LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2009 m. gruodžio 8 d. Nr. 60 Vilniu

(2)Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė I. Degutienė 2009-12-07 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“ (Žin., 1995, Nr. 38-948) oficialiai pripažino gestų kalbą kurčiųjų gimtąja kalba. Tuo pačiu kurčiųjų bendruomenė buvo pripažinta kaip kultūrinė mažuma. Gestų kalba vaidina lemiamą vaidmenį kurtiesiems gaunant ir teikiant informaciją, gaunant vienas ar kitas paslaugas. Tik jos pagalba kurtieji gali ugdytis, mokytis, įgyti specialybę, dalyvauti visuomenės gyvenime. Visaverčiai kontaktai su girdinčiaisiais asmenimis yra galimi taip pat tik per gestų kalbą. Tačiau tokiems kontaktams ir visaverčiui keitimuisi informacija užtikrinti, būtini tarpininkai – gestų kalbos vertėjai. Vykdant Valstybinę gestų kalbos vartojimo programą 2001 metais Vilniaus apskrityje pradėjo veikti pirmasis gestų kalbos vertėjų centras. Šiuo metu tokie centrai veikia Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės bei Alytaus apskrityse. Iki 2008 metų buvo įsteigti 94 vertėjų etatai. Vertėjų skaičius aiškiai yra per mažas (Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2001 metais Lietuvoje gyveno 8636 kurtieji). Kurtieji nuolat kreipiasi į Lietuvos kurčiųjų draugiją skųsdamiesi, jog dėl gestų kalbos vertėjų trūkumo jie negali patenkinti net minimalių savo vertimo paslaugoms poreikio ir negali sutvarkyti reikalų valstybinėse bei kitose įstaigose. Trūksta vertimo paslaugų aukštosiose mokyklose bei kolegijose. Jie tai vadina akivaizdžiu jų teisių pažeidimu. Apskričių gestų kalbos vertėjų centrai dirba vadovaudamiesi LR Vyriausybės patvirtinta Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2009-2012 metų programa. Šios programos uždaviniai – plėtoti lietuvių gestų kalbos tyrimą, leksikos ir gramatikos pavyzdžių kaupimą, gerinti kurčiųjų švietimo paslaugų kokybę, plėtoti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas, gerinti šių paslaugų bei informacijos prieinamumą. Kitais metais mažinant apskričių gestų kalbos vertėjų centrų finansavimą Lietuvoje sumažės 15 gestų kalbos vertėjų etatų. Dėl to, nemažai kurčiųjų negaus būtiniausių paslaugų. Tai gali padidinti kurčių žmonių socialinę atskirtį, sumažinti išsilavinimo lygį, riboti galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Pasiūlymas: Skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu - 340 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų apskričių gestų kalbos vertėjų centrams išlaikyti (programoms “Gestų kalbos vartojimas”, “Gestų kalbos vertėjų centro išlaikymas”, “Gestų kalbos vertimo paslaugų teikimas”, “Gestų kalbos vertėjų išlaikymas”), iš jų: 260 tūkst. Lt darbo užmokesčiui ir 80 tūkst. Lt kitoms išlaidoms (valstybinio socialinio draudimo įmokoms), išlaikant 100,5 vertėjų etatų (atitiktų 2009 metų finansavimo lygį). Pritarti Komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys