LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA Lietuvos Respublikos Seimo Valdybai Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius 2009-11- Nr. Nr. SV-S-443 Į 2009-10-30 DĖL TEISĖS AKTO PROJEKTO ANTIKORUPCINIO VERTINIMO Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297; 2008, Nr. 71-2700) 8 straipsniu, Jūsų prašymu atliko Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo projekto Nr. XIP-768 (toliau – projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą, teikiame šias pastabas. Siekiant sumažinti galimybes pasireikšti korupcijai, projekto 6 straipsnio 4 dalies 4 punkte prie išvardytų nusikalstamų veikų, kurias padarius komisijos narys atleidžiamas iš pareigų, tikslinga nurodyti ir korupcines veikas. Pažymėtina, kad 6 straipsnio 4 dalies formuluotė būtų tikslingesnė, jei būtų formuluojama „komisijos narys atleidžiamas“, o ne „gali būti atleistas“. Dėl tokių pačių priežasčių būtų tikslinga projekto 7 straipsnio 2 punktą, numatantį svarbių valstybės institucijų darbuotojus, atleistus iš pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, papildyti sąvoka, apimančia kitų statutinių tarnybų darbuotojus. Kelia abejonių savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų veiklos efektyvumas, nes pagal projekto nuostatas tokios komisijos narių kandidatūras savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras (projekto 14 str. 2 d.). Tokios komisijos nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (projekto 15 str. 1 d.), ir už darbą yra atskaitingos ir atsakingos tarybai ir merui (projekto 16 str. 2 d.). Projekto 19 straipsnio 3 dalyje esanti nuoroda į projekto 11 straipsnį neteisinga dėl šiame straipsnyje esančių nuostatų; tas pats pasakytina apie 19 straipsnio 6 dalyje esančią nuorodą į projekto 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Projekto 20 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina. Projekto nuostatos kelia abejonių dėl komisijų veiklos efektyvumo bei skaidrumo. Pavyzdžiui, administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtas, kai jame dalyvauja trys komisijos nariai, o sprendimas priimamas „paprastai bendru sutarimu“, arba kai sutarimo nėra – kai balsuoja dauguma komisijos narių, t.y. du nariai (projekto 29 str. 7 d., 30 str. 2 d.). Priimtas komisijos sprendimas išsiunčiamas vykdyti viešojo administravimo subjektui, kuris privalo sprendimą įvykdyti per nurodytą terminą arba per 20 dienų (projekto 30 str. 6 d.); tačiau jei subjektas komisijos sprendimo nevykdo (projekto 30 str. 7 d.), pareiškėjas turi teisę kreiptis į administracinį teismą, prašydamas užtikrinti sprendimo įvykdymą (projekto 30 str. 7 d.). Abejotina, ar reikalingas teisinis reguliavimas, numatantis neefektyvią procedūrą, kurios įgyvendinimą turi įtakoti teismas; pareiškėjas, kurio teisės bei interesai buvo pažeisti, apsunkinamas papildomais rūpesčiais kreiptis į teismą, be to, jo kreipimosi metu komisijos sprendimo galiojimas sustabdomas (30 str. 8 d.); tuo tarpu viešojo administravimo subjektas (paprastai stipresnioji šalis), nesilaikantis komisijos sprendimo, jokių sunkumų nepatiria, įstatymas nenurodo jokios jo darbuotojų atsakomybės. Pažymėtina, kad abejonės dėl projekto nuostatų, susijusių su komisijų sprendimų skaidrumu aktualios ir Administracinių ginčų komisijos mokestinių ginčų skyriaus veikloje - pakankamas 3 narių dalyvavimas (projekto 34 str. 4 d.), sprendimas balsų dauguma (projekto 37 str. 2 d.), nes šis skyrius turi plačius įgaliojimus, pavyzdžiui panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, pakeisti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą (projekto 37 str. 6 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių ginčų komisijos skyrių vaidmuo sprendžiant ginčus nelygiavertis dėl komisijų priimamų sprendimų (projekto 30 str. 4 d., 37 str. 6 d.). Tačiau pagal siūlomą teisinį reguliavimą ir komisijų sprendžiamų klausimų svarbą kyla abejonių, dėl komisijų nešališkumo priimant sprendimus, nes pagal siūlomą komisijų narių kiekį gali susidaryti situacijos, kad viename komisijos skyriuje posėdžiauja lyginis narių skaičius. Todėl, kad būtų užtikrintas didesnis komisijos priimamų sprendimų nešališkumas ir sumažintos prielaidos tik dviem komisijos nariams nulemti sprendimus, iki minimumo sumažinti galimybę vienam ar dviem komisijos nariams subjektyvia nuožiūra įtakoti sprendimus, tikslinga svarstyti galimybę padidinti komisijos narių skaičių. Įstatyme tikslinga numatyti papildomas nuostatas (23 str. 1 d), įsakmiai draudžiančias komisijos nariams daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį komisijos sprendimams tiek vieniems kitų atžvilgiu, tiek kitam komisijos skyriui, įskaitant ir savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas, taip pat numatyti narių atsakomybę už veiksmus, pažeidžiančius minėtų nuostatų įgyvendinimą. Pagarbiai Direktorius Žimantas Pacevičius Laurynas Pakštaitis, tel. (8 5) 266 3347, el. p. [email protected]