LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMO JŪROS RAJONE DARBŲ PLANO PATVIRTINIMO 2009 m. lapkričio 9 d. Nr. V-1044/D1-673/1V-596 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731; 2005, Nr. 31-974; 2008, Nr. 65-2459) 30 straipsnio 3 dalimi, t v i r t i n a m e Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų planą (pridedama). Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis PATVIRTINTA Krašto apsaugos ministro, aplinkos ministro ir vidaus reikalų ministro 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-1044/D1-673/1V-596 TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMO JŪROS RAJONE DARBŲ PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų plano (toliau – Planas) tikslas – nustatyti atsakingų institucijų pasirengimą, veiksmus ir jų eigą, taip pat sąveiką, siekiant greitai ir efektyviai likviduoti jūros rajone įvykusius įvairaus masto teršimo incidentus ir sumažinti taršos poveikį aplinkai. 2. Planas nustato teršimo incidentų jūros rajone likvidavimo strategiją, pranešimų apie teršimo incidentus priėmimo ir likvidavimo darbus vykdančių pajėgų sutelkimo procedūras, teršimo incidentų likvidavimo procese dalyvaujančių institucijų ir atsakingų asmenų pareigas, vadovavimo ir šių darbų vykdymo principus ir schemas, reikalavimus teršimo incidento likvidavimo operacijos metu naudojamoms ryšio priemonėms ir rekomendacijas, kaip rengti teršimo incidentų likvidavimo lokalinius planus. 3. Pasirengimas atsakomiesiems veiksmams ir atsakomųjų veiksmų strategija grindžiama bendra teršalų išsiliejimo rizikos įvertinimo ir aplinkos apsaugos prioritetų analize. 4. Šiame Plane vartojamos sąvokos: atsakomieji veiksmai – kokie nors veiksmai, kurių imamasi siekiant išvengti, sumažinti, stebėti, tirti, vertinti ar likviduoti taršą; Lietuvos jūros rajonas – Lietuvos Respublikos vidaus vandenys, teritorinė jūra ir išskirtinė ekonominė zona, delimituota Lietuvos ir kaimyninių valstybių susitarimuose ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Šiame Plane vidaus vandenys – tai Klaipėdos uosto akvatorija ir Kuršių marios; nacionalinis vadovas veiksmų vietoje – įgaliotasis pagalbą teikiančios valstybės pareigūnas, vadovaujantis pagalbą teikiančios valstybės reagavimo priemonėms operacijos vykdymo rajone; nacionalinės teršimo incidentų likvidavimo pajėgos – Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, jūrų uostų administracijų, potencialių taršos objektų, kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir ūkio subjektų pajėgos ir priemonės, skirtos ir (arba) galinčios būti panaudotos teršimo incidentams likviduoti; operacijos vadovas – asmuo, paskirtas vadovauti bendriems operaciniams atsakomiesiems veiksmams Lietuvos jūros rajone; operaciniai junginiai – vienetai, likviduojantys teršimo incidentus; operacinis vadovavimas – bendras atsakomųjų veiksmų koordinavimas ir valdymas, reikalingų pajėgumų ir materialinių išteklių pasitelkimas; potencialūs taršos objektai – Lietuvos jūros rajone ar sausumoje esantys uostai, įrenginiai, naftos ir cheminių medžiagų terminalai, laivai ir orlaiviai, galintys sukelti teršimo incidentą; taktinis vadovavimas – tiesioginis vadovavimas konkretiems atsakomiesiems veiksmams įvykio vietoje; vadovas veiksmų vietoje – asmuo, paskirtas taktiniam vadovavimui nacionaliniams ir tarptautiniams atsakomiesiems veiksmams operacijos rajone; kitos šiame Plane vartojamos sąvokos yra apibrėžtos Jūros aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1997, Nr.108-2731), Civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230) ir kituose įstatymuose. II. TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMO STRATEGIJA 5. Pagrindinis teršimo incidentų likvidavimo principas – operatyvumas. Jūros rajone įvykus teršimo incidentui, turi būti nedelsiant įvertinta situacija ir imtasi reikiamų atsakomųjų veiksmų, kad būtų išvengta taršos ir (

1. ar)iki minimumo sumažintas jos poveikis. 6. Nacionalinės teršimo incidentų likvidavimo pajėgos turi būti parengtos taip, kad: 6.1. gavusios pranešimą apie teršimo incidentą, į teršimo incidento vietą išvykti pasiruoštų ne ilgiau kaip per 2 valandas; 6.2. ne vėliau kaip per 6 valandas nuo išvykimo pasiektų bet kurią teršimo incidento vietą jūros rajone; 6.3. gavusios pranešimą apie teršimo incidentą, ne vėliau kaip per 12 valandų užtikrintų gerai organizuotus atsakomuosius veiksmus; 6.4. išsiliejusius teršalus mechaninėmis priemonėmis surinktų ne vėliau kaip per 2 paras; 6.5. gavusios informaciją apie išsiliejusių teršalų kiekį, per 24 valandas paruoštų pakankamas talpas surinktiems teršalams laikinai sandėliuoti. 7. Teršimo incidentui likviduoti pajėgos ir priemonės skiriamos atsižvelgiant į teršimo incidento mastą. Teršimo incidentai pagal jų mastą skirstomi į tris lygius: 7.1. pirmas lygis – teršimo incidentas, kurį potencialus taršos objektas (toliau – objektas) gali efektyviai likviduoti savo pajėgomis, vadovaudamasis teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone lokaliniu planu (toliau – lokalinis planas); 7.2. antras lygis – teršimo incidentas, viršijantis objekto galimybes jį likviduoti ir likviduojamas nacionalinių teršimo incidentų likvidavimo pajėgų; 7.3. trečias lygis – teršimo incidentas, kuriam likviduoti nacionalinių teršimo incidentų likvidavimo pajėgų nepakanka ir reikia kreiptis pagalbos į kitas valstybes. 8. Priimant sprendimus dėl atsakomųjų veiksmų būdų ir priemonių, atsižvelgiama į Aplinkos ministerijos pateiktus jūros aplinkos komponentų jautrumo žemėlapius – parenkami tokie būdai ir priemonės, kad žala jūros rajono aplinkai ir ištekliams būtų kiek galima mažesnė, o ypatingas dėmesys būtų skiriamas jūros paukščių (ypač masinio jų susitelkimo metu), jautrių pakrančių zonų, rekreacinių paplūdimių (ypač sezono metu), žuvų neršto ir atsiganymo vietų apsaugai. 9. Prioritetinis teršalų išsiliejimo likvidavimo būdas yra mechaninis jų surinkimas. 10. Skandinimo medžiagas naudoti teršimo incidentams likviduoti draudžiama. 11. Absorbentai gali būti naudojami tik tada, kai mechaninio surinkimo priemonių pakanka absorbuotiems teršalams nuo vandens paviršiaus pašalinti atsakomųjų veiksmų metu. 12. Cheminės medžiagos gali būti naudojamos tik išimties atvejais, kiekvienu atskiru atveju gavus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Klaipėdos RAAD) leidimą. 13. Atsakomieji veiksmai pirmiausia turi būti skirti teršimo incidentams jūros rajone lokalizuoti ir likviduoti ir taip apsaugoti pakrantę. 14. Teršimo incidentų likvidavimo įranga išdėstoma ir saugoma taip, kad būtų užtikrintas efektyvus ir greitas jos panaudojimas atsakomiesiems veiksmams. 15. Atsakomųjų veiksmų Baltijos jūroje metu būtina atsižvelgti į Būtingės naftos terminalo geografinę padėtį, taip pat į kaimyninių šalių interesus. III. TERŠIMO INCIDENTŲ JŪROS RAJONE LIKVIDAVIMO procese dalyvaujančios institucijos 16. Teršimo incidentų jūros rajone likvidavimo procese dalyvauja šios institucijos (1 priedas): 16.1. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (toliau – JGKC); 16.2. Lietuvos kariuomenė (toliau – LK); 16.3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT); 16.4. jūrų uostų administracijos (toliau – uostai); 16.5. objektai; 16.6. Klaipėdos RAAD; 16.7. atitinkamų savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrai (toliau – savivaldybių ESVC); 16.8. Klaipėdos apskrities Ekstremalių situacijų valdymo centras (toliau – Klaipėdos apskrities ESVC); 16.9. Jūrinių tyrimų centras (toliau – JTC). 17. JGKC organizuoja, koordinuoja ir vadovauja atsakomiesiems veiksmams jūros rajone. Teršimo incidentų likvidavimo operacijai vadovauja ir operacijoje dalyvaujančių nacionalinių ir tarptautinių pajėgų veiksmus koordinuoja operacijos vadovas (toliau – OV). 18. LK savo turimomis pajėgomis ir priemonėmis vykdo teršimo incidentų likvidavimo darbus jūros rajone, išskyrus vidaus vandenis, o prireikus OV prašymu skiria savo pajėgas ir priemones pagelbėti likviduojant teršimo incidentus vidaus vandenyse. 19. VSAT savo turimomis pajėgomis ir priemonėmis vykdo teršimo incidentų likvidavimo darbus Kuršių mariose, o prireikus OV prašymu skiria savo pajėgas ir priemones pagelbėti likviduojant teršimo incidentus Lietuvos jūros rajone. 20. Uostų administracijos savo turimomis pajėgomis ir priemonėmis vykdo teršimo incidentų likvidavimo darbus uostų akvatorijose, o prireikus OV prašymu skiria savo pajėgas ir priemones pagelbėti likviduojant teršimo incidentus Lietuvos jūros rajone. 21. Objektai savo turimomis pajėgomis ir priemonėmis vykdo lokaliniuose planuose numatytus veiksmus, o prireikus OV sprendimu skiria savo pajėgas ir priemones pagelbėti teršimo incidentus jūros rajone likviduojančioms institucijoms. 22. Plano 18, 19, 20 punktuose nurodytos institucijos (toliau – atsakingos institucijos) ir objektai surinktus teršalus perduoda tvarkyti ir (
2. ar)utilizuoti atliekas tvarkančioms įmonėms, su kuriomis iš anksto yra sudarytos sutartys dėl teršalų pridavimo utilizuoti. 23. Klaipėdos RAAD teikia JGKC siūlymus dėl teršimo incidento likvidavimo būdų ir priemonių bei teršimo incidento likvidavimo darbų nutraukimo. Klaipėdos RAAD JGKC viršininko arba OV prašymu išduoda leidimą teršimo incidentui likviduoti naudoti dispergentus. Klaipėdos RAAD informuoja Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir atitinkamas savivaldybes, kad užteršta jūros pakrantė ar kyla tokio teršimo grėsmė. 24. JTC teikia JGKC informaciją apie prognozuojamą taršos jūros rajone plitimą. 25. Gavę JGKC viršininko arba OV kreipimąsi, savivaldybių ESVC ir Klaipėdos apskrities ESVC sprendžia klausimą dėl civilinės saugos pajėgų pasitelkimo ir materialinių išteklių panaudojimo teršimo incidentui likviduoti. 26. Prireikus OV sprendimu teršimo incidentų likvidavimo darbams gali būti pasitelkiamos kitų subjektų (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų) pajėgos ir priemonės, priskirtos šiems darbams atlikti pagal Bendrąjį teršimo incidentams likviduoti priskirtų pajėgų ir priemonių sąrašą (toliau – Sąrašas). Jei teršimo incidentui likviduoti pagal Sąrašą (5 priedas) priskirtų pajėgų ir priemonių neužtenka, OV sprendimu pasitelkiamos kitos atsakingų institucijų ir kitų subjektų pajėgos ir priemonės. IV. Bendrosios JGKC budinčio pareigūno ir ov pareigos 27. Bendrosios JGKC budinčio pareigūno (toliau – BP) ir OV pareigos ir veiksmai pavaizduoti Pranešimo apie teršimo incidentą ir pajėgų sutelkimo procedūrose (2 priedas). 28. JGKC BP, gavęs pranešimą apie teršimo incidentą: 28.1. registruoja pranešimą (užrašo pranešimo laiką, turinį ir pranešėjo duomenis); 28.2. vertina pranešimo patikimumą; 28.3. atlieka preliminarų teršimo incidento (jo masto, pavojingumo aplinkai, taršos pobūdžio, kitų aplinkybių) vertinimą; 28.4. pranešimui pasitvirtinus, nedelsdamas apie teršimo incidentą informuoja JGKC viršininką, Klaipėdos RAAD, atsakingą instituciją pagal atsakomybės rajoną, o Plano 37 punkte numatytu atveju – ir objektą; 28.5. teikia informaciją Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Jungtinio situacijų skyriaus budėtojui; 28.6. teikia siūlymus OV dėl atsakomųjų veiksmų poreikio, galimybių, pradžios ir lygio; 28.7. nuolatos padeda ir pataria OV visais atsakomųjų veiksmų koordinavimo ir organizavimo klausimais; 28.8. užtikrina, kad visi OV sprendimai ir nurodymai būtų tinkamai perduoti teršimo incidento likvidavimo operacijoje dalyvaujančioms pajėgoms ir atsakingiems asmenims; 28.9. vykdo OV pavedimus; 28.10. pildo Teršimo incidentų likvidavimo operacijų žurnalą (įrašo OV sprendimus ir nurodymus, informaciją apie dalyvaujančias pajėgas ir atsakomųjų veiksmų eigą); 29. JGKC viršininkas, gavęs iš BP pranešimą apie teršimo incidentą, tampa operacijos vadovu arba nedelsdamas paskiria juo kitą JGKC atstovą. 30. OV nedelsdamas vyksta į JGKC operacijų valdymo centrą, o nurodymus iki atvykdamas duoda mobiliojo ryšio priemonėmis. 31. OV, atsižvelgdamas į BP pateiktą informaciją ir siūlymus, taip pat įvertinęs kitas aplinkybes: 31.1. paskelbia teršimo incidento lygį; 31.2. nusprendžia, kiek ir kokių pajėgų reikia teršimo incidentui likviduoti; 31.3. tiesiogiai arba per BP kreipiasi, išskyrus atvejus, kai pirmo lygio teršimo incidentą likviduoja objekto pajėgos, į atsakingos institucijos budintį pareigūną dėl pajėgų ir priemonių skyrimo teršimo incidentui likviduoti; 31.4. suformuluoja operaciniams junginiams užduotis, užtikrindamas efektyvų turimos įrangos panaudojimą, ir kontroliuoja, kaip jos atliekamos; 31.5. tiesiogiai arba per vadovus veiksmų vietoje (toliau – VVV) vadovauja operacijoje dalyvaujančioms pajėgoms ir koordinuoja jų veiksmus; 31.6. jei nusprendžia, kad teršimo incidentui likviduoti tikslinga naudoti dispergentus, kreipiasi į Klaipėdos RAAD dėl leidimo naudoti šias medžiagas; 31.7. jei užteršta pakrantė ar kyla tokio užteršimo grėsmė, informuoja Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir atitinkamas savivaldybes; 31.8. tiesiogiai arba per BP praneša apie incidentą ir apie atsakomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi, kitoms kompetentingoms Helsinkio konvencijos šalių institucijoms, kurių interesai yra ar gali būti paliesti taršos incidento. Išsiliejus dideliam teršalų kiekiui, informuoja visas Helsinkio konvencijos šalis ir Helsinkio komisiją; 31.9. atlieka kitus veiksmus, reikalingus teršimo incidentui likviduoti; 31.10. užbaigus teršimo incidento likvidavimo operaciją, parengia ir pateikia Klaipėdos RAAD ir visoms atsakomuosiuose veiksmuose dalyvavusioms institucijoms darbų ataskaitą su siūlymais dėl atsakomųjų veiksmų organizacinio, techninio ir kt. tobulinimo ateityje. 32. OV tiesiogiai ar per VVV vadovauja atsakingų institucijų vienetams ir priima sprendimus dėl jų panaudojimo tik vykdomoje operacijoje. Visus kitus klausimus, susijusius su atsakingų institucijų vienetų panaudojimu, sprendžia pačios institucijos. V. pirmo LYGIO TERŠIMO INCIDENTų likvidavimas 33. Įvykus teršimo incidentui, objektas nedelsdamas apie incidentą praneša BP ir atitinkamos savivaldybės administracijai ir imasi lokaliniame plane numatytų veiksmų. 34. BP veikia kaip nustatyta Plano IV skyriuje. 35. OV, nustatęs, kad teršimo incidentui likviduoti užtenka objekto turimų pajėgų ir priemonių, t. y. kad teršimo incidentas yra pirmo lygio: 35.1. palaiko ryšį su asmeniu, atsakingu už lokaliniame plane numatytus veiksmus, ir koordinuoja teršimo incidento likvidavimo darbus; 35.2. stebi teršimo incidento likvidavimo operacijos eigą; 35.3. prireikus duoda atsakingam asmeniui nurodymus ir skiria objekto pajėgoms užduotis; 35.4. vertina, kaip objekto pajėgos ir turimos priemonės atitinka vykdomos operacijos poreikius ir prireikus priima sprendimą pradėti antro lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus; 35.5. pasikonsultavęs su Klaipėdos RAAD, priima sprendimą nutraukti teršimo incidento likvidavimo darbus. 36. Asmuo, atsakingas už lokaliniame plane numatytus veiksmus: 36.1. užtikrina, kad objekto pajėgos vykdytų lokaliniame plane numatytus veiksmus; 36.2. informuoja OV apie teršimo incidento likvidavimo operacijos eigą ir pasikeitusias aplinkybes; 36.3. vykdo OV nurodymus; 36.4. siūlo OV pradėti antro lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus, jei mano, kad objekto turimų pajėgų ir priemonių teršimo incidentui likviduoti neužteks arba jei tarša išplinta už objekto atsakomybės ribų. 37. Jei pranešimą apie teršimo incidentą BP gauna iš kitų šaltinių ir objektas yra žinomas, BP nedelsdamas susisiekia, jei įmanoma, su šiuo objektu ir nurodo pradėti lokaliniame plane numatytus veiksmus. Jei susisiekti su objektu yra neįmanoma, OV priima sprendimą pradėti antro lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus. VI. antro LYGIO TERŠIMO INCIDENTų likvidavimas 38. OV, priėmęs sprendimą pradėti antro lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus, apie teršimo incidentą, atsižvelgdamas į teršimo incidento vietą, informuoja atitinkamų LK arba VSAT, arba uostų administracijų budinčius pareigūnus. 39. Atsakingų institucijų budintieji pareigūnai, gavę pranešimą: 39.1. nedelsdami organizuoja pajėgų ir priemonių panaudojimą teršimo incidentui likviduoti; 39.2. informuoja OV, kokias pajėgas ir priemones telkia, taip pat per kiek laiko pajėgos pasieks teršimo incidento vietą ir bus pasirengusios pradėti teršimo incidento likvidavimo darbus; 39.3. teikia siūlymą OV dėl VVV kandidatūros. 40. OV, vykdydamas operacinį vadovavimą teršimo incidento likvidavimo operacijoje dalyvaujančioms pajėgoms: 41. atsakingos institucijos budinčio pareigūno siūlymu skiria VVV; 41.1. skiria operaciniams junginiams užduotis ir kontroliuoja, kaip jos atliekamos; 41.2. koordinuoja teršimo incidento likvidavimo operacijoje dalyvaujančių pajėgų veiksmus; 41.3. sprendžia, ar reikia stebėti operaciją iš oro, prireikus atlikti žvalgybą iš oro, kreipiasi į LK ir (
3. ar)VSAT budėtojus; 41.4. vertina teršimo incidento likvidavimo darbus vykdančios institucijos pajėgų ir turimų priemonių atitikimą vykdomos operacijos poreikius, prireikus priima sprendimą pasitelkti kitų atsakingų institucijų ar kitų subjektų pajėgas ir priemones; 41.5. pasikonsultavęs su Klaipėdos RAAD, priima sprendimą nutraukti teršimo incidento likvidavimo darbus. 42. VVV yra atsakingas už taktinį vadovavimą teršimo incidento likvidavimo darbus vykdančioms pajėgoms incidento vietoje. Atlikdamas savo pareigas VVV: 42.1. užtikrina, kad būtų laiku išvykstama ir atvykstama į teršimo incidento vietą ir kad laiku būtų atliekami atsakomieji veiksmai; 42.2. vadovauja teršimo incidento likvidavimo darbams, jei įmanoma, iš tam skirtų pajėgų organizuoja savarankiškus junginius; 42.3. informuoja OV apie operacijos eigą ir pasikeitusias aplinkybes; 42.4. nuolat vertina teršimo incidentui likviduoti naudojamų priemonių efektyvumą ir prireikus siūlo OV naudoti kitas priemones; 42.5. siūlo OV pasitelkti kitų atsakingų institucijų ar kitų subjektų pajėgas ir priemones nustatytiems teršimo incidento likvidavimo tikslams pasiekti, taip pat pakeisti teršimo incidento likvidavimo operacijoje dalyvaujančias pajėgas, personalą ir naudojamas priemones; 42.6. vykdo OV nurodymus ir kitas su efektyviu taršos likvidavimu susijusias funkcijas. 43. Teršimo incidentui pasiekus tokį mastą, kai pasitelkiamos mažiausiai dviejų atsakingų institucijų pajėgos, OV per JGKC viršininką siūlo LK Karinių jūrų pajėgų (toliau – LK KJP) vadui sušaukti teršimo incidento likvidavimo štabą (toliau – Štabas), susidedantį iš LK KJP Operatyvinės aprūpinimo grupės ir (
4. ar)kitų LK KJP specialistų. 44. OV, įvertinęs teršimo incidento mastą ir poreikį pasitelkti kitų šiame Plane minimų institucijų priemones ir pajėgas, gali pakviesti jų įgaliotus atstovus į JGKC efektyviam vadovavimui operacijai ir jų institucijų priemonių panaudojimui užtikrinti. 45. Štabas teikia siūlymus OV dėl tolesnių teršimo incidento likvidavimo veiksmų, konsultuojasi su atsakingomis institucijomis, Klaipėdos RAAD, PAGD, savivaldybių ESVC, Klaipėdos apskrities ESVC, prireikus – ir su kitais subjektais, ir priima sprendimus. 46. Štabo siūlymu, jei nusprendžiama, kad teršimo incidentas pasiekė tokį mastą, kad pagal Sąrašą priskirtų pajėgų ir priemonių neužtenka, OV kreipiasi į PAGD, savivaldybių ESVC ir (
5. ar)Klaipėdos apskrities ESVC dėl kitų pajėgų ir priemonių pasitelkimo. 47. OV įvertina PAGD, savivaldybių ESVC ir (
6. ar)Klaipėdos apskrities ESVC galimybes ir prireikus, koordinuodamas veiksmus, teršimo incidentui likviduoti panaudoja jų siūlomas civilinės saugos pajėgas ir (
7. ar)materialinius išteklius. 48. Atsakingų institucijų budintys pareigūnai, pateikę argumentuotą reikalavimą OV, gali atšaukti savo skirtus vienetus iš operacijos tais atvejais, kai kyla pavojus personalo saugumui, gali atsirasti didelė žala materialinėms priemonėms ar kitų užduočių įvykdymas įgauna didesnę svarbą. 49. Jei teršimo incidentas pasiekia tokį mastą, kad nacionalinių teršimo incidentų likvidavimo pajėgų neužtenka, Štabo siūlymu OV priima sprendimą pradėti trečio lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus. VII. trečio LYGIO TERŠIMO INCIDENTų likvidavimas 50. Trečio lygio teršimo incidentams vadovaujama atsižvelgiant į Bendruosius vadovavimo trečio lygio teršimo incidentų likvidavimui principus (3 priedas). 51. OV, priėmęs sprendimą pradėti trečio lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus: 51.1. nedelsdamas JGKC vardu kreipiasi dėl pagalbos į Helsinkio konvencijos šalį(-
8. is)dėl jų pajėgų pasitelkimo teršimo incidentui likviduoti; 51.2. JGKC vardu sprendžia klausimus, susijusius su pagalbą suteikiančių šalių personalo, krovinių, medžiagų ir įrangos, naudojamos atsakomiesiems veiksmams, operatyviu judėjimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, per ją ir iš jos; 51.3. jei su užsienio valstybe nesutarta kitaip, vadovauja tarptautinėms pajėgoms teršimo incidento likvidavimo operacijos metu; 51.4. skiria VVV; 51.5. gauna informaciją iš pagalbą teikiančių šalių apie jų paskirtus nacionalinius vadovus veiksmų vietoje (toliau – NVVV); 51.6. sprendžia veiksmų plano, tarptautiniuose veiksmuose dalyvaujančių pajėgų ir įrangos išdėstymo bei panaudojimo klausimus; 51.7. skiria operaciniams junginiams užduotis ir kontroliuoja, kaip jos atliekamos; 51.8. dėl tolesnių teršimo incidento likvidavimo veiksmų prireikus konsultuojasi su Štabu, atsakingomis institucijomis, Klaipėdos RAAD, Klaipėdos apskrities ESVC, pagalbą teikiančios valstybės atsakingu (sąveikos) pareigūnu; 51.9. nuolat informuoja operacinius junginius apie esamą bendrą situaciją ir operacijos eigą; 51.10. organizuoja administracinę ir logistinę paramą pagalbą teikiančios šalies operaciniams junginiams; 51.11. apie operacijos eigą nuolat informuoja Klaipėdos apskrities ESVC; 51.12. palaiko nuolatinį ryšį su pagalbą teikiančios valstybės atsakinga institucija, kad prireikus pagalbą teikiančios valstybės operaciniai junginiai galėtų būti perduoti nacionaliniam vadovavimui; 51.13. po konsultacijų su Klaipėdos RAAD priima sprendimą nutraukti atsakomuosius veiksmus. 52. VVV tiesiogiai ir (
9. ar)per NVVV vykdo taktinį vadovavimą tarptautinėms pajėgoms teršimo incidento likvidavimo operacijos metu. Jam pavaldūs visi NVVV. 53. NVVV, koordinuodami savo veiksmus su VVV, vykdo taktinį vadovavimą operacijoje dalyvaujančioms nacionalinėms teršimo incidentų likvidavimo pajėgoms. Visi NVVV vykdo VVV nurodymus. 54. OV pagalbą teikiančios šalies operaciniams junginiams skiria, kiek tai įmanoma, atskiras užduotis apibrėžtame geografiniame rajone. Šios užduotys vykdomos vadovaujant pagalbą teikiančios valstybės NVVV, kuris palaiko nuolatinį ryšį su VVV. 55. Transporto, skrydžių, stebėjimo ir ypatingų priemonių vykdymo funkcijas atliekančių vienetų vadovai gali būti tiesiogiai pavaldūs tiek OV, tiek VVV. Tokių vienetų tiesioginio pavaldumo klausimus sprendžia OV ir apie tai informuoja atsakomųjų veiksmų dalyvius. 56. OV prašymu atskiri vienos šalies operaciniai junginiai gali būti laikinai perduoti kitos šalies NVVV taktiniam pavaldumui. Vienos šalies operaciniai junginiai perduodami kitos šalies NVVV taktiniam vadovavimui, jeigu nusprendžiama, kad taip bus pasiektas didesnis veiksmų efektyvumas ir racionaliau bus panaudojami pajėgumai užduočiai įvykdyti. 57. Atsakingų institucijų budintys pareigūnai, pateikę argumentuotą reikalavimą OV, gali atšaukti savo skirtus vienetus iš operacijos tais atvejais, kai kyla pavojus personalo saugumui, gali atsirasti žymi žala materialinėms priemonėms ar kitų užduočių įvykdymas įgauna didesnę svarbą. 58. Pagalbą teikiančių šalių nacionalinės kompetentingos tarnybos ir atsakingos institucijos gali atšaukti savo vienetus iš Lietuvoje vykdomos teršimo incidentų likvidavimo operacijos 1992 metų Helsinkio konvencijoje ir jos prieduose, taip pat kituose tarptautiniuose susitarimuose numatytais atvejais ir sąlygomis. 59. Jeigu didesnioji dalis taršos išplitusi kaimyninės valstybės atsakomybės rajone, JGKC operacinį vadovavimą perduoda tai kaimyninei valstybei, kurios atsakomybės rajone yra didesnioji taršos dalis, kai nesusitarta kitaip. Operacinio vadovavimo funkcijų perdavimo laikas, procedūros ir kiti klausimai aptariami tarp JGKC ir kaimyninės valstybės kompetentingos institucijos, atsižvelgiant į bendrą situaciją ir tolesnes tendencijas. 60. Jei nesusitarta kitaip, operacijai, kurioje dalyvauja užsienio šalių pajėgos, vadovaujama anglų kalba. VIII. reikalavimai teršimo incidentų likvidavimo operacijos metu naudojamoms ryšio priemonėms 61. JGKC, atsižvelgdamas į Teršimo incidentų likvidavimo ryšių planą (4 priedas), antro ir trečio lygio teršimo incidentų likvidavimo atvejais parengia ir operacijoje dalyvaujančioms pajėgoms pateikia detalias atsakomųjų veiksmų dalyvių ryšių schemas. 62. Atsakomųjų veiksmų dalyviai naudoja labai aukšto dažnio (toliau – LAD), vidutinio dažnio (toliau – VD), aukšto dažnio (toliau – AD) radijo ryšio priemones ir viešojo mobiliojo ryšio telefonus. Ryšio priemonių naudojimo prioritetus atsakomųjų veiksmų atveju nustato OV. 63. Atsakomųjų veiksmų į teršimo incidentą atveju JGKC yra pagrindinis operacinis ryšių centras, koordinuojantis ryšį tarp atsakomųjų veiksmų dalyvių. 64. JGKC, siekdamas užtikrinti patikimus ir efektyvius ryšius tarp atsakomųjų veiksmų dalyvių: 64.1. reguliariai išbando paruoštas ryšių schemas ar jų dalis pratybų metu ir prireikus jas keičia; 64.2. atsakomųjų veiksmų atveju surenka informaciją apie visas galimas panaudoti ryšio priemones, dažnius bei dalyvaujančių vienetų šaukinius ir ją teikia atsakomųjų veiksmų dalyviams; 64.3. užtikrina naudojimosi radijo ryšiu drausmę per visą atsakomųjų veiksmų laikotarpį. 65. Ryšiai nacionalinių atsakomųjų veiksmų laikotarpiu palaikomi vadovaujantis žemiau pateiktomis rekomendacijomis: 65.1. VVV laivas turi turėti nors dvi LAD jūrines stotis su paruoštu (rezerviniu) 16 kanalu ir mobilųjį telefoną. VVV laive, plaukiančiame už LAD ryšio sklidimo ribos, turi būti kitos ryšių priemonės: VD (vidutinio dažnio) ar AD (aukšto dažnio) radijo įranga; 65.2. ryšys tarp OV ir VVV palaikomas arba specialiai skirtu jūriniu LAD kanalu arba vienu iš jūrinių kanalų – 67, 69 ir 72, priklausomai nuo šių kanalų užimtumo; 65.3. ryšys tarp VVV laivo ir kitų atsakomuosiuose veiksmuose dalyvaujančių laivų bei VVV ir objekto turi būti kito dažnio nei pasirinktas tarp OV ir VVV; 65.4. kai stebima iš oro, orlaivis turi palaikyti tiesioginį ryšį su VVV, prireikus turi būti užtikrintas tiesioginis ryšys tarp stebėtojo iš oro ir atsakomųjų veiksmų pajėgų krante, todėl pirmenybė teikiama orlaiviams, kuriuose įrengta jūrinė LAD ryšio sistema. 66. Trečio atsakomųjų veiksmų lygio atveju ryšiai organizuojami vadovaujantis HELCOM atsakomųjų veiksmų vadovo I dalies 5.4 skyriuje išdėstytomis nuostatomis (angl. HELCOM Response Manual Volume I, paragraph 5.4 Communications). IX. PAJĖGŲ TELKIMAS PAGALBAI UŽSIENIO ŠALIMS 67. JGKC organizuoja ir koordinuoja pagalbos teikimą 1992 metų Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Žin., 1997, Nr. 21-499) ir 1979 Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos šalims. 68. JGKC viršininko ar OV prašymu Lietuvos kariuomenė, VSAT ir jūrų uostų administracijos skiria pajėgas ir priemones pagalbai užsienio valstybėms teikti vykdant teršimo incidentų likvidavimo darbus. X. TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMO JŪROS RAJONE LOKALINIŲ PLANŲ RENGIMO GAIRĖS 69. Objektai privalo turėti su Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, atitinkama savivaldybe ir JGKC suderintus teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone lokalinius planus. 70. 150 t ir didesnės bruto talpos naftos tanklaivių ir 400 t ir didesnės bruto talpos laivų, ne naftos tanklaivių, savininkai ar naudotojai lokalinius planus parengia pagal Tarptautinės jūrų organizacijos Jūros aplinkos apsaugos komiteto 1992 m. kovo 6 d. rezoliucijoje 54