Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1122 2009 m. gruodžio 23 d. Nr. 1702 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-475 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1122 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tikslinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
- Įstatymo projekte vartojama sąvoka „riaušių malšinimo transporto priemonės“ keistina į Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo (Žin., 2006, Nr. 102-3935) 13 straipsnio 5 dalyje vartojamą sąvoką „specialioji riaušių malšinimo technika“.
- Naudojant specialiąsias priemones prieš asmenį, daromas tiesioginis poveikis asmens teisei į gyvybę, sveikatą ar kūno neliečiamybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima tik įstatymu, esant būtinybei ir tik įstatymu nustačius tokio ribojimo tvarką bei ribas. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, tai reiškia, kad visos naudoti galimos specialiosios priemonės turi būti expresis verbis numatytos įstatymuose. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, be nurodytų šioje dalyje, gali panaudoti ir kitas įstatymų leidžiamas ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas specialiąsias priemones. Ministro įsakymas yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, todėl įsakymu negalima išplėsti arba susiaurinti įstatymo reguliavimo dalyko. Siekiant teisinio aiškumo ir norint išvengti įstatymo taikymo problemų, Viešojo saugumo tarnybos ginkluotę sudarančių specialiųjų priemonių sąrašas turi būti nustatytas įstatyme. Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaunamasis ginklas gali būti naudojamas kaip specialioji priemonė (šoviniams, granatoms su cheminėmis medžiagomis ar preparatais (neturinčiais naikinamojo poveikio) arba skausmą sukeliančiais elementais iššauti), tačiau šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti specialios paskirties nemirtinais šaudmenimis, sąvoka nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytą specialiųjų priemonių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos 2 straipsnio 5 dalį ir įrašyti į specialiųjų priemonių sąrašą šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti specialios paskirties nemirtinais šaudmenimis. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, Įstatymo projektu keičiamą Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip: „
- Specialiosios priemonės – Tarnybos ginkluotę sudarančios lazdos, antrankiai, surišimo priemonės, dujos, dujų purkštuvai, lazdos su dujų purkštuvais, dujų generatoriai, tarnybiniai šunys, šaunamieji ginklai ir granatsvaidžiai, pritaikyti šaudyti specialios paskirties nemirtinais šaudmenimis ar granatomis, rankinės granatos (blaškomosios, dujinės, dūminės), šaudmenys (dujiniai, žymėjimo, skausmą sukeliantys), elektros šoko įrenginiai ir įtaisai, skirti besipriešinančiam pažeidėjui ar agresyviam gyvūnui sutramdyti, specialiosios atitveriamosios tvorelės, specialioji riaušių malšinimo technika (transporto priemonės barikadoms ir užtvarams griauti ar nutempti, šarvuočiai, vandensvydžiai, specialieji įrankiai ir įrenginiai), transporto priverstinio sustabdymo priemonės. Tarnybos ginkluotę sudarančių specialiųjų priemonių aprašymus tvirtina vidaus reikalų ministras.“ MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMUNDAS PALAITIS _________________