← Lietuva

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL ELEKTRONINIO VERSLO PLĖTROS SKATINIMO 2010–2015 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2009 m. gruodžio 18 d. Nr. T-123 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ 544 punktu:

  1. Tvirtinu Elektroninio verslo plėtros skatinimo 2010–2015 metų programą (pridedama).
  2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2010 m. sausio 4 d. Direktorius Aurimas Matulis PATVIRTINTA Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. T-123 ELEKTRONINIO VERSLO PLĖTROS SKATINIMO 2010–2015 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. Elektroninio verslo plėtros skatinimo 2010–2015 metų programa (toliau vadinama – Programa) skirta sudaryti sąlygas spartesnei elektroninio verslo plėtrai Lietuvoje, suteikiant Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams naujų galimybių plėtoti verslą pasitelkus informacines ir ryšių technologijas (toliau vadinama – IRT), skatinant intelektinių produktų ir paslaugų rinkos plėtrą elektroninėje erdvėje.
  4. Efektyvus IRT naudojimas visuose ekonomikos sektoriuose gali veikti kaip veiksnys, didinantis tiek paties sektoriaus, tiek atskirų įmonių konkurencingumą. IRT poveikis šiame kontekste jaučiamas ne tik vienoje specifinėje pramonės šakoje ar sektoriuje, bet ir nacionalinėje ekonomikoje.
  5. Smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau vadinama – SVV) subjektai lėčiau negu stambaus verslo subjektai savo veikloje pritaiko IRT, kaip ir visas kitas technologijas. Pagrindinės priežastys yra gebėjimų stoka ir žinių apie elektroninį verslą trūkumas bei menkas supratimas, kaip IRT turės įtakos didinant įmonės pelningumą. SVV subjektai taip pat susiduria su tokiomis kliūtimis, kaip tarpusavio pasitikėjimo trūkumas ir sandorių saugumas, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos elektroninėje erdvėje problemos, sunkumai valdymo įgūdžių srityje, technologiniai gebėjimai, produktyvumas ir konkurencingumas.
  6. Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) strateginis iššūkis yra skatinti tinkamą aplinką elektroniniam verslui (toliau vadinama – e. verslas) ir parengti e. verslo plėtros programas, kurios padėtų spręsti rinkos problemas, pasireiškiančias tokiose sferose, kaip teisinių, organizacinių ir administracinių kliuvinių pašalinimas, įgūdžių formavimas, specializuotos informacijos pateikimas ir panašiai. SVV subjektų e. verslo plėtros ir interneto naudojimo skatinimo programos stimuliuoja palankios e. verslo aplinkos kūrimą, kurioje verslo komerciniai siekiai ir galima nauda lems platų IRT pritaikymą ir sėkmingą naudojimą SVV įmonėse.
  7. Programoje vartojamos šios sąvokos: Elektroninis verslas apibrėžiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos organizavimas naudojant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje. Tai įvairi veikla siekiant pelno – prekyba, rinkodara, teleservisas, telemedicina, nuotolinis mokymas, teledarbas, bankininkystė ir kitokia veikla, vykdoma internete. E. verslas apima ne tik įprastines verslo operacijas, bet ir naujus, galimus tik virtualioje aplinkoje, verslo būdus. Elektroninis verslumas – gebėjimas turimus materialinius, intelektualinius ir technologinius išteklius paversti preke ar paslauga elektroninėje erdvėje. Elektroninė komercija – tai viena iš e. verslo formų, kuri susijusi su paslaugų ir/arba prekių pardavimu IRT priemonėmis. Sąveikos centras – jungtinis mokslo, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų (toliau vadinama – valstybės institucijų) ir verslo bendradarbiavimo centras, kurio paskirtis yra gerinti mokslo ir inovacijų efektyvumą, tarptautinį konkurencingumą bei skatinti valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą. Skaitmeninė verslo ekosistema – saviorganizuojanti skaitmeninė infrastruktūra, sukurianti virtualią aplinką bendradarbiavimui, keitimuisi žiniomis ir naujų technologijų, prekių ir paslaugų kūrimui bei naujų verslo modelių įgyvendinimui. II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ ES IR LIETUVOJE
  8. ES ir atskirose ES valstybėse išskiriamos pagrindinės sritys, kur koncentruojamos pastangos plėtojant e. verslą: verslo aplinka, reikalingų įgūdžių atnaujinimas, IRT infrastruktūra, pasitikėjimo infrastruktūra, kompetencijos, informacija, viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos.
  9. Palanki verslo aplinka yra esminė SVV subjektams, kad jie klestėtų ir gautų naudą iš IRT naudojimo. Verslo aplinka apima skaidrius, atvirus ir konkurencingus verslo modelius, aiškią, nepriklausomą įstatyminę aplinką visiems subjektams, galimybes lengvai įsteigti ir likviduoti verslą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, skaidrų, paprastą ir prieinamą verslo veiklos reguliavimą ir vienareikšmį bei stabilų nacionalinių ir tarptautinių sandorių traktavimą.
  10. Naudojimosi IRT įgūdžių ir verslo (administravimo, vadybos, kompetencijos) įgūdžių trūkumas yra pagrindinės IRT efektyvaus panaudojimo kliūtys. ES valstybės įvairiais būdais skatina ugdyti žmonių gebėjimą dirbti IRT, tobulinti įgūdžius, bendradarbiauja su švietimo institucijomis, verslu ir pavieniais asmenimis, teikia gaires, kaip skatinti IRT įgūdžių formavimąsi aukštesniu lygiu, mokantis profesijos ar tolesnio, visą gyvenimą trunkančio, mokymosi metu.
  11. IRT infrastruktūros plėtra sudaro sąlygas įmonėms naudoti technologijas prieinamomis kainomis. Interneto plėtra, naudojant plačiajuostį ryšį, yra pagrindinis IRT infrastruktūros vystymo, pritaikymo ir naudojimo komponentas. Jis paspartina IRT prisidėjimą prie ekonominio augimo, palengvina inovacijų plėtrą ir skatina įmonių veiklos efektyvumą. Plačiajuosčio ryšio plėtrai reikalinga atitinkama politika: skatinti efektyvią konkurenciją ir toliau plėtoti infrastruktūros liberalizavimą; skatinti viešąsias ir administracines elektronines paslaugas bei verslo elektronines paslaugas ir jų pritaikymą įvairių technologinių platformų kontekste; skatinti investuoti į naują technologinę infrastruktūrą, turinį ir programinius sprendimus; palaikyti technologinį neutralumą tarp besivaržančių ir besivystančių technologijų, kad būtų plėtojama tarpusavio sąveika, inovacijos ir pasirinkimo galimybės. ES plačiai paplitusi praktika, kad valstybių finansinė pagalba skiriama mažesnes galimybes turinčioms grupėms bei geografiškai nutolusioms vietovėms yra efektyviai derinama su privataus sektoriaus investicijomis.
  12. Pasitikėjimo, privatumo, saugumo ir vartotojų teisių apsaugos klausimai yra labai svarbūs. Sėkmingas jų sprendimas didina pasitikėjimą IRT naudojimu, stiprina privatumą ir vartotojo apsaugą, kovojant su kibernetiniu nusikalstamumu bei informacijos šlamštu. Tai gali būti pasiekta tik stiprinant įvairių verslo tarpininkų bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu. SVV subjektams ypač svarbūs nebrangūs, supaprastinti ginčų tarp įmonių ar tarp įmonių ir vartotojų sprendimų mechanizmai.
  13. SVV subjektai vis daugiau remiasi tokiomis kompetencijomis, kaip įgūdžiai, veiklos organizavimas. Taip pat vystomi ir ES lygmeniu nustatomi metodai ir būdai, kaip identifikuoti, vertinti ir viešinti informaciją apie šias kompetencijas. Tai valstybės institucijoms bei verslo asociacijoms ir organizacijoms reikšmingas vaidmuo, įpareigojantis skatinti verslo vystymąsi ir kurti atrenkančias ir platinančias informaciją sistemas, kurias gali naudoti investuotojai, vertindami rinkas ar ieškodami geresnio valdymo praktikos pavyzdžių.
  14. SVV subjektams dažnai trūksta tikslinės informacijos, susijusios su IRT pritaikymo privalumais ir kaštais. Kaip geros praktikos pavyzdys yra augančios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, skatinančios SVV subjektus savo veikloje diegti IRT. Naudodamos plačiajuostį ryšį valstybės institucijos didina plačiajuosčio ryšio paslaugų ir turinio potencialą. 2008 m. pradžioje 69,6 proc. valstybės institucijų turėjo interneto svetaines (palyginti, 2006 m. – 56,2 proc.).
  15. Nuostata skirti daugiau dėmesio viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų teikimui padeda plačiau teikti naujas IRT pagrįstas paslaugas. Švietimas, bendra valstybės institucijų informacija ir paslaugos verslui bei piliečiams atneša naudą vartotojams, verslui ir valstybei. Dėl šių priežasčių modernios infrastruktūros naudojimas bei paslaugų plėtra traktuojami kaip prioritetiniai uždaviniai ES valstybių vyriausybių strategijose. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenimis, 2008 m. pradžioje 61 proc. valstybės institucijų teikė pirmojo lygio viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, t. y. internete teikė informaciją apie vykdomas funkcijas ir teikiamas paslaugas (palyginti, 2006 m. – 39,4 proc.). 41,8 proc. valstybės institucijų teikė antrojo lygio viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, t. y. teikė galimybę parsisiųsti įvairias formas (palyginti, 2006 m. – 29,6 proc.). 14,7 proc. įstaigų teikė trečiojo lygio viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, t. y. teikė galimybę grąžinti užpildytas formas (palyginti, 2006 m. – 8,7 proc.). 7,4 proc. įstaigų teikė ketvirto lygio viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, t. y. sudarė galimybes bendrauti interaktyviai (palyginti, 2006 m. – 5,4 proc.).
  16. E. verslas yra sudėtingas procesas, paliečiantis ne tik įvairius atskirų SVV subjektų veiklos aspektus, bet ir asocijuotas veiklas regioniniame ir/ arba nacionaliniame lygmenyse. Statistikos departamento kasmetiniame leidinyje „Informacinės technologijos Lietuvoje“, be IRT infrastruktūrą atspindinčių rodiklių, tokių kaip: personalinių kompiuterių ir interneto naudojimas įmonėse, internetinių svetainių kūrimas įmonėse, internetu besinaudojančių gyventojų skaičius – pateikiami ir procesus apibūdinantys rodikliai. Tačiau šie rodikliai nėra tiesioginiai – jie parodo tik e. verslo plėtros prielaidas, bet neapibūdina paties reiškinio ar jo atskirų aspektų.
  17. E. verslo procesus apibūdina šie rodikliai: 15.
  18. gyventojų naudojimosi internetu tikslai. 2008 m. duomenimis, gyventojai internetu naudojosi šiais tikslais: bendrauti, ieškoti informacijos bei viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų, bendrauti su valstybės institucijomis, atlikti banko operacijas, pirkti internetu: 15.1.
  19. internetu perkančių gyventojų skaičius. Elektroninė prekyba, kaip sudėtinė e. verslo dalis, domina daugelį gyventojų. Nors pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo gyventojų naudojimosi elektronine prekyba rodikliai, 2009 m. II ketvirčio duomenimis, 10,2 proc. gyventojų, naudojusių internetą per paskutinius 6 mėnesius, užsisakė/pirko prekes ar paslaugas internetu (palyginti, I ketvirtį – 10,7 proc.), tačiau pastebimas dažnesnis elektroninių parduotuvių lankymas – 21,1 proc. (I ketvirtį – 19,5 proc.); 15.1.
  20. internetinės bankininkystės paslaugos. Naudojimasis internetinės bankininkystės paslaugomis toliau populiarėja – 2009 m. II ketvirčio duomenimis, internetinio banko paslaugomis naudojosi 49,3 proc. (tarp naudojusių internetą per paskutinius 6 mėnesius) Lietuvos gyventojų (2008 m. III ketvirtį – 40,1 proc.). 15.
  21. naudojimasis internetu organizuojant įmonių veiklą. Vertinant interneto naudojimo tikslus įmonėse, pastebima, jog tikslų įvairiapusiškumas vienareikšmiškai gali būti siejamas su e. verslu, kaip pavyzdžiui, įgūdžių tobulinimas, rinkodaros operacijos, finansinės operacijos gali būti stipriai paveiktos e. verslo procesų; 15.
  22. interneto naudojimas įmonėse prekybos organizavimo tikslais. Įmonės naudojosi internetu pirkdamos (užsakydamos) ir parduodamos (priimdamos užsakymus) prekes ar paslaugas: 15.3.
  23. dauguma gamybos ir paslaugų įmonių – 90,4 proc. įmonių 2008 m. internetą naudojo bendraudamos su valstybės institucijomis (palyginti, 2007 m. – 85 proc.). Dažniausiai įmonės parsisiųsdavo įvairias formas – 89,7 proc., ieškodavo informacijos – 87 proc., grąžindavo užpildytas įvairias formas – 84,8 proc.; 15.3.
  24. sumažėjo įmonių, kurios kasdien naudojasi elektroninės komercijos paslaugomis, skaičius. Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, 2008 m. 24,4 proc. įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu (palyginti, 2007 m. – 26,7 proc.) ir 20 proc. pardavė internetu (palyginti, 2007 m. – 22,9 proc.) (procentas nuo visų įmonių).
  25. Lietuvoje buvo vykdomos šios e. verslą remiančios iniciatyvos: 16.
  26. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Europos Komisijos pagal PHARE 2002 programą buvo numatytos lėšos e. verslo projektams pagal programos II schemą – Tiesioginė parama įmonėms. Remiamų projektų tikslas – skatinti įmonių inovatyvią veiklą, naujų idėjų, metodų ir technologijų taikymą versle, e. verslo sprendimų integravimą į esamus verslo procesus. Projektų vykdytojai – privačios įmonės, vykdančios inovatyvią veiklą, kuriančios naujus produktus, diegiančios elektroninio e. verslo sprendimus; 16.
  27. Infobalt asociacijos (bendradarbiaujant su Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (toliau vadinama – LSVVPA) bei keturiais partneriais) 2001–2002 metais vykdė projektą, kurio tikslas – padėti smulkioms ir vidutinėms įmonėms. LSVVPA subsidijuojama e. verslo skatinimo programa buvo skirta teikti mokymo apie e. verslą paslaugas ir praktines konsultacijas, kuriant naujus įmonių interneto tinklalapius; 16.
  28. projektas „E. verslo vystymo Baltijos šalyse rėmimas“, kuris buvo iš dalies finansuojamas iš PHARE Access 1999 programos. Įgyvendinus projektą 2002 metais buvo parengta mokymo programa „Verslas ir e. verslas. Integravimas, galimybės, metodai“, skirta verslininkams, tarnautojams ir kitokią socialinę padėtį užimantiems žmonėms; 16.
  29. LSVVPA iniciatyva 2007 metais buvo parengta e. verslo praktinio vadovo verslininkams elektroninė versija, kurio tikslas – sudominti verslininkus e. verslo galimybėmis, suteikiant jiems praktinės informacijos apie pagrindinius e. verslo žingsnius nuo koncepcijos suformulavimo, savo galimybių įvertinimo iki verslo elektroninėje erdvėje pradžios; 16.
  30. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu 2006 metais buvo parengta metodinė medžiaga „Elektroninio verslo teikiamos galimybės, praktikoje naudojami specializuoti elektroninio verslo sprendimai“. Šiuo leidiniu siekiama pristatyti e. verslo sampratą, e. verslo modelius ir galimybes, kurias teikia e. verslas, supažindinti su rinkodaros galimybėmis e. versle, elektroninės prekybos procesais, internetinių svetainių kūrimu ir investicijų į e. verslą įvertinimu; 16.
  31. 2006 metais buvo įsteigta VšĮ „Technopolis“ – Elektroninių paslaugų kompetencijos centras. Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti viešą infrastruktūrą, kuri leistų SVV ir viešajam sektoriui vystyti elektronines paslaugas Kauno regione; 16.
  32. Kauno technologijos universitetas 2005–2006 metais vykdė projektą UNEXC. Projekte buvo keičiamasi žiniomis (angl. know-how) apie e. verslo tyrimų centrų vaidmenį įgyjant žinių ir patirties. Keitimasis gera patirtimi vykdytas siekiant sudaryti prielaidas kurti ir vykdyti sėkmingas, didelės apimties smulkių ir vidutinio dydžio įmonių e. verslo paramos iniciatyvas ir programas. Projekto metu parengtos e. verslo paramos programos strateginės gairės.
  33. Visos paminėtos iniciatyvos dažniausiai apsiribojo tik informacijos apie e. verslą sklaida arba tam tikrų e. verslo sprendimų atskirose įmonėse rėmimu.
  34. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2009–2012 metų periodui yra parengusi priemonę „E. verslas LT“, kuria siekiama padidinti įmonių produktyvumą. Šios priemonės tikslas – skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones diegti informacines technologijas ir sudaryti palankias sąlygas jų darbo našumui ir eksportui didinti. Remiamos veiklos: įmonės investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kurio reikia e. verslo diegimo projektui toje įmonėje įgyvendinti, taip pat projektui įgyvendinti būtinoms samdomų konsultantų paslaugoms įsigyti. Ši parama yra orientuota į mikrolygmens įmonės e. verslo sprendimus.
  35. Siekiant išsiaiškinti SVV subjektų poreikius plėtojant e. verslą, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu pagal parengtą koncepcinį modelį buvo apklausti SVV asociacijų atstovai. Šioje apklausoje (apklausos rezultatai pateikti „E. verslo plėtros skatinimo studijoje“ adresu www.ivpk.lt/mainphp?cat= 62&gr=5) išanalizuotos e. verslo plėtros skatinimo galimybės įmonių, bendradarbiavimo tinklų ir regionų bei nacionaliniame lygmenyse. Analizuojant apklausos rezultatus buvo išskirtos šios e. verslo plėtros skatinimo sritys: 19.
  36. SVV subjektų bendradarbiavimo galimybės, įvertinant: 19.1.
  37. įmonių konkurencingumo, bendradarbiavimo skatinimą, įmonių žinių ir kompetencijų įgijimą ir pritaikymą, taip pat IRT pagrįstų sistemų, skatinančių lengvesnį bendradarbiavimą, plėtrą, bendradarbiavimo e. verslo kontekste skatinimą; 19.1.
  38. nacionalines e. verslo paramos iniciatyvas (ne tik finansinė, bet ir institucinė parama), formuojančias palankią teisinę aplinką, adekvačią administracinę reformą, užtikrinančią paprastesnes administracines procedūras; 19.
  39. SVV subjektų elektroniniai gebėjimai. Ši sritis apima e. versle egzistuojančių ir reikalingų gebėjimų identifikavimą ir vertinimą įvairiuose lygmenyse, IRT poveikio identifikavimą ir vertinimą, e. verslo gebėjimų tobulinimo regioninių bei nacionalinių programų kūrimą ir įgyvendinimą; 19.
  40. SVV tinklo infrastruktūra. Ši sritis apima valstybės investicijas į e. verslo plėtrą, skaitmenines verslo ekosistemas, atvirųjų technologijų sprendimus, programinės įrangos kūrimą, mokymus, bendradarbiavimo platformų kūrimą nacionaliniame ir regioniniame lygmenyse, taip pat bendradarbiavimo tinklo paslaugų ir sprendimų tobulinimą įmonėse; 19.
  41. SVV subjektų pasitikėjimo infrastruktūra. Apima šiuos aspektus: intelektinės nuosavybės teisių apsaugos politikos formavimą ir jos įtaką e. verslo plėtrai, saugumą, privatumą, bendradarbiavimo ir keitimosi žiniomis tarp SVV subjektų stiprinimą, pasitikėjimo tarp SVV subjektų ir tarp SVV subjektų ir valstybės institucijų stiprinimą; 19.
  42. SVV skaitmeninės paslaugos ir produktai. Ši sritis apima aktualios informacijos apie e. verslą ir susijusias paslaugas pateikimo per verslo asociacijas įvairiuose lygmenyse kokybės gerinimą bei tobulinimą; 19.
  43. kompetencijos. Apima SVV subjektų kompetencijos vertinimą įmonių ir regionų lygmenyje bei verslo asociacijų ir valstybės institucijų vaidmens plėtojant e. verslą stiprinimą; 19.
  44. viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos. Ši sritis apima valstybės institucijų pateikiamos informacijos, susijusios su e. verslu ir viešaisiais pirkimais kokybės gerinimą, taip pat viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų tobulinimą bei plėtojimą.
  45. Apibendrinant esamą būklę galima konstatuoti, kad Lietuvoje: 20.
  46. sėkmingai vystoma nacionalinė IRT infrastruktūra su išplėtoto plačiajuosčio ryšio galimybėmis, sparčiai auga interneto vartojimas tarp gyventojų ir verslo subjektų, didėja e. verslo sprendimų pasirinkimo rinkoje galimybės, sparčiai plėtojamos viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos verslui, didėja SVV asociacijų, aiškiai identifikuojančių savo poreikius e. verslo sprendimams, skaičius, vis plačiau formuojamos teigiamos SVV subjektų nuostatos IRT atžvilgiu; 20.
  47. nepakankamai kryptinga e. verslo plėtros skatinimo politika, nesukurta palanki e. verslui plėtoti bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų ir SVV subjektų aplinka, nepakankamas SVV subjektų tarpusavio bendradarbiavimas bei verslo procesų integravimas, naudojant tinklinio bendravimo priemones, naudojimosi IRT įgūdžių ir verslo įgūdžių trūkumas neskatina efektyvaus IRT panaudojimo, nepakanka tikslinės informacijos apie IRT taikymo privalumus ir galimybes, dėl mažos vietinės rinkos e. verslo technologijos yra brangios, žemas egzistuojančių e. verslo sprendimų suderinamumas, ribotas naudojimasis viešojo sektoriaus sukaupta informacija neskatina SVV subjektų plėstis į ES rinkas, riboja jų eksporto galimybes. III. Programos tikslas, uždaVINIAI
  48. Šios Programos tikslas – didinti SVV veiklos efektyvumą ir konkurencingumą bei teikiamų tiek viešųjų ir administracinių, tiek verslo elektroninių paslaugų apimtis, skatinant SVV subjektus naudoti inovatyvius e. verslo sprendimus.
  49. Programos uždaviniai: 22.
  50. kurti e. verslui plėtoti palankią bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų ir SVV subjektų aplinką; 22.
  51. skatinti SVV subjektų tarpusavio bendradarbiavimą bei verslo procesų integravimą gerinant e. verslo plėtrą sąlygojančias infrastruktūrines prielaidas; 22.
  52. plėtoti SVV subjektų veiklą naudojant IRT sprendimus; 22.
  53. skatinti SVV subjektų integraciją į ES rinkas gerinant sąlygas eksporto potencialui stiprinti.
  54. Programoje numatytų uždavinių įgyvendinimo priemonės pateiktos pridedamame šios Programos priemonių plane. IV. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI IR LAUKIAMI REZULTATAI
  55. Šios Programos vertinimo kriterijai: 24.
  56. Rezultato rodikliai: SVV subjektų veiklos efektyvumo ir konkurencingumo padidėjimas (procentais) ir viešųjų ir administracinių bei verslo elektroninių paslaugų apimties padidėjimas (procentais). 24.
  57. Produkto rodikliai: sukurtų priemonių SVV subjektams viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui e. versle vartotojų skaičius; sukurtų prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo elektroninių paslaugų ir paslaugų teikėjų skaičius; sukurtos integracinės informacijos mainų technologinės platformos, skatinančios SVV subjektus dirbti elektroninėje erdvėje, vartotojų skaičius; sukurtų verslo elektroninių paslaugų technologinių platformų, paskatinusių SVV subjektų tinklinį bendradarbiavimą, ir jų vartotojų skaičius; sukurtų skaitmeninių verslo ekosistemų ir jų vartotojų skaičius; sukurtos interaktyvios e. verslo paramos interneto svetainės lankytojų skaičius; sukurtų specializuotų e. verslo paramos sistemų ir jų vartotojų skaičius; sukurtos eksportui skatinti sistemos vartotojų skaičius; sukurtos vieningos elektroninių duomenų mainų tarp Lietuvos gamintojų ir pasaulio prekybos įmonių informacinės sistemos vartotojų skaičius.
  58. Įgyvendinus šią Programą bus pasiekti rezultatai: SVV subjektams, naudosiantiems savo veikloje priemones ir paslaugas, sukurtas programos įgyvendinimo metu, bus sudarytos galimybės padidinti veiklos efektyvumą ir konkurencingumą iki 40 procentų, o verslo elektroninių paslaugų apimtis iki 30 procentų; sukurtos priemonės SVV subjektams viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui e. versle, kuriomis naudojasi ne mažiau kaip 100 SVV subjektų per metus; sukurta specializuotų dokumentų užsakymų sistema, skirta SVV subjektams internetu užsisakyti prekių kilmės dokumentus, ATA Carnet ir CPD Carnet knygeles, sistemos pagrindu paslaugas teikia visi prekybos, pramonės ir amatų rūmai; sukurta viena integracinė informacijos mainų technologinė platforma, kurios funkcionalumais naudojasi ne mažiau kaip 100 SVV subjektų per metus; sukurta ne mažiau kaip viena verslo elektroninių paslaugų technologinė platforma, kurios paslaugomis naudojasi ir bendradarbiauja per sąveikos centrus ne mažiau kaip 50 tarpusavyje susietų SVV subjektų; sukurtos SVV sąveikai užtikrinti ir integracijai į ES rinkas vystyti ne mažiau kaip dvi skaitmeninės verslo ekosistemos, kurių paslaugomis naudojasi ne mažiau kaip po 100 SVV subjektų per metus; sukurta viešai prieinama interaktyvi e. verslo paramos interneto svetainė (toliau vadinama – e. verslo svetainė), kurioje sudarytos galimybės nemokamai naudotis Programos metu sukurtais e. verslo sprendimais, gauti informavimo ir konsultavimo paslaugas, skelbti informaciją apie renginius; e. verslo svetainės lankytojų skaičius, įgyvendinus programą, bus ne mažesnis kaip 25 tūkst. per metus; sukurtos ne mažiau kaip dvi specializuotos e. verslo paramos sistemos, kurių paslaugomis naudojasi ne mažiau kaip po 100 SVV subjektų per metus; sukurta eksportui skatinti elektroninių priemonių sistema, kuria naudojasi ne mažiau kaip 3000 SVV subjektų per metus; sukurta ir prijungta prie pasaulinio duomenų sinchronizavimo tinklo vieninga elektroninių duomenų mainų tarp Lietuvos gamintojų ir pasaulio prekybos įmonių informacinė sistema, kurios teikiamomis paslaugomis naudojasi ne mažiau kaip 300 SVV subjektų per metus. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  59. Šios Programos priede pateikiamas priemonių planas ir preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti. Priemonėms, kurias numatyta finansuoti iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, įgyvendinti bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas ir šių priemonių vykdytojai atrenkami konkurso būdu pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę „Elektroninis verslas“.
  60. Paraiškas teikti dėl priemonių įgyvendinimo galės valstybės biudžetinės įstaigos, verslo asociacijos bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
  61. Programa orientuota skatinti SVV subjektus plėtoti e. verslą sektoriniuose, regioniniuose lygmenyse bei nacionaliniame lygmenyje. Sukurtomis naujomis galimybėmis bei paslaugomis elektroninėje erdvėje taip pat galės naudotis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
  62. Šios Programos įgyvendinimą koordinuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Komitetas).
  63. Komiteto direktoriaus įsakymu sudaroma Koordinavimo taryba, kuri atlieka šios Programos įgyvendinimo koordinavimo funkciją: nagrinėja šios Programos įgyvendinimą, rengia ataskaitas Komitetui; vertina pasiektą pažangą įgyvendinant šią Programą.
  64. Konkurso būdu atrinkti vykdytojai, dalyvaujantys įgyvendinant šią Programą, kasmet iki kovo 1 d. teikia Koordinavimo tarybai informaciją apie šios Programos priemonių vykdymą. _________________ Elektroninio verslo plėtros skatinimo 2010–2015 metų programos priedas ELEKTRONINIO VERSLO PLĖTROS SKATINIMO 2010–2015 METŲ PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANAS Eil. Nr. Uždavinio pavadinimas Priemonės pavadinimas Vykdytojai Vykdymo metai Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų Lėšų šaltinis
  65. Kurti e. verslui plėtoti palankią bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų ir SVV subjektų aplinką
  66. Sukurti priemones viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui e. versle Konkurso būdu atrinktas vykdytojas 2010–2011 500 2007–2013 m. ES struktūrinė parama
  67. Sukurti prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo elektroninių paslaugų užsakymų informacinę sistemą Konkurso būdu atrinktas vykdytojas 2010–2011 500 2007–2013 m. ES struktūrinė parama
  68. Skatinti SVV subjektų tarpusavio bendradarbiavimą bei verslo procesų integravimą gerinant e. verslo plėtrą sąlygojančias infrastruktūrines prielaidas
  69. Parengti sprendimus, kaip elektroninėmis priemonėmis atlikti SVV subjektų tarpusavio sąveikos procedūras bei sukurti šiais sprendimais paremtą infrastruktūrą Konkurso būdu atrinktas vykdytojas 2010–2012 3000 2007–2013 m. ES struktūrinė parama
  70. Sukurti priemones, skatinančias tarpusavyje susietų SVV subjektų tinklinio bendradarbiavimo plėtrą ir sąveikos centrų kūrimą Konkurso būdu atrinktas vykdytojas 2010–2015 8000 2007–2013 m. ES struktūrinė parama
  71. Sukurti skaitmenines verslo ekosistemas Konkurso būdu atrinktas vykdytojas 2010–2015 12000 2007–2013 m. ES struktūrinė parama
  72. Plėtoti SVV subjektų veiklą naudojant IRT sprendimus
  73. Sukurti viešai prieinamą e. verslo paramos interneto svetainę, skirtą informavimui, nemokamam naudojimuisi šios Programos priemonių įgyvendinimo metu sukurtais e. verslo sprendimais Konkurso būdu atrinktas vykdytojas 2010–2012 1000 2007–2013 m. ES struktūrinė parama
  74. Sukurti specializuotas e. verslo paramos sistemas Konkurso būdu atrinktas vykdytojas 2010–2015 13000 2007–2013 m. ES struktūrinė parama
  75. Skatinti SVV subjektų integraciją į ES rinkas gerinant sąlygas eksporto potencialui stiprinti
  76. Sukurti eksportui skatinti techninių priemonių sistemą, skirtą kontaktų su potencialiais užsienio partneriais paieškai ir bendradarbiavimo stiprinimui Konkurso būdu atrinktas vykdytojas 2010–2012 1000 2007–2013 m. ES struktūrinė parama
  77. Sukurti vieningą elektroninių duomenų mainų tarp Lietuvos gamintojų ir pasaulio prekybos įmonių informacinę sistemą Konkurso būdu atrinktas vykdytojas 2010–2011 500 2007–2013 m. ES struktūrinė parama Iš viso 39500 _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.