ir latentinio vaizdo informacijos kiekio praradimas (fedingas).
104. Vaizdo kokybė. 88.
105. Kontrastingumo slenkstis, nustatomas su apskritimo formos nuo 0,1 mm iki 2,0 mm skersmens detalėmis, neturi būti didesnis kaip šios higienos normos 4 lentelėje nurodytos vertės. 4 lentelė. Kontrastingumo slenksčio vertės Eil. Nr. Detalės skersmuo, mm Kontrastingumas, naudojant Mo/Mo ir 28 kV, % Lygiavertis aukso storis, µm 1 2 3 4
106. 2 <1,05 0,069
107. 1 <1,4 0,091
108. 0,5 <2,35 0,15
109. 0,25 <5,45 0,352
110. 0,1 <23 1,68 88.
111. Vaizde neturi matytis artefaktų ar geometrinių vaizdo iškraipymų. 88.
112. „Šešėlių“ vaizdo faktorius neturi būti didesnis kaip 0,
114. Vaizdo monitoriai. 89.
115. Darbo su monitoriumi vietoje aplinkos apšvieta pirminėms vaizdinimo priemonėms turi būti ne didesnė kaip 10 lx. 89.
116. Vaizdo monitorių kokybės kontrolė turi būti atliekama naudojant Amerikos medicinos fizikų asociacijos 18-osios grupės (AAPM TG18) parengtus testus arba kitus pripažintus testus, kuriais galima įvertinti šios higienos normos 89.2.1–89.2.7 punktuose pateiktus kokybės parametrus. 89.2.
117. Geometriniai iškraipymai. Kraštai turi būti aiškiai matomi, linijos tiesios, aktyvus monitoriaus plotas ekrane turi būti sucentruotas. Šis reikalavimas taikomas ekranams su katodiniais vamzdeliais (CRT). 89.2.
118. Kontrasto matomumas. Visi langų kraštuose esantys kvadratėliai bei 5 % ir 95 % pikselio vertės kvadratai turi būti matomi. 89.2.
119. Ekrano skiriamoji geba. Visos linijų grupės turi būti įžiūrimos. 89.2.
120. Ekrano artefaktai. Vaizde neturi matytis trukdančių artefaktų. 89.2.
121. Skaisčio lygis. Pirminių vaizdinimo priemonių didžiausio ir mažiausio skaisčių santykis turi būti ne mažesnis kaip 250, o antrinių vaizdinimo priemonių – ne mažesnis kaip
122. Skirtumas tarp didžiausių skaisčių ekranų, priklausančių vienai vaizdinimo stočiai, turi neviršyti 1 % nuo mažiausio. 89.2.
123. Ekrano pilkumo skalės funkcija. Apskaičiuota pirmos klasės ekranų kontrasto priklausomybė turi mažėti 10 % ribose nuo standartinės ekrano pilkumo skalės funkcijos, o antros klasės ekranų – 20 %. Šis reikalavimas taikomas ekranams, atitinkantiems DICOM formato standartinę ekrano pilkumo skalę. Įvertinant rekomenduojama naudoti www.euref.org pateiktą įvertinimo protokolą. 89.2.
124. Skaisčio netolygumas. Didžiausias ekranų su katodiniais vamzdeliais skaisčio netolygumas neturi būti didesnis kaip 30 %, o skystų kristalų ekranų (LCD) – ne didesnis kaip 10 %.
125. Spausdinimo įrenginiai. 90.
126. Spausdinimo įrenginių kokybei įvertinti naudojami Amerikos medicinos fizikų asociacijos 18-osios grupės (AAPM TG18) parengtų testų arba kitų pripažintų testų, kuriais galima įvertinti kokybės parametrus, atspausdinti vaizdai. 90.
127. Atspausdintuose vaizduose neturi būti jokių geometrinių iškraipymų. 90.
128. Kontrasto matomumas. Visi langų kraštuose esantys kvadratėliai bei 5 % ir 95 % pikselio vertės kvadratai turi būti matomi. 90.
129. Skiriamoji geba. Visos linijų grupės turi būti įžiūrimos. 90.
130. Spausdintuvo artefaktai. Atspausdintame vaizde neturi matytis trukdančių artefaktų. 90.
131. Pilkumo skalės funkcija. Apskaičiuota kontrasto priklausomybė turi mažėti 10 % ribose nuo standartinės ekrano pilkumo skalės funkcijos kontrasto. 90.
132. Optinio tankio netolygumas. Didžiausias atspausdinto vaizdo optinio tankio netolygumas turi būti mažesnis kaip 10 %. XII. Kompiuterinei tomografijai keliami reikalavimai
133. Kompiuterinės tomografijos skaičiaus (KT skaičiaus) standartinis nuokrypis centriniame plote, kurio dydis ne mažesnis kaip 500 mm2, naudojant vandens arba audinio lygiavertį fantomą, neturi būti didesnis kaip 20 % atraminės vertės.
134. Vandens arba audiniams lygiavertės medžiagos ir oro KT skaičiaus verčių nuokrypis nuo vardinių verčių toje pačioje tiriamojo lauko vietoje neturi būti didesnis kaip ± 20 HV. Jei kompiuterinis tomografas naudojamas spindulinės terapijos planavimui, papildomai turi būti tikrinami bent kelių skirtingų tankių medžiagų (pvz., teflonas, akrilas ir kt.) KT skaičių nuokrypiai.
135. KT skaičiaus vidurkio standartinis nuokrypis vandens arba audinio lygiaverčio fantomo vaizdo centre ir fantomo vaizdo periferinėje dalyje neturi būti didesnis kaip ± 4 HV nuo atraminės vertės. KT skaičiaus vidurkio standartinis nuokrypis turi būti matuojamas ne mažesniuose kaip 500 mm2 plotuose.
136. Kompiuterinės tomografijos dozės indeksas (CTDI) ore neturi nukrypti daugiau kaip 20 % nuo vardinės vertės, o svorinis arba tūrinis CTDI – 20 % nuo nurodytos vertės kompiuterinio tomografo valdymo pulte. CTDI ore turi būti išmatuotas kiekvienai nustatomai anodinei įtampai bei kiekvienam galimam pjūvio storiui arba kolimacijai. Svorinis CTDI turi būti išmatuotas su galvos ir kūno fantomais.
137. Tomografinio pjūvio storis neturi skirtis daugiau kaip 20 % nuo vardinės tomografinio pjūvio storio vertės.
138. Didelio kontrastingumo skiriamoji geba. Vaizde turi būti matomi 0,1 cm skersmens objektai, kai rentgeno spinduliuotės slopinimas tais objektais skiriasi 10 % ir daugiau nuo rentgeno spinduliuotės slopinimo aplinkinėje erdvėje.
139. Mažo kontrastingumo skiriamoji geba. Vaizde turi būti matomi 0,35 cm skersmens polistireno objektai, esantys vandens fantome.
140. Kompiuterinės tomografijos vaizdų monitorių ir spausdintuvų kokybės kontrolė turi būti atliekama ir vertinama naudojant gamintojų rekomenduojamus testus ir vertinimo kriterijus (SMPTE, TG18 ar kt.) _________________ Lietuvos higienos normos HN 78:2009 „Kokybės kontrolės reikalavimai ir vertinimo kriterijai medicininėje rentgenodiagnostikoje“ 1 priedas BANDYMŲ PERIODIŠKUMAS 1 lentelė. Rentgenografijos aparatų periodiniai bandymai Eil. Nr. Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Higienos normos HN 78: 2009 punktas Periodiškumas 1 2 3 4 5
141. Anodinė įtampa Anodinės įtampos kreivės forma 22 1 metai Nuokrypis nuo vardinės vertės 23.1 1 metai Pastovumas 23.2 1 metai Pasikartojimas 23.3 1 metai
142. Filtras Bendrojo filtro storis 24 1 metai
143. Ekspozicijos trukmė Nuokrypis nuo vardinės vertės 25 1 metai
144. Dozė Pasikartojimas 26.1 1 metai Pastovumas 26.2 1 metai Dozės tiesiškumo koeficientas 26.3 1 metai Spinduliuotės išeiga 27.1 1 metai Spinduliuotės išeigos priklausomybė 27.2 Priėmimo bandymų metu ir esant reikalui
145. AEV sistema Ekspozicijos trukmė 28.2 1 metai Optinių tankių skirtumas vienodomis sąlygomis 28.3 1 mėnuo Optinių tankių skirtumas, atsižvelgiant į anodinę įtampą 28.4 3 mėnesiai Optinių tankių skirtumas, atsižvelgiant į objekto storį 28.5 3 mėnesiai
146. Nuotėkinė spinduliuotė Dozės galia 29 1 metai
147. Židinio dėmė Dydis 30 Priėmimo bandymų metu ir esant reikalui
148. Dozės ir ploto sandauga Rodmenų tikslumas 31 1 metai
149. Diafragmos, rentgeno ir šviesos laukai, vaizdo imtuvai Tolygumas, kraštų ir centrų nesutapimas 32 3 mėnesiai
150. Tinklelis Būklė 33 1 metai
151. Tomografijos darbo režimas Tomografijos aukštis 34.1 1 metai Aukščių skirtumas 34.2 Apšvitos kampas 34.3 2 lentelė. Filmų ryškinimo, vaizdo imtuvų, vaizdų vertinimo sąlygų ir negatoskopų periodiniai bandymai Eil. Nr. Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Higienos normos HN 78: 2009 punktas Periodiškumas 1 2 3 4 5
152. Stiprinantieji ekranai ir kasetės Būklė ir švara 35.2 1 savaitė Nepralaidumas šviesai 35.3 1 metai Kontaktas 35.4 1 metai Filmo ir ekrano derinys 35.5 1 metai ir pakeitus filmų tipą arba ekranus
153. Filmų ryškinimo procesas Šydo optinis tankis 36.1 1–5 dienos (priklausomai nuo darbo krūvio) rekomenduojama 3 kartus per savaitę Jautrio indeksas 36.2 Kontrastingumo indeksas 36.3
154. Fotolaboratorija Tamsa 37.1 1 metai Prožektoriai 37.2 1 metai
155. Negatoskopas Skaistis 38.1 1 metai Apšvieta 38.2 1 metai 3 lentelė. Skaitmeninių rentgenografijos sistemų periodiniai bandymai Eil. Nr. Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Higienos normos HN 78: 2009 punktas Periodiškumas 1 2 3 4 5
156. Kasetė ir fosforo plokštelė Švara 40 Pagal gamintojo rekomendacijas
157. Vaizdo vienodumas Artefaktai 41 1 mėnuo
158. Išvalymo ciklo kokybė Buvusio vaizdo „šešėliai“ 42 1 metai
159. Vaizdo vienodumas Linijos 44 1 mėnuo
160. Dozės indeksas Nuokrypis nuo atraminės vertės 45 1 mėnuo
161. Išmatuojamas vienodumas Nuokrypis nuo vidutinės vertės 46 1 metai
162. Vaizdo kokybė Kontrastingumas ir skiriamoji geba 47 6 mėnesiai– 1 metai
163. AEV sistema Jautrumas 48.1 1 metai Kamerų suderinamumas 48.2 1 metai Anodinės įtampos ir objekto storio kompensacija 48.3 1 metai
164. Monitoriai ir spausdintuvai Priklausomai nuo naudojamo testo 43 Pagal gamintojo rekomendacijas, ne rečiau kaip 1 metai 4 lentelė. Rentgenoskopijos aparatų periodiniai bandymai Eil. Nr. Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Higienos normos HN 78: 2009 punktas Periodiškumas 1 2 3 4 5
165. Dozės galia Didžiausia dozės galia 49.1 1 metai Dozės galia objekto paviršiuje 49.2 Priėmimo bandymų metu ir esant reikalui
166. TV monitorius Skiriamoji geba 50 1 metai Kontrastingumo slenkstis 51 1 metai
167. Rentgeno laukas ir vaizdo stiprintuvo ekranas Plotų santykis 52 1 metai
168. Laikmatis Išsijungimo laikas 53 1 metai Perspėjimo laikas 1 metai 5 lentelė. Dantų rentgeno aparatų periodiniai bandymai Eil. Nr. Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Higienos normos HN 78: 2009 punktas Periodiškumas 1 2 3 4 5
169. Anodinė įtampa Anodinės įtampos kreivės forma 54.1 3 metai Nuokrypis nuo vardinės vertės 54.2, 54.3 3 metai Pasikartojimas 54.4 3 metai
170. Filtras Bendrojo filtro storis 55 3 metai
171. Židinio dėmė Dydis 56 Priėmimo bandymų metu ir esant reikalui
172. Atstumas tarp židinio ir odos Atstumas 57 3 metai
173. Lauko dydis Skersmuo 58 3 metai
174. Ekspozicijos trukmė Nuokrypis nuo vardinės vertės 59.1 3 metai Pasikartojimas 59.2 3 metai
175. Dozė Dozė tubuso gale 60.1 3 metai Pasikartojimas 60.2 3 metai Dozės tiesiškumo koeficientas 60.3 3 metai Spinduliuotės išeiga 61 3 metai 6 lentelė. Panoraminių dantų rentgeno aparatų periodiniai bandymai Eil. Nr. Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Higienos normos HN 78: 2009 punktas Periodiškumas 1 2 3 4 5
176. Anodinė įtampa Nuokrypis nuo vardinės vertės 62 3 metai
177. Lauko dydis Dydis 63 3 metai
178. Dozė Pasikartojimas 64 3 metai
179. Vaizdo kokybė Pagal gamintojo rekomendacijas 65 Pagal gamintojo rekomendacijas ir 3 metai 7 lentelė. Mamografijos aparatų periodiniai bandymai Eil. Nr. Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Higienos normos HN 78: 2009 punktas Periodiškumas 1 2 3 4 5
180. Atstumas nuo židinio iki filmo Atstumas 67 Priėmimo bandymų metu ir esant reikalui
181. Rentgeno ir šviesos laukai Kraštų nesutapimas 70 1 metai
182. Nuotėkinė spinduliuotė Dozės galia 71 Priėmimo bandymų metu ir esant reikalui
183. Anodinė įtampa Anodinės įtampos kreivės forma 72.1 6 mėnesiai Nuokrypis nuo vardinės vertės 72.2 6 mėnesiai Pasikartojimas 72.3 6 mėnesiai
184. Filtras Pusvertės storio sluoksnis 73 1 metai
185. Dozė Spinduliuotės išeiga 74 6 mėnesiai Vidutinė liaukinio audinio dozė 75 6 mėnesiai
186. Suspaudimo jėga Suspaudimo jėga 76 1 metai
187. AEV sistema Dozės nuokrypis nuo vidutinės vertės 77.1.1 6 mėnesiai Optinio tankio nuokrypis nuo taikinio optinio tankio vertės vienodomis sąlygomis 77.1.2 1 diena Optinio tankio įtaiso optinių tankių suderinimas 77.1.3 6 mėnesiai Optinio tankio nuokrypis nuo taikinio optinio tankio vertės, atsižvelgiant į objekto storį 77.1.4 1 savaitė, 6 mėnesiai Optinio tankio nuokrypis nuo taikinio optinio tankio vertės, atsižvelgiant į anodinę įtampą 77.1.5 6 mėnesiai AEV detektorių suderinamumas 77.1.6 6 mėnesiai
188. Filmas ir ekranas Ekspozicijos nuokrypis 78.1 1 metai Optinio tankio nuokrypis 78.2 1 metai Kontaktas 79 6 mėnesiai
189. Filmų ryškinimo procesas Šydo optinis tankis 80.1 Kasdien Jautrio indeksas 80.2 Kasdien Vidutinis gradientas 80.3 Kasdien
190. Fotolaboratorija Tamsa 81 1 metai Prožektoriai 82 1 metai
191. Vaizdo kokybė Skiriamoji geba 83.1 1 savaitė; pakeitus ekranus ar gavus naują filmų partiją; 6 mėnesiai naudojant tik diagnostikai Kontrastingumas 83.2
192. Negatoskopas Skaistis 84 1 metai Apšvieta 85
193. AEV sistema Ekspozicijos žingsnių suderinimas 86.1.1 6 mėnesiai Dozės nuokrypis nuo vidutinės vertės 86.1.2 6 mėnesiai Signalo ir triukšmo santykis 86.1.3 Objekto storio kompensacija 86.1.4 6 mėnesiai
194. Vaizdo imtuvas Priklausomybės funkcija 87.1 6 mėnesiai Triukšmas 87.2 6 mėnesiai Neatvaizduoti audiniai 87.3 Priėmimo bandymų metu ir esant reikalui 1 savaitė Homogeniškumas 87.4 Detektoriaus elementų gedimas ir defektuotų elementų skaičius 87.5 6 mėnesiai Fosforo plokštelių tarpusavio jautrumo patikrinimas 87.6 1 metai Kitų šaltinių įtaka 87.7 Priėmimo bandymų metu ir esant reikalui
195. Vaizdo kokybė Kontrastingumo slenkstis 88.1 1 metai Artefaktai ir geometriniai iškraipymai 88.2 6 mėnesiai „Šešėlių“ vaizdas 88.3 1 metai
196. Vaizdo monitoriai Aplinkos apšvieta 89.1 6 mėnesiai Geometriniai iškraipymai 89.2.1 Kasdien Kontrasto matomumas 89.2.2 Kasdien Skiriamoji geba 89.2.3 6 mėnesiai Artefaktai 89.2.4 Kasdien Skaistis 89.2.5 6 mėnesiai Pilkumo skalės funkcija 89.2.6 6 mėnesiai Skaisčio netolygumas 89.2.7 6 mėnesiai
197. Spausdinimo įrenginiai Geometriniai iškraipymai 90.2 Kasdien Kontrasto matomumas 90.3 Kasdien Skiriamoji geba 90.4 Priėmimo bandymų metu ir esant reikalui Artefaktai 90.5 Kasdien Pilkumo skalės funkcija 90.6 6 mėnesiai Optinio tankio netolygumas 90.7 6 mėnesiai 8 lentelė. Kompiuterinės tomografijos periodiniai bandymai Eil. Nr. Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Higienos normos HN 78: 2009 punktas Periodiškumas 1 2 3 4 5
198. KT skaičius Vaizdo triukšmai 91 1 savaitė bei po remonto ir derinimo darbų KT skaičių nuokrypiai 92 KT skaičiaus vienodumas 93
199. Dozė KT dozės indeksas (CTDI) 94 1 metai bei po remonto ir derinimo darbų
200. Tomografinio pjūvio storis Tomografinio pjūvio storis 95 1 metai bei po remonto ir derinimo darbų
201. Vaizdo kokybė Didelio kontrastingumo skiriamoji geba 96 1 metai bei po remonto ir derinimo darbų Mažo kontrastingumo skiriamoji geba 97
202. Monitoriai ir spausdintuvai Priklausomai nuo naudojamo testo 98 Pagal gamintojo rekomendacijas, ne rečiau kaip 1 metai _________________ Lietuvos higienos normos HN 78:2009 „Kokybės kontrolės reikalavimai ir vertinimo kriterijai medicininėje rentgenodiagnostikoje“ 2 priedas PUSVERTĖS SLUOKSNIŲ STORIAI (d1/2) 1 lentelė. Pusvertės sluoksnio storiai, atsižvelgiant į anodinę įtampą atitinkantys bendrąjį filtro storį 2,5 mm Al ir 3,0 mm Al Eil.Nr. Anodinė įtampa, kV Pusvertės sluoksnio storis, mm Al 2,5 mm Al 3,0 mm Al 1 2 3 4
203. 50 1,6 1,8
204. 60 2,0 2,2
205. 70 2,3 2,6
206. 80 2,7 3,0
207. 90 3,1 3,4
208. 100 3,4 3,8 2 lentelė. Įvairių rentgeno vamzdžio taikinio ir filtro derinių pusvertės sluoksnio storio reikalavimai Eil. Nr. Taikinio ir filtro medžiaga Pusvertės sluoksnio storis, mm Al, esant 25 kV, ne mažesnis kaip Pusvertės sluoksnio storis, mm Al, esant 28 kV, ne mažesnis kaip 1 2 3 4
209. Mo + 30 µm Mo 0,28 0,32
210. Mo + 25 µm Rh 0,36 0,40
211. W + 60 µm Mo 0,35 0,37
212. W + 50 µm Rh 0,48 0,51
213. W + 40 µm Pd 0,44 0,48
214. Rh + 25 µm Rh 0,34 0,39 _________________